- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-544-650/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17736-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- G. Š.
Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1569-545/2025, kuria išnagrinėjo ieškovo G. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo G. Š. patikslintą ieškinį atsakovei K. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo nustatymo klausimų ir atsakovės K. S. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos papildymo bei išlaikymo dydžio pakeitimo.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-20 nutartimi, be kita ko, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta atsakovės K. S. laikina bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. Š. tvarka:
a) Motina, K. S., turi teisę bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį (lyginėmis metų savaitėmis), pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo penktadienio 16.00 val. ir grąžindama į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19.00 val.;
b) Motina, K. S., turi teisę bendrauti su vaiku 2 darbo dienas per savaitę vakarais, konkrečią dieną ir laiką suderinus su vaiko tėvu prieš 1 (vieną) dieną;
c) Motina, K. S., turi teisę bendrauti su vaiku pusę vaiko vasaros ir žiemos atostogų, laiką ir trukmę suderinusi su vaiko tėvu ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį. Jei suderinimas užsitęsia, tai nepaneigia motinos teisės praleisti pusės vaiko vasaros ir žiemos atostogų su vaiku;
d) Poriniais kalendoriniais metais motina turi teisę bendrauti su sūnumi per rudens moksleivių atostogas, nuo paskutinės mokslo dienos prieš atostogas 17.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 19.00 val.;
e) Neporiniais kalendoriniais metais motina turi teisę bendrauti su sūnumi per pavasario moksleivių atostogas, nuo paskutinės mokslo dienos prieš atostogas 17.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 19.00 val.;
f) Atostogų metu motina turi teisę vykti su vaiku į užsienį be atskiro tėvo sutikimo, tačiau turi apie tai informuoti vaiko tėvą;
g) Vykdama į užsienį su vaiku, vaiko motina įsipareigoja apie tai informuoti vaiko tėvą, nurodant valstybę, į kurią planuojama vykti planuojamą išvykimo ir grįžimo laiką. Draudžiama keisti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę išankstinio aiškiai išreikšto tėvo sutikimo;
h) Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais metais per katalikų Kūčias ir Šv. Kalėdas;
i) Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais metais per katalikų Šv. Velykas;
y) Kiekvienais metais pravoslavų Šv. Kalėdas bei Šv. Velykas vaikas praleidžia su mama;
j) Kiekvienais metais tėvas turi teisę bendrauti su vaiku per tėvo gimtadienį (birželio 24 d.) ir tėvo dieną;
k) Kiekvienais metais motina turi teisę bendrauti su vaiku per motinos gimtadienį (balandžio 3 d.) ir motinos dieną;
l) Poriniais kalendoriniais metais motina turi teisę bendrauti su vaiku per vaiko gimtadienį (liepos 17 dieną) nuo 17.00 val. iki 20.00 val., jeigu tai yra darbo diena, ar nuo12.00 val. iki 20.00 val., jei tai yra ne darbo diena. Neporiniais kalendoriniais metais per vaiko gimtadienį motina turi teisę pasveikinti sūnų ir pabendrauti su juo 3 valandas, konkretų laiką suderinusi su vaiko tėvu;
m) Neporiniais kalendoriniais metais motina turi teisę bendrauti su vaiku per Jonines (birželio 23 dieną nuo 16.00 valandos pasiimdama vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, ir grąžindama į gyvenamąją vietą iki birželio 24 dienos 19.00 valandos), bei per Naujųjų Metų šventę (gruodžio 31 dieną nuo 16.00 valandos pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindama į gyvenamąją vietą iki sausio 1 dienos 19.00 valandos).
3. Teisme buvo 2025-01-08 gautas ieškovo prašymas pakeisti 2024-09-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytą laikiną atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką nustatant, kad atsakovė bendrauja su nepilnamečiu sūnumi per VšĮ „S.“ ar kitą atsakovo pasitelktą psichologą sekančia tvarka:
a) Susitikimai su nepilnamečiu vaiku vyksta vieną kartą per savaitę darbo dieną G. Š., K. S. ir psichologo iš anksto suderintu laiku atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje ir popamokinę veiklą, ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki susitikimo dienos;
b) Susitikimas su nepilnamečiu vaiku vyksta VšĮ „S.“ ar kitose G. Š. pasirinktose, psichologo paslaugas teikiančiose įstaigos patalpose;
c) Nepilnametį vaiką į minėtas patalpas nustatytu laiku pristato ir iš jų pasiima G. Š..
d) Tuo atveju, jei šalys ir (ar) jų vaikas dėl objektyvių priežasčių (pvz. vaiko ir (ar) tėvų ligos) nustatytu laiku negali nuvykti į suderintą vietą, jos privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu, SMS ar el. paštu informuoja viena kitą ir suderina su psichologu ir kita šalimis kitą susitikimo laiką.
e) Psichologo konsultacijas, jeigu jos būtų mokamos, apmoka atsakovė.
f) Uždrausti atsakovei artintis prie L. Š. gyvenamosios vietos ir ugdymo įstaigos arčiau nei 100 metrų atstumu.
