Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. A., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta prie Kėdainių rajono savivaldybės, nedirbantis, nesimokantis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1999-12-24 pagal BK 271 str. 2 d., BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d., l/a 2 m., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

2001-09-20 pagal BK 271 str. 2 d., BK 43 str. – l/a 2 m. 2 mėn.;

2002-03-05 pagal BK 271 str. 2 d., BK 206 str., BK 241 str. 1 d. – l/a 2 m. 2 mėn.;

2003-11-05 pagal BK 178 str. 2 d., BK 64 str. – l/a 1 m. 9 mėn.;

2003-12-29 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams su turto už 315 Lt konfiskavimu, BK 63 str. 8 d. tvarka subendrinus su 2003-11-05 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. su turto už 515 Lt konfiskavimu, 2005-07 Alytaus apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos 1 metams 1 mėnesiui 1 dienai, 2006-04-10 išbrauktas iš įskaitos Kėdainių r. pataisos inspekcijoje, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. A. 2011 m. sausio 20 d. 10.40 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės kasos visus joje buvusius pinigus, sudarydamas bauginančią aplinką parduotuvės pardavėjos kasininkės K. S. atžvilgiu ir tokiu būdu jai grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t.y., priėjęs prie kasos, rankas laikydamas kišenėse, įsakmiu ir bauginančiu balsu kelis kartus pareikalavo parduotuvės pardavėjos kasininkės K. S. atiduoti visus kasoje tuo metu buvusius pinigus, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – išsigando kasininkės paspausto apsaugos pavojaus signalo bei įvykio vietoje pasirodžiusių kitų žmonių.

