- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- e2-23734-566/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15545-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- G. M.
- Trečiasis asmuo
- T. A.
dalyvaujant ieškovui K. M. (K. M.) ir jo atstovui advokatui A. M., atsakovui G. M. (G. M.) ir jo atstovei advokatei I. P., trečiajam asmeniui T. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo K. M. (K. M.) ieškinį atsakovui G. M. (G. M.) dėl išlaikymo (paramos) priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. M., kurį patikslinęs teismo posėdžio metu prašė: priteisti nuo (duomenys neskelbtini) iš atsakovo ieškovui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį iki ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad iki jo pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) atsakovas (ieškovo tėvas) teikė išlaikymą pagal teismo sprendimą (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Inga Karalienė). Šiuo metu išlaikymo dydis yra 265 Eur. Atsakovas priteistą išlaikymą mokėjo nereguliariai, (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas sudaro (duomenys neskelbtini) sumą.
3. Ieškovas nurodo, kad sulaukus pilnametystės, parama ir toliau bus reikalinga, o atsakovas geranoriškai paramos tikėtina neteiks, nes ir dabar išlaikymas mokamas tik per antstolį. Sulaukęs pilnametystės, ieškovas ir toliau mokysis (duomenys neskelbtini); numatoma mokslo metų pabaiga - 2025 m. birželio 30 d.
4. Ieškovo teigimu, nors mokslas nėra mokamas gimnazijoje, tačiau jis neturi galimybių dirbti ir gauti savarankiškų pajamų; papildoma darbinė veikla nesuderinama su mokslais. Ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto, pajamų negauna ir yra išlaikomas mamos T. A. (trečiojo asmens). Nurodė, kad parama ieškovui reikalinga tiek mokymosi proceso užtikrinimui (vadovėliams, kitoms mokymosi priemonėms ir kt.), tiek maisto įsigijimui, aprangai, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienos priemonėms, kultūrinėms priemonėms, transporto išlaidoms, mobilaus ryšio ir interneto priemonėms, pramogoms ir kt.
5. Ieškovas nurodo, kad motinos pajamos yra labai mažos: (duomenys neskelbtini). Ieškovui nėra žinomos priežastys, dėl kurių atsakovas negalėtų labiau finansiškai jo paremti mokymosi laikotarpiu, todėl mano, kad tėvo paramos dalis turėtų būti didesnė nei mamos.
6. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ieškovas neturi, tačiau atsakovas yra darbingas, turi darbą ir gauna pajamas. Be to, atsakovas neseniai (duomenys neskelbtini), todėl pajamų turi. Tačiau oficialių dokumentų apie nurodytas aplinkybes pateikti neturi galimybės. Ieškovas abejoja ar visa tai padaryta atsakovo vardu, nes, kiek jam yra žinoma, atsakovas savo pajamas ir finansines galimybes slepia.
7. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas prašo, kad išlaikymas (parama) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš atsakovo būtų priteistas nuo ieškovo pilnametystės iki ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
8. (duomenys neskelbtini) atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė ieškovo K. M. išlaikymui iš atsakovo G. M. priteisti po 300 Eur kiekvieną mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovas baigs mokslus ugdymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini); likusioje dalyje ieškinį atmesti ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas sutinka, jog jis turi teikti materialinę paramą iki ieškovas baigs mokslus pagal vidurinio ugdymo programą, tačiau nesutinka teikti ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymą po (duomenys neskelbtini) per mėnesį. Pažymėjo, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai bloga, nes jis dėl su jo sveikata sietinų priežasčių (persirgtomis infekcinėmis ligomis) nedirba, neturi su darbo santykiais ar jai prilygintina veikla (pavyzdžiui, individuali veikla) susijusių pajamų. Atsakovas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir ieškovas klysta manydamas, kad G. M. savo ar svetimu vardu yra (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad atsakovas panaudos teise gyvena jo artimiems pažįstamiems priklausančiame pastate, (duomenys neskelbtini), ir bendru sutarimu su šio turto savininkais jį prižiūri; jokių kitų teisių į šį turtą atsakovas neturi bei supranta, kad turto savininkų sprendimu tarp jų susiklostę panaudos teisiniai santykiai bet kuriuo metu gali pasibaigti. Atsakovas atsakingai pareiškia, kad neturi dar kokio kito turto „svetimu“ vardu, neneigia, kad praeityje yra (duomenys neskelbtini), tačiau šios lėšos ir buvo atsakovo pragyvenimo šaltinis ne vienerius metus, taip pat iš jų buvo teikiamas ieškovui išlaikymas. Ieškinyje nurodytas ieškovo išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs dėl atsakovo nežinojimo ir nesupratimo, kad teiktinas išlaikymas turi būti indeksuojamas. Atsakovas supranta savo pareigą teikti ieškovui išlaikymą (paramą) iki jis baigs (duomenys neskelbtini), tačiau įvertinęs savo galimybes vykdyti šią pareigą, sūnui galėtų teikti išlaikymą mokėdamas ne daugiau kaip 300 Eur per mėnesį (atsakovas svarstė dalį tam tikslui skirtinų lėšų pasiskolinti iš savo draugų, pažįstamų, su jais derino šį klausimą).