Šalies argumentai
4. Ieškovas G. Š. prašyme nurodė, kad teismo nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovės neadekvatus elgesys nesibaigė. Atsakovės elgesys blogėja kiekvieno susitikimo metu nepilnametis sūnus bijo atsakovės, kadangi moteris nuolatos konfliktuoja su nepilnamečiu vaiku bei artimos aplinkos asmenimis. Savo elgesiu kelia jiems, o taip pat ir nepilnamečiui vaikui stresą ir nerimą. Ieškovo nuomone atsakovė naudoja prieš mažametį vaiką fizinį ir psichologinį smurtą, ką ir pats vaikas patvirtina vaikų teisėms, kas taipogi atsispindi teisės psichologijos specialistų išvadoje prie pradinio ieškinio bei minima pridedamuose garso įrašuose. Taip pat vaikas atsakovės traumuojamas psichologiškai – tiek specialistų išvados, tiek vaiko pasakojimai rodo, kad atsakovės bendravimas emociškai gniuždo sūnų – kaltindama vaiką ji nebendrauja su sūnumi taip neva jį bausdama. Negana to, atsakovė leidžia sau kurti manipuliacines situacijas ir kaltinti vaiką neva jis atsakovę vaiko su peiliu, kad jis jai „prišiko į širdį“, kad jis iššaukė komisiją, kaltinti vaiką išdavyste ir grasina vaikui, kad vaiko laukia pasekmės. Atsakovė kalba niekinančiai, nesupratingai ir žalojančiu bei grasinančiu vaikui tonu. Nurodo, kad vaikui tik (duomenys neskelbtini) metų, tačiau būdamas tokio amžiaus vaikas yra priverstas gintis nuo mamos žalojančio elgesio ir fizinio smurto. Pvz. prieduose Nr. 4-5 prie atsiliepimo į priešieškinį vaikas nurodo, kaip mama jį užpuolė, kaip jį mušė, kaip vaikas gindamasis turėjo suleisti dantis jai į ranką, negana to, vaikas nurodo, kad mama provokuoja vaiką, kaip mama sufabrikuoja situacijas ir apkaltina vaiką. Atsakovė visiškai neatsižvelgia į vaiko poreikius – šventiniu laikotarpiu atsakovė savanaudiškai derino kelionę į (duomenys neskelbtini), kadangi norėjo aplankyti gimines. Užsienio reikalų ministerija viešai yra aiškiai išdėsčiusi poziciją, kad Lietuvos Respublikos piliečių kelionės į (duomenys neskelbtini), ignoruojant Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas, kelia grėsmę jų pačių saugumui, sveikatai ir gyvybei, tačiau atsakovė tokias rekomendacijas ignoruoja (Priedas Nr. 11-13 prie atsiliepimo į priešieškinį). Atkreipiamas dėmesys, jog Vaikas nenori vykti su atsakove, jis bijo, kad mama (atsakovė) liks (duomenys neskelbtini) ir jo nebegrąžins ieškovui. Ieškovas taipogi pagrįstai bijo, kad nepakeitus skubiai atsakovės bendravimo tvarkos, atėjus savaitgaliui, kai vaikas turėtų leisti laiką pas atsakovę, ji tiesiog išsiveš vaiką ir teisinių priemonių jį susigrąžinti praktiškai neliks.
5. 2025-01-01 vykęs susitikimas tapo kertiniu momentu įrodančiu, kad atsakovė nėra stabilios psichinės būklės. Atsakovė slapstėsi už namo, kas iškart pasirodė keistai, pamačiusi ieškovą jį vaiko akivaizdoje puolė ir apstumdė, kas itin išgąsdino nepilnametį vaiką. Atsakovė savo elgesiu provokavo konfliktą su ieškovu, siekė išmušti iš pusiausvyros, tačiau kai to padaryti nepavyko, tiesiog pabėgo. Taigi atsakovės elgesiui akivaizdžiai blogėjant būtina sureguliuoti šią pavojingą situaciją, todėl yra pagrindas laikiną bendravimo tvarką pakeisti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-01-10 nutartimi ieškovo prašymas buvo tenkintas iš dalies – pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-20 nutartimi nustatyta laikina K. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. Š. tvarka numatant, kad:
a) Susitikimai su nepilnamečiu vaiku L. Š. vyksta du kartus per savaitę darbo dienomis G. Š., K. S. ir psichologo iš anksto suderintu laiku atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje ir popamokinę veiklą, ne vėliau kaip likus trims dienoms iki susitikimo dienos;
b) Susitikimas su nepilnamečiu vaiku L. Š. vyksta VšĮ „S.“ ar kitose G. Š. pasirinktose, psichologo paslaugas teikiančios įstaigos patalpose;
c) Nepilnametį vaiką į minėtas patalpas nustatytu laiku pristato ir iš jų pasiima G. Š.;
d) Tuo atveju, jei šalys ir (ar) jų vaikas dėl objektyvių priežasčių (pvz. vaiko ir (ar) tėvų ligos) nustatytu laiku negali nuvykti į suderintą vietą, jos privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu, SMS ar el. paštu informuoti viena kitą ir suderinti su psichologu ir kita šalimis kitą susitikimo laiką;
e) Psichologo konsultacijas, jeigu jos būtų mokamos, apmoka atsakovė K. S..
Šalies argumentai
7. Atsakovė pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-01-10 nutarties.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus apygardos teismo 2025-03-27 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-01-10 nutartį panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Ieškovas G. Š. po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-01-10 nutarties panaikinimo pozicijos nepakeitė, prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pagal 2025-01-08 patikslintame ieškinyje pateiktą prašymą.
Atsiliepimas
10. Atsakovė K. S. nurodė, kad šalių nepilnametis vaikas turėtų gyventi su atsakove, po Vilniaus apygardos teismo 2025-03-27 nutarties pozicijos dėl ieškovo 2025-01-08 patikslintame ieškinyje pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nepakeitė, t. y. nesutinka su ieškovo prašymu.
11. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas 2025-03-27 nutartyje nurodė, jog Tarnybos specialistai nei teismas iš esmės šioje proceso stadijoje nenustatė, kad nepilnamečio vaiko mama objektyviai keltų pavojų vaiko sveikatai ar gerovei, dėl ko vaiko ir mamos susitikimai turėtų vykti tik per tarpininką, tačiau, Skyriaus nuomone, būtent įtempti vaiko ir motinos santykiai kelia pavojų emocinei vaiko sveikatai, o keliamą įtampą laikinai, kol vaiko emocinė būsena pagerės, eliminuotų būtent trečiojo asmens – specialisto (psichologo) – dalyvavimas bendravime. Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje 2025-02-24 gautas K. S. prašymas dėl vaiko gyvenamosios vietos įvertinimo (2025-02-24 Nr. 1GD-5066 pridedama). Prašymo pagrindu vertinta vaiko situacija; nustatyti vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai (rizikos veiksnys nustatytas motinai); tarp vaiko tėvų yra nesutarimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaiko nuteikinėjimo, ugdymo įstaigos pakeitimo, vaiko mitybos, ryšio atstatymo su vaiku per psichologą (2025-02-27 Nr. 1P-VSV-1518, 2025-03-14 Nr. 1VSV-1570 ir kiti dokumentai pridedami). Su vaiku bendrauta 2025-02-26, apie 8.30 val., gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), nedalyvaujant įstatyminiams atstovams. Pokalbio metu berniukas papasakojo, kad jam sekasi gerai, ugdymo įstaigoje jo mokomųjų dalykų pasiekimai yra „per vidurį“. Išsako, kad grįžo mokytis į seną mokyklą, ten yra jo draugų. Dalinosi, kad būrelius lanko, tokius kaip „R.“ ir lanko pirmosios Komunijos užsiėmimus. Vaiko teigimu, su tėčiu sutaria gerai, tačiau su mama (vaiko žodžiais) „nelabai, bet bando“. Vaikas mėgsta su tėčiu viską veikti kartu, patikslino, kad jis daug mokosi, bet mėgsta kartu su tėčiu tvarkytis, patinka su tėčiu kalbėtis. Pasak nepilnamečio jie daug kalbasi, L. teigia, kad turi savo kambarį, o tėtis miega svetainėje. Vaikas stalo žaidimų nelabai mėgsta žaisti, jis turi kitus žaislus. Vaikui patinka lankytis pas senelius, kurie gyvena šalia.
