Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-75-390/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-20
Bylos Nr.: e2A-75-390/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Gintautas Koriaginas
Atsakovas: A. B.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.18Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-75-390/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13396-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.18; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Giantus vertinimas“ ieškinį atsakovei A. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Giantus vertinimas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. B. 41 117,45 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. balandžio 25 d. ieškovei iškelta bankroto byla. Atsakovė, kuri ieškovei vadovavo nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d. neįvykdžiusi pareigos įstatymų nustatyta tvarka ir laiku inicijuoti ieškovės bankrotą, grubiai pažeidė teisės aktuose jai nustatytas fiduciarines pareigas, dėl ko ieškovės kreditoriams buvo padaryta žala. Pagal finansinės atskaitomybės dokumentus ieškovė 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Bankroto byloje teismas 2022 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtino šiuos kreditorinius reikalavimus: I eilės – 14 726,69 Eur; II eilės – 432 781,46 Eur, kurie susidarė nuo 2019 metų. Tarp II eilės kreditorių reikalavimų yra UAB „SOSCREDIT“ 163 745,04 Eur reikalavimas, kuris susidarė atsakovės vadovavimo metu, nes ieškovė šiam kreditoriui nustojo vykdyti mokėjimus pagal sudarytas paskolos sutartis. Nemokant įmokų nuo 2019 m. liepos 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo paskaičiuotos 27 803,72 Eur palūkanos ir 11 166,43 Eur delspinigiai. Kito kreditoriaus UAB „Giantus group“ (buvęs pavadinimas UAB „Fintrust group“) kreditorinis reikalavimas ieškovei sudaro 7 505,72 Eur pagal ieškovės, kurią atstovavo atsakovė, ir kreditoriaus 2019 m. rugsėjo 2 d. susitarimą, keičiantį paskolų sutartis. Paskolintos ieškovei lėšos nebuvo grąžintos, nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo sudarė 7 505,72 Eur palūkanos.

Atsiliepimas

3. Atsakovė A. B. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad 16 991,22 Eur reikalavimo dalis yra pareikšta netinkamam atsakovui, nes nurodyta suma paskaičiuota laikotarpiu, kuriuo atsakovė nebuvo ieškovės vadovė; kad 28484,65 Eur reikalavimo dalis yra nepagrįsta, nes atsakovei negali kilti civilinė atsakomybė dėl teisėto, sąžiningo, nepažeidžiant fiduciarinių pareigų, priimto sprendimo, kurio rezultatų atsakovė iš anksto negalėjo numatyti; kad esminę reikšmę ieškovės sprendimams darė kitas asmuo; kad ieškovei priskaičiuotos mokėjimo palūkanos ir delspinigiai yra lupikiško dydžio ir nemokumo administratoriaus turėjo būti mažinami. Paaiškino, kad ieškovė priklausė Giantus įmonių grupei, kuri užsiėmė turto vertinimo, finansavimo ir draudimo veikla. Šiuo metu bankrutuojanti yra ne tik ieškovė, bet ir kiti juridiniai asmenys, priklausę nurodytai grupei. Grupės įmonių valdymas buvo centralizuotas, todėl įmonių vadovai sprendimo teisės neturėjo. Kad ieškovės vadovas turėjo teisę priimti ne didesnės nei 1 623 Eur sprendimus numatyta ieškovės įstatuose. Sprendimai viršijantys nurodytą sumą ir ieškovės valdymo klausimai buvo aptariami bendrovės valdyboje. Atsakovė turto vertintojos pareigose pas ieškovę pradėjo dirbti 2018 metų birželio mėnesį ir turėjo tikslą pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, padaryti pokyčius komandoje. Atsakovei ieškovės vadovės pareigas buvo pasiūlyta užimti 2019 m. rugpjūčio 2 d. ir iki šio momento atsakovei buvo žinoma ieškovės finansinė padėtis. Tapusi ieškovės vadove, atsakovė iniciavo ieškovės nuomojamų patalpų, kurios ieškovei nebuvo reikalingos, nuomos sutarties nutraukimą; užmezgė santykius su AB Šiaulių banku ir iš šiam bankui atliekamų turto vertinimų sugeneravo lėšų; inicijavo BMW markės automobilio pardavimą, kuris, atsakovės nuomone, buvo nereikalingas, jo išlaikymas per brangus, ir kurį pardavus buvo atsiskaityta su lizingo davėju. Atliktų veiksmų rezultate buvo užtikrintas savalaikis atsiskaitymas su darbuotojais ir paslaugų tiekėjais, tačiau nesant pakankamai pajamų, sumokėjus mokestį pagal nutrauktą nuomos sutartį, prasidėjus COVID19 karantinui (2020 m. kovo 16 d.), ieškovės veiklos rezultatai vėl suprastėjo. Atsakovė kėlė ieškovės skolų kapitalizavimo klausimą. Įstatinio kapitalo didinimui neįvykus, atsakovė iš užimamų pareigų 2021 m. lapkričio 19 d. atsistatydino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės ieškovei 41 117,45 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (41 117,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovės 842 Eur žyminį mokestį, 54 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, į valstybės biudžetą.

