- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- e2-670-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00618-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- E. J. M.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui E. J. M. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); subendrinti priešpriešinius reikalavimus ir priteisti atsakovei iš ieškovo 107 000,4 Eur skolos.
1.1 Ieškovė nurodo, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės prašymu buvo atliktas buto vertinimas ir nustatyta, kad 2018 m. sausio 25 d. nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 256 000 Eur. Kiekvienai iš šalių priklauso po ½ buto. Ginčo atveju buto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos padarymo nėra įmanomas, jis būtų labai ekonomiškai nenaudingas abiem šalims. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė teikia prašymą dėl kito, subsidiaraus turto padalijimo būdo, t. y. priteisti vienai šaliai turtinį vienetą, o kitai kompensaciją pinigais. Turimas turtas yra butas. Naudotis dviem svetimiems asmenims yra sudėtinga. Atsakovas nemoka komunalinių mokesčių, nesinaudoja butu. Nenori gyventi Lietuvoje. Ieškovė turėdama tik ½ buto negali tinkamai juo disponuoti, jei norėtų, negalėtų išnuomoti. Siekiant parduoti, kaina būtų ženkliai mažesnė, nei parduodant visą turtinį vienetą. Dėl teisminių ginčų bent keliose pasaulio valstybėse, šalys nebesutaria jokiu klausimu. Todėl ieškovė turtą prašo padalinti tokiu būdu, kad ieškovei būtų priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui - turto vertės piniginė kompensacija - 129 500 Eur.
1.2 Be to, ieškovė prašo subendrinti priešpriešinius reikalavimus ir priteisti iš atsakovo jai skolą – 107 000,40 Eur. Nurodo, jog 2017 m. sausio 17 d. galutine Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-535-580/2017 ieškovei buvo priteistas 809 636,35 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas (duomenys neskelbtini)-ajai GNSB, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovui. Ieškovei priteistas kreditorinis reikalavimas sudaro ½ atsakovui patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydžio. Keletą metų buvo vykdoma (duomenys neskelbtini)-osios GNSB bankroto procedūra, kuri buvo baigta 2017 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu. Iš bankroto bylos duomenų matyti, kad atsakovui E. J. M. buvo išmokėta 473700,80 Eur patvirtinto kreditorinio reikalavimo. Kadangi vykdant bankroto procedūrą nepakako lėšų visiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti, jie buvo paskirstyti proporcingai. Nors kreditorinis reikalavimas, teismo sprendimu buvo padalintas tarp ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis, visas lėšas, vykdant bankroto procedūrą, gavo atsakovas. Pusė atsakovo gautų lėšų, tai yra 236 500,4 Eur, priklauso ieškovei. Gera valia atsakovas negrąžina ieškovei pinigų, todėl jie priteistini iš atsakovo. Pagal reikalavimą atidalinti turtą iš bendros dalinės nuosavybės, ieškovė turi atsakovui sumokėti 129 500 Eur piniginę kompensaciją. Pagal ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo skolą, atsakovas skolingas ieškovei 236 500,4 Eur. Todėl subendrinus priešpriešinius reikalavimus, ieškovei atlikus 129 500 Eur įskaitymą, jai iš atsakovo priteistina 107 000,4 Eur skolos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Nurodo, jog ieškovė turi pateikti aiškius įrodymus, kad ji siekė susitarti su atsakovu dėl buto padalijimo, bet susitarti nepavyko. Tokių įrodymų ieškovė į bylą nėra pateikusi, todėl laikytina, kad nėra įgyvendinta CK nurodyta sąlyga kreiptis į teismą dėl buto atidalijimo. Ieškovė teigia, jog buto atidalijimas natūra yra neįmanomas, tačiau nepateikia jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Teiginys, jog butu naudotis dviem svetimiems asmenims yra sudėtinga, nėra pagrindžiantis šią aplinkybę, nes nėra pateikiama įrodymų, jog buvo iškilę kokių nors nesutarimų dėl buto naudojimo ir jie nebuvo išspręsti šalių susitarimu. Be to, netgi jei teismas nuspręstų, kad buto atidalinti iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių, atsakovas iš esmės nesutinka dėl buto atidalijimo, jam gaunant kompensaciją pinigais ir mano, kad jei šalims nepavyktų susitarti dėl buto atidalijimo, turi būti nustatyta naudojimosi butu tvarka. Atsakovo žiniomis, ieškovė bute taip pat negyvena, todėl nėra aišku kodėl būtent ieškovei turėtų tekti butas. Ieškovės teiginys, jog atsakovas „nenori gyventi Lietuvoje“ vertintinas kaip jokios teisinės reikšmės neturinti ieškovės nuomonė ir tai negali būti argumentu ieškovei priteisinat visą butą. Ieškovės teiginys, kad ji negali išnuomoti buto ar jo parduoti gera kaina turėdama ½ buto dalį, neatitinka tikrovės. Ieškovė gali kreiptis į atsakovą kaip buto bendraturtį ir susitarti dėl buto nuomos ar pardavimo. Tokių veiksmų ieškovė neatliko, todėl nėra pagrindo teigti, kad nėra galimybės buto išnuomoti ar jį parduoti. Daikto atidalijimas priteisiant kompensaciją yra subsidiaraus ir išimtinio pobūdžio. Nurodo, jog pagal kasacinio teismo praktiką kompensacijos sau reikalauti galėtų ieškovė, bet ne prašyti ją priteisti atsakovui. Atsakovas nesutinka, kad buto dalis būtų iš jo paimta, jam priteisiant pinigines lėšas.