10. Trečiasis asmuo T. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
11. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su tėvu ryšių nepalaikė, jokių duomenų apie jį neturi, miglotai jį prisimena, kai vyko teismas dėl išlaikymo priteisimo, tačiau tuo metu tėvas su juo bendrauti nenorėjo. Ieškovui žinoma, kad iki 18 metų jam yra priteistas išlaikymas. Jokių papildomų pajamų nei jo motina, nei jis (ieškovas) neturi. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas palaikė ieškovo žodžiu patikslintą ieškinio reikalavimą, prašydamas priteisti 350 Eur išlaikymą per mėnesį kol ieškovas baigs (duomenys neskelbtini). Prašo patikslintą ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
13. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini), liko pinigai iš kurių ir gyveno. Gyvena pas draugus, prižiūriu jų namą ir nuomos nemoka. A. R. buvo įregistravęs naują santuoką, tačiau (duomenys neskelbtini) grįžo į Lietuvą pastoviam gyvenimui, duomenų (duomenys neskelbtini) jo santuoka yra nutraukta neturi. Atsakovas įgijo vidurinį išsilavinimą, jokio profesinio išsilavinimo neturi. Oficialiai nėra įsidarbinęs, jam nėra nustatytas neįgalumas. Atsakovas bandė bendrauti sūnumi kol šis buvo mažas, tačiau ieškovo motina uždraudė bendrauti su vaiku jai nedalyvaujant, todėl atsakovas nustojo bendrauti sūnumi, gimtadienių proga vaiko nesveikino. Atsakovas (duomenys neskelbtini). Prašė priteisti sūnaus išlaikymui po 300 Eur per mėnesį.
14. Atsakovo atstovė advokatė teismo posėdyje palaikė atsakovo pozicija išdėstyta atsiliepime. Sutiko, kad tėvai vaikus turi išlaikyti, tik kyla klausimas, kokiu mastu kiekvienas iš tėvų turi prisidėti prie išlaikymo. Nurodo, kad ir sumažinta 350 Eur suma vis tiek yra per didelė. Prašo priteisti po 300 Eur išlaikymą per mėnesį. Paaiškino, kad atsakovas neslepia savo pajamų, jų paprasčiausiai neturi; atsakovas grįžęs (duomenys neskelbtini) nesukūrė darbo santykių. Atsakovas gyvena iš santaupų, gautų (duomenys neskelbtini).
15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, teismo posėdyje paaiškino, kad jos pajamos per mėnesį yra (duomenys neskelbtini), dabar jis nustatytas iki 2026 metų. Nurodė, kad su atsakovu kartu gyveno penkis metus, tuo metu jis puikiausiai (duomenys neskelbtini) ir turėjo savo klientų. Patvirtino, kad turi vidurinį išsilavinimą, tačiau dėl neįgalumo negali dirbti fiziškai. Palaiko sūnaus patikslintą ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
16. Iš byloje pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad ieškovas K. M. (K. M.), (duomenys neskelbtini), yra atsakovo G. M. (G. M.) ir trečiojo asmens T. A. sūnus. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1796-131/2013 priteisė iš atsakovo G. M. 600 Lt dydžio išlaikymą sūnui K. M., mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-01-26) iki sūnaus pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis); ieškovę T. A. paskyrė nepilnamečio sūnaus naudai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba, draudžiamų pajamų negauna, pagal nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovas nekilnojamojo turto nuosavybėje neturi, trečiajam asmeniui T. A. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini). Iš Vilnius miesto savivaldybės administracijos išduotos pažymos matyti, kad iki sūnaus pilnametystės ji gaudavo 152,90 Eur išmoką vaikui, sulaukus pilnametystės išmoka vaikui yra 88,78 Eur per mėnesį.
17. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo paramą (išlaikymą) po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) (ieškovo pilnametystės) iki kol jis mokysis (duomenys neskelbtini). Paminėtina, kad šį reikalavimą dėl paramos (išlaikymo) dydžio priteisimo ieškovas patikslino teismo posėdžio metu žodiniu pareiškimu.
18. Ieškovas nurodė, kad jis gyvena bute su motina, kurios mėnesinės pajamos yra (duomenys neskelbtini) Eur. Atsakovas nemoka geranoriškai ieškovui priteisto išlaikymo ir yra susidaręs įsiskolinimas, todėl sulaukus pilnametystės ir toliau mokantis (duomenys neskelbtini), tikėtina, kad atsakovas taip pat neteiks jam paramos. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė ieškovui priteisti 300 Eur/mėn. dydžio paramą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, motyvuodamas, kad neturi galimybės mokėti ieškovo prašomo priteisti dydžio paramos (išlaikymo), kuri ir taip laikytina per didele suma.
Dėl paramos priteisimo
19. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192(1) straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jau iki konkretaus teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti - dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).
20. Teismų praktikoje išskirtinos tokios išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015).
21. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).
23. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju svarbia pripažintina aplinkybė, jog ieškovas prašo priteisti paramą (išlaikymą), iki kol jis mokosi gimnazijoje. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) ir numatoma mokslo metų pabaiga yra 2025 m. birželio 30 d. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra.
24. Ieškovas nurodė, kad nors mokslas nėra mokamas gimnazijoje, tačiau jis neturi galimybių dirbti ir gauti savarankiškų pajamų; papildoma darbinė veikla būtų nesuderinama su siekimu gauti vidurinį išsilavinimą. Teismo vertinimu, mokantis paskutinėje gimnazijos klasėje, kurią baigiant reikalinga laikyti baigiamuosius egzaminus bei siekiant tinkamai jiems pasirengti ir gauti gerus įvertinimus, besimokančio gimnazijoje mokinio pareiga - lankyti pamokas, atlikti namų darbus, didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, lankyti papildomas pamokas, todėl galimybės dirbti bei užsidirbti pragyvenimui ieškovas iš esmės neturi. Teismas pažymi ir tai, kad vidurinio išsilavinimo ir jokios kvalifikacijos ar patirties neturinčiam vidurinės mokyklos moksleiviui įsidarbinti yra sunku, nes moksleivis privalo lankyti pamokas, todėl nebaigusio vidurinės mokyklos, neturinčio kvalifikacijos ir patirties pilnamečio vaiko galimybės gauti darbą ir išlaikyti save yra tokios pat menkos, kaip ir nepilnamečio moksleivio. Taigi sutiktina su ieškovu, jog jis neturi galimybių pats pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis. Teismo vertinimu, ieškovas turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo bei turi teisę ir pareigą susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą; ieškovo galimybės dirbti, nedarant žalos mokymosi procesui, yra ribotos, todėl ieškovo tikslas baigti gimnaziją turi būti remiamas abiejų tėvų ir abu tėvai turi užtikrinti būtiniausių poreikių patenkinimui reikalingą sumą. Konstatuotina, kad ieškovui tapus pilnamečiu, nuolatinių pajamų, kurios būtų pakankamos tenkinti kasdieninius poreikius, jis neturi. Todėl sutiktina su ieškovu, jog pagal vidurinio ugdymo programą gimnazijoje besimokančiam ieškovui yra reikalinga parama (išlaikymas), kurią (-į) teikti turi pareigą ne tik ieškovo motina, bet ir atsakovas, t. y. ieškovo tėvas.