6. Teismas nurodė, kad pateikti ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai už ataskaitinį laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. patvirtina, jog 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovė buvo nemoki ir negalėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovės vadovas, t. y. atsakovė privalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvią pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo vertinimu, atsakovei, kaip asmeniui turinčiam aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei turto ir verslo vertintojo kvalifikacijas neabejotinai turėjo būti žinomos juridinio asmens vadovo pareigos ir pasekmės, galinčios kilti dėl netinkamo pareigų vykdymo, ir ji neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti, kad jai nėra privalomi kitų asmenų nurodymai, patarimai, prašymai, pasiūlymai, išskyrus tuos, kurie iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. priimami visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, o nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d ir valdyboje.

7. Pažymėjo, kad ieškovei esant nemokiai, atsakovė nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. nerealizavo teisės į susitarimą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 10 straipsnio 1 dalis), neiniciavo ieškovės restruktūrizavimo, o taip pat nekėlė bankroto bylos, todėl pažeidė ir JANĮ 6 straipsnio reikalavimus. Teismas sprendė, kad byloje yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, kurių pradžia yra 2019 m. rugpjūčio 2 d., kai atsakovė sutiko eiti ieškovės vadovės pareigas, žinodama, kad ieškovė yra nemoki (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis).

8. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai, kad ji vykdė kito asmens, kuris nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo vienu valdybos nariu, sprendimus, nepaneigė ieškovės kaltės nevykdžius imperatyvių įstatymo nustatytų vadovo pareigų kelti nemokam asmeniui bankroto bylą, įtvirtintų tiek ĮBĮ 8 straipsnyje, tiek JANĮ 6 straipsnyje (CK 6.248 straipsnis).

9. Teismas nurodė, kad atsakovės neteisėtais veiksmas ieškovei padarytą žalą sudaro kreditorių paskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. spalio 19 d. (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kadangi ši žala kilo dėl atsakovės veiksmų ir neveikimo, vengiant kelti ieškovei bankroto bylą, ši žala yra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas (CK 6.247 straipsnis).

Šalies argumentai

10. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 41 117,45 Eur žalos atlyginimą. Šią sumą sudaro kreditoriaus UAB „SOSCKREDIT“ paskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, kurie buvo įtraukti į šio kreditoriaus kreditorinį reikalavimą ir patvirtinti teismo, dalis paskaičiuota nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d., t. y. 9 342,37 Eur palūkanos ir 3 892,57 delspinigiai pagal 2018 m. rugpjūčio 17 d. paskolos sutartį Nr. IN-180817-1963; 7 403,93 Eur palūkanos ir 2 996,16 Eur delspinigiai pagal 2018 m. rugpjūčio 17 d. paskolos sutartį Nr. IN-180817-1964; 8 115,65 Eur palūkanos ir 3 346,64 Eur delspinigiai pagal 2018 m. rugpjūčio 17 d. paskolos sutartį Nr. IN-180817-1964. Kitą prašomos priteisti iš atsakovės žalos atlyginimo sumos dalį sudaro kreditorės UAB “Giantus group” paskaičiuotos palūkanos, kurios buvo įtrauktos į šio kreditoriaus kreditorinį reikalavimą ir patvirtintos teismo. Ši dalis paskaičiuota nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. ir sudaro 6 020,13 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis, kuria patvirtinti kreditorių kreditoriniai reikalavimai, yra įsiteisėjusi, todėl atsakovės argumentai dėl paskaičiuoto žalos dydžio yra nepagrįsti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12. Teismas laikė nepagrįstais ir atsakovės argumentus dėl senaties termino, nustatyto CK 1.125 straipsnio 6 dalyje, taikymo. Nurodė, kad atsakovei reiškiamas ne reikalavimas priteisti delspinigius kaip netesybas už netinkamą sutartinės prievolės nevykdymą, o reikalavimas dėl žalos, kuri padaryta ieškovei dėl to, kad atsakovė, kaip ieškovės vadovė, nevykdė imperatyvių įstatymo nustatytų pareigų, atlyginimo.