Kaltinamasis Ž. A. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2011 m. lapkričio 20 d. buvo pas draugą, iš vakaro gėrė. Atsikėlęs, apie 10.40 val. nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) nusipirkti rūkyti. Į parduotuvę ėjo vienas, vilkėjo juodos spalvos odinę striukę ir juodos spalvos džinsus. Toje parduotuvėje dirbo jo pažįstama. Priėjęs prie 2-os kasos, prie kurios stovėjo nusisukusi pardavėja, jis „apsipažino“ ir pasakė „duok pinigus“. Pardavėjai atsisukus ir paklausus „ką“, jis nusijuokdamas dar kartą pasakė „duok pinigus“. Tada pamatė, kad tai ne jo pažįstama pardavėja. Žodžius „duok pinigus“ sakė 2-3 kartus. Tai sakydamas turėjo tikslą pajuokauti. Ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, kad norėjo išgąsdinti, išsireiškė netiksliai. Rankas jis visą laiką laikė kišenėse, jų ištraukęs nebuvo, nes jo toks įprotis. Kišenėse turėjo žiebtuvėlį, raktus, pinigus – 34 litus. Vėliau įsikišo kitos pardavėjos vyras, kuris atėjęs klausė „kiek pinigų tau reikia“. Tada kilo įtampa ir konfliktas. Jis tam vyrui neatsakė, pasiūlęs eiti į lauką pakalbėti, išėjo į lauką, užsidegė cigaretę ir išėjo namo. Cigarečių parduotuvėje nenusipirko, nes kilus konfliktui, pasimetė, pardavėjos cigarečių neprašė. Vogti pinigų ir plėšti iš parduotuvės neketino, jei būtų norėjęs plėšti, būtų prie pirmos kasos paėmęs kasos aparatą. Anksčiau parduotuvėje (duomenys neskelbtini) jis lankydavosi dažnai, paskutiniu metu iki įvykio buvo nuėjęs 2-3 kartus, nes Kėdainiuose nebūna, važinėja į užsienį. Įvykio rytą girtas nebuvo, buvo daug gėręs iš vakaro, todėl buvo pagiringas ir apsvaigęs, nes vartojo raminančius vaistus.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji K. S. parodė, kad 2011 m. lapkričio 20 d. dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pardavėja, buvo kasoje. Prie jos priėjęs pagyvenęs vyras paprašė paduoti jam butelį vyno. Išėjusi iš kasos, ji tam vyrui padavė butelį vyno, tai neužtruko nė minutės laiko, ir grįžo atgal į kasą, į kurią įlipusi, pamatė kitą vyrą, vilkintį juoda striuke, kuris matė ją iš šono. Vyrui pasakius „duok pinigus“, galvojo, kad jai pasigirdo, todėl paklausė „kokius pinigus“. Vyras stovėjo nuo jos maždaug 1 metro atstumu, ištiesęs rankas lengvai galėjo ją pasiekti. Vyras pasakė „pinigus iš kasos“, tai pasakė grubiai, be šypsenos. Ji labai išsigando, nes vyras nejuokavo, kalbėjo tikrai labai rimtai, ji pagalvojo, kad jis gali atimti pinigus. Anksčiau tokių situacijų jai nėra buvę. Pasakiusi tam vyrui, kad neturi pinigų, užrakino kasą, ištraukė raktelį ir jį paslėpė. Vyras vis tiek stovėjo ir reikalavo iš jos pinigų. Kitos pardavėjos, pamačiusios prie jos stovintį tą vyrą, ėjo link jų. Ji pašaukė pardavėją, vardu Brigita, kuri paklausė kas vyksta. Ji pasakė, kad tas vyras nori iš jos pinigų. Vyras ir toliau stovėjo toje pačioje vietoje rankas sukišęs į kišenes. Brigita klausė jo, kokių pinigų jis nori, liepė jai kviesti policiją. Tas vyras visą laiką rankas laikė kišenėse. Ji išsigandusi paspaudė pavojaus mygtuką. Joms pasakius, kad kvies policiją, jis pasakė „ką ta policija man padarys“. Prie jų priėjęs B. vyras klausė to vyro, kokių pinigų jam reikia, pasiūlė išeiti į lauką. Kaltinamasis pradėjo blaškytis, išėjo į lauką, o parduotuvėje buvęs pagyvenęs vyriškis pasakė B. vyrui A. neiti į lauką, nes tas vyras turi peilį. Jos pačios peilio nematė. Jos aptarnaujamoje kasoje tuo metu galėjo būti apie 1000 litų, tiksliai kiek, nurodyti negali, nes ataskaitos nebuvo išimtos. Pardavėja, vardu L., jų parduotuvėje nedirba, ji jos nėra mačiusi, žino, kad anksčiau tokia pardavėja yra dirbusi gal prieš dvejus metus. Ji buvo labai išsigandusi, po įvykio negalėjo dirbti kasoje, pradėjo drebėti rankos ir kojos, reikėjo gerti raminančius vaistus. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja B. Š. parodė, kad dirba pardavėja parduotuvėje (duomenys neskelbtini). 2011 m. lapkričio 20 d. įvykio metu, ji dirbo toliau nuo kasos, krovė duoną. Atsisukusį į kasą, pamatė pardavėją K., konfliktuojančią su klientu. Kristina yra labai baikšti, todėl jai ją pašaukus vardu, ėjo arčiau prie jos. Jai priėjus prie kasos ir atsistojus už nugaros K., kuri pasakė, kad tas asmuo reikalauja pinigų iš kasos, ji pagalvojo, kad jis juokauja, nes anksčiau to niekada nėra buvę, ir paklausė, ko jis nori. Vyriškis pasakė „duokit pinigus iš kasos“. Ji suprato, kad jis nejuokauja, nes tai sakė rimtai. Jai pasakius „nenusišnekėk ir eik iš čia“, kaltinamasis dar kartą pakeltu tonu pakartojo „atiduok pinigus iš kasos“. Jai pasakius, kad kvies policiją, kaltinamasis, pavartodamas necenzūrinį žodį, pasakė, kad gali kviesti, jam tai nerūpi. Kaltinamasis rankas visą laiką laikė kišenėse, jų ištraukęs nebuvo. Jo elgesys buvo keistas, akys „lakstė“, mano, kad jis buvo nuo kažko apsvaigęs. Ji pasakė K. spausti apsaugos mygtuką. K. buvo labai išsigandusi, užrakino kasą, ištraukė raktelį, išlipo iš kasos. Kaltinamajam dar kartą grubiai pakartojus, kad jos duotų iš kasos pinigus, ji išsigando ir pasišaukė parduotuvėje buvusį apsipirkti atėjusį savo vyrą. Jos vyras klausė kaltinamojo, kokių pinigų jis nori ir kiek, o kaltinamasis atsakė „iš kasos, ir visų“. Prie jos kaltinamasis gal 4-5 kartus pakartojo reikalavimą duoti jam pinigus. Jos vyras pasakė, kad jis duos pinigų, kiek jam reikia, o kaltinamasis pasiūlė jos vyrui eiti į lauką pasišnekėti. Prie kasos stovėjęs pagyvenęs vyriškis pasakė jos vyrui neiti į lauką, nes konfliktavęs vyras kišenėje laiko peilį. Jos vyras į lauką nėjo, o tas vyras išėjo į lauką, pastovėjo ir spartesniu žingsniu nuėjo link (duomenys neskelbtini) laiptinės ir ten pasislėpė. Ji matė, kad K. buvo labai išsigandusi, drebėjo, verkė, kurį laiką negalėjo dirbti, gėrė raminamuosius vaistus. Anksčiau parduotuvėje yra dirbusi pardavėja L., ji buvo šviesiaplaukė, visiškai nepanaši į nukentėjusiąją.

