Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-171-416/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-17
Bylos Nr.
1-171-416/2019
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00145-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Kaltinamasis
I. N.
Civilinis ieškovas
L. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-171-416/2019Proceso Nr. 1-03-2-00145-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 17 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,sekretoriaujant I. V.,dalyvaujant prokurorui D. K.,kaltinamosios I. N. gynėjui advokatui R. U.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. R. nedalyvaujant,civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini) atstovui nedalyvaujant,nedalyvaujant kaltinamajai I. N.,

viešame teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau – BPK) 32 skyriaus tvarka išnagrinėjo bylą, kurioje

I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbanti, netekėjusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. N., veikdama bendrai su A. Ž., T. P., L. R. ir G. R., pagrobė svetimą turtą įsibraudami į patalpą, bei sugadino svetimą turtą: 2017 m. kovo 21 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto sutarę pagrobti svetimą turtą, turėdami duomenis apie nukentėjusiajam L. R. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių daiktų išsidėstymą, A. Ž. savo transporto priemone automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su nusikaltimo darymo įrankiais į nusikaltimo darymo vietą atvežė G. R., T. P., L. R., o pats su I. N. išžvalgė įvykio vietą, o G. R., T. P., L. R. per metalinėje tvoroje esančią angą pateko į L. R. priklausančio nuosavo namo kiemą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu išlaužė terasos duris, kurių vertė 1553,14 eurų, įsibrovė į patalpą, kur sugadino 60 eurų vertės stalo įrankius, 22,50 eurų vertės komodą bei 16,35 eurų vertės seifą ir pagrobė L. R. priklausantį turtą – 5000 eurų grynųjų pinigų, 2000 dolerių grynųjų pinigų, 3 butelius alkoholinių gėrimų, kurių vertė – 10 eurų, 7 eurai ir 29 eurai, bendra 46 eurų vertė, tokiais savo bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam L. R. priklausantį turtą 5046,00 eurų ir 2000 dolerių vertės, bei sugadino L. R. priklausančio turto už 1651,99 eurus, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji I. N., gyvendama užsienio valstybėje ir būdama tinkamai informuota apie teisiamąjį posėdį, į teismą neatvyko. Kaltinamosios gynėjas palaikė ikiteisminio tyrimo metu išreikštą kaltinamosios poziciją, siūlė kaltinamosios veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi veikos padarymo metu kaltinime nurodyti daiktai pagrobti nebuvo, o pagrobti tik pinigai ir padaryta žala savo dydžiu nesiekia įstatymo nustatytos didelės vertės žalos. Prašė vadovautis kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad veikos padarymo metu A. Ž. buvo jos sužadėtinis. Apie tris savaites laiko iki šio nusikaltimo A. Ž. pradėjo planuoti įsibrovimą į namą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Tai darė kartu su L. R.. Prie jų prisijungė T. P. ir G. R.. A. Ž. žinojo, kad tame name yra pinigų, galvojo, kad apie 5000 eurų. Jis seniau tame name lankydavosi, bendravo su ten gyvenančiais asmenimis. Tai buvo kažkur prieš keturis metus. Jai pasakojo, kad susipyko su to namo savininku, nes jis jį buvo nepagrįstai apkaltinęs dėl mašinos vagystės. Per tas tris savaites iki vagystės jie visi kartu buvo susitikę gal dešimt kartų. Visus