2.2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-535580/2017 apeliacine tvarka išnagrinėjo bylą dėl sutuoktinių turto padalijimo nenutraukiant santuokos. Po šios nutarties atsakovas nėra gavęs jokių lėšų iš bankrutuojančios (duomenys neskelbtini)-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos kaip kreditorius. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, minėta nutartimi dalindamas turtą turėjo informaciją apie atsakovui išmokėtus 473 700,81 Eur, tačiau šių lėšų ½ ieškovei nepriteisė. Taigi, teismui minėta nutartimi išsprendus turtinius klausimus tarp šalių ir faktinei situacijai nepasikeitus, atsakovas neturi pareigos išmokėti ieškovei jos nurodytos sumos.
Šalies argumentai
2.3. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė netgi nėra ieškinyje pareiškusi reikalavimo priteisti jai atitinkamas lėšas: ieškinio reikalavimuose yra prašoma atidalinti butą ir subendrinti priešpriešinius reikalavimus ir priteisti ieškovei 107 000,40 Eur.
2. Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti naudojimo ginčo butu tvarką tokiu būdu: N. M. naudojasi 25 kv.m. kambariu (patalpa 1-5); E. J. M. naudojasi 14,20 kv.m. ir 11,20 kv.m kambariais (patalpomis 1-6 ir 1-7); N. M. ir E. J. M. bendrai naudojasi bendro naudojimosi patalpomis(patalpos 1-1, 1-2, 1‑3, 1-4). Prašo priteisti iš N. M. bylinėjimosi išlaidas E. J. M. naudai.
Šalies argumentai
3. Ieškovė su priešieškiniu nesutinka ir nurodo, jog ginčo butas yra 77,59 kv.m. Pagal atsakovo siūlomą naudojimosi tvarką, šalys bendrai naudotųsi 29,99 kv.m. plotu, kas sudaro net trečdalį buto. Be to, patalpos 1-5, kurias atsakovas priskiria ieškovei, yra sujungtos su patalpa 1-6, kuri tektų atsakovui. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas ar keli iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų ateityje. Ieškovė nurodo, jog šalys visiškai nesutaria jokiais klausimais. Tarp šalių nuo 2009 metų Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje, Portugalijoje, Tailande bei Dominikos Respublikoje išnagrinėti ir dar nagrinėjami 28 teisminiai ginčai. Tai rodo, jog nustačius naudojimosi butu tvarką ir toliau būtų sudaromos prielaidos šalims tęsti tarpusavio ginčus ir teisminius procesus.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė palaiko savo reikalavimus ir prašo juos tenkinti. Paaiškino, jog ginčo bute gyvena, kuomet atvyksta į Lietuvą, čia turi artimųjų. Už ginčo butą susikaupusias skolas pati apmokėjo. Atsakovas prie ginčo buto išlaikymo neprisideda. Paaiškino, jog su atsakovu vyksta daug teisminių ginčų ir jų santykiai konfliktiški. Nei vienoje iš bylų nepavyko rasti kompromiso ir susitarti. Atsakovas nėra sumokėjęs pagal teismo sprendimus priteistų sumų. Atstovė paaiškino, jog su atsakovu ne kartą buvo deramasi ir dėl ginčo buto, tačiau susitarimo nebuvo sudaryta, nes atsakovei pasiūlymai netiko.