Liudytojas A. Š. parodė, kad 2011 m. lapkričio 20 d. su vaiku atėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į duonos skyrių, nes ten dirbo jo žmona B. Š.. Maždaug po 10 min. žmona nuėjo prie kasos, o dar maždaug po 2 min. pašaukė jį ateiti. Jam nuėjus ir paklausus, kas yra, jam pasakė, kad žmogus prašo pinigų. Iš pradžių jam tai sukėlė juoką, nes ne kiekvieną dieną su tuo susiduria, po to suprato, kad tas žmogus lyg ir nejuokauja, tikrai nori pinigų, nes kaltinamasis buvo rimtai nusiteikęs. Jam paklausus, kiek jam reikia pinigų, kaltinamasis pasakė, kad daug. Jis vyrui pasakė, kad jie eitų į lauką, ir jis jam duos pinigų, o parduotuvėje buvęs vyras pasakė neiti į lauką su kaltinamuoju, nes pastarasis turi peilį. Kaltinamasis iš parduotuvės išėjo. Apie tai, ar kaltinamasis gali turėti peilį, tuomet jis negalvojo, nes nesiruošė eiti į lauką su juo, tik norėjo jį išvesti iš parduotuvės. Teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 3 p. tvarka perskaičius A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, jog jis nurodė, kad kadangi pinigų prašęs vyriškis buvo abi rankas susikišęs į kišenes, jis taip pat pamanė, kad jis kišenėse gali turėti kokį nors įrankį, tai galėjo būti peilis ar bet koks kitas pavojingas daiktas, kuriuo galima sužaloti, jis pats jokio peilio ar kito įrankio nematė, nes vyriškis rankų iš kišenių nebuvo ištraukęs, nepažįstamo vyriškio išvaizda, jo stovėsena, sukištos rankos į kišenes atrodė bauginančiai bei kėlė įtampą ir stresą, buvo galima manyti, kad vyriškis ką nors gali padaryti, jei negaus pinigų ar jį suerzins bet kokia kita smulkmena (b.l.30), nurodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl peilio yra teisingi, bei kad jam pačiam ši situacija nepasirodė grėsminga, tačiau pardavėjai tai galėjo atrodyti kitaip, ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, kad buvo bauginanti aplinka, sakė, kaip galėjo jaustis pardavėja, o ne jis pats. Iš karto po įvykio matė K., ji buvo išsigandusi, verkė, gėrė vaistus. Taip pat parodė, kad kaltinamasis įvykio metu galėjo būti apsvaigęs, į blaivų jis nebuvo panašus.