tuos kartus buvo kartu ir girdėjo, ką jie kalbėjo. Visą pradžią buvo sugalvojęs A. Ž., o toliau planavo visi kartu. Ketino į namą patekti per terasos duris ir eiti į antrą aukštą, kuriame yra kambarys su spinta, kurioje yra mažas seifas. Planavo iš kambario pasiimti visą seifą, kuriame turėjo būti tik pinigai. A. Ž. kitiems bendrininkams sakė, kad paėmę seifą, išmėtytų daiktus, jog atrodytų, kad buvo ieškoma kažko, nes kitu atveju savininkas gali suprasti, kad tai jis yra prisidėjęs prie šios vagystės. Nuo pat pradžių buvo kalbėta, jog jis pats į tą namą nesibraus, brausis tik L. R., T. P. ir G. R.. Jie tarpusavyje tarėsi, kad pinigus pasidalins visi kartu po lygiai. Planuose nebuvo jokių veiksmų, kuriuos jai būtų reikėję atlikti. Ji A. Ž. kelis kartus sakė, kad neužsiimtų visais šiais dalykais, bet jis neklausė. Konkrečios dienos, kada jie eis vogti, nebuvo pasiskyrę, viskas vyko savaime. Vaikinams įsibrovus į namą, ji turėjo su A. Ž. jo automobiliu važinėtis kartu po miestą, kad reikalui iškilus, ji paliudytų, kad A. Ž. visą laiką buvo kartu su ja. Vagystės dieną nuvyko su A. Ž. automobiliu į Šunskus, kur surado L. R. ir T. P.. Tada visi kartu važinėjosi ir kalbėjosi, kad šiandien brausis į namą. Po to nusprendė, kad reikia dar vieno žmogaus. Tada nutarė pasiimti ir G. R.. Nuvažiavo pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime. Tuomet jie vėl grįžo į Marijampolės miestą ir važinėjo ratais. Taip važinėjant, apie tris kartus A. Ž. ją paleisdavo prie pat gatvės (duomenys neskelbtini), kur jai buvo parodytas daugiabutis. Ji privalėjo kiekvieną kartą nueiti ir pažiūrėti, ar prie jai nurodyto penkiaaukščio namo stovi automobilis, priklausantis to namo, į kurį jie ruošėsi įsibrauti, savininkui. A. Ž. buvo pasakęs, jog tai turi būti tamsus, juodos arba mėlynos spalvos „Škoda“ markės automobilis. Valstybinių numerių dabar nepamena, bet tuo metu juos žinojo, kadangi jie buvo jai pasakyti. Kiekvieną kartą ji pažiūrėdavo, ar jis stovi ir grįžusi įsėsdavo į automobilį. Pirmą kartą ji į kiemą ėjo pažiūrėti maždaug 18.00 val., antrą kartą ėjo pažiūrėti praėjus maždaug valandai, o trečią kartą nuėjo pažiūrėti apie 01.00 val. Pirmus du kartus automobilio nebuvo, o trečią kartą savininko automobilis kieme jau stovėjo. Tada vaikinai tarėsi kaip brausis į namą. Šnekėjo, kad jiems reikės kaukių, pirštinių, laužtuvo ir dar kažko, bet dabar jau nepamena. Kaukės buvo pas Arminą automobilyje, o pirštinių ir laužtuvo nuvažiavo pasiimti pas jį į garažą. Laužtuvą jie dėjosi į kuprinę. Kaip jie buvo apsirengę, neprisimena. Pirštinės buvo plonos, guminės, vienkartinės. Viską susidėję jie važiavo link to namo. A. Ž. sustojo prie (duomenys neskelbtini) kaimo ir (duomenys neskelbtini) kaimo sankryžos. Tada jie paskutinį kartą pasitarė, kaip brausis į tą namą ir ką jie turės daryti. Tuomet jie visi išlipo iš automobilio, o ji pasiliko su A. Ž.. Kada jie užsidėjo kaukes ir kuris su savimi pasiėmė kuprinę, nematė. Visą tą laiką ji su A. Ž. važinėjosi mieste, apie dvi su puse valandos. Tuomet L. R. A. Ž. parašė SMS. Jie susiskambino ir tada važiavo jų pasiimti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Automobilyje jie sakė, kad pateko į namą, rado seife pinigus, juos paėmė, o buto vidų sukuitė ir paliko. Pinigus su savimi turėjo L. R. ir juos padavė A. Ž.. Buvo doleriai ir lyg svarai, dolerių buvo virš dviejų tūkstančių, svarų buvo apie tūkstantis. Nematė, kad jie su savimi kažką dar turėtų. Jie su savimi tikrai neturėjo jokių daiktų ir