Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Juvasola“ ieškinį atsakovui R. B. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juvasola“ prašo priteisti iš atsakovo R. B. 155 138,92 Eur BUAB „Juvasola“ turtinei žalai atlyginti, priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi UAB „Juvasola“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Joną Giniotį. Dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas nesikreipė. Įmonės direktoriumi bankroto bylos iškėlimo dienai buvo R. B.. Įmonės vadovas nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) reikalavimų, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nesikreipė. Sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams, žalą inter alia pažeisdamas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakingas asmuo – įmonės vadovas ir (ar) dalyvis – turi pareigą ją atlyginti. Žala yra padaryta kreditoriams. Žalos dydis nustatytas patvirtinus kreditorių reikalavimus bankroto byloje. Kreditoriniai reikalavimai, patvirtinti 2016 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. vasario 14 d. ir 2017 m. balandžio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimis, bankroto byloje sudaro 155 138,92 Eur. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi UAB „Juvasola“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Joną Giniotį. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. vasario 14 d. ir 2017 m. balandžio 18 d. nutartimis patvirtintas kreditorių sąrašą ir jų finansiniai reikalavimai bendrai 155 138,92 Eur sumai. VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Juvasola“ vadovo pareigas nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. ėjo ir nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. akcininkas buvo atsakovas R. B..

Dėl įmonės vadovų pareigos kreiptis dėl bankroto bylos įmonei esant nemokiai iškėlimo ir vadovų civilinės atsakomybės sąlygų

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. To paties straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, susijusioje su ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, išaiškinta, kad ši vadovo pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, įsigaliojusi 2008 m. liepos 1 d.) įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, akivaizdu, kad, sprendžiant įmonės vadovo (-ų) atsakomybės dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku klausimą, reikia nustatyti esminę aplinkybę – momentą, kada įmonė tapo nemokia ĮBĮ prasme ir atitinkamai atsirado įmonės vadovo (ų) pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą bei įmonės veikloje teikti prioritetą jau nebe pačios įmonės ar jos akcininkų, bet kreditorių (tiek tuo momentu jau egzistuojančių, tiek ir būsimų, potencialių) interesams. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai.Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartyje, kuria buvo iškelta bankroto byla UAB „Juvasola“, nustatė, kad nuo 2015 m. liepos 9 d. į įmonės sąskaitas kredito įstaigose pateikti ieškovės mokėjimo nurodymai neįvykdyti iki šiol. Atsakovė nei atsiliepimo, nei duomenų apie realią įmonės turtinę, ūkinę – finansinę padėtį teismui nepateikė. VSD įmokos nesumokėtos už apdraustuosius už 2014 m. spalio mėn. – 2015 m. kovo mėn. Bendrovėje apdraustųjų nėra nuo 2015 m. kovo 10 d. Juridinių asmenų registrui atsakovė nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. UAB „Juvasola“ duomenų apie realią įmonės turtinę, ūkinę-finansinę padėtį teismui nepateikė. Nustatyti tikrosios įmonės finansinės padėties nėra galimybės, nes nepateikti buhalteriniai dokumentai. VĮ Registrų centro, Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis bendrovės vardu registruoto turto nėra. VĮ Regitra duomenimis, įmonės vardu registruotos 3 transporto priemonės, kurių būsena „išregistruota“. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis firmos vardu registruoto nekilnojamo turto nėra. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. eB2-262-513/2018 pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) ieškinį atsakovei UAB „Juvasola“ dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 20 d. pranešimu atsakovė buvo informuota apie vienašališką sutarties nutraukimą (e. b. l. 139) ir 2014 m. liepos 31 d. reikalavimo mokėti pagal 2011 m. lapkričio 30 d. laidavimo sutartis LBK 11/11/17MN ir LBK 11/11/18MN pagrindu atsakovei kilo prievolė atsiskaityti su kreditoriumi Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriui (e. b. l. 139). Iš 2014 m. birželio 27 d. rašto dėl netesybų nustatyta, kad atsakovė turėjo pareigą iki 2014 m. liepos 27 d. sumokėti UAB „Omnitel“ 3 747,68 Lt netesybas (e. b. l. 47-48). Iš 2016 m. liepos 1 d. pažymos apie įsiskolinimą matyti, kad atsakovės skola UAB „Omnitel“ pagal pateiktas sąskaitas faktūras susidarė už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. (e. b. l. 46). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė savo įsipareigojimų nebevykdė nuo 2013 m. pabaigos, todėl konstatuotina, kad jau 2014 metais įmonė buvo nemoki ĮBĮ prasme. Bylos duomenimis nustatyta, kad įmonė buvo nemoki atsakovui būnant įmonės vadovu, tačiau atsakovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams, žalą inter alia pažeisdamas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakingas asmuo – įmonės vadovas ir (ar) dalyvis – turi pareigą ją atlyginti. Žala yra padaryta kreditoriams.