Iš byloje esančio K. S. protokolo – pareiškimo matyti, kad ji policijos pareigūnams pranešė apie tai, kad 2011-10-20 apie 10.40 val. jai dirbant parduotuvėje „(duomenys neskelbtini), į parduotuvę įėjęs vyras prie kasos, kurioje ji dirbo, reikalavo, kad ji duotų iš kasos pinigus, paskui pasišalino, nei pinigų, nei kitų daiktų nepavogė (b.l.2). Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad K. S. iš pateiktų 4-ių asmenų nuotraukų nuotraukoje Nr.1 (Ž. A. nuotrauka) atpažino Ž. A. kaip vyriškį, kuris 2011-11-20 apie 10.40 val. atėjęs į parduotuvę (duomenys neskelbtini), reikalavo jos duoti pinigus iš kasos, jį atpažino iš veido bruožų (b.l.18-20). Iš darbo sutarties kopijos matyti, kad K. S. nuo 2009-10-01 priimta pardavėja - kasininke (duomenys neskelbtini) pagal terminuotą darbo sutartį kitos darbuotojos eilinių, nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui (b.l.21-22). ). Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad B. Š. iš pateiktų 4-ių asmenų nuotraukų nuotraukoje Nr.3 (Ž. A. nuotrauka) atpažino Ž. A. kaip vyriškį, kuris 2011-11-20 apie 10.40 val. atėjęs į parduotuvę (duomenys neskelbtini), reikalavo traukti pinigus iš kasos, to reikalaudamas kelis kartus ir plūsdamasis necenzūriniais žodžiais (b.l.26-29), jį atpažino iš veido bruožų (b.l.18-20).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis Ž. A. padarė nusikaltimą, kuriuo kaltinamas. Kaltinamasis Ž. A. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino, nurodęs, kad būdamas pagiringas bei apsvaigęs, nes vartojo raminančius vaistus, 2011 m. lapkričio 20 d. apie 10.40 val. nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) nusipirkti cigarečių, ir kadangi toje parduotuvėje dirbo pažįstama pardavėja L. , priėjęs prie 2-os kasos, prie kurios pardavėja stovėjo nusisukusi, „apsipažinęs“ ir norėdamas pajuokauti, pasakė „duok pinigus“, o pardavėjai atsisukus ir paklausus „ką“, jis nusijuokęs dar kartą pasakė „duok pinigus“, tada pamatė, kad tai ne jo pažįstama pardavėja. Teisiamajame posėdyje patvirtino, kad žodžius „duok pinigus“ sakė 2-3 kartus, tai sakydamas turėjo tikslą pajuokauti, ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad norėjo išgąsdinti, netiksliai išsireiškė, rankas visą laiką laikė kišenėse, nes jo toks įprotis, įsikišus kitos pardavėjos vyrui ir kilus įtampai, pasiūlęs tam vyrui pasikalbėti lauke, išėjo į lauką ir nuėjo į namus. Vogti pinigų ar plėšti iš parduotuvės neketino. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kadangi jie neatitinka byloje ištirtiems įrodymas. Teismas remiasi nukentėjusiosios K. S. parodymais, kurie yra vienodi ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, atitinka kitiems byloje išanalizuotiems įrodymams. Nukentėjusiosios K. S. parodymais 2011 m. lapkričio 20 d. jai dirbant parduotuvės (duomenys neskelbtini) kasoje bei trumpam išėjus iš kasos paduoti butelį vyno pirkėjui ir grįžus atgal į kasą, juoda striuke vilkintis vyras pasakė jai „duok pinigus“, jai paklausus „kokius pinigus“, pasakė duoti pinigus iš kasos, tai pasakė nesišypsodamas, grubiai. Kadangi vyras stovėjo maždaug 1 metro atstumu nuo jos ir ištiesęs rankas lengvai galėjo ją pasiekti, ji labai išsigando, pagalvojo, kad tas vyras gali atimti pinigus iš kasos, nes vyras kalbėjo labai rimtai, todėl užrakino kasą, ištraukė raktelį ir jį paslėpė. Kadangi tas vyrui vis tiek stovėjo ir reikalavo iš jos pinigų, ji pašaukė pardavėją B., pasakė jai, kad tas vyras nori iš jos pinigų. Vyrui ir toliau stovint toje pačioje vietoje rankas susikišus į kišenes, B. klausė jo, kokių pinigų jis nori, liepė jai kviesti policiją, ji išsigandusi paspaudė pavojaus mygtuką. Joms pasakius, kad kvies policiją, jis pasakė „ką ta policija man padarys“, prie jų priėjusiam B. vyrui paklausus, kokių pinigų jam reikia, pasiūlė B. vyrui išeiti į lauką, pats išėjo, o parduotuvėje buvęs vyriškis pasakė B. vyrui neiti į lauką, nes tas vyras turi peilį, jos pačios peilio nematė. Nukentėjusiosios parodymais, ji labai išsigando, jai drebėjo rankos ir kojos, gėrė raminančius vaistus, kurį laiką negalėjo dirbti kasoje. Nukentėjusiosios K. S. parodymais teismui netikėti nėra jokio pagrindo, ji nurodė iki įvykio kaltinamojo nepažinojusi, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji turėtų pagrindą apkalbėti ar jam kerštauti. Nukentėjusiosios parodymus, kad kaltinamasis reikalavo pinigų iš kasos, patvirtino liudytoja B. Š., parodžiusi, kad kasoje dirbančiai nukentėjusiajai pašaukus ją vardu, jai, priėjusiai prie kasos, nukentėjusioji pasakė, kad kaltinamasis reikalauja pinigų iš kasos, paklausus, ko jis nori, kaltinamasis pasakė „duokit pinigus iš kasos“, tai kaltinamasis sakė rimtai, nejuokaudamas, jai pasakius, kad jis išeitų iš parduotuvės, kaltinamasis dar kartą pakeltu tonu pakartojo „atiduok pinigus iš kasos“, reikalavo