Atsiliepimas
5. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog turėjo stambų verslą ir visas turtas, tame tarpe ginčo butas, yra įgytas jo lėšomis. Siūlė ieškovei nekilnojamą turtą Anglijoje, Vilniuje, bet ji nesutiko. Nurodė, jog jo sūnus gyveno ginčo bute ir jis norėtų išlaikyti butą, nes Vilniuje turi restoraną, draugų, todėl kartais apsilanko. Dabar turi sveikatos problemų, todėl nekeliauja. Nurodė, jog jis išlaiko visą turtą Portugalijoje, nors pusė jo priklauso ieškovei. Su ieškove gyveno nuo 1993 metų iki 2009 metų. Atstovas palaiko atsakovo priešieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Nurodo, jog Tailando teismas šalių santuoką anuliavo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
6. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (I tomas, puslapis 43). Ieškovė buto vertei pagrįsti pateikė byloje turto vertinimo ataskaitą (I tomas, puslapiai 6-42), pagal kurią buto vertė 256 000 Eur.
7. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog šalys kurį laiką gyveno kartu, tačiau nuo 2009 metų šalių santykiai yra konfliktiški; šalys bylinėjasi teismuose įvairiose valstybėse.
8. Taip pat byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m, sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-535-580/2017 buvo padalintas šalių santuokoje įgytas turtas ir ieškovei buvo priteistas 809 636,35 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas (duomenys neskelbtini)-ajai GNSB, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovui (I tomas, puslapiai 50-66). Ieškovei priteistas kreditorinis reikalavimas sudaro ½ atsakovui patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydžio. Vilniaus apygardos teismo sprendimu 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo priimtas sprendimas dėl (duomenys neskelbtini)-osios GNSB pabaigos (I tomas, puslapis 88). Ieškovė pateikė mokėjimo pavedimus, iš kurių matyti, jog atsakovui E. J. M. (duomenys neskelbtini)-oji GNSB pervedė iš viso 473700,80 Eur patvirtinto kreditorinio reikalavimo (I tomas, puslapiai 70-83).
Dėl buto atidalinimo
9. Ieškovė siekia atidalinti ginčo butą tokiu būdu, jog jai būtų paskirtas butas, o ji išmokėtų kompensaciją atsakovui.
10. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).
Motyvuojamoji dalis
11. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata yra bendrojo reikalavimo atidalyti daiktą išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008) Taigi, atidalijimas išmokant kompensaciją yra išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Kai bendraturčio dalis nuosavybėje su kitais bendraturčiai yra lygi ir yra galimybė tą dalį išskirti natūra, išimtinio atidalijimo būdo (kompensacijos pinigais) taikymas laikytinas savininko teisių pažeidimu. Nagrinėjamu atveju abiem bylos šalims priklauso po ½ dalį buto. Nors atsakovas yra pateikęs priešieškinį dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, tačiau iš turto vertinimo ataskaitos matyti, jog tarp patalpų 1-5 ir 1-6 yra panaikintos vidaus durys ir tokiu būdu patalpos yra sujungtos (I tomas, puslapis 30), todėl šias patalpas priskirti naudotis skirtingoms šalims nėra galimybės nesant izoliuotų patalpų. Be to, padalijus butą pagal kiekvienai šaliai tenkančią dalį, nebūtų galima padalyti bendro naudojimosi patalpų (virtuvės, sanmazgo patalpų). Be to, naudojimasis taip padalytu turtu gali lemti kitus šalių ginčus. Iš šalių paaiškinimų matyti, jog šalių santykiai yra konfliktiški. Šalys tarpusavyje bylinėjasi daugelyje valstybių teismų. Atsakovo teiginiai, jog ieškovė nebandė derėtis ir tartis dėl ginčo buto padalinimo, yra nepagrįsti, nes tiek iš paaiškinimų, tiek iš byloje esančių rašytinių duomenų (I tomas, puslapiai 164-169) matyti, jog dar 2017 metais šalys vedė derybas dėl turimo turto, tame tarpe ir ginčo buto, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas. Teismo posėdžio metu atsakovas buvo pateikęs tą patį pasiūlymą ieškovei, kurį teikė 2017 metais dėl ginčo buto, tačiau ieškovė su tokiu pasiūlymu nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
13. Taigi, nors šalių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, tačiau išskirti joms priklausančią dalį natūra nėra galimybės. Darytina išvada, jog padalyti ginčo butą be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, Kadangi šalims nepavyko rasti kitokio atidalijimo natūra varianto, tai ginčo atveju taikytinas atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais būdas.
14. Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad tokia kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Atidalijant bendraturčio dalį svarbu išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Ieškovė ginčo buto vertę grindžia turto vertinimo ataskaita. Atsakovas nepateikė argumentų ir neginčijo turto vertinimo ataskaitoje nurodytos ginčo buto vertės. Todėl konstatuotina, kad ginčo tarp šalių dėl šalims priklausančio buto vertės nėra. Šiuo atveju kompensacija šaliai už jos turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje skaičiuojama pagal jai tenkančią idealiąją turto dalį, ir už šaliai tenkančią ½ dalį turto kompensacija priteistina pagal rinkos vertę. Buto rinkos vertė nustatoma pagal ieškovės pateiktą vertinimo ataskaitą – 256 000 Eur.
15. Atsakovo argumentai, jog ginčo butą jis įsigijo tik savo lėšomis, kaip ir argumentai, jog šalių santuoka yra anuliuota, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčo butas yra įsigytas po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise kiekvienos iš šalių. Atsakovas nepateikė duomenų, jog šios nuosavybės teisės dalys būtų nuginčytos. Todėl ginčo buto nuosavybės dalių klausimas šioje byloje nenagrinėtinas.
16. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valios, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007). Nagrinėjamu atveju atsakovas nenori gauti kompensaciją, o išlaikyti savo dalį ir butu naudotis, tuo tarpu ieškovė siekia gauti visą butą, kad galėtų juo naudotis visu ir neturėti konfliktų ateityje su atsakovu dėl šio turto. Tokiu atveju, nustatant kam priteisti butą natūra, spręstina pagal šalies galimybę išmokėti kompensaciją kitam bendraturčiui. Teismas įvertina tai, jog ieškovė sutinka išmokėti ir taip pat reiškia reikalavimą dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties ieškovė turi kito nekilnojamo turto, piniginių lėšų, kas leidžia teigti, jog ji galės išmokėti atsakovui kompensaciją. Be to, įvertintina ir tai, jog ieškovė rūpinosi ir dabar rūpinasi butu, t. y. moka komunalinius mokesčius, jame apsistoja tuo metu, kai gyvena Lietuvoje. Ieškovė nurodo, jog ji ketina gyventi Lietuvoje ir įvertinus tai, jog ji yra lietuvių kilmės ir su Lietuva turi glaudesnį ryšį bei daugiau interesų, buto priteisimas jai natūra labiau atitiktų ieškovės interesus. Vertinant atsakovo interesą turėti butą bei gyventi Lietuvoje, pažymėtina, jog jis pats pripažino, jog Lietuvoje negyvena ir dabartiniu metu dėl savo sveikatos būklės nekeliauja; bute gyveno tik jo sūnus, o jis pats jame nebuvo lankęsis ilgą laiką. Atsakovas pripažino, jog būtent ieškovė rūpinasi ginčo butu ir moka mokesčius. Todėl ginčo buto atidalinimas natūra priteisiant ieškovei butą, o atsakovui kompensaciją, nepažeistų atsakovo kaip savininko teisių. Vien tai, jog atsakovas Vilniuje turi restoraną, draugų, nesudaro pagrindo teigti, jog buto priteisimas ieškovei pažeistų jo teises. Aplinkybės, jog jis išlaiko turtą, kuris yra padalintas tarp šalių, kitoje valstybėje, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė nagrinėjamu atveju. Tokiu būdu iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 128 000 Eur (256000/2) kompensacija, visą ginčo butą priskiriant ieškovei.