Dėl žalos dydžio

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Pagal bankroto administratoriaus pateiktus ir Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusiomis nutartimis patvirtintus duomenis, UAB „Juvasola“ bankroto byloje patvirtinti antstolės Brigitos Tamkevičienės, UAB „Automalūnas“, UAB „Omnitel“, VSDFV Klaipėdos skyriaus, Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus finansiniai reikalavimai. Iš antstolės Brigitos Tamkevičienės 2016 m. birželio 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad 95,00 Eur finansinis reikalavimas atsirado pagal 2015 m. spalio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą, išieškotojas UAB „Automalūnas“, skolininkas UAB „Juvasola“ (e. b. l. 52-53, c. b. Nr. eB2-262-513/2018). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių iš atsakovės priteista 1 743,16 Eur skola UAB „Automalūnas“ naudai. 1 425,26 Eur skola UAB „Omnitel“ susidarė laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. (e. b. l. 46, 47-48, c. b. Nr. eB2-262-513/2018). Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2 363,01 Eur finansinis reikalavimas atsirado už laikotarpį 2014 m. spalio mėn. – 2015 m. kovo mėn. Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus 2014 m. liepos 31 d. reikalavimo mokėti pagal 2011 m. lapkričio 30 d. laidavimo sutartis LBK 11/11/17 MN ir LBK 11/11/18 MN, kreditoriui vienašališkai nutraukus sutartį, pagrindu atsakovei kilo prievolė įvykdyti solidarų įsipareigojimą kreditoriui Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriui 149 577,58 Eur sumai.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas neginčijo prašomo priteisti žalos dydžio, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Minėta, kad VĮ Registrų centras juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Juvasola“ direktoriaus pareigas nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. ėjo ir nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. akcininkas buvo atsakovas R. B., todėl darytina išvada, kad atsakovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Juvasola“ jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu išaugo 155 138,92 Eur suma.

Dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio

Juridinio asmens valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims ir tai atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.Už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 str. 1 d. nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).Atsakovas buvo UAB „Juvasola“ vadovas, todėl turėjo įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalėjo atitinkamai veikti. Byloje pateikti duomenys parodo, kad jam buvo žinomi įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų dydis, kad įmonės turimų lėšų nepakako pradelstoms skoloms padengti, tačiau atsakovas sąmoningai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tai lėmė žalos kreditoriams atsiradimą.

Dėl žyminio mokesčio

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl iš atsakovo priteistinas 2 851,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

bankrutavusios UAB „Juvasola“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 155 138,92 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt penki tūkstančiai vienas šimtas trisdešimt aštuoni eurai 92 centai) žalos atlyginimui bankrutavusiai UAB „Juvasola“, juridinio asmens kodas 141757257.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 851 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai penkiasdešimt vienas euras) žyminio mokesčio.

Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduoti Klaipėdos apygardos teisme.