papuošalų. Turėjo tik pinigus. Pinigus A. Ž. paslėpė automobilyje. Tuomet visi kartu važiavo prie (duomenys neskelbtini) kaime esančio ežero. Ten jie visi kartu išlipo iš automobilio, jie sudegino kaukes ir batus. Vietoje jų apsiavė kitus, kurie buvo automobilyje. Ar laužtuvą ir kuprinę jie kažkur išmetė, tiksliai negali pasakyti, nes nepamena. Tuomet T. P. parodė, jog už striukės yra užsikišęs degtinės butelį. Taip pat parodė, jog kuprinėje turi dar du alkoholio butelius. A. Ž. liepė tuos butelius išmesti. Jie juos išpylė, o butelius išmetė į ežerą. Tuomet jie visi kartu norėjo išvažiuoti, bet užklimpo automobilis. Bandant išvažiuoti, baigėsi kuras, todėl visi kartu liko automobilyje iki ryto. Ryte A. Ž. pasikvietė kažkokį draugą, kuris atvežė kuro ir jie išvažiavo. Po to jie išsiskirstė. Ji su A. Ž. važiavo pas ją į namus, esančius(duomenys neskelbtini). Tą dieną A. Ž. važiavo į Kauną išsikeisti pinigų. Kuriuos pinigus jis keitė, nežino. Kiek jis išsikeitė pinigų jai nesakė. Vakare su A. Ž. nuvažiavo pas L. R. ir su juo važiavo pas T. P.. Apie ką jie kalbėjosi, ji negirdėjo. A. Ž. sakė, kad L. R. perdavė apie 900 eurų. Tuomet ji su A. Ž. ir T. P. išvažiavo į Klaipėdą. Ten išsinuomojo butą ir leido pinigus. Apsipirkinėjo „Akropolyje“, pirko maistą. Klaipėdoje buvo penkias dienas ir išleido visus pinigus. A. Ž. su T. P. per visas penkias dienas nekonfliktavo. Grįžusi namo, sužinojo, kad įvyko A. Ž. konfliktas su L. R., nes A. Ž. jam padavė G. R. pinigus, o jis tų pinigų neperdavė. Nuoširdžiai gailisi, kad dalyvavo šioje vagystėje. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas kada ji dalyvavo nusikaltime, daugiau niekada taip nesielgs (3 t., b.l.105-108, 111-113). Be to, ji yra paaiškinusi, kad 2017-08-12 į Airiją išvyko atostogų dviem savaitėms ir planavo grįžti atgal į Lietuvą. Tačiau negrįžo, o pasiliko ten gyventi. Ji žinojo, kad jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), bet kažkaip naiviai tikėjosi, kad viskas praeis ir jai nieko nebus. 2018 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje jai paskambino tėvai ir pasakė, kad ji yra paieškoma policijos. Tada ji suprato, kad viskas, kas susiję su ta byla yra nebaigta ir ji iškart internetu užsisakė bilietus į Lietuvą. Nuo to laiko, kai buvo sulaikyta, ji visiškai nebendrauja su A. Ž., T. P., L. R. ir G. R.. Kai ji išvyko į Airiją, jai A. Ž. skambino ir rėkė ant jos dėl to, kad ji prisipažino policijoje. Sakė, kad gali negrįžti daugiau į Lietuvą. Prieš įvykdant vagystę A. Ž. jai buvo sakęs, kad jeigu policija ką nors sužinos, kad ji jiems nieko nepasakotų. Daugiau A. Ž. nebendravo ir jokių reikalų su juo daugiau neturi. Žino, kad kol buvo Airijoje, jis buvo atėjęs pas jos tėvus į namus ir sakė, kad ieškojo savo daiktų, bet ji mano, kad jis norėjo tiesiog patikrinti, ar jos nėra namuose. Ji A. Ž. bijo, jos nuomone jis yra nestabilios psichikos ir gali ką nors jai padaryti. Viskas, ką ji papasakojo pirminės apklausos metu, yra tiesa ir papildymų neturi. Ji savo kaltę pripažįsta, tačiau nesutinka dėl pranešime apie įtarimą išvardintų daiktų. Ji ir pirminės apklausos metu sakė, kad vaikinai pavogė tik pinigus ir tris butelius alkoholinių gėrimų. Jokių daiktų ir papuošalų su savimi jie neturėjo. Ji labai gailisi dėl to kas buvo, ji nutraukė visus ryšius su tais žmonėmis ir gyvena normalų gyvenimą (3 t., b. l. 152-153).