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliacinės instancijos teismas 2025-03-27 nutartyje konstatavo, jog Tarnyba 2024-01-05 pasiūlė svarstyti galimybę laikinai organizuoti vaiko ir motinos susitikimus dalyvaujant tretiesiems asmenims; pirmosios instancijos teismas pagal šį pasiūlymą nusprendė, kad nepilnamečio vaiko ir atsakovės laikinas bendravimas turėtų vykti tik per psichologą, tačiau pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi nurodytomis rekomendacijomis, tačiau visiškai nevertino ir nesvarstė, ar iki skundžiamos nutarties priėmimo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas, maksimaliai apribojant nepilnamečio vaiko ir atsakovės matymąsi ir bendravimą su vaiku iš esmės iki minimumo atitiktų geriausius vaiko interesus. Atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytus argumentus, bylos aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaudamasis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, Skyrius laikosi nuomonės, jog nepilnamečio L. Š. interesus ir šiuo metu geriausiai atitiktų tokia bendravimo su motina tvarka, pagal kurią būtų bendraujama per tarpininką; pažymėtina, jog Tarnybos 2024-01-05 pasiūlymas svarstyti galimybę laikinai organizuoti vaiko ir motinos susitikimus dalyvaujant tretiesiems asmenims nėra pakeistas, be to, jis yra laikino pobūdžio. Atsižvelgiant į vaiko nuomonę (išdėstyta aukščiau), jog „su tėčiu sutaria gerai, tačiau su mama (vaiko žodžiais) „nelabai, bet bando“, į tai, jog 2025-04-02 Teismui pateiktais VšĮ „S.“ psichologo duomenimis konsultacijos siekiant palaikyti ir gerinti mamos ir vaiko emocinį ryšį vyksta reguliariai 2 kartus per savaitę; iš viso (nuo 2024-11-25) įvyko 24 konsultacijos, tačiau per šį laikotarpį santykių dinamikoje žymesnių pokyčių neįvyko, santykis išlieka įtemptas, vaiko ir motinos bendravimas per tarpininką, ypač per psichologą, galimai ir toliau būtų palankus vaiko ir motinos tarpusavio emocinio ryšio atkūrimui/gerinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovo G. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-20 nutartimi nustatytą laikiną K. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. Š. tvarką numatant, kad: a) K. S. susitikimai su nepilnamečiu vaiku L. Š. vyksta iki trijų kartų per savaitę, darbo dienomis, G. Š., K. S. ir psichologo iš anksto suderintu laiku atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje ir popamokinę veiklą, ne vėliau kaip likus trims dienoms iki susitikimo dienos; b) susitikimai su nepilnamečiu vaiku L. Š. vyksta VšĮ „S.“ ar kitose G. Š., ar K. S. pasirinktose, psichologo paslaugas teikiančios įstaigos patalpose; c) Nepilnametį vaiką į minėtas patalpas nustatytu laiku pristato ir iš jų pasiima G. Š.; d) Tuo atveju, jei šalys ir (ar) jų vaikas dėl objektyvių priežasčių (pvz. vaiko ir (ar) tėvų ligos) nustatytu laiku negali nuvykti į suderintą vietą, jos privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu, SMS ar el. paštu informuoti viena kitą ir suderinti su psichologu ir kita šalimis kitą susitikimo laiką; e) psichologo konsultacijas, jeigu jos būtų mokamos, apmoka lygiomis dalimis ieškovas G. Š. ir atsakovė K. S.. Uždraudė atsakovei K. S. artintis prie L. Š. gyvenamosios vietos, adresais esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir ugdymo įstaigos – (duomenys neskelbtini) mokykla ((duomenys neskelbtini)), ar „Š.“ privati mokykla ((duomenys neskelbtini)) arčiau nei 100 metrų atstumu.
14. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus garso įrašus (jų dalis) bei byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad šiuo metu konfliktiniai santykiai yra ne tik tarp vaiko tėvų, bet ir vaiko ir motinos (atsakovės). Byloje esantys garso įrašai patvirtina, kad atsakovė (vaiko motina) šalių nepilnamečiui vaikui teikia įvairius kaltinimus, vaikas išreiškia nuomone, kad šiuo metu nori gyventi su tėvu, vaikas taip pat išreiškia nuomone (tai užfiksuota ir garo įrašuose ir Tarnybos pateiktuose dokumentuose), kad jis su motina bendrauti šiuo metu noro neturi.
15. Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečio vaiko ir motinos situacija šiuo metu labai tikėtina yra nepakitusi, vaiko motinos keliami kaltinimai vaikui ir dažnos konfliktinės situacijos vaiko ir motinos bendravimo metu neigiamai veikia vaiko psichinę sveikatą ir tikėtinai pažangumą ugdymo įstaigoje, o tai neatitinka geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinio.
16. Teismas atsižvelgęs į Tarnybos 2025-01-05 Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 1VSV-45 pateiktas rekomendacijas dėl vaiko ir motinos laikino bendravimo per trečiuosius asmenis bei išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kur nurodyta, kad Tarnyba nepakeitė pozicijos, taip pat Tarnybos vertinimu būtent įtempti vaiko ir motinos santykiai kelia pavojų emocinei vaiko sveikatai, o keliamą įtampą laikinai, kol vaiko emocinė būsena pagerės, eliminuotų būtent trečiojo asmens – specialisto (psichologo) – dalyvavimas bendravime, ir į 2025-02-27 Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje Nr. 1P-VSV-1518 ir 2025-03-14 Vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. 1VSV-1570 nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo prašymas pagrįstas pakeisti nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, o šalių nepilnamečio vaiko ir atsakovės laikinas bendravimas turėtų vykti per psichologą ir neutralioje aplinkoje (psichologo paslaugas teikiančios įstaigos patalpose).
17. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą, kad atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimas turėtų būti susiaurintas iki bendravimo vieną kartą per savaitę. Teismas sprendė, kad net ir įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes dėl vaiko motinos elgesio ir vaiko nenoro bendrauti su motina, bendravimas turėtų vykti be nakvynių ir tarpininkaujant psichologui, neutralioje aplinkoje, be kita ko, siekiant atstatyti/sustiprinti vaiko ir motinos ryšį, ne mažiau nei tris kartus per savaitę.
18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis), sprendė, kad psichologo tarpininkaujančio bendraujant šalių nepilnamečiui vaikui ir motinai, paslaugas jeigu jos būtų mokamos turėtų apmokėti abu tėvai lygiomis dalimis.
19. Teismas sprendė, kad ieškovo pateikti ir anksčiau detalizuoti garso įrašai bei Tarnybos dokumentuose nustatytos aplinkybės (pvz. dėl atsakovės išsakyto ketinimo vykti į Baltarusiją pas vaiko senelius) ir išvados bei teismo nustatytos aplinkybės (atsakovės keliami kaltinimai vaikui neigiamai veikia vaiko psichinę sveikatą ir pažangumą, nedalyvaujant psichologui nėra kam suvaldyti konfliktinės situacijos) pagrindžia ieškovo prašymą uždrausti atsakovei artintis prie L. Š. gyvenamosios vietos ir ugdymo įstaigos arčiau nei 100 metrų atstumu, todėl minėtą prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Atskiruoju skundu (atsakovė) K. S. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliantė nurodo, kad skundžiama 2025-04-23 teismo nutartimi teismas dar kartą ženkliai susiaurino (apribojo) atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. Š. galimybes, lyginant su prieš tai to paties teismo 2024-09-20 nutartimi nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kurios pats ieškovas prašė, tačiau vėliau jos nesilaikė, nors Vilniaus apygardos teismas 2025-03-27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-745-614/2025, panašius bylą nagrinėjančio teismo atsakovei taikytus bendravimo su vaiku ribojimus buvo pripažinęs nepagrįstais ir juos panaikinęs;
20.2. Apeliantė nesupranta, kodėl skundžiamą nutartį priėmęs teismas ignoravo Vilniaus apygardos teismo 2025-03-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-745-614/2025, pateiktą išaiškinimą dėl 2025-01-10 teismo nutarties, kuria taip pat buvo ribojamas vaiko ir atsakovės bendravimas, jog „nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo reikėtų įvertinti ne tik grėsmę vaikui iš mamos pusės, bet ir aplinkybes sąlygojančias vaiko (ne)norą matytis ir leisti laiką su mama. Pirmosios instancijos teismas turėtų kreiptis į Tarnybos specialistus, kurie galėtų pateikti rekomendacijas dėl poreikio nagrinėjamu atveju keisti teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, išklausyti abi ginčo šalis, objektyviai įvertinti paties vaiko norą ir jo motyvus, svarstyti klausimą dėl ekspertizės skyrimo.“ Atsakovės nuomone, teismas, nepaisęs apeliacinės instancijos teismo išaiškinimų, turėjo pareigą skundžiamoje nutartyje pagrįsti savo sprendimą nesivadovauti apeliacinės instancijos teismo išaiškinimais (dėl vaiko nuomonės neišklausymo, dėl nesvarstymo dėl ekspertizės skyrimo, dėl nesikreipimo į Tarnybą dėl rekomendacijų pateikimo), o to nepadarius, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš naujo nustatomi bendravimo ribojimai, vertintinas kaip neteisėtas bandymas įveikti aukštesnės instancijos teismo priimtą sprendimą;
20.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neprašė Tarnybos specialistų pateikti rekomendacijų dėl poreikio keisti 2024-09-20 teismo nutartimi nustatytą vaiko ir mamos bendravimo tvarką, o paprašė pateikti išvadą dėl apeliacinės instancijos teismo 2025-03-27 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-745-614/2025. Iš minėto Tarnybos rašto matyti, jog šiame biurokratiniame rašte nėra siūloma jokių alternatyvių rekomendacijų dėl vaiko ir atsakovės ryšio stiprinimo ir su tuo susijusių bendravimo formų, juo vyriausioji specialistė J. J., ignoruodama VšĮ „S.“ psichologės K. G. pateiktą informaciją, kad vaiko ir atsakovės bendravimas per psichologą iki šiol nedavė laukiamų rezultatų, tiesiog mechaniškai pasiūlė tęsti tokį vaiko ir mamos bendravimą ir teismas šia Tarnybos nuomone nekritiškai pasirėmė priimdamas skundžiamą sprendimą;
20.4. Nurodo, jog iš psichologės pateiktos informacijos galima daryti išvadas, kad vien tik mamos bendravimas su vaiku, kartu dalyvaujant svetimam asmeniui (t. y. psichologui), darant tai svetimoje aplinkoje (VšĮ „S.“ patalpose) ir ribotą laiką (kiek trunka viena konsultacija), neduoda reikiamo efekto („Per šį laikotarpį santykių dinamikoje žymesnių pokyčių neįvyko, santykis išlieka įtemptas“) ir reikėtų ieškoti kitų bendravimo formų, kurios padėtų atkurti vaiko ir mamos ryšį; antra, psichologė neprieštarauja, kad sūnus su mama bendrautų ir savaitgaliais (jiems įprastoje aplinkoje, nedalyvaujant jokiems pašaliniams asmenims), kas, jos nuomone, kaip tik leistų perpus mažinti bendrų konsultacijų skaičių. Atsakovės įsitikinimu, skundžiamą sprendimą priėmęs teismas turėjo įsiklausyti būtent į su L. Š. ir atsakove betarpiškai ir jau ilgą laiką (iš viso nuo 2024-11-25 įvyko 24 konsultacijos) bendraujančios specialistės, turinčios specialiųjų žinių, nuomonę. Teismas taip pat turėjo galimybę teismo posėdyje apklausti psichologę K. G., siekiant jos profesionalaus patarimo dėl vaiko ir mamos bendravimo formų, kurios padėtų užtikrinti geriausius vaiko ir mamos interesus, parinkimo, tačiau vietoje to teismas absoliučiai mechaniškai ir be jokių įtikinamų argumentų padidino konsultacijų skaičių iki trijų per savaitę, nenustatydamas jokių kitų bendravimo formų (būdų);