25. Ieškovo teigimu, jam tapus pilnamečiu, tikėtina, kad atsakovas pats geranoriškai (galimai) paramos (išlaikymo) ieškovui neteiks. Nagrinėjamu atveju atsakovas šios aplinkybės neneigė, tačiau sutiko, kad ieškovui besimokančiam gimnazijoje yra reikalinga (-s) parama (išlaikymas). Taigi iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl paramos (išlaikymo) poreikio, atsakovas neneigia, kad parama (išlaikymas) ieškovui reikalinga (-s), tačiau šalys nesutaria dėl reikalingos (-o) paramos (išlaikymo) dydžio.
26. CK 3.192(1) straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
27. Nustačius, jog pilnamečiam besimokančiam asmeniui reikalinga tėvų parama, būtina nustatyti realias tėvų galimybes teikti tokią paramą pilnamečiam vaikui. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).
28. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad duomenų apie atsakovo G. M. įsidarbinimus nėra. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jis gyvena savo draugų name, kurį prižiūri ir todėl nemoka nuomos mokesčio; atsakovas yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, tačiau neturi profesinio išsilavinimo, yra bandęs dirbti neoficialiai, bet nepavykę. Patvirtino, jog neįgalumas jam nėra nustatytas. Atsakovas akcentavo, kad jo turtinė padėtis pakankamai bloga, nes gyvena iš santaupų, kurias gavo pardavęs nekilnojamąjį turtą, iš kurių taip pat mokėjo ir ieškovui priteistą išlaikymą.
29. Byloje esančia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovo motinos – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, T. A. pajamas sudaro (duomenys neskelbtini). Užimtumo tarnybos (duomenys neskelbtini) pažyma apie registraciją Užimtumo tarnyboje (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad T. A. nuo (duomenys neskelbtini) registruojasi Užimtumo tarnyboje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus (duomenys neskelbtini) pažyma (duomenys neskelbtini) apie pajamas matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. išmoka vaikui sudarė viso 394,58 Eur. Taip pat Valstybės įmonės „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad T. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini).
30. Taigi iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovo mama (trečiasis asmuo) su kuria gyvena sūnus (ieškovas) prisiėmė didesnę atsakomybę ir pareigą teikti sūnui išlaikymą, tačiau tokia situacija, kai esant galimybei paramą teikia tik vienas iš tėvų, prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams. Ieškovo siekis įgyti vidurinį išsilavinimą be tėvų visapusiškos paramos būtų sunkiai įgyvendinamas. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiam, taip pat ir pilnamečiam vaikui, kuris mokosi mokykloje, išlaikyti.
31. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimus išlaikytinius, tačiau atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovui, kuris mokosi gimnazijoje ir yra pilnametis, reikalinga parama (išlaikymas): atsakovas nesutiko su ieškovo prašoma mokėti 350 Eur/mėn. paramos (išlaikymo) suma, atsakovas sutiko mokėti 300 Eur/mėn.
32. Kadangi kaip minėta, iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl paramos poreikio, tačiau vertinant antrosios sąlygos buvimą – realias tėvų galimybes teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) ir jų turtą, taip pat visas kitas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 6/2007).
33. Jau nurodyta, kad bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovo motinos pajamos per mėnesį (duomenys neskelbtini), taip pat ji gauna vaiko išmoką, registruota nuo (duomenys neskelbtini) Užimtumo tarnyboje; (duomenys neskelbtini) turi neįgalumą. Nors atsakovas nurodė, kad jo finansinė padėtis yra pakankamai bloga, tačiau byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad dėl atsakovui nustatytos vienokios ar kitokios diagnozės būtų apribotas jo darbingumas ir (ar) jis negalėtų dirbti ir gauti legalias pajamas; taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų registruotas Užimtumo tarnyboje bei siektų įsidarbinti. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiam vaikui išlaikyti, taip pat ir pilnamečiam vaikui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
34. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, todėl tėvai turėtų remti savo pilnametį vaiką lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra blogesnėje finansinėje padėtyje nei kitas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo tėvų išlaikymo pareigos lygių dalių principo priskiriant atsakovui didesnę išlaikymo dalį.
35. Atsakovas turi įstatyme nustatą pareigą išlaikyti savo pilnametį sūnų ir negali perkelti jos vien trečiajam asmeniui. Trečiajam asmeniui, su kuriuo gyvena ieškovas, tenka didesnė kasdieninių rūpesčių ir išlaikymo našta, vertinant ir tai, kad trečiasis asmuo turi ir specialius poreikius (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, trečiasis asmuo dėl sveikatos būklės neturi galimybių teikti sūnui išlaikymą analogišką prašomam ieškovo, tačiau ji, būdama neįgali, gyvendama su sūnumi vieno kambario bute ir gaudama minimalias pajamas, turi didesnę rūpesčių naštą.
36. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kad tiek nepilnamečiams, tiek ir pilnamečiams vaikams, kurie neturi objektyvių galimybių patys save išlaikyti, nes vis dar yra moksleiviai, kaip ir kiekvienam žmogui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, poilsis ir pan. bei, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-474-513/2022, 42 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Todėl aplinkybė, kad šiuo atveju, kai paramos reikalingas atsakovo sūnus yra pilnametis, nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti orientacinio kriterijaus dydį ir išlaikymo reikalingo ieškovo, besimokančio gimnazijoje, poreikių dydį.
37. Teismas, įvertinęs ieškovo galimus ir būtinus realius poreikius (užtikrinti mokymosi procesą, maisto įsigijimą, aprangą, avalynę, sveikatos priežiūrą, higienos priemones, kultūrines priemones, transporto išlaidas, mobilaus ryšio ir interneto priemones, būsto išlaikymą, pramogas ir kt.), atsakovo esamą padėtį ir poziciją, bei tai, jog ieškovo mokymasis gimnazijoje bus trumpalaikis (iki 2025 m. birželio 30 d.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, konstatuoja, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti 350 Eur paramą periodinėmis išmokomis (duomenys neskelbtini) iki ieškovas baigsis mokslo metus (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, ši suma proporcinga pilnamečio moksleivio poreikiui ir atsakovo padėčiai, yra mokėtina trumpalaikiai, atitinka atsakovo galimybes ir iš esmės nepablogins jo turtinės padėties ir yra pakankama užtikrinti būtinas sąlygas ieškovui viduriniam išsilavinimui įgyti (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192(1) straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis). Šiuo atveju teismas nemažina priteistino iš atsakovo 350 Eur išlaikymo 44,39 Eur (88,78/2) suma, nes minimali mėnesinė alga (į kurią reikia orientuotis) nuo 2025 m. sausio 1 d. padidėja ir sudarys 1038 Eur, o priteistina 350 Eur išlaikymo suma patenkins minimalius pilnamečio ieškovo poreikius.
38. Be kita ko, teismas taip pat pažymi, kad atsakovas nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, byloje naudojosi privataus advokato paslaugomis, kuriam sumokėtas honoraras sudaro 1089 Eur sumą, kai tuo tarpu ieškovo prašoma priteisti iki vidurinės mokyklos baigimo paramos suma sudarytų apie 3000 Eur. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia bloga kaip yra deklaruojama. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, nurodydamas, kad aplinkybė, jog apeliantas nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatą, leidžia manyti, jog jo turtinė padėtis nėra itin sunki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
40. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo. Šioje byloje ieškovas reiškė reikalavimą dėl paramos (išlaikymo) priteisimo, už kurį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 95 Eur ((350 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.). Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog valstybės išlaidos teikiant ieškovui K. M. antrinę teisinę pagalbą (advokato paslaugas), (duomenys neskelbtini) sprendimo (duomenys neskelbtini) pagrindu, sudaro 602,08 Eur sumą.
41. Nagrinėjant civilinę bylą teismas patyrė 24,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 24,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
42. Taigi viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 119,24 Eur (95 Eur + 24,24 Eur) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 602,08 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui K. M. (K. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. M. (G. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) paramą (išlaikymą), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. birželio 30 d., priteistos paramos (išlaikymo) sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo G. M. (G. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 119,24 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų 24 ct), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo G. M. (G. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 602,08 Eur (šešis šimtus du eurus 8 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.