- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-05
- Bylos Nr.
- e2-4877-732/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00389-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui E. M. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo E. M. priteisti 434,37 Eur negrąžintos paskolos, 14,08 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 144,13 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2014-08-09 pradinė kreditorė UAB „4finance“ su atsakovu nuotoliniu būdu per sistemą www.smscredit.lt sudarė paskolos sutartį. Pradinė kreditorė paskolino atsakovui 57,92 Eur sumą 30 dienų terminui. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punktu, numatančiu teisę prašyti suteikti papildomą kredito sumą, atsakovas laikotarpiu nuo 2014-08-24 iki 2014-09-24 pateikė 5 prašymus papildomoms kredito sumoms, viso 399,96 Eur. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 punktu, atsakovas pratęsė skolos grąžinimo terminą, todėl 2014-11-07 atsakovas turėjo grąžinti 434,37 Eur skolos ir 14,08 Eur palūkanų, t. y. iš viso 448,45 Eur sumą. Atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė, nustatytu terminu skolos ir palūkanų negrąžino.
2015-12-21 sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu pradinė kreditorė UAB „4finance“ perleido reikalavimą International Risk Management OÜ, kuri 2016-03-10 reikalavimą perleido ieškovei, įgijusiai reikalavimo teisę į su atsakovu E. M. sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsiradusią skolą. 2016-05-10 raštu atsakovas informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovei.
Atsiliepimas
Atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinio su priedais kopijos bei pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo) buvo siunčiami ieškovo nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, kuris sutampa su jo deklaruota gyvenamąja vieta. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, procesiniai dokumentai laikytini įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
2018-11-13 nutartimi teismas nutarė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, kadangi ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų (CPK 441 straipsnis). Šalys prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka teismui nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2014-08-09 pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 697627002, kuria atsakovui 30 dienų terminui suteikta 57,92 Eur dydžio paskola. Vėliau šios sutarties pagrindu atsakovui buvo suteiktos papildomos vartojimo kredito sumos: 2014-08-24 – 28,96 Eur ir 28,96 Eur, 2014-08-25 – 28,96 Eur, 2014-09-18 – 275,14 Eur, 2014-09-24 – 37,94 Eur. Taigi viso pradinė kreditorė atsakovui pervedė 457,88 Eur. Sąskaitos išrašai patvirtina, kad pradinė kreditorė šią sumą 2014-08-09 – 2014-09-24 laikotarpiu pervedė į atsakovo sąskaitą.
Pradinė kreditorė UAB „4finance“ 2015-12-21 sutartimi perleido neįvykdytus įsipareigojimus pagal kredito sutartis International Risk Management OÜ, o International Risk Management OÜ 2016-03-10 reikalavimų perleidimo sutartimi perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą informuotas 2016-05-10 siųstu pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievoles, todėl, vadovaujantis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, ieškovei iš atsakovo priteistina 434,37 Eur dydžio skola.
Vadovaudamasi sutarties nuostatomis ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 14,08 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino. Kadangi atsakovas savo įsipareigojimų ieškovei neįvykdė, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 14,08 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti 144,13 Eur dydžio palūkanas, kurios skaičiuotos atsakovui praleidus mokėjimo terminą, t. y. laikotarpiu nuo 2014-11-08 iki 2015-02-19, taikant sutartyje numatytą bendrą kredito kainos metinę normą – 156 proc. Teismas pažymi, kad pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovas yra vartotojas, fizinis asmuo, kurio interesus gina valstybė (Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis). Norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje (taip pat ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei teisminių institucijų praktikoje) plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Darytina išvada, kad prašomos priteisti palūkanos nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovės naudai iš atsakovo už laikotarpį nuo 2014-11-08 iki 2015-02-19 priteistina 23,32 Eur (448,45 Eur x 0,05 proc. x 104 dienos) dydžio palūkanų suma, susidariusi po kredito grąžinimo termino. Likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl palūkanų, susidariusių po kredito grąžinimo termino, priteisimo atmestina. Dėl to ieškovei iš viso priteistini 471,77 Eur (434,37 Eur paskolos + 14,08 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino + 23,32 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino).
Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos už priteistą 471,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-07-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovei iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 79,61 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 11,94 Eur žyminio mokesčio.
Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 434,37 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 37 ct) negrąžintos paskolos, 14,08 Eur (keturiolika eurą 08 ct) palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 23,32 Eur (dvidešimt tris eurus 32 ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino (skaičiuotų laikotarpiu nuo 2014-11-08 iki 2015-02-19), 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 471,77 Eur dydžio sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-07-17 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 11,94 Eur (vienuolika eurų 94 ct) žyminio mokesčio išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.