20.5. Atsakovė pažymi, kad dalis skundžiamos nutarties nustatyti ribojimai yra absoliučiai nemotyvuoti ir akivaizdžiai pertekliniai. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas draudimą atsakovei artintis prie vaiko mokyklos argumentuoja menama grėsme, kad, nesant šalia psichologo, nebus kam suvaldyti konfliktinės situacijos ir tuo, kad anksčiau atsakovė turėjo ketinimą vykti su vaiku aplankyti (duomenys neskelbtini) gyvenančių senelių (suprask, ji gali pagrobti vaiką ir išvežti jį į (duomenys neskelbtini)). Tačiau teismas absoliučiai nepateikia jokių argumentų, kodėl, nustačius draudimą artintis prie vaiko mokyklos, jai turėtų būti draudžiama lankytis joje ne vaiko ugdymo metu ir bendrauti su vaiko pedagogais, siekiant gauti visą informaciją, susijusią su vaiko ugdymo procesu. Teismas taip pat nepateikia jokių argumentų, kodėl atsakovei turi būti draudžiama lankytis vaiko ugdymo įstaigoje tuo metu, kai joje vyksta šventiniai renginiai, kuriuose dalyvauja jos sūnus ir ieškovas, kuris ir galėtų apsaugoti vaiką nuo prievartinio jo išvežimo į (duomenys neskelbtini). Teismo argumentai apie atsakovės prieš 4 mėn. išsakytą ketinimą Kalėdoms vykti į (duomenys neskelbtini) aplankyti ten gyvenančių vaiko senelių iš motinos pusės, apskritai neatlaiko jokios kritikos ir nepagrindžia taikyto perteklinio draudimo;
Žemesnės instancijos teismas
20.6. Teismas apskritai nepateikė jokio logiško paaiškinimo, kodėl būtina nedelsiant ir radikaliai keisti 2024-09-20 nutartimi nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Teismas nutartyje chaotiškai aprašė į bylą pateiktus garso įrašus, nenurodydamas nei kada jie daryti, nei kokiomis aplinkybėmis daryti, nei kaip jie pagrindžia būtinybę siaurinti atsakovės ir jos sūnaus bendravimo galimybes. Matyti, jog teismas apskritai betarpiškai netyrė ieškovo nurodytų aplinkybių dėl tariamų atsakovės sūnaus teisių pažeidimų, o tik nekritiškai rėmėsi išimtinai ieškovo pateikta tam tikrų aplinkybių interpretacija, kuri atspindi tik ieškinį dėl atsakovės, kaip motinos, teisių apribojimo pateikusio ieškovo interesą;
20.7. Skundžiamą nutartį atsakovė vertina kaip neproporcinga valstybės reakcija, kadangi ieškovas nepateikė į bylą nei vieno dokumento, patvirtinančio, kad atsakovė buvo patraukta teisinėn atsakomybėn už savo vaiko teisių pažeidimą. Atsakovė savo vaiko atžvilgiu nėra atlikusi kokių nors neteisėtų veiksmų, dėl ko būtų pagrindas taip susiaurinti jos bendravimo su vaiku galimybes, kaip tai padaryta 2025-04-23 nutartimi. Buitinio pobūdžio tarpusavio ginčai ar momentiniai nesutarimai, būdingi kiekvienai šeimai, kuriuos ieškovas ieškinyje ir prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sąmoningai hiperbolizuoja, nėra pagrindas taip riboti mamos ir vaiko bendravimą. Priešingai, teismas turėjo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri užtikrintų maksimalias galimybes atkurti atsakovės ir sūnaus ryšį, kurį ieškovas pastarąjį pusmetį labai sėkmingai griovė pasitelkdamas vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus ir naudodamasis tokio elgesio užkardyti negalinčia sistema;
20.8. Pažymi, kad teismas apskritai neanalizavo, ar ieškovo iniciatyva beveik maksimaliai apriboti atsakovės bendravimą su sūnumi atitinka geriausius vaiko interesus. Atsakovės įsitikinimu, ieškovo elgesys, kuriuo jis siekia nutraukti jos ir sūnaus ryšį, taip keršijant jai už nutrauktą santuoką arba už tai, kad atsakovė su policija pasidalino įtarimais, kad prieš L. Š. galimai buvo naudotas seksualinis smurtas, daro didžiulę ir sunkiai atitaisomą žalą L. Š., kuris šiuo metu yra tapęs ieškovo įrankiu kovoje su atsakove ir kuris ieškovo yra negailestingai išnaudojamas tame kovos lauke, siekiant tik vieno tikslo — kad būtų patenkintas ieškovo ieškinys;
20.9. Nurodo, jog ieškovas nuo pat 2024-09-20 nutarties, kurios iniciatoriumi buvo jis pats, priėmimo dėjo visas pastangas, kad atsakovės ir sūnaus bendravimas pagal minėtą nutartį būtų kuo komplikuotesnis, konfliktiškesnis, kad vaiko ir mamos ryšys nebūtų atkurtas. Ieškovas trukdė vaikui su mama lankyti psichologo konsultacijas, kurių tikslas — atkurti vaiko ir mamos ryšį, savavališkai ribojo vaiko bendravimą su mama pagal 2024-09-20 nutartyje nustatytą tvarką, nuteikinėjo vaiką prieš mamą ir nepadarė nieko, kad būtų atkurtas jų tarpusavio ryšys;
20.10. Atsakovė ne kartą kreipėsi tiek į vaiko teisių apsaugos specialistus, tiek ir į antstolius, su prašymu imtis visų priemonių, kad būtų vykdoma 2024-09-20 nutartis, tačiau jokios realios pagalbos nesulaukė. Toks institucijų, turinčių teikti visokeriopą pagalbą šeimai, taip pat turinčių įgalinimus užtikrinti, kad teismo patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka būtų vykdoma, neveikimas sudaro prielaidas ieškovui ir toliau manipuliuoti nepilnamečiu vaiku, nuteikinėti jį prieš mamą, formuoti jam neigiamas nuostatas dėl bendravimo su mama, tokiu būdu darant jam didžiulę žalą.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į atskirąjį skundą (ieškovas) G. Š. prašo skundžiamą nutartį palikti galioti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
21.1. Ieškovas nurodo, kad priešingai nei teigia atsakovė pirmosios instancijos teismas labai aiškiai ir motyvuotai pagrindžia savo poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių keitimo ir atsakovės bendravimo su vaiku per tarpininką. Nurodo, kad pagalbą šeimai Tarnyba pradėjo teikti dar 2023 m. pirmą kartą galimas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas nustatytas 2020-12-18. Sprendžiant iš pateikto (duomenys neskelbtini) draugija 2025-03-14 Pagalbos plano Nr. SOS25-PP289 turinio bei kitų byloje esančių rašytinių įrodymų atsakovė jai tam tikras nustatytas užduotis vykdo iš dalies (pvz. užsiregistruoti konsultacijai pas psichologą). Bendradarbiavimas su atsakove vyksta apsunkintai - dažnai tarpininkaujant atsakovę atstovaujančiam advokatui. Pažymi, kad teisminis procesas tarp vaiko tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo, ir vaiko ir motinos ryšio stiprinimas yra skirtingi procesai, ir labai tikėtina antrame procese (ryšio stiprinime) turėtų dalyvauti tik vaikas, motina ir atitinkami specialistai;