iš kasos visų pinigų, rankas visą laiką laikė kišenėse, jo elgesys buvo keistas, akys „lakstė“, mano, kad jis buvo nuo kažko apsvaigęs, todėl pasakė nukentėjusiajai spausti apsaugos mygtuką, išsigandusi pasišaukė buvusį parduotuvėje savo vyrą, kuriam kaltinamasis taip pat sakė, kad reikia pinigų, parduotuvėje buvęs pirkėjas sakė jos vyrui neiti į lauką su kaltinamuoju, nes kaltinamasis kišenėje turi peilį. Atsižvelgus į tai, kad kaip patvirtino nukentėjusioji ir liudytoja B. Š., įvykio aplinkybės sukėlė joms išgąstį, jos abi nurodė, kad anksčiau joms dirbant parduotuvėje tokių įvykių nėra buvę, darytina išvada, kad dėl nurodytų priežasčių jos abi negalėjo itin detaliai įsidėmėti visų įvykio aplinkybių, todėl nevienodai nurodė, kiek kartų kaltinamasis reikalavo atiduoti pinigus iš kasos bei kai kurias kitas aplinkybes, tačiau dėl to netikėti jų parodymais, ar nelaikyti jų objektyviais nėra pagrindo. Kaltinamojo tvirtinimą, kad jis reikalaudamas duoti pinigus iš kasos, „apsipažino“, galvodamas, kad kasoje dirba jo pažįstama pardavėja Laima , norėjo pajuokauti, nesikėsino apiplėšti kasos, paneigtas liudytojos B. Š., patvirtinusios, kad anksčiau parduotuvėje yra dirbusi pardavėja Laima, kuri buvo šviesiaplaukė, visiškai nepanaši į nukentėjusiąją, kuri yra tamsiaplaukė, parodymais, iš kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis parodė, kad priėjo prie kasos, kurioje sėdėjo moteris šviesiais plaukais (b.l.48), kas visiškai neatitinka nukentėjusiosios išvaizdai, be to, pats kaltinamasis pripažino, kad reikalavo duoti pinigus iš kasos ir nukentėjusiajai atsisukus, tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja B. Š. patvirtino, kad reikalavimus duoti pinigus iš kasos kaltinamasis išreiškė rimtai, nejuokaudamas, „grubiai“. Liudytojas A. Š. taip pat patvirtino, jog suprato, kad kaltinamasis, kuris buvo nusiteikęs rimtai, nejuokauja, bei kad jis tikrai nori pinigų. A. Š. taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kadangi pinigų prašęs vyriškis buvo abi rankas susikišęs į kišenes, jis pamanė, kad jis kišenėse gali turėti kokį nors įrankį - peilį ar bet kokį kitą pavojingą daiktą, kuriuo galima sužaloti, taip pat nurodė, jog nurodydamas, kad nepažįstamo vyriškio išvaizda, jo stovėsena, sukištos rankos į kišenes atrodė bauginančiai bei kėlė įtampą ir stresą, buvo galima manyti, kad vyriškis ką nors gali padaryti, jei negaus pinigų, nurodė, kad nors jam pačiam ši situacija nepasirodė grėsminga, ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, kad buvo bauginanti aplinka, pasakė taip, kaip tuo metu galėjo jaustis pardavėja. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, į tai, kad nors įvykis buvo dienos metu, tačiau nukentėjusioji kasoje buvo viena, kitos pardavėjos buvo atokiau, kaltinamasis keletą kartų reikalavo duoti pinigus iš kasos visus pinigus, nors atsisukus nukentėjusiajai ir matė, kad tai ne jo pažįstama, tačiau ir toliau rimtu tonu, kaip nurodė nukentėjusioji, „grubiu“ balsu reikalavo pinigų, tą patį darė ir atėjus kitai pardavėjai, visą tą laiką stovėjo rankas susikišęs į kišenes, akivaizdu, kad nukentėjusiajai ši aplinka turėjo atrodyti pakankamai bauginanti, juo labiau, kad kaip nurodė nukentėjusioji ir liudytojai G. Š. ir A. Š., anksčiau tokių įvykių parduotuvėje nėra buvę, pati nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis stovėjo 1 m atstumu nuo jos ir kasos, ištiesęs ranką lengvai galėjo ją pasiekti, nurodė, jog ji pagalvojo, kad jis gali atimti pinigus iš kasos, todėl labai išsigando, ką rodo ir jos tolimesni veiksmai: ji užrakino kasą, išėmė raktelius ir juos paslėpė, šaukėsi bendradarbės pagalbos, nuspaudė apsaugos signalą, taip pat tai parodo ir jos būsena po įvykio – buvo išsigandusi, drebėjo, verkė, gėrė raminamuosius vaistus, negalėjo dirbti kasoje, ką patvirtino ir liudytojai B. Š. ir A. Š.. Byloje išanalizuotų įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis Ž. A. turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą ir to siekė, sukurdamas bauginančią situaciją ir ja pasinaudojęs, per kelis kartus reikalavo nukentėjusiosios atiduoti visus pinigus iš kasos.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad Ž. A. 2011 m. sausio 20 d. 10.40 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti (duomenys neskelbtini).priklausančius pinigus – 900 litų, sudarydamas bauginančią aplinką parduotuvės pardavėjos kasininkės K. S. atžvilgiu ir tokiu būdu atimdamas galimybę jai priešintis, t.y., priėjęs prie kasos, rankas laikydamas kišenėse, įsakmiu ir bauginančiu balsu kelis kartus pareikalavo parduotuvės pardavėjos kasininkės K. S. atiduoti visus kasoje tuo metu buvusius pinigus, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – išsigando kasininkės paspausto apsaugos pavojaus signalo bei įvykio vietoje pasirodžiusių kitų žmonių.