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė be pilno jos prisipažinimo įrodyta išnagrinėtose bylose, kuriose ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas, o jos buvo perduotos teismui, kol ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo atskirtas, teisme apklaustų kaltinamųjų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, bylos rašytine medžiaga.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais kaltinamojo G. R. parodymais, iš kurių matyti, kad jis kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad pas jį atvažiavo A. Ž. su savo drauge. Jis įsėdo į jo mašiną ir jie nuvažiavo pas L. R. į namus. Šis pasikvietė T. P.. Visiems būnant mašinoje, A. Ž. pasiūlė apvogti tą namą. Jiems susitarus, jie pasiėmė kuprines, kaukes, vienkartines pirštines ir žibintuvėlius. Juos mašina netoli namo atvežė A. Ž.. Tada jis su drauge išsiaiškino, kad yra saugu, liepė jiems eiti į vidų. Jam asmeniškai iš mašinos padavė laužtuvą A. Ž.. Jis su L. R. ir T. P. pirmiausia pateko į namo teritoriją. Turėtu laužtuvu pradėjo laužti namo terasos duris, tačiau jam kažkas nepavyko. Tada pasikvietė netoliese aplinką stebėjusį L. R.. Šis padėjo jam įveikti duris ir jie visi trys pateko į vidų. Jiems buvo liepta bute ieškoti seifo su pinigais, o jokių daiktų neimti, nes pagal daiktus gali juos susekti. Ieškant seifo, L. R. rūbinės kambaryje rado metalinį lagaminėlį. Pamanė, kad jame ir gali būti pinigai. Tada jį išsinešė į lauką ir išlaužė. Pamatė, kad jame yra įvairūs stalo įrankiai, o ne pinigai. Todėl tą lagaminėlį su įrankiais L. R. numetė kieme po eglėmis ir paliko. Tada vėl grįžo į namą ir ieškojo seifo. Jį tame pačiame rūbinės kambaryje rado po kažkokiomis dėžėmis. Tada jie bandė patekti į seifo vidų. Laužtuvo niekas nenaudojo, kadangi juo seifo išlaužti neįmanoma. Kurį laiką bandė jį atidaryti, bet nepavyko. Bet seifas atsidarė pats. Jame buvo kažkokie popieriai ir pinigai. Kokie pinigai ten buvo, jis nematė, nes juos visus paėmė L. R.. Jis juos paskui atidavė A. Ž.. Seife ar kitose vietose bute jokių juvelyrinių dirbinių nepastebėjo. Todėl jokių juvelyrinių dirbinių niekas iš jų trijų nepaėmė. Nors negalima buvo imti jokių daiktų, jie bare rado alkoholio. Viso paėmė tris butelius. Jis pats paėmė du, o vieną T. P.. Tada jie susisiekė su A. Ž., kuris atvažiavo jų paimti. Visus nuvežė prie tvenkinio (duomenys neskelbtini). Ten sudegino kaukes, avalynę, pirštines. A. Ž. visus apieškojo ir radęs alkoholį, jį išpylė, o butelius sumetė į ežerą. Tikrai niekas nepaėmė jokių juvelyrinių dirbinių ir kaltinime nurodytų daiktų. Ikiteisminiame tyrime apklausoje buvo nurodęs, kad pas vieną iš draugų matė ant rankos žiedus, o kito kišenės buvo išsipūtę. Sakė, kad jie pavogė kaltinime nurodytus daiktus ir juvelyrinius gaminius. Tačiau taip nebuvo. Kadangi apie tai nuolat klausinėjo, su viskuo sutiko, kad greičiau baigtųsi apklausos. Iš tikro jokių juvelyrinių gaminių ir daiktų jie nevogė. Jis pats po vagystės pas nieką jokių juvelyrinių gaminių nematė. Tų gaminių ir daiktų pas A. Ž. jie į bagažinę nedėjo, nes nebuvo paėmę. Matė, kad pas vieną iš draugų tikrai buvo išsipūtę kišenės, bet į jas tikrai negalėjo tilpti kompiuteriai ir foto aparatai. Negali pasakyti, kiek viso ten buvo pinigų, tačiau jų buvo virš trijų tūkstančių. Kokie tai buvo pinigai, pasakyti negali. Jam žadėjo duoti 500 eurų, bet nedavė, nes apgavo. Jam nupirko batus vietoje jo sudegintų prie tvenkinio. Jokios naudos neturėjo. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nežino, kiek pinigų pavogta, todėl ieškinį pripažįsta tik tiek, kiek tikrai buvo pavogta pinigų. O daiktų nevogė(t.4, b.l. 19).