21.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Tarnybos 2025-01-05 Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 1VSV-45 pateiktas rekomendacijas dėl vaiko ir motinos laikino bendravimo per trečiuosius asmenis, bei išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad nepakeitė pozicijos, taip pat Tarnybos vertinimu būtent įtempti vaiko ir motinos santykiai kelia pavojų emocinei vaiko sveikatai, o keliamą įtampą laikinai, kol vaiko emocinė būsena pagerės, eliminuotų būtent trečiojo asmens — specialisto (psichologo) — dalyvavimas bendravime <...>”, padarė pagrįstą išvadą, kad bendravimo tvarka turi būti koreguojama, kadangi neatitinka nepilnamečio vaiko interesų;
21.3. Paaiškina, kad atsakovė nesugeba sukurti saugios aplinkos Vaikui — eilė įvykių, užfiksuotų vaiko teisių apsaugos tarnybos ir kituose dokumentuose rodo, kad sūnus iš atsakovės grįžta patyręs fizinį bei psichologinį smurtą, sūnus yra priverstas net gintis nuo neadekvataus ir žalojančio motinos elgesio, įbaugintas, išsigandęs, nusiminęs, su tais pačiais drabužiais, kuriais išvažiavo, kartais per visą savaitgalį būną valgęs du kartus ir tai ne naminio maisto. Situacija yra pasiekusi tokį lygi, kad kaip pats vaikas teigia, jis nežino ko sulauks iš motinos šiandien ar rytoj, ir tai jam kelia nerimą. Galiausiai vaikas nurodė, kad dėl mamos neprognozuojamo elgesio jo mokslai nukentėjo, jam sunkiau susikaupti, nes niekada nežino, ką mama vėl iškrės ar provokuos konfliktus, ko pasėkoje teismui buvo būtina ne tik atsakovės bendravimą su vaiku vykdyti per tarpininką, bet ir uždrausti artintis prie vaiko gyvenamosios vietos ir ugdymo įstaigos, kadangi motina realiai kenkia bei trukdo vaiko ugdymo procesui;
21.4. Ieškovas nurodo, kad 2025-01-01 vyko incidentas, kurio metu atsakovė prie mažamečio vaiko provokavo konfliktą su ieškovu. Po šių įvykių buvo atliktas Vaiko situacijos vertinimas. 2025-01-3 Vaiko situacijos vertinimo sprendime išreiškiama pakartotinė aiški ir nedviprasmiška rekomendacija dėl tolesnio atsakovės bendravimo su vaiku per tarpininką iš aiškiai ir nedviprasmiškai išsakytų minėtų paties vaiko žodžių;
21.5. Nurodo, kad nepilnametis vaikas, būdamas (duomenys neskelbtini) m. labai aiškiai dėsto ir argumentuoja savo nuomonę, jis nenori būti pas mamą (atsakovę), bijo susitikimų ir nori gyventi pas ieškovą. Vaikas daug kartų kartoja, kad nori gyventi su ieškovu, nes pas jį gyventi gera ir saugu: 2024-09-20 vaiko situacijos vertinimo anketa — 28.4. punktas — Vaikas išsako norą gyventi su tėvu; 2024 – 10 – 04, 05, 06 vaikas leido savaitgalį su atsakove - sūnus nuolatos skambina ieškovui, cituojami vaiko žodžiai : „Skaičiuoju valandas ir minutes tėti, kada ateis geroji diena sekmadienis ir aš grįšiu pas tave”; 2024-10- Vaiko situacijos vertinimo sprendimas — „Vaikas išsakė, kad jis bijo mamos, mama jį gąsdiną <...>, <...> Vaikas džiaugiasi gyvenimu pas tėvą, su tėvu daug ką veikia.“; 2024-11- Vaiko situacijos vertinimo sprendimas — „Vaikas išsakė, kad su tėčiu jaučiasi saugus, kai būna su tėčiu jam ramu <...>“; 2025-01- Vaiko situacijos vertinimo sprendimas — „Vaikas pasakoja, kad dabar jis jaučiasi saugiai, juo labai rūpinasi tėtis ir seneliai iš tėčio pusės, padeda jam ruošti pamokas<...>“. Vertinant visas faktines aplinkybes, ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir adekvačią situacijai, bei vaiko interesams nutartį, skubiai sureguliuodamas itin įtemptą ir pavojingą situaciją;
Atsiliepimas
21.6. Atsakovė, negalėdama nieko kito išgalvoti, praktiškai visą skundą grindžia tuo pačiu teiginiu, jog ieškovas neva nuteikinėja nepilnametį šalių vaiką prieš atsakovę ir taip siekia nutraukti motinos ir vaiko ryšį. Taip pat aktyviai įrodinėja, kad teismas galimai šališkas, kadangi neatsižvelgia į jokius atsakovės argumentus ir ieškovo prašymu riboja vaiko bendravimą su motina — iš esmės ši mintis plėtojama visame skunde. Ieškovas kritiškai vertina tokius pamąstymus, kaip minėta aukščiau, teismas visiškai įsigilinęs į susiklosčiusią situaciją, kreipia dėmesį į vaiko nuomonę, kritiškai vertina gautus įrodymus, kas nekelia jokių abejonių teismo sprendimo sąžiningumu ir teisingumu;
21.7. Pažymi, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, būtent įtempti vaiko ir motinos santykiai kelia pavojų emocinei vaiko sveikatai, o keliamą įtampą laikinai, kol vaiko emocinė būsena pagerės, eliminuotų būtent trečiojo asmens — specialisto (psichologo) — dalyvavimas bendravime. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį pagrįstai paisė vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendacijos ir nustatė tinkamą laikiną atsakovės bendravimo su vaiku tvarką per tarpininką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustačius nepilnamečio vaiko su skyrium gyvenančia motina laikiną bendravimo tvarką dalyvaujant tarpininkui, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl skundo priedų kaip naujų įrodymų
24. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 19 priedų (18 dokumentų, 1 – banko mokestinis pavedimas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo), t.y. teikė 2024-10-28 skundus dėl Tarnybos veiksmų, pranešimą policijai, prašymą dėl pagalbos įgyvendinant teismo nustatytą bendravimo tvarką, skundą vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, nutarimą, skundą dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo, policijos sprendimą panaikinti orderį; kreipimąsi į (duomenys neskelbtini) draugiją, G. Š. pranešimą policijai, antstolių atsiskaitymus, atsakovės ir ieškovo susirašinėjimus, 2025-03-07 prokurorės nutarimą atmesti skundą; VšĮ „S.“ pažymą, vaiko teisių tarnybos pažymą.
25. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės skunde net nesuformuluotas prašymas priimti šiuos įrodymus ir nenurodytos aplinkybės, kad iš esmės visi skundo priedai kaip dokumentai jau buvo pateikti tiek nagrinėjant 2025-01-13 atsakovės atskirąjį skundą apeliacine tvarka (2025 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-745-614/2025), tiek pirmos instancijos teismui pakartotinai nagrinėjant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių keitimo ir priimant 2025 m. balandžio 23 d. nutartį, todėl atsakovės skundo priedus atsisakytina priimti kaip pateiktus apeliacinės instancijos teismui pakartotinai.
Dėl atskirojo skundo esmės
26. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatant su skyrium gyvenančia motina (atsakove) laikiną bendravimo tvarką su šalių nepilnamečiu vaiku dalyvaujant tarpininkui, ir skyrium gyvenančiai motinai (atsakovei) uždraudžiant artintis prie šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir ugdymo įstaigos – arčiau nei 100 metrų atstumu.
27. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo G. Š. patikslintą ieškinį atsakovei K. S. dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo klausimų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi pakeistos pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės, nustatant atsakovės K. S. laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
28. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, atmetė ieškovo reikalavimą, kad atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimas turėtų būti susiaurintas iki bendravimo vieną kartą per savaitę. Teismas nusprendė, kad net ir įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes dėl vaiko motinos elgesio ir vaiko nenoro bendrauti su motina, bendravimas turėtų vykti be nakvynių ir tarpininkaujant psichologui, neutralioje aplinkoje, be kita ko, siekiant atstatyti/sustiprinti vaiko ir motinos ryšį, ne mažiau nei tris kartus per savaitę.
29. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, apskritai nepateikė jokio logiško paaiškinimo, kodėl būtina nedelsiant ir radikaliai keisti 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovės nuomone, teismas nutartyje chaotiškai aprašė į bylą pateiktus garso įrašus, nenurodydamas nei kada tie įrašai daryti, nei kokiomis aplinkybėmis daryti, nei kaip jie pagrindžia būtinybę siaurinti atsakovės ir jos sūnaus bendravimo galimybes. Matyti, jog teismas apskritai betarpiškai netyrė ieškovo nurodytų aplinkybių dėl tariamų atsakovės sūnaus teisių pažeidimų, o tik nekritiškai rėmėsi išimtinai ieškovo pateikta tam tikrų aplinkybių interpretacija, kuri atspindi tik ieškinį dėl atsakovės, kaip motinos, teisių apribojimo pateikusio ieškovo interesą;
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
31. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar pakeitimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
32. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
33. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl ieškovo prašomos nustatyti laikinos bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos, kuri iš esmės buvo tenkinta iš dalies, teismui atsižvelgus į Tarnybos išvadą, kad skyrium gyvenanti atsakovė bendrauja su šalių nepilnamečiu vaiku per tarpininką tris kartus per savaitę; ir kad specialistų (tarpininkų) dalyvavimas yra būtinas, siekiant sustiprinti jos ryšį su nepilnamečiu vaiku.
34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iš esmės yra nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįsta, nes teismas formaliai vertino susiklosčiusią situaciją, neišklausė vaiko nuomonės dėl laikinos bendravimo tvarkos, neatsižvelgė į atsakovės argumentus procesiniuose dokumentuose, dalis skundžiamos nutarties nustatyti ribojimai yra absoliučiai nemotyvuoti ir akivaizdžiai pertekliniai.
35. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantė siekia, jog skundžiama nutartimi nustatyti ribojimai būtų panaikinti, tačiau atskirojo skundo argumentai iš esmės grindžiami vien neigiamu priimtos nutarties vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susiklosčiusią konfliktinę situaciją tarp šalių, atsižvelgė į Tarnybos išvadą, kad būtent įtempti vaiko ir motinos santykiai kelia pavojų emocinei vaiko sveikatai, o keliamą įtampą laikinai, kol vaiko emocinė būsena pagerės, Tarnyba pasiūlė nustatyti laikiną bendravimo tvarką dalyvaujant tarpininkui. Pritartina teismo išvadoms, kad šalims kreipiantis pagalbos į kompetentingus specialistus, tinkamai vykdant teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką ginčo laikotarpiu, labiau tikėtina, kad vaiko ryšys su motina (atsakove) bus atkurtas / sustiprintas. Pažymėtina, kad būtent susitikimuose su vaiku, tarpininkas užtikrina vaiko saugumą, ir esant poreikiui, kontroliuoja susitikimo eigą.