Taigi, kaltinamajame akte nurodyta, kad Ž. A. pasikėsino pagrobti (duomenys neskelbtini).priklausantį turtą plėšimo būdu, sudarydamas bauginančią aplinką parduotuvės pardavėjos kasininkės K. S. atžvilgiu, ir tokiu būdu atimdamas jai galimybę priešintis. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005-06-23 nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ nurodyta, kad galimybės nukentėjusiajam priešintis atėmimu teismų praktikoje pripažįstami atskiri veiksmai, pavyzdžiui, įstūmimas į kambarį ir užrakinimas, surišimas, uždarymas atskiroje patalpoje, dujų papurškimas į akis, prispaudimas prie žemės ar automobilio ir laikymas, užmigdymas naudojant medikamentus ar narkotines medžiagas, o bauginančios situacijos sukūrimas traktuojamas kaip grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, todėl ši aplinkybė tikslinama, nustatant, kad Ž. A., sudarydamas bauginančią aplinką parduotuvės pardavėjos kasininkės K. S. atžvilgiu, tokiu būdu jai grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, kad Ž. A. turėdamas tikslą pagrobti (duomenys neskelbtini)priklausančius pinigus – 900 litų, sudarydamas bauginančią aplinką parduotuvės pardavėjos kasininkės K. S. atžvilgiu, kelis kartus pareikalavo jos atiduoti visus kasoje tuo metu buvusius pinigus. Atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini)pažymoje nenurodyta tiksli įvykio metu parduotuvės kasoje, kurioje dirbo K. S., buvusi pinigų suma, nurodant, jog tuo metu kasoje galėjo būti apie 900 litų (b.l.9), teisiamajame posėdyje nukentėjusioji K. S. nurodė, kad kasoje tuo metu galėjo būti apie 1000 litų, nesant galimybės nustatyti tikslios įvykio metu parduotuvės kasoje buvusios pinigų sumos, ši aplinkybė tikslinama, nustatant, kad Ž. A. turėjo tikslą pagrobti iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės kasos visus joje buvusius pinigus. Nurodytų aplinkybių patikslinimas (duomenys neskelbtini) str. tvarka, įstatymų nepažeidžia, faktinių bylos aplinkybių nekeičia, kaltinamojo teisių nesuvaržo.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad Ž. A. 2011 m. sausio 20 d. 10.40 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės kasos visus joje buvusius pinigus, sudarydamas bauginančią aplinką parduotuvės pardavėjos kasininkės K. S. atžvilgiu ir tokiu būdu jai grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t.y., priėjęs prie kasos, rankas laikydamas kišenėse, įsakmiu ir bauginančiu balsu kelis kartus pareikalavo parduotuvės pardavėjos kasininkės K. S. atiduoti visus kasoje tuo metu buvusius pinigus, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – išsigando kasininkės paspausto apsaugos pavojaus signalo bei įvykio vietoje pasirodžiusių kitų žmonių.