Kaltinamojo A. Ž. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais apie tai, kad kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas. Tačiau nesutinka su kaltinimais pilnoje apimtyje. Nepripažįsta kaltinimo dėl tyčinio turto sugadinimo, kadangi pats patekime į nukentėjusiojo namą nedalyvavo ir nieko negadino. Taip pat nepripažįsta pilnai kaltinimo dėl turto pagrobimo ir jo kvalifikavimo stambiu mastu. Jokie daiktai iš namo pagrobti nebuvo, o tikslas buvo tik grynieji pinigai, kurių suma kaltinime taip pat neatitinka tikrovės. Buvo kurį laiką draugavęs su nukentėjusiojo dukra, lankęsis tuose namuose. Žinojo, kad žmonės gyvena pasiturinčiai, gali turėti pinigų. Tuo metu pačiam buvo labai reikalingi pinigai, todėl ryžosi vagystei. Nusikaltimą nutarė daryti su I. N., L. R., T. P. ir G. R.. Su jais susitiko ir prieš vagystę aptarė jos aplinkybes. Buvo nutarta, kad į namas eis T. P., L. R. ir G. R.. Jiems nupasakojo apie kiemo teritoriją ir namo vidaus išdėstymą, t.y., kambarius. Pats asmeniškai namuose seifo nebuvo matęs, bet darė prielaidą, kad jei namuose yra pinigų, jie būtinai turi būti seife. Todėl liepė jiems ieškoti seifo su pinigais. Patekimui į namo vidų buvo nuspręsta išlaužti duris arba langą. Nuėjus pasirinkti tokią vietą, kuri lengviausiai išlaužiama. Tuo tikslu jiems davė laužtuvą, kurį turėjo automobilio bagažinėje. Jis taip pat galėjo būti reikalingas, jeigu būtų buvęs rastas seifas ir reikalinga jį išlaužti. Suderino, kad su I. N. šį trejetą nuveš iki nukentėjusiojo namų, o pats su I. N. lauks jų skambučio ir tada atvažiuos jų pasiimti. Visiems trims einantiems į namą buvo pasakyta, kad imtų tik pinigus ir jokiu būdu nevogtų jokių daiktų, nes pagal juos po to galima atsekti žmones. Jis pats su I. N. iki nusikaltimo teritorijos atliko žvalgybą, ar saugu bus eiti į namą. Žinojo, jog nukentėjęs naudojasi automobiliu „Škoda“, todėl stebėjo, ar jis yra prie namų, kada ir kur išvyks. I. N. buvo išlipusi iš jo mašinos ir ėjo arčiau pažiūrėti, ar jau nieko nėra namuose. Kuomet nutarė, kad nukentėjusiojo namuose jau nieko nėra, automobiliu T. P., L. R. ir G. R. nuvežė prie vietos. Išleido gal 100 metrų nuo nukentėjusiojo namo. Tada