36. Matyti, kad apeliantė, siekdama paneigti skundžiamos nutarties teisėtumą, kritiškai nevertina savo neigiamo elgesio vaiko atžvilgiu ir jam daromo psichologinio spaudimo. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė, kokiais veiksmais siekia geranoriškai sutarti dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, ar tinkamai elgiasi susitikimuose su nepilnamečiu vaiku dalyvaujant specialistui. Pažymėtina, kad Tarnyba, įvertinusi tarp šalių susiklosčiusią situaciją išvadoje nurodė, kad būtent įtempti vaiko ir motinos santykiai kelia pavojų emocinei vaiko sveikatai, o keliamą įtampą laikinai, kol vaiko emocinė būsena pagerės, eliminuotų būtent trečiojo asmens – specialisto (psichologo) – dalyvavimas tame bendravime.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo ar jų keitimo, nevertina ir netiria ginčo aplinkybių tarp šalių iš esmės, o tik laikinai sureguliuoja ginčo situaciją. Todėl apeliantės argumentai, kad teismas apskritai neanalizavo, ar ieškovo iniciatyva beveik maksimaliai apribotas atsakovės bendravimas su sūnumi, atitinka geriausius vaiko interesus, nurodydama, kad ieškovo elgesys, kuriuo jis siekia nutraukti motinos ir sūnaus ryšį, taip keršijant jai už nutrauktą santuoką, tėra apeliantės subjektyvūs teiginiai ir kitoks šeiminės situacijos vertinimas, kuris nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
38. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje yra pateikti įrodymai - garso įrašai, kurie parodo nederamą apeliantės elgesį vaiko atžvilgiu, be to ir Tarnybos dokumentuose nurodomos aplinkybės, kad apeliantės išsakomi kaltinimai vaikui neigiamai veikia vaiko psichikos sveikatą ir pažangumą, todėl nedalyvaujant psichologui nėra kam suvaldyti konfliktinės situacijos. Tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia skundžiamos nutarties dėl pakeistos laikinos atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, dalyvaujant tarpininkui, teisėtumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės atskiruoju skundu šioje dalyje.
39. Taip pat pažymėtina, kad nepilnametis vaikas neturėtų tapti suaugusiųjų tarpusavio konflikto sprendimo įrankiu. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaiko ateitį, abu tėvai vaikui yra reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaiką auklėti ir juo rūpintis abipusiu sutarimu, nepaisant su kuriuo iš tėvų yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Todėl teismas skatina šalis, nepaisant jų tarpusavio santykių, ieškoti ir rasti tarpusavio kompromisus, užtikrinant vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas jaustųsi, jog jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai to reikia.
40. Apeliantė nurodo, kad skundžiamos nutarties nustatyti kiti ribojimai yra absoliučiai nemotyvuoti ir akivaizdžiai pertekliniai. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu draudimu jai artintis prie vaiko mokyklos, teismui argumentuojant menama grėsme, kad, nesant šalia psichologo, nebus kam suvaldyti konfliktinės situacijos ir tuo, kad anksčiau atsakovė turėjo ketinimą vykti su vaiku aplankyti Baltarusijoje gyvenančių senelių. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas absoliučiai nepateikia jokių argumentų, kodėl, nustačius draudimą artintis prie vaiko mokyklos, jai turėtų būti draudžiama lankytis joje ne vaiko ugdymo metu bei bendrauti su vaiko pedagogais, siekiant gauti visą informaciją, susijusią su vaiko ugdymo procesu.
41. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantė atskiruoju skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad jos elgesys vaiko atžvilgiu neigiamai veikia paties vaiko emocinę būklę, galimai ir jo ugdymo pasiekimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus garso įrašus, nustatė, kad konfliktiniai santykiai yra ne tik tarp vaiko tėvų, bet ir tarp vaiko ir jo motinos (atsakovės). Byloje esantys garso įrašai patvirtina, kad apeliantė bendravimo metu šalių nepilnamečiui vaikui yra išsakiusi įvairius kaltinimus, vaikui reiškiant norą gyventi su tėvu; be to šalių vaikas išsakė nuomonę (tai užfiksuota ir garso įrašuose, ir Tarnybos pateiktuose dokumentuose), kad jis su savo motina bendrauti šiuo metu neturi noro. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šalių nepilnamečio vaiko ir motinos bendravimo situacija šiuo metu yra nepakitusi, kad motinos keliami kaltinimai vaikui ir dažnos konfliktinės situacijos bendravimo metu neigiamai veikia vaiko psichinę sveikatą ir tikėtinai - pažangumą ugdymo įstaigoje, o tai neatitinka geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinio.
42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad teismo pritaikyti ribojimai yra absoliučiai nemotyvuoti bei akivaizdžiai pertekliniai. Pažymėtina, kad aukščiau paminėtos šeiminių santykių aplinkybės tik patvirtina, kad šalių tarpusavio santykiai yra blogi, be to atsakovė negeba tinkamai bendrauti ir su savo vaiku, todėl jai taikyti draudimai pateisinami šalių nepilnamečio vaiko apsaugos būtinumu (CK 3.65 straipsnis). Kadangi laikini draudimai, kuriuos prašo panaikinti apeliantė, taikytini iki ginčo išsprendimo iš esmės byloje, bei su tikslu siekiant atkurti artimą motinos ir vaiko ryšį, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės (apeliantės) teisės šiuo metu reikšmingai varžomos. Skundo argumentai, kad teismo nustatytas draudimas jai artintis prie nepilnamečio vaiko ugdymo įstaigos yra absoliučiai nemotyvuotas, laikytini vien subjektyvia apeliantės nuomone ir nesudaro pagrindo šį ribojimą naikinti. Pažymėtina, kad bylos eigoje keičiantis atsakovės elgesiui vaiko atžvilgiu, bendravimo su vaiku klausimai gali būti išspręsti atsakovės teikiamu prašymu pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones - keičiant (detalizuojant) naujomis sąlygomis laikiną bendravimo su vaiku tvarką ir naikinant taikytus draudimus.
43. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Šiuo konkrečiu atveju darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ieškovo prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių keitimo, tenkinęs šį prašymą iš dalies.
44. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus byloje, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus ir atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino iš dalies ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį apeliantės nurodytais motyvais, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.