Kaltinamojo Ž. A. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo Ž. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę.

Ž. A. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nutrūkusį pasikėsinimo stadijoje, nusikalstama veika nukreipta prieš įstatymo saugomą nuosavybę ir žmogaus sveikatą, anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, yra viena galiojanti administracinė nuobauda už KET pažeidimą, galiojančių administracinių nuobaudų už viešosios tvarkos pažeidimus nėra (b.l.102-106), nedirba (b.l.107), registruotas darbo biržoje (b.l.108), nesimoko, Kėdainių miesto seniūnija jį charakterizuojančių duomenų neturi, daugiau asmenų jo šeimoje nėra (b.l.110,111), įrašytas į VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Priklausomybės ligų kabineto įskaitą, Psichikos sveikatos kabineto įskaitoje nėra (b.l.86), daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Iš Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2011-12-28 specialisto išvados Nr. 97 TPK – 160/2011 matyti, kad Ž. A. nustatyta diagnozė: Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį bei opioidus, priklausomybės sindromas, skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę jam netikslinga (b.l.100). Atsižvelgus į visas aplinkybes, į tai, kad nors Ž. A. ankstesni teistumai ir išnykę, tačiau teismas tai, kad anksčiau jis buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, tame tarpe - ir už plėšimą, vertina kaip kaltinamąjį nepatenkinamai charakterizuojančius duomenis, mano, kad kaltinamajam netikslinga skirti sankcijoje numatytą arešto bausmę, bei kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgus į tai, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, skirtina mažesnė už sankcijos vidurkį. Atsižvelgus į tai, kad Ž. A. teistumai išnykę, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str., numatantį bausmės vykdymo atidėjimą, skiriant įpareigojimus.

Į bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas – BK 66 str.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Iš kaltinamojo valstybei priteistina 14,52 Lt pašto išlaidų, pripažinus jas proceso išlaidomis - (duomenys neskelbtini) str., 105 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302-307 str. str., teismas

nusprendžia:

Ž. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu devyniems (9) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 p., 7 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams, įpareigojant nuteistąjį per tris (3) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-11-20 iki 2011-11-22.

Paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš Ž. A. valstybei 14,52 Lt (keturiolika litų 52 ct) pašto išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Kėdainių rajono apylinkės teismui.