su I. N. išvyko link miesto ir laukė iš jų žinių. Kiek laiko nuo jų išleidimo praėjo, pasakyti negali. Bet laukti neprailgo. Jie paskambino ir nuvažiavo jų pasiimti. Su jais nuvyko prie (duomenys neskelbtini) esančio tvenkinio. Tada jie padavė pinigus. Tikslios sumos neprisimena, bet buvo doleriai ir svarai. Eurų nebuvo. Tikrai nebuvo taip, kaip nurodoma kaltinime – 2000 dolerių ir 5000 eurų. Tiek pinigų nebuvo. Kadangi pats pinigus keitė, atsimena, jog po jų iškeitimo keitykloje buvo apie 2500 eurų. Jau vėliau juos keitė Kauno prekybos centre „Mega“ esančioje keitykloje. Didesnė dalis pinigų liko pas jį. Kiek davė pinigų G. R., T. P. ir L. R., dabar jau neatsimena. Kai buvo prie ežero, ten sudegino kaip kuriuos rūbus, batus ir kaukes, kurias jie turėjo. Taip pat patikrino, ar jie neparsinešė iš namo kokių nors daiktų, nes ką nors imti buvo uždrausta kategoriškai. Jie pasakė, kad iš namo nieko nepaėmė, išskyrus tris alkoholio butelius. Tada juos dar patikrino, paimtą alkoholį išpylė ir butelius sumetė į vandens telkinį. Ten paskandino ir turėtą laužtuvą. Visą naktį praleido prie tvenkinio. Ryte išsiskirstė. Jokių daiktų iš buto neėmė. Nebuvo jokių juvelyrinių dirbinių, kompiuterinės ar fototechnikos. Todėl su kaltinimu ir nesutinka. Pinigų taip pat tiek nebuvo. Nukentėjęs ant jo pyko, todėl nurodė didelę sumą, kad jį ilgam pasodintų. Nukentėjęs netgi buvo atsiuntęs pas jį žmones, kurie jį gąsdino ir reikalavo atsiskaityti. Patvirtino, jog yra vagystės klausimu susirašinėjęs su nukentėjusiuoju. Rašė todėl, kad nukentėjusysis teigė, jog buvo pavogti daiktai ir didelė suma pinigų. Jie to tikrai nepadarė. Dėl to susirašinėjime ir pavartojo terminą apie protingą ribą, nes jo nurodytoji tikrai toli nuo realybės. Ieškojo galimybės susitikti su nukentėjusiuoju, atsiprašyti, susitarti dėl atsiskaitymo už tai, ką tikrai padarė ir kad nukentėjęs pasakytų tiesą, kas iš tikro buvo pagrobta. Tačiau nukentėjęs nėjo į kontaktą, todėl dialogo ir nebuvo. Lieka prie savo parodymų, kad buvo pagrobta tik pinigų suma doleriais ir svarais, kuriuos iškeitus išėjo tik apie 2500 eurų. Daiktų pagrobta nebuvo. Ieškinio kaltinimo apimtyje nepripažįsta (t.4, b.l.4-5).