13. Teismas nurodė, kad atsakovė nepaneigė kaltės prezumpcijos, o ieškovė įrodė esant likusias tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą bei jos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovės ieškovei priteisė 41 117,45 Eur žalos atlyginimą.

14. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškinys patenkintas visiškai ir į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisė 842 Eur žyminį mokestį ir 54,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovė A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, išdėstyti sprendimo vykdymą 60 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę mokėti proporcingas įmokas atsižvelgiant į jos finansines galimybes. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai peržengė savo kompetencijos ribas, įsiveldamas į verslo sprendimų vertinimą, t. y., ar sprendimai, susiję su bendrovės skolų kapitalizavimu ir įsipareigojimų vykdymu kreditoriams, buvo „realiai įgyvendinami" ir „tinkamai pasirinkti". Teismas neturėjo pagrindo vertinti šių sprendimų ekonominio pagrįstumo, nes tokie klausimai priskirtini verslo rizikai, kurią prisiima kiekviena bendrovė ir jos valdymo organai. Atsakovė kartu su bendrovės valdyba priėmė strateginį sprendimą siekti atkurti įmonės mokumą, kapitalizuojant skolas, ir šiuo veiksmu stengėsi išvengti bankroto. Teismas klaidingai interpretavo faktus, manydamas, kad nevykdant mokėjimų susijusiems asmenims buvo pažeidžiami kreditorių interesai, nors šis sprendimas buvo bendras strateginis žingsnis, suderintas su valdyba ir pačiais kreditoriais. Nepagrįstai ignoravo tai, kad atsakovė veikė siekdama išsaugoti bendrovę ir užtikrinti jos ilgalaikį finansinį stabilumą. Tai, kad tam tikri veiksmai neatnešė norimų rezultatų, nesudaro pagrindo teigti, jog vadovės veiksmai buvo netinkami ar pažeidžiantys įstatymus.

15.2. Teismas netinkamai ir selektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, ypač atmesdamas atsakovės ir liudytojų paaiškinimus, nes nepagrįstai rėmėsi formaliais argumentais ir ignoravo įrodymų visumą, palankią atsakovei.

15.3. Teismas netinkamai nustatė bendrovės nemokumo momentą, nes neteisingai aiškino ir taikė ginčui aktualiu metu galiojusio ĮBĮ nuostatas ir šias nuostatas aiškinančią teismų praktiką. Neatsižvelgė, kad bendrovė buvo gyvybinga ir vykdė veiklą, netinkamai apskaičiavo jos įsipareigojimų dydį.

15.4. Teismas klaidingai nustatė žalos atsiradimo laikotarpį, nes dalis priteistos žalos atlyginimo buvo priskaičiuota už laikotarpį, kai atsakovė dar nėjo bendrovės vadovės pareigų, todėl ji negali būti atsakinga už tuo metu atsiradusią žalą. 1 160,56 Eur dalis žalos, susijusi su UAB „SOSCREDIT" priskaičiuotomis palūkanomis, buvo apskaičiuota už laikotarpį iki atsakovės vadovavimo laikotarpio pradžios ir po jos atsistatydinimo.

15.5. Teismas nekėlė akcininkų (vienas iš kurių yra bendrovės kreditorius, kuris priskaičiavo palūkanas ir delspinigius, esančius šios bylos nagrinėjimo objektu) solidarios atsakomybės klausimo ir tokiu būdu iš esmės pažeidė teismų praktikoje suformuotas solidarios atsakomybės taisykles.