Dėl skolos priteisimo
17. Ieškovė prašo subendrinti priešpriešinius reikalavimus ir jai iš atsakovo priteisti 107 000,4 Eur skolos. Nurodo, jog jai buvo priteista 809636,35 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Iš bankroto bylos duomenų matyti, kad atsakovui E. J. M. buvo išmokėta 473700,80 Eur patvirtinto kreditorinio reikalavimo. Todėl pusė atsakovo gautų lėšų, tai yra 236 500,4 Eur, priklauso ieškovei. Atsakovas šių lėšų nėra ieškovei grąžinęs, todėl jos turėtų būti priteistos iš atsakovo. Tačiau kadangi ieškovė turi sumokėti atsakovui kompensaciją už butą, tai ji prašo įskaityti priešpriešinius reikalavimus ir priteisti iš atsakovo jai 107 000,40 Eur skolos.
18. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Pagal CK 6.131 straipsnį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (1 dalis); įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai; pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą (2 dalis); jeigu kreditorius turi skolininko išduotą skolos dokumentą, tai įskaitoma padarant įrašą skolos dokumente ir grąžinant šį dokumentą skolininkui (3 dalis); jeigu įskaitymas nepadengia viso reikalavimo arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, tai kreditorius turi teisę pasilikti skolos dokumentą su įrašu apie įskaitymą, tačiau privalo apie įskaitymą raštu pranešti skolininkui.
19. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-251-701/2017 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. 2017 m. sausio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-535-580/2017 ieškovei buvo priteistas 809 636,35 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas (duomenys neskelbtini)-ajai GNSB, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovui. Tokiu būdu buvo patirtinta ieškovės reikalavimo teisė į (duomenys neskelbtini)-ają GNSB kaip skolininką. Pagal minėtą ieškovės nurodytą teismo nutartį ieškovės skolininku yra ne atsakovas, o (duomenys neskelbtini)-oji GNSB. Tuo tarpu jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų ieškovei iš atsakovo priteista pusė atsakovo gautų lėšų, tai yra 236 500,4 Eur, (duomenys neskelbtini)-osios GNSB bankroto byloje, nėra. Todėl ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą kaip skolininką. Teismas nurodo, jog šioje nagrinėjamojoje byloje ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo priteisti skolą, kurios pagrindas būtų bankroto byloje atsakovo gautos lėšos. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog jos manymu, tokio reikalavimo reikšti ieškovei nereikia. Su tokia pozicija teismas nesutinka ir nurodo, jog nagrinėjamu atveju nesant pareikšto materialinio reikalavimo dėl bankroto procese išmokėtų sumų atsakovui priteisimo, ieškovės reikalavimas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo negali būti tenkinamas, nesant CK 6.130 str. numatytų sąlygų, t. y. ieškovės galiojančio reikalavimo į atsakovą. Be to, ieškovės prievolė atsakovui dėl piniginės kompensacijos priteisimo atidalinant turtą natūra, taip pat negali būti priešpriešinių reikalavimų įskaitymo objektu nagrinėjamojoje byloje, nes ieškovės prievolė yra patvirtinama šioje byloje priimamu procesiniu sprendimu, kuris turi įsigalioti ir tik tada būti vykdomu. Tokiu būdu šioje byloje nagrinėti ieškovės reikalavimo dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo nėra pagrindo, nes šiam momentui nėra nustatyta, jog šalys turi viena kitai galiojančių priešpriešinių reikalavimų. Todėl toks ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Vadovaujantis CPK 93, 98 str. iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 75 Eur žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl turto atidalinimo, bei 1350 Eur (2700/2), t. y. pusė ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes patenkintas vienas neturtinis reikalavimas iš pareikštų dviejų reikalavimų (I tomas, puslapis 158), iš viso – 1425 Eur bylinėjimosi išlaidų.
22. Atsakovas byloje patyrė 3630 Eur išlaidų advokato pagalbai pamokėti (I tomas, puslapiai 160-161). Proporcingai atmestų ieškovės reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų (3630/2).
23. Pagal CPK 96 str. 6 d. pašto išlaidos iš šalių nepriteistinos.
24. Pagal CPK 149 str. sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovės N. M. ieškinį tenkinti iš dalies.
Atidalinti ieškovės N. M. ir atsakovo E. J. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priteisiant butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 128 000 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių tūkstančių eurų) piniginę kompensaciją atsakovui E. J. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) už jam priklausančią ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovo E. J. M. priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo E. J. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) 1425 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo E. J. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudai.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.