Kaltinamojo L. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais apie tai, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Iš pradžių teigė, jog nepripažįsta kaltinimo dėl turto sugadinimo, nes pats neatliko visų įsibrovimo į namą veiksmų, kadangi duris su laužtuvo pagalba bandė išlaužti G. R.. Jis tuo metu stebėjo aplinką. Netrukus atėjo G. R. ir pasakė, kad nepavyksta įsilaužti. Tada nuėjo ir jis pats stūmė duris. Jos nesunkiai atsidarė. Toliau paaiškino, kad pripažįsta sugadinęs nukentėjusiojo turtą, kadangi jis buvo sugadintas jų visų bendrais veiksmais. Kaltę dėl vagystės pripažįsta tik iš dalies, kadangi buvo pagrobti iš name esančio seifo tik pinigai ir ne ta suma, kuri nurodyta kaltinime. Viskas prasidėjo nuo to, kad atvažiavo į namus A. Ž.. Tada jis pasikvietė T. P.. Jie sėdo į mašiną. Jau bebūnant mašinoje A. Ž. pasiūlė apvogti tą namą. Dar buvo jo draugė ir G. R.. Iš pradžių nesutiko, bet paskui buvo įkalbėtas. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jie pasiėmė kuprines, kaukes, vienkartines pirštines ir žibintuvėlius. Juos mašina netoli namo atvežė A. Ž., kai jis su drauge įsitikino, kad yra saugu, liepė jiems eiti į vidų. Kaip jau minėjo, duris laužtuvu, kurį davė A. Ž., laužė G. R.. Paskui atstūmė jis ir jie pateko į vidų. Ieškojo bute seifo su pinigais. Buvo sutarta, kad daiktų neims, nes pagal daiktus juos galėtų paskui atsekti. Iš pradžių rūbinėje rado metalinį lagaminėlį. Pamanė, kad ten ir yra pinigai. Tada jį išsinešė į lauką ir išlaužė. Tada pamatė, kad jame yra įvairūs stalo įrankiai, o ne pinigai. Todėl tą lagaminėlį su įrankiais kaip nereikalingą numetė kieme po eglėmis ir paliko. Tada vėl ieškojo seifo. Jį rado toje pačioje rūbinėje po kažkokiomis dėžėmis. Jo beieškant, jis dar sulaužė už seifo buvusią sieną. Tada bandė patekti į seifo vidų. Laužtuvo nenaudojo, kadangi juo seifo išlaužti neina. Bandė kaišioti kažką į spyną. Paskui seifas pats atsidarė. Mano, kad jis kažkieno prieš tai buvo pragręžtas. Seife buvo kažkokie popieriai ir pinigai. Pinigus jis paėmė iš seifo asmeniškai. Dalis pinigų buvo voke. Vėliau juos atidavė A. Ž. visus. Ikiteisminiame tyrime galėjo nurodyti ir neteisingai, bet dabar gerai prisimena, kad pinigai buvo doleriai ir svarai. Dolerių buvo daugiau. Ir tikrai atsimena, kad ten nebuvo eurų. Seife jokių juvelyrinių dirbinių nepastebėjo. Jei jų ir būtų buvę, nebūtų ėmę, nes buvo sutarta, kad ims tik pinigus. Kiek atsimena, pinigus mašinoje perskaičiavo ir tikrai nebuvo tokių sumų kaip kaltinime. Dabar neatsimena tos sumos, kokia buvo. Tada išeidami dar bare rado alkoholio ir paėmė tris butelius. Jei teisingai atsimena, tai du butelius pasiėmė G. R. ir vieną T. P.. Tada susisiekė su A. Ž.. Jis juos paėmė ir jie vyko prie ežero (duomenys neskelbtini). Ten sudegino kaukes, avalynę, pirštines. A. Ž. visus apieškojo ir radęs alkoholį, jį išpylė, o butelius sumetė į ežerą. Tikrai niekas nepaėmė jokių juvelyrinių dirbinių ir kaltinime nurodytų daiktų. Sekančią dieną jam A. Ž. davė 300 eurų. Su A. Ž. ir T. P. važiuoti į Klaipėdą jis atsisakė. Po to jam davė dar 300 eurų, kad smulkiomis dalimis perduotų G. R., tačiau jam pinigų jis nedavė. Dėl to su A. Ž. susipyko. A. Ž. jam grasino. Susirašinėjimą su A. Ž. pateikė policijai. Daugiau neturi ką pasakyti. Ieškinio kaltinimo apimtyje nepripažįsta (t.4, b.l. 5-6).

