Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimas

tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, I. Č., notarei Vilijai Kralikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovei D. Č. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. Č., notarė Vilija Kralikienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Faktinės aplinkybės

5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė N. Š. ir trečiasis asmuo I. Č. yra B. P. Č. dukros, o atsakovė D. Č. yra jos vaikaitė bei trečiojo asmens I. Č. dukra. Nustatyta, kas B. P. Č. (duomenys neskelbtini) mirė, jos palikimą lygiomis dalimis po 1/2 priėmė ieškovė N. Š. ir trečiasis asmuo I. Č.. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad Kretingos rajono 3-iojo notaro biuro notarės Vilijos Kralikienės patvirtinta 2017 m. gruodžio 1 d. dovanojimo ir uzufrukto sutartimi Nr. VK-8289 B. P. Č. padovanojo atsakovei D. Č. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad 2020 m. sausio mėnesį Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose buvo iškelta civilinė byla pagal pareiškėjos I. Č. pareiškimą dėl B. P. Č. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, tačiau teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi byla nutraukta, nes B. P. Č. mirė.

Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

6. Byloje pareikštu ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2017 m. gruodžio 1 d. dovanojimo sutartį Nr. VK-8289, pagal kurią B. P. Č. padovanojo atsakovei D. Č. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškinio reikalavimas dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu grindžiamas tuo, kad sudarydama ginčijamą sandorį, B. P. Č. dėl savo sveikatos būklės nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu B. P. Č. turėti sveikatos sutrikimai nekliudė jai suvokti sudaromo sandorio reikšmę ir valdyti savo veiksmus, o dovanotojos sveikatos būklė iš esmės pablogėjo jau po sandorio sudarymo.

7. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia po dovanotojo mirties dėl to, kad dovanotojas buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, reikšminga tai, ar sandorio šalis suprato savo veiksmų reikšmę, ar pati sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. Pastebėtina, kad sandorio šalies gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant pačios sandorio šalies, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie sandorio šalies sveikatos būklę. Teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

8. Nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, taip pat įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019).

9. Atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų nurodytus argumentus, anksčiau aptartą CK įtvirtintą teisinį reguliavimą, šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad esminis šioje byloje nagrinėtinas klausimas, ar ginčijamo sandorio sudarymo metu B. P. Č. dėl sveikatos būklės galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, ar šis sandoris gali būti vertinamas kaip jos laisvos valios išraiškos rezultatas. Šioje byloje procesinė pareiga įrodyti, jog dovanojimo sandorio sudarymo metu B. P. Č. nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti tenka ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiai ieškovei.

11. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas D. T. savo išvadą patvirtino ir papildomai paaiškino, kad ekspertizę atliko remdamasis objektyviais medicinos dokumentais, kuriuose buvo pakankamai duomenų apie ženklius B. P. Č. sveikatos sutrikimus. Ekspertas pažymėjo, kad prieš ginčijamo sandorio sudarymą B. P. Č. buvo nustatyti vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimai, o tai paprastai yra ta stadija, kuri reikšmingai lemia asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir gebėjimą juos valdyti sudarant sandorius. Ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad medicininiuose dokumentuose jau 2017 m. birželio mėnesį yra įrašas apie tai, jog B. P. Č. nėra kritiška savo būklei, o klinikinėje praktikoje tai yra vienas iš pagrindinių kriterijų vertinant asmens intelektinį komponentą. Pažymėtina, kad ekspertizės akto išvados yra formuluojamos kaip kategoriškos, jos yra pagrįstos tiriamojoje ekspertizės akto dalyje nurodytu medicininių dokumentų tyrimu ir vertinimu, todėl teismas nenustatė pagrindų nesiremti šiuo byloje pateiktu įrodymu. Taigi pagal byloje esantį ambulatorinės pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, kurį 2022 m. kovo 14 d. teismo posėdžio metu patvirtino ir papildomai pakomentavo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas, B. P. Č. 2017 m. gruodžio 1 d. dovanojimo sutarties pasirašymo metu sirgo (duomenys neskelbtini), sergant vėlai prasidėjusia (duomenys neskelbtini), dėl šios ligos 2017 m. gruodžio 1 d. dovanojimo sutarties pasirašymo metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Vertinant ekspertizės akto išvadas kitų byloje esančių įrodymų kontekste, atsižvelgtina į tai, jog eksperto išvadas patvirtina ir byloje esantys medicininiai dokumentai apie nuoseklų B. P. Č. sveikatos būklės blogėjimą 2017 metais.

12. Iš UAB „Kretingos šeimos klinika“ pateiktų B. P. Č. 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. medicininių dokumentų matyti, kad 2017 m. balandžio 28 d. sveikatos istorijoje atliktas šeimos gydytojos įrašas apie tai, jog B. P. Č. pas gydytoją atvyko lydima dukros, kuri nurodė, jog mama nesiorientuoja laike, nevalgo, ji nukreipta neurologo konsultacijai, įtariant (duomenys neskelbtini) ligą. 2017 m gegužės 2 d. konsultuota gydytojo neurologo R. N., kurio pažymoje įtariama (duomenys neskelbtini) liga, taip pat nurodyta, jog pacientei blogėja orientacija, dėmesys, atmintis, pacientė nukreipta psichiatro konsultacijai. Po neurologo konsultacijos medicininiuose dokumentuose šeimos gydytoja 2017 m. gegužės 3 d. atliko įrašą apie įtariamą (duomenys neskelbtini) ligą. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2017 m. gegužės 25 d. B. P. Č. psichiatro siuntimu konsultuota ir tirta psichologo. Iš medicininių dokumentų matyti, jog B. P. Č. pas psichologę atvyko lydima dukros, vizito tikslo nusakyti nepajėgė, skundų neišsakė, išskyrus nusiskundimą dėl patinusios dešinės kojos. Kartu atvykusi dukra pasakojo apie labai pasikeitusį mamos elgesį, kuris tapo „kvaišas“, sunkiai prognozuojamas. Pati B. P. Č. tyrimo metu ne į visus klausimus atsakė pagal prasmę, savo galimybėms, užduočių atlikimo kokybei buvo nepakankamai kritiška, naujos informacijos įsiminimo galimybės įvertintos kaip menkos. Psichologės išvadoje nurodoma, kad B. P. Č. būklė atitinka lengvą pažinimo sutrikimą (MMSE – 21 balas), laikrodžio testo atlikti nepajėgė. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas paaiškino, kad laikrodžio testas reiškia asmens gebėjimą nupiešti laikrodį. 2017 m. gegužės 25 d. B. P. Č. diagnozuojama nepatikslinta (duomenys neskelbtini), kuri įvertinta kaip lengvo – vidutinio laipsnio. 2017 m. birželio 23 d. gydytojo psichiatro pažymoje nurodyta, kad pacientės būklė pasikeitė po Naujųjų metų, ji užmiršta, kada reikia eiti valgyti, kada į tualetą, gali nakties metu kepti kiaušinienę, buvo pasiklydusi. 2017 m. rugpjūčio 4 d. asmens sveikatos istorijoje fiksuotas šeimos gydytojos įrašas apie tai, kad pacientės būklė negerėja, pasitaiko pykčio, dirglumo epizodų, nesiorientuoja, pamiršta. 2017 m. rugsėjo 4 d. gydytojas psichiatras B. P. Č. diagnozavo (duomenys neskelbtini) su vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimais, įtariama (duomenys neskelbtini) liga, MMSE sumažėjo iki 17 balų. 2017 m. spalio 20 d. asmens sveikatos istorijoje padarytas šeimos gydytojos įrašas apie tai, kad pacientės būklė blogėja, dukra skundžiasi, jog mama elgiasi neadekvačiai, neklauso praustis, rengtis, išėjusi iš namų, nežino kur pareiti. 2017 m. lapkričio 7 d. po ištyrimo ir konsultacijos padaryta gydytojo psichiatro išvada apie (duomenys neskelbtini), sergant vėlai prasidėjusia (duomenys neskelbtini) liga.

13. Teismo posėdžio metu kaip liudytojai buvo apklausti B. P. Č. gydžiusi šeimos gydytoja A. A. ir gydytojas psichiatras S. M.. Liudytoja A. A. nurodė, kad daug metų buvo B. P. Č. gydytoja, visi jos apsilankymai pagal nustatytą tvarką buvo fiksuojami darant įrašus asmens sveikatos istorijoje. Liudytoja nurodė, kad paskutiniuosius du ar tris metus pacientė jai atrodė lėtesnė, nors anksčiau ji daug ir aktyviai bendraudavo. Pirmą kartą gydytojai įtarimas dėl sveikatos būklės kilo po to, kai atvykusi dukra I. paaiškino, kad mama nebežino, ką daro, pamiršta kaip grįžti, pasiklysta. Nuo tada siuntė ją konsultuoti gydytojui psichiatrui, taip pat neurologui. Liudytojas S. M. paaiškino, kad B. P. Č. konsultavo vieną kartą, t. y. 2017 m. gegužės 25 d. Pacientė buvo atvykusi su dukra, pati niekuo nesiskundė, o dukra nurodė, kad nuo Naujųjų metų sutriko mamos atmintis, orientacija, buvo pasiklydusi, teko ieškoti su policija. Gydytojas nustatė, kad pacientės orientacija laike ir vietoje yra tik dalinė, jos atmintis, dėmesio koncentracija buvo nusilpę, lyginant su tokiam amžiui būdinga būkle, jos kritika savo būklei buvo nepakankama. Jis suprato, jog tai gali būti (duomenys neskelbtini) požymiai, todėl siuntė pas psichologę atlikti tyrimą, kurio metu buvo nustatyti atminties, orientacijos, mąstymo ir pažinimo funkcijų sutrikimai, kuriuos psichologė įvertino kaip lengvo laipsnio.

14. Anksčiau aptarti medicininiuose dokumentuose esantys duomenys rodo, jog apytiksliai nuo 2017 metų pradžios B. P. Č. psichikos sveikatos būklė nuosekliai blogėjo. Likus pusei metų iki ginčijamo sandorio sudarymo, 2017 m. balandžio mėnesį jos sveikatos istorijoje fiksuoti įrašai apie tai, kad ji nesiorientuoja laike, įtariama (duomenys neskelbtini) liga. Šie duomenys patvirtina liudytojos A. A. nurodytas aplinkybes, jog prieš dvejus ar trejus metus pacientės elgesys pasikeitė, dukra I. Č. išsakė nusiskundimus dėl mamos sveikatos būklės blogėjimo. Nors teismo posėdžio metu gydytoja A. A. nurodė, kad 2017 metais ji nepastebėjo, kad pacientė būtų visiškai dezorientuota, lyginant su ta būkle, kuri buvo 2019 metais, tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog pati gydytoja paaiškino, kad paprastai pas gydytoją atėję pacientai būna susikoncentravę, todėl sudėtinga per itin trumpą konsultacijos laiką įvertinti jo būklę. Dėl to, jeigu gydytojui kyla kokių įtarimų, visada yra kreipiamasi pagalbos į gydytojus specialistus. Taigi likus dar pusmečiui iki ginčijamo sandorio sudarymo, B. P. Č. jau buvo konsultuota gydytojo neurologo, psichologo, psichiatro, buvo atliekami jos psichinės sveikatos būklės tyrimai, kurių metu pasitvirtino, jog ji serga (duomenys neskelbtini), sergant vėlai prasidėjusia (duomenys neskelbtini) liga. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų, teismo ekspertizės akto, liudytojo S. M. parodymų, B. P. Č. pažintinės funkcijos prastėjo, jos būklės dinamika buvo neigiama, t. y. 2017 m. gegužės mėnesį, jai nustatytas lengvas pažinimo funkcijų sutrikimas, tuo tarpu 2017 m. lapkričio mėnesį, iki ginčijamo sandorio sudarymo likus mažiau nei mėnesiui, B. P. Č. buvo nustatyti jau vidutinio sunkumo pažinimo funkcijų sutrikimai. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas paaiškino, kad B. P. Č. sirgo ne tik (duomenys neskelbtini) liga, bet ir daug kitų somatinių ligų, kurios tiesiogiai lėmė asmens pažintinių funkcijų blogėjimą, todėl jos sveikatos būklė nuo 2017 metų vasaros iki 2017 metų gruodžio mėnesio, kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris, galėjo dar labiau pablogėti, ką iš esmės ir patvirtina anksčiau aptarti medicininiuose dokumentuose esantys įrašai. Be to, teismo ekspertas paaiškino, kad vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimai paprastai yra ta stadija, kuri reikšmingai lemia asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir gebėjimą juos valdyti sudarant sandorius.

15. Anksčiau aptarti medicininiuose dokumentuose, ekspertizės akte esantys duomenys, teismo eksperto D. T. paaiškinimai, taip pat liudytojų A. A., S. M. parodymai leidžia teismui kritiškai vertinti teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo asmens I. Č. nurodytus argumentus apie B. P. Č. savarankiškumą ir iniciatyvą sudarant ginčijamą dovanojimo sandorį. Nors trečiasis asmuo I. Č. nurodė, kad 2017 metų rudenį jai grįžus iš Norvegijos pati mama iškėlė klausimą dėl turto dovanojimo dokumentų sutvarkymo, atsisakė pagalbos vykstant pas notarę, tačiau pagal byloje esančius duomenis matyti, kad 2017 m. lapkričio 7 d. po ištyrimo ir konsultacijos buvo padaryta gydytojo psichiatro išvada apie (duomenys neskelbtini), sergant vėlai prasidėjusia (duomenys neskelbtini) liga, 2017 metų lapkričio mėnesį B. P. Č. nustatyti vidutinio sunkumo pažinimo funkcijų sutrikimai, reikšmingai lemiantys asmens gebėjimą suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kaip matyti iš byloje pateiktų protinės būklės tyrimo klausimyno, Blesedo demencijos skalės įrašų, kitų medicininių dokumentų, B. P. Č. atliekamų tyrimų metu negalėjo atsakyti į dalį sąlyginai nesudėtingų kontrolinių klausimų, psichologinio tyrimo metu nesugebėjo atlikti laikrodžio testo, todėl mažai tikėtina, jog ji pati būtų inicijavusi dovanojimo sutarties sudarymą pas notarą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad duodama paaiškinimus teismo posėdyje, atsakovė nurodė, kad tai ji paprašė mamos, kad ši suorganizuotų vizitą pas notarę.

16. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, jog tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo I. Č. mamos (senelės) sveikatos būklę ginčijamo sandorio sudarymo metu įvertino kaip įprastą tokio amžiaus žmonėms ir teigė, jog B. P. Č. buvo sąmoninga ir savarankiška. Vis dėlto, atsakovės ir trečiojo asmens pozicija yra grindžiama subjektyviu sveikatos būklės vertinimu, kurį paneigia anksčiau aptarti byloje esantys medicininiai duomenys. Kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų, jai nebuvo žinoma išsamesnė informacija apie 2017 metais jos senelei diagnozuotus sveikatos sutrikimus, susijusius su jos sveikatos būkle, posėdžio metu atsakovė nurodė, kad dažniausiai su senele ji bendraudavo paprastomis temomis (apie kasdienes veiklas, maistą, serialus ir pan.). Trečiasis asmuo I. Č. teismo posėdžio metu apskritai buvo linkusi neigti mamos turėtas psichikos sveikatos problemas, jos sveikatos būklės pablogėjimo priežastį nurodydama 2019 metais ligoninėje jai skirtas dideles vaistų dozes. Tokie trečiojo asmens paaiškinimai akivaizdžiai nėra suderinami su aplinkybėmis, kurias ji nurodydavo gydytojams ir kurios buvo fiksuojamos B. P. Č. medicininiuose dokumentuose. Teismas kritiškai vertina I. Č. paaiškinimus apie tai, jog (duomenys neskelbtini) ligos diagnozė jos mamai buvo nustatyta tik dėl to, kad ji gydytojų to prašė, nurodydama iš dalies neteisingą informaciją apie mamos būklę. Pažymėtina, kad paciento artimųjų pateikiama informacija apie asmens sveiktos būklę, tam tikrą elgesį gali būti vienas iš informacijos šaltinių sprendžiant dėl asmens sveikatos būklės, tačiau klinikinės diagnozės nustatymas ir patvirtinimas yra išimtinai šios srities specialistų kompetencija, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog (duomenys neskelbtini) ligos diagnozė B. P. Č. buvo nustatyta išimtinai iš jos dukros I. Č. paaiškinimų. Šią teismo išvadą patvirtina ir byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad B. P. Č. tiesiogiai bendravo su šeimos gydytoja, su gydytoju neurologu, psichiatru, psichologu, konsultacijų metu buvo tiriama taikant atitinkamas metodikas, o tyrimo rezultatai interpretuojami ir fiksuojami medicininiuose dokumentuose. Dėl to teismas šiuo atveju neturi pagrindo abejoti gydytojų specialistų padarytomis išvadomis ir jų nustatytomis diagnozėmis, o atsakovės ir trečiojo asmens I. Č. siekis sumenkinti B. P. Č. turėtas psichinės sveikatos problemas vertintinas kaip jų procesinė pozicija ginantis nuo pareikšto ieškinio.

17. Teismo vertinimu, B. P. Č. gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir gebėjimo juos valdyti ginčijamo sandorio sudarymo metu nepatvirtina atsakovės ir trečiojo asmens akcentuojamos aplinkybės apie sutarčių su kredito įstaigomis sudarymą. Iš byloje esančių B. P. Č. sutarčių, sudarytų su kredito įstaigomis, matyti, kad paskutinės iš jų sudarytos 2017 metų vasarą. Teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad per laiką nuo 2017 m. vasaros iki gruodžio mėnesio, kai buvo sudaryta dovanojimo sutartis, B. P. Č. sveikatos būklė galėjo pasikeisti dėl gausių kitų jos turėtų somatinių ligų, kurios spartina pažinimo funkcijų blogėjimo procesą. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, B. P. Č. pas gydytojus visada vykdavo lydima dukros I. Č., jau 2017 m. balandžio mėnesį asmens sveikatos istorijoje fiksuoti įrašai apie sutrikusią orientaciją, todėl abejotinu laikytinas jos savarankiškumas atliekant finansines operacijas kredito įstaigose.

18. Atsakovė savo atsikirtimus, be kita ko, grindžia tuo, kad ginčijamas dovanojimo sandoris yra patvirtintas notarės, o trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujanti sutartį patvirtinusi notarė Vilija Kralikienė savo ruožtu teigia, kad sandorio tvirtinimo metu jai nekilo abejonių dėl B. P. Č. galimybės suvokti savo veiksmų reikšmę. Vertindamas šiuos argumentus, teismas, visų pirma, atsižvelgia į tai, kad teismo posėdžio metu notarė Vilija Kralikienė nurodė ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių ir bendravimo su sandorio šalimis neprisimenanti, o savo paaiškinimus teikė pagal turimus dokumentus ir įprastai savo darbe taikomą praktiką. Teismo posėdžio metu notarė nurodė, kad ta aplinkybė, jog ji patvirtino dovanojimo sutartį reiškia tai, kad jai nekilo abejonių dovanotojos gebėjimu suvokti savo veiksmų reikšmę, o duomenų apie turimus psichikos sveikatos sutrikimus jai nebuvo pateikta. Pažymėtina, kad skirtingai nei nurodoma atsakovės atsiliepime į ieškinį, dovanojimo sutarties sudarymo klausimus su notaro biuru tvarkė ne pati B. P. Č., o trečiasis asmuo I. Č.. Vadinasi, notarė su B. P. Č. galėjo bendrauti tik sandorio tvirtinimo metu. Teismo posėdžio metu sandorio sudaryme tiesiogiai dalyvavusi atsakovė pakankamai tiksliai prisiminė sutarties sudarymo ir patvirtinimo procesą. Atsakovė paaiškino, kad sutarties tvirtinimo metu su notare buvo tik ji ir jos senelė. Atsakovė teigė, kad notarė paprašė jų prisistatyti, išdėstė joms visą dovanojimo procesą, perskaitė dovanojimo sutartį ir močiutės paklausė, ar ji yra jos vaikaitė, ar ją pažįsta. Atsakydama į šį klausimą močiutė tai patvirtino, pakartodama, kad ji yra „mano vaikaitė“. Teismo posėdžio metu atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakydama į notarės klausimą, B. P. Č. pakartojo notarės neseniai paminėtą žodį „vaikaitė“. Po to buvo pasirašyti dokumentai ir jos išėjo namo.

19. Taigi pagal byloje esančius atsakovės paaiškinimus nėra pagrindo daryti išvados, jog notarė ilgesnį laiką bendravo su B. P. Č. Teismo posėdyje teismo ekspertas D. T. paaiškino, kad specialių žinių neturintis asmuo, bendraudamas su (duomenys neskelbtini), sergant vėlai prasidėjusia (duomenys neskelbtini) liga, sergančiu asmeniu, iš pradžių gali nesuprasti, jog asmuo serga ir tik ilgiau su juo bendraujant ima ryškėti asmens nesiorientavimas. Be to, ekspertas nurodė ir tai, kad esant vidutiniam pažinimo funkcijų sutrikimui, pacientai paprastai yra linkę neigti savo atminties, orientacijos sutrikimus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad notarei nebuvo atskleista informacija apie tai, kad sandorį sudarantis asmuo serga (duomenys neskelbtini), sergant vėlai prasidėjusia (duomenys neskelbtini) liga, nors ši diagnozė buvo įtariama nuo 2017 m. balandžio mėnesio, vėliau buvo patvirtinta ir gydytojo psichiatro konstatuota likus mažiau nei mėnesiui iki sandorio sudarymo. Teismo posėdžio metu I. Č. nurodė, jog ji nesureikšmino mamai nustatytos (duomenys neskelbtini) diagnozės ir notarės nei apie šią ligą, nei kitus sutrikimus neinformavo. Teismo vertinimu, toks elgesys ir esminę reikšmę sandoriui sudaryti galinčios turėti informacijos neatskleidimas sutartį tvirtinančiam notarui negali būti laikomas sąžiningu elgesiu, juolab, kad teismo posėdžio metu notarė nurodė, jog tuo atveju, jeigu šio sandorio tvirtinimo metu ji būtų žinojusi, kad Č. serga (duomenys neskelbtini) liga ar kokia nors kita psichikos liga, ji būtų pareikalavusi pateikti psichiatro išvadą apie jos sveikatos būklę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog vien ta aplinkybė, kad ginčijama dovanojimo sutartis buvo patvirtinta notarės pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes neįrodo, kad sandorį sudariusi B. P. Č. suvokė savo atliekamų veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti.

20. Trečiojo asmens I. Č. prašymu byloje buvo apklausti liudytojai L. V., I. L., I. Ž., L. B., tačiau, teismo vertinimu, šių liudytojų parodymai taip pat nepatvirtina atsakovės atsikirtimų pagrįstumo. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Ž. parodė, kad B. Č. buvo jos kaimynė, kuri prižiūrėdavo jos butą, nes ji pati jau 17 metų gyvena Norvegijoje. Su B. P. Č. ji bendravo 2017 metų liepos mėnesį, kai lankėsi Lietuvoje, tuo metu B. P. Č. aprodė jai buto gėles, paskolino prietaisą stiklainiams uždaryti ir parodė, kaip juo naudotis. Pati liudytoja pripažino, kad daug su ja nebendravo, tačiau bendravimo metu jos sveikatos būklė įtarimų nekėlė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiai liudytojai net 2019 metais nekilo didesnių abejonių dėl B. P. Č. sveikatos būklės, nors tarp šalių net nėra ginčo, kad 2019 metais jos būklė buvo itin bloga. Dėl to teismas negali šios liudytojos parodymų vertinti kaip patikimai patvirtinančių B. P. Č. sveikatos būklę ginčijamo sandorio sudarymo metu. Liudytoja L. V. taip pat negalėjo nurodyti išsamesnių duomenų apie B. P. Č. sveikatos būklę ir paaiškino, kad 2017 metais sutikdavo ją mieste, buvo sutikusi prie banko ir prie parduotuvės „Maxima“, su ja pasikalbėjo, abejonių dėl sveikatos būklės jai nekilo. Liudytoja I. L. parodė, kad su B. Č. yra bendravusi keletą kartų, kai svečiavosi pas savo draugę I. Jos sveikata atrodė kaip senyvo žmogaus, su ja pasikalbėdavo apie mezgimą. Liudytoja L. B. parodė, kad B. P. Č. buvo jos kaimynė, apie kurios sveikatos būklę 2017 metais išsamesnių duomenų nurodyti negalėjo. Liudytoja teigė, kad 2018 metų pavasarį B. P. Č. kartais padėdavo jai surinkti skalbinius. Taigi akivaizdu, kad ir šių liudytojų bendravimas su B. P. Č. buvo tik epizodinis ir nepakankamas objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklę ir jos gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ginčijamo sandorio sudarymo metu. Tuo labiau šių liudytojų parodymai nėra pakankami paneigti medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų apie jos sveikatos sutrikimus, taip pat ekspertinio tyrimo metu teismo eksperto padarytų išvadų.

21. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl sandorio galiojimo reikšminga ir tai, ar B. P. Č. pati sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. Šiuo tikslu teismas atsižvelgia į teismo posėdžio metu atsakovės teiktus paaiškinimus, jog 2017 metų rudenį vykusio pokalbio metu ji paklausė močiutės, kaip ir kur atsakovei reikės gyventi po to, kai močiutė numirs, nes tada butas priklausys tik jos mamai ir ieškovei. Atsakovės teigimu, močiutė jai atsakė, kad jos dukros N. ir I. turi savo butus, o jai nėra skirtumo, kaip savo butą ji perleis atsakovei, t. y. ar tai bus dovanojimas, ar paveldėjimas, todėl atsakovė kreipėsi pagalbos į mamą, kad ši suorganizuotų susitikimą pas notarą. Iš šių atsakovės paaiškinimų matyti, jog sandorio sudarymo iniciatyva kilo iš atsakovės, o ne B. P. Č. pusės, nes tai atsakovė iškėlė klausimą dėl jos gyvenamosios vietos po B. P. Č. mirties. Įvertinus byloje esančius medicininius duomenis apie 2017 metų rudenį buvusią B. P. Č. sveikatos būklę, jai atliktų tyrimų rezultatus, pažinimo funkcijų sutrikimą, mažai tikėtina, jog B. Č. būtų kėlusi jos nuosavybės perleidimo klausimą, tuo labiau svarsčiusi su atsakove dėl nuosavybės perleidimo teisinio pagrindo. Byloje nėra įrodymų apie tai, jog B. P. Č. dar iki 2017 metų būtų planavusi jai priklausantį turtą perleisti atsakovei. Tokių aplinkybių atsakovė šioje byloje neįrodinėjo. Priešingai, pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pokalbis apie buto dovanojimą 2017 metų rudenį išsivystė natūraliai, joms su močiute kalbant apie gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, pagal šioje byloje pateiktus įrodymus teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog B. P. Č. pati sąmoningai suformavo savo valią sudaryti dovanojimo sutartį, todėl ginčijamo sandorio sudarymo teismas negali pripažinti kaip jos laisvos valios išraiškos.

22. Kaip minėta anksčiau, tokio pobūdžio bylose turi būti atsižvelgta ir į ginčijamo sandorio turinį, t. y. šio sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt. Nagrinėjamu atveju B. P. Č. sudarė dovanojimo sutartį, t. y. neatlygintinai perleido atsakovei nuosavybės teisę į butą, kuris buvo vienintelė dovanotojos gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad savo esme dovanojimo sandoris paprastai nevertintinas kaip naudingas ir būtinas dovanotojui, nes tai reiškia dovanotojo nuosavybės teise valdomo turto sumažėjimą. Ta aplinkybė, jog tuo pačiu ginčijamu sandoriu buvo nustatytas uzufruktas, suteikiantis B. P. Č. teisę gyventi ginčo bute, savaime nereiškia tokio sandorio naudingumo dovanotojui, nes uzufrukto teisė savo turiniu yra siauresnė už nuosavybės teisę. Vien tai, kad B. P. Č. faktiškai neprarado gyvenamosios vietos, toliau gyveno ginčo bute ir nepatyrė tiesioginių žalingų sandorio sudarymo pasekmių, nesant kitų B. P. Č. valią dovanoti ginčo turtą atsakovei patvirtinančių įrodymų, negali būti pagrindu pripažinti, jog toks sandoris atitiko tikrąją dovanotojos valią, kurią ji būtų autentiškai išreiškusi.

23. Įvertinęs byloje esančius šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, ambulatorinės pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, teismo eksperto D. T. posėdžio metu duotus paaiškinimus, ekspertizės akte nurodytus duomenis sugretinus su byloje esančiais medicininiais dokumentais, liudytojų A. A., S. M. paaiškinimais, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais, kaip nepakankamai informatyvius atmetus liudytojų L. V., I. L., I. Ž., L. B. parodymus, teismas daro išvadą, jog yra labiau tikėtina, kad 2017 m. gruodžio 1 d. sudarydama dovanojimo sutartį, B. P. Č. buvo tokios būklės, dėl kurios ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl to teismas konstatuoja, kad ieškovė šioje byloje įrodė faktines aplinkybes, sudarančias CK 1.89 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pagrindą pripažinti ginčijamą 2017 m. gruodžio 1 d. dovanojimo sutartį negaliojančia. Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintinas, 2017 m. gruodžio 1 d. dovanojimo sutartis Nr. VK-8289 pripažintina negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).

Dėl restitucijos taikymo

24. Pažymėtina, kad pripažinęs sandorį negaliojančiu, teismas privalo ex officio (savo iniciatyva) išspręsti restitucijos klausimą. Remiantis CK 1.89 straipsnio 2 dalyje nustatytu reguliavimu, šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sandorį pripažinus negaliojančiu, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

25. Nagrinėjamu atveju negaliojančiu pripažinto dovanojimo sandorio dalyku esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotas atsakovės D. Č. vardu. Pripažinus atsakovės nuosavybės teisės įgijimo pagrindu buvusią 2017 m. gruodžio 1 d. dovanojimo sutartį negaliojančia, taikytina vienašalė restitucija, grąžinant šio sandorio šalis į buvusią iki ginčijamo sandorio sudarymo padėtį, nekilnojamąjį turtą grąžinant (įregistruojant) B. P. Č. vardu. Teismo nuomone, toks restitucijos būdas užtikrins ieškovės N. Š. ir trečiojo asmens I. Č. teisę įgyvendinti paveldėjimo teisę į B. P. Č. palikimą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kreipiantis į paveldėjimo bylą vedantį notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimų į šį turtą išdavimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys yra patenkinamas, ieškovė įgijo teisę į šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Patenkinus ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje neatlyginamos.

27. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad už ieškiniu reiškiamą reikalavimą ieškovė sumokėjo 560 Eur dydžio žyminį mokestį, patyrė 386,50 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie patirtas 1 000 Eur dydžio išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovė šioje byloje patyrė 1 946,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, ieškovės atstovo teiktus procesinius dokumentus, jo dalyvavimą teismo posėdžiuose, teismas pripažįsta, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir nelaikytinos per didelėmis. Be to, ieškovės patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 946,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Atsakovei grąžintinas 2022 m. vasario 9 d. ir 2022 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymais į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėtas 400 Eur avansas galimoms liudytojų atvykimo išlaidoms atlyginti, nes byloje nebuvo pareikšta prašymų dėl liudytojo atvykimo išlaidų atlyginimo (CPK 90 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

29. Kadangi ieškinys patenkintas, Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo – paliktinos galioti iki teismo sprendimo dalies dėl restitucijos taikymo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) Kretingos rajono 3-iojo notaro biuro notarės Vilijos Kralikienės patvirtintą 2017 m. gruodžio 1 d. dovanojimo ir uzufrukto sutartį Nr. VK-8289, pagal kurią B. P. Č. padovanojo atsakovei D. Č. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), B. P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre įregistruojant šį turtą jos vardu.

Priteisti ieškovei N. Š. iš atsakovės D. Č. 1 946,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovei D. Č. iš Plungės apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 400 Eur avansą, sumokėtą 2022 m. vasario 9 d. ir 2022 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymais galimoms liudytojų atvykimo išlaidoms atlyginti.

Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo – palikti galioti iki teismo sprendimo dalies dėl restitucijos taikymo įvykdymo.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją nusiųsti valstybės įmonei „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.