Žemesnės instancijos teismas

15.6. Teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovė nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų, nes neatsižvelgė į svarbias aplinkybes - atsakovė kartu su valdyba ėmėsi priemonių bendrovės mokumui atkurti, o sprendimas dėl skolų kapitalizavimo buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai.

15.7. Teismas nebuvo aktyvus (nesiekė aktyviai išsiaiškinti bylai svarbių aplinkybių, kas turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui) . Teismas tokio pobūdžio bylose turėjo pareigą pats trūkstamus duomenis išreikalauti, o ne priskirti atsakovei.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Bylos nagrinėjimo metu atskleistos aplinkybės nepatvirtino, kad bendrovės valdymui įtaką darė kitos įmonės ar faktiškai tai atliko kiti asmenys. Remiantis byloje surinktais objektyviais įrodymais teismas padarė pagrįstą išvadą, jog UAB „Giantus vertinimas“ valdymą vykdė ir įmonės atžvilgiu sprendimus priiminėjo vienasmenis valdymo organas, t. y. vadovės pareigas einanti atsakovė.

16.2. Teismas bendrovės nemokumo datą konstatavo atsižvelgdamas į bankroto bylą iškėlusio teismo sprendimą, o taip pat ir į byloje pateiktus rašytinius įrodymus.

Atsiliepimas

16.3. Atsakovė nepaneigė aplinkybių, kad bendrovės valdymo struktūra buvo tokia, kokia buvo numatyta įstatuose ir registruota viešame registre, t. y. jog įmonės valdymas buvo patikėtas vienasmeniam valdymo organui. Atsakovė taip pat neįrodė, jog savarankiškai nevykdė bendrovės valdymo, veiklos organizavo ir/ar sprendimų priėmimo. Priešingai, atsakovės duoti paaiškinimai teismo posėdžių metu bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad UAB “Giantus vertinimas” vadovė savarankiškai organizavo įmonės veiklą ir jos vardu priiminėjo sprendimus.

16.4. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad jos delsimas vykdyti savo pareigas buvo paremtas vien tik pasitikėjimu akcininkų pažadais, kad skolos bus kapitalizuojamos kažkada ateityje bei ekonomiškai nepasitvirtinusia prielaida, kad įmonės veikla pagerės. Tokia vadovės veika (pareigų nevykdymas) nėra pateisinami fiduciarinių pareigų prasme ir įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų vykdymo prasme. Teismas iš esmės įvertino, ar realiai buvo imtasi kažkokių veiksmų dėl UAB „Giantus vertinimas“ mokumo atstatymo ir kada iš tikrųjų buvo tuo užsiimta.

Šalies argumentai

16.5. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai paneigė atsakovės nurodomą poziciją, kad esą ji vadovaudama bendrovei stengėsi veiklą vykdyti tokiu būdu, kad pirmiausia būtų atsiskaitoma su tiekėjais ir išorės skolininkais ir patvirto, kad atsakovė veiklą vykdė tokiu būdu, jog kaip įmanoma daugiau turto ir lėšų būtų perkelta į tiesiogiai susijusias įmones, atsiskaitymai su kreditoriais buvo vykdomi selektyviai, prioritetą teikiant akcininkų ir asmeninių interesų tenkinimui.

16.6. Kreditorių reikalavimų dalys dėl delspinigių yra paskaičiuotos atsakovės vadovavimo bendrovei laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas bankrutuojančios bendrovės administratoriaus ieškinys buvusiai vadovei dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2018m. birželio 11d. atsakovė dirbo pas ieškovę turto vertintoja, o nuo 2019m. rugpjūčio 2d. iki 2021m. lapkričio 19d. ėjo ieškovės vadovės pareigas.

20. Vilniaus apygardos teismo 2022m. balandžio 11d. nutartimi, įsiteisėjusia 2022m. balandžio 25d., UAB „ Giantus vertinimas“ iškelta bankroto byla dėl nemokumo. Teismas, priimdamas nutartį, nustatė, kad UAB „Giantus vertinimas“ transporto priemonių ir nekilnojamojo registruotino turto neturi, skola Valstybinio socialinio fondo biudžetui sudaro 12615,42 Eur, deklaruotų mokesčių mokestinė nepriemoka sudaro 6061,76 Eur, įmonės atžvilgiu atliekami priverstiniai išieškojimo veiksmai. UAB „Giantus vertinimas“ įsipareigojimai 2020 metais ženkliai viršijo turtą, buvo deklaruotas 87847 Eur nuostolis. Pagal 2022-03-31 balanso duomenis turto bendra vertė 10380 Eur (tame tarpe 5621 Eur per vienerius metus gautinos sumos, kitas trumpalaikis turtas, 1886 Eur ilgalaikis turtas, tame trape materialus turtas 1670 Eur), per vienerius mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 330350 Eur. Pagal 2022-03-21 pelno nuostolių ataskaitą 2022 metais UAB „Giantus vertinimas“ nuostolis sudarė 9349 Eur, 2021 metais – 45332 Eur. Pagal 2021-12-31 balanso duomenimis, turto vertė – 12081 Eur, per vienerius mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 322702 Eur. Įsipareigojimai kreditoriams 2022-03-31 sudarė 212284,59 Eur, pradelsti debitoriniai įsipareigojimai – 5634,03 Eur, likutis banko sąskaitoje – 178,27 Eur; ilgalaikio nematerialaus turto balansinė likutinė vertė – 3 Eur, materialaus – 5 Eur.

21. Ieškovė BUAB „Gentus vertinimas“, atstovaujama bankroto administratoriaus, patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 41117,45 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dėl to, kad atsakovė nesikreipė į teismą dėl ieškovei bankroto bylos iškėlimo žinodama, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais.

Žemesnės instancijos teismas

22. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovės ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad atsakovė nepaneigė kaltės prezumpcijos, o ieškovė įrodė kitas tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą bei jos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

23. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ( nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas ( vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad jo kaltės dėl atsiradusios žalos nėra, tokiu atveju turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

24. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kurie yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus ( neveikimą) įvertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-686/2017).

Žemesnės instancijos teismas

25. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ( kreditoriais) ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukt, bet ne vėliau kaip 40 dienų nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

26. Tuo atveju, kai yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), teismas turi įvertinti, kada ši pareiga kilo, ar bendrovės vadovai šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, visų pirma turi nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Teismas turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą, nes esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Konstatavus laiko momentą nuo kada įmonės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta ir pareigos inicijuoti bankroto bylą priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

27. Ieškovė pareikštu ieškiniu įrodinėjo, kad atsakovės, kuri ieškovei vadovavo nuo 2019-08-06 iki 2021-12-29, atlikti veiksmai ir įstatyminių pareigų nevykdymas mažino įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais, blogino įmonės finansinę padėtį ir prisidėjo prie įmonės mokumo pablogėjimo, padidino kreditorinių reikalavimų apimtį,- atsakovė, neįvykdžiusi pareigos įstatymų nustatyta tvarka ir laiku inicijuoti ieškovės bankrotą, grubiai pažeidė teisės aktuose jai nustatytas fiduciarines pareigas, dėl ko ieškovės kreditoriams buvo padaryta žala. Teigia, kad ieškovė 2018-12-31 buvo nemoki ir negalėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nes jos kapitalas jau 2018-12-31 buvo neigiamas (minus 134697 Eur), įsipareigojimai (261400 Eur) du kartus viršijo ieškovės turimą turtą (126703 Eur), nuostoliai sudarė 167457 Eur. Atsakovei šie duomenys buvo žinomi, todėl ji turėjo įvertinti įmonės finansinę padėtį ir informuoti dalyvius ir šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą šiems klausimams išspręsti, o įstatymo nustatytais terminais nesiėmus priemonių ieškovės mokumui atkurti, įvykdyti įstatyminę prievolę kelti įmonei bankroto bylą. Remdamasi vėlesnių metų finansinės atskaitomybės dokumentais ieškovė teigia, jog 2019 - 2021 metais ieškovės veikla ir toliau buvo nuostolinga, nes turto nuolat mažėjo, įsipareigojimai smarkiai išaugo: nuostoliai padidėjo du kartus (iki 343381 Eur), įsipareigojimai išaugo 1,23 karto (iki 322702 Eur), turtas sumažėjo 9,89 karto (iki 12801 Eur). Be to, dvigubai sumažėjo apyvarta, nes 2019 metų apyvarta buvo 404595 Eur, 2020 metais – 205489 Eur, o 2021 metais – 176279 Eur. Ieškovės įsitikinimu ieškovė jau buvo nemoki 2018-12-31. Atsakovė vadovaudama ieškovei, kuri buvo nemoki, ir, kaip matyti iš atsakovės 2022-04-06 rašto Vilniaus apygardos teismui, turėdama pareigą nedelsiant per įstatymo nustatytus terminus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, šios pareigos neįgyvendino, ieškovės veiklą organizavo taip, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba sumažintos, o kreditoriniai įsipareigojimai nuolat augo. Tvirtino, kad bankroto byloje Vilniaus apygardos teismas 2022-06-27 nutartimi patvirtino šiuos kreditorinius reikalavimus: I eilės – 14726,69 Eur; II eilės – 432781,46 Eur, kurie susidarė nuo 2019 metų. Tarp II eilės kreditorių reikalavimų yra UAB „SOSCREDIT teismo patvirtintas 163745,04 EUR reikalavimas, kuris susidarė atsakovės vadovavimo metu, nes ieškovė šiam kreditoriui nustojo vykdyti mokėjimus pagal sudarytas paskolos sutartis. Nemokant įmokų nuo 2019-07-15 iki bankroto bylos iškėlimo buvo paskaičiuoti 27803,72 Eur palūkanos ir 11166,43 Eur delspinigiai. Kito kreditoriaus UAB „Giantus group“ (buvęs pavadinimas UAB „Fintrust group“) kreditorinis reikalavimas ieškovei sudaro 7505,72 Eur pagal ieškovės, kurią atstovavo atsakovė, ir kreditoriaus 2019-09-02 susitarimą, keičiantį paskolų sutartis. Paskolintos ieškovei lėšos nebuvo grąžintos, nuo 2019-09-02 iki bankroto bylos iškėlimo buvo skaičiuojamos palūkanos, kurių suma sudarė 7505,72 Eur.

28. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ieškovės pateiktais įrodymais vadovavosi ir atlikęs jų vertinimą teismo sprendime konstatavo, kad jau esant ieškovei nemokiai atsakovė nuo 2020m. sausio 1d. iki 2021m. lapkričio 19 d. nerealizavo teisės į susitarimą pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo ( toliau - JANĮ) 10 straipsnio 1 dalį, neiniciavo ieškovės restruktūrizavimo, o taip pat nekėlė bankroto bylos, todėl pažeidė JANĮ 6 straipsnio reikalavimus. Teismas pagal byloje pateiktus duomenis pripažino įrodytais atsakovės neteisėtus veiksmus ir jų pradžią nustatė nuo to momento ( nuo 2019m. rugpjūčio 2d), kai atsakovė sutiko eiti ieškovės vadovės pareigas ir jau žinodama, kad ieškovė yra nemoki įmonė. Teisėjų kolegija tokiai apylinkės teismo sprendime atliktai motyvacijai pritaria ir konstatuoja, kad atsakovė teikiamais įrodymais byloje teismo konstatuotų faktų nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Atsakovė atsikirtinėdama dėl teismo nustatytų aplinkybių aptartu klausimu teikė įrodymus, savo paaiškinimus ir aplinkybes įrodinėjo dar ir liudytojų parodymais. Teismas visus įrodymus įvertino ir padarė galutines išvadas tinkamai jas motyvuodamas bei argumentuodamas ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu bei prašo apeliacinės instancijos teismo vertinti įrodymus, tikslu įrodyti tik jai reikšmingas aplinkybes, jai palankia linkme. Teisėjų kolegija su tokia argumentacija nesutinka ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 ir kt.).

29. Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiranda įstatymo nustatyta civilinė atsakomybė ir vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

30. Sprendžiant dėl įmonei (jos kreditoriams) padarytos žalos dydžio, pažymėtina, kad juridinio asmens vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą turi būti nustatyta, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Nustatęs nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dydį teismas galės konstatuoti, kokio dydžio žalą ieškovui turi pareigą atlyginti atsakovas.

32. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad atsakovė priėmė sprendimą nevykdyti prievolių kreditoriui UAB “SOSKREDIT”. Atsakovės sprendimu nebuvo vykdomi tik įsipareigojimai pagal ieškovės su kreditore UAB “Giantus group” 2019-09-02 sudarytą susitarimą. Nustatyta, kad dėl šių sprendimų ir pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo nevykdymo, ieškovei kreditoriai skaičiavo palūkanas ir delspinigius. Atsakovė suprasdama, kad ieškovė patiria vis didesnius nuostolius, kad mažėja ieškovės apyvarta, priimtų verslo sprendimų nekeitė, nevykdė pareigos kelti ieškovei bankroto bylą. Kreditorių paskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai buvo įtraukti į nurodytų kreditorių kreditorinius reikalavimus ir buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2023-02-02 nutartimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su ieškove, kad atsakovės veiksmais ieškovei padarytą žalą sudaro kreditorių paskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai nuo 2019-08-02 iki 2021-10-19. Kadangi tokia žala kilo dėl aukščiau nurodytų atsakovės veiksmų ir neveikimo, vengiant kelti ieškovei bankroto bylą, pagrįstai apylinkės teismo konstatuota, kad tokia žala buvo priežastiniame ryšyje su atsakovės neteisėtais veiksmais (CK 6. 247 straipsnis).

33. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas atlygintinos 41 117,45 Eur žalos dydį nurodė, kad šią sumą sudaro kreditoriaus UAB „SOSCKREDIT“ paskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, kurie buvo įtraukti į šio kreditoriaus kreditorinį reikalavimą ir patvirtinti teismo, dalis paskaičiuota nuo 20219-08-02 iki 2021-11-19, t. y. 9342,37 Eur palūkanų ir 3892,57 delspinigių pagal 2018-08-17 paskolos sutartį Nr. IN-180817-1963; 7403,93 Eur palūkanų ir 2996,16 Eur delspinigių pagal 2018-08-17 paskolos sutartį Nr. IN-180817-1964; 8115,65 Eur palūkanų ir 3346,64 Eur delspinigių pagal 2018-08-17 paskolos sutartį Nr. IN-180817-1964. Kitą prašomos priteisti iš atsakovės žalos atlyginimo sumos dalį sudaro kreditorės UAB “Giantus group” paskaičiuotos palūkanos, kurios buvo įtrauktos į šio kreditoriaus kreditorinį reikalavimą ir patvirtintos teismo. Ši dalis paskaičiuota nuo 20219-08-02 iki 2021-11-19 ir sudaro 6020,13 Eur.

34. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, be kita ko, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą.

35. Kaip rodo byloje pateikti įrodymai, kad Vilniaus apygardos teismas 2023m. vasario 2d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorinius reikalavimus, įvertinęs kiekvieno kreditoriaus kreditorinį reikalavimą ir jų pateikimo faktinį pagrindą. Tokia teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma ( CPK 18 straipsnis). Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jos kaltė preziumuojama ( CK 6. 248 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į nurodytą argumentaciją bei teismo sprendime nustatytas aplinkybes pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė prašomą priteisti žalą ir atlygintiną žalos dydį ( CK 6. 249 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias įmonės vadovo pareigą atlyginti žalą, nepateikus teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, vertindamas įrodymus visumoje teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis), savo išvadas pakankamai motyvavo ir argumentavo bei priėmė teisingą sprendimą.

37. Pagal kasacinio teismo praktiką, atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

38. Apeliantė apeliaciniu skundu kelia ir teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toks klausimas nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau taip pat nepasisako tik pažymi, kad įsiteisėjus teismo sprendimui iš apeliantės pagal CPK 284 straipsnį neatimama galimybė kreiptis su prašymu dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

39. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantės apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio1 dalis).

41. Ieškovė pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų patvirtinančių tokių bylinėjimosi išlaidų turėjimą, todėl jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024m. rugpjūčio 28d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisRūta Palubinskaitė