Kaltinamojo T. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais apie tai, kad kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad visų nusikaltimo detalių jau neatsimena. Pripažįsta, jog dalyvavo vagystėje iš nukentėjusiojo namo. Pripažįsta, jog iš ten buvusio seifo buvo pavogti pinigai, bet ne ta suma, kaip nurodyta kaltinime. Buvo pavogti trys buteliai alkoholio. Jokių kompiuterių, fotoaparatų, laikrodžių ar aukso dirbinių niekas nevogė. Po suėmimo buvo išsigandęs ir davė dalį neteisingų parodymų, kad bute buvo ir pats A. Ž., kad dalyvavo dar kažkoks draugas. Taip padarė, kadangi buvo išsigandęs, jog juos į vagystę įtraukęs A. Ž. iš jos išeis sausas, nes jis vienintelis iš jų nebuvo bute. Todėl pamelavo, kad buvo ir jis. Iš tikro, jis juos pasiėmė iš namų ir pasiūlė apvogti butą. Sakė, kad ten turi būti seifas ir daug pinigų. Paaiškino, kaip atrodo kiemas ir namo vidus. Davė jiems pirštines ir kaukes. Dar turėjo žibintuvėlius. Davė laužtuvą įsibrauti į namą. Sakė, kad reikia rasti ir įsibrauti, kur lengviau – per duris ar langą. Jiems pavyko išlaužti terasos duris. Dar A. Ž. buvo liepęs name padaryti betvarkę, išmėtyti daiktus, kad šeimininkas jo neįtartų, o galvotų, kad čia atsitiktiniai vagys viską išvertė. Ieškodami rūbinėje seifo, jie rado metalinį lagaminėlį. Jis buvo užrakintas. Pamanė, kad čia tas seifas su pinigais,. Todėl išėjo į kiemą ir jį išlaužė. Ten buvo stalo įrankiai. Todėl lagaminėlį su įrankiais numetė namo kieme po eglėmis, o patys grįžo į butą toliau ieškoti seifo. Seifo ieškojo rūbinėje. Dabar neatsimena, bet atrodo, kad A. Ž. buvo sakęs, kad jis yra būtent ten. Seifą rado po batų dėže. Jis taip buvo paslėptas. Ten buvo ir daugiau dėžių, todėl seifo nesimatė. Seifą rado L. R.. Jis bandė į jo spyną kažką kišti ir taip į jį patekti. Tik paskui paaiškėjo, kad seifas buvo neužrakintas, o į jį bandė įsilaužti. Jis L. R. atsidarė pats visai netyčia, kadangi buvo neužrakintas. Jis pasakė, kad seife rado pinigus ir galima eiti. Matė, kad pas L. R. rankoje buvo išsipūtęs pluoštelis pinigų. Kai L. R. paėmė pinigus, jis tuo metu per langą stebėjo aplinką ir matė pinigus, kai jie jau buvo rankoje. Tada išėjo. Dar pasiėmė tris butelius alkoholio. Daiktų jokių neėmė, nes buvo sutarta nieko be pinigų neimti. Tada išsikvietė A. Ž.. Jis juos paėmė ir jie nuvažiavo prie tvenkinio (duomenys neskelbtini). Ten sudegino avalynę, pirštines, kaukes. Jis pats ant jų pylė degų skystį ir sudegino. Kur dingo laužtuvas, neatsimena. Jis galėjo likti mašinoje arba galėjo būti išmestas į tvenkinį. Mašinoje skaičiavo pinigus. Buvo prisnūdęs, todėl tikslios sumos neprisimena. Galėjo būti 2000 dolerių ir apie 1900 svarų. Bet garantuoti negali. Tikrai nebuvo 5000 eurų, kaip rašoma kaltinime. Jokių daiktų neėmė iš namo ir jų nematė. Tikrai nebuvo juvelyrinių gaminių, kompiuterių ir fotoaparatų. A. Ž. bute nebuvo, todėl jų paimti negalėjo. Jis pats su L. R. tikrai jokių iš paminėtų daiktų neėmė. Už G. R. negarantuoja, bet jis tikrai negalėjo vienas tiek paimti ir išnešti. Jie būtų pastebėję. Be to, A. Ž. patikrino ir rastą alkoholį išpylė, o butelius nuskandino tvenkinyje. Taip būtų radęs pas juos ir daiktus, jei jie būtų paimti. Sