Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ atstovui advokatui Sigitui Čepui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise nuo 2006 m. birželio 20 d. iki šiol priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė į nurodytą butą tiekė šilumos energiją bei karštą vandenį. Iš 2023 m. gegužės 19 d. mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad ieškovė už laikotarpį nuo 2021 m. kovo mėnesio iki 2023 m. balandžio mėnesio išrašė atsakovui sąskaitas už suteiktas šildymo paslaugas bei karštą vandenį 932,19 Eur sumoje.

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 932,19 Eur, kadangi atsakovas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo mėnesio iki 2023 m. balandžio mėnesio nėra atsiskaitęs su ieškove. Tuo tarpu atsakovas su pareikštu reikalavimu nesutinka.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis numato, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.384 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 ,,Dėl šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau ir – Aprašas) 5 punktas). Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog butas, kuris priklauso atsakovui nuosavybės teise, yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų (centralizuoto šildymo sistemos) (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnis), todėl, nors atskira rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis su atsakovu sudaryta nebuvo, laikytina, jog tokia sutartis tarp šalių buvo sudaryta, t. y. ieškovė tiekė šilumos energiją, atsakovas šilumos energiją vartojo, todėl įgijo prievolę už suvartotą šilumos energiją sumokėti (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Tokiu būdu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai).

Įstatymas numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškove tinkamai nevykdė, už suteiktas paslaugas laiku ir tinkamai neatsiskaitė, todėl pripažintina, jog atsakovas pažeidė prievolę (CPK 185 straipsnis, CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 2 dalis). Atsakovas įrodymų, patvirtinančių atsiliepime nurodytas aplinkybes, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdyje atsakovo nurodyti argumentai bei paaiškinimai nėra susiję su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku ir pagrindu, nepaneigia byloje esančių duomenų apie įsiskolinimo buvimą. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 932,19 Eur skola.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Nustačius, kad atsakovas praleido atsiskaitymo už šilumos energiją terminus, iš atsakovo ieškovei taip pat priteisiami 22,08 Eur delspinigiai.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 22,00 Eur žyminis mokestis, 121,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. G. 932,19 Eur skolą, 22,08 Eur delspinigius, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 954,27 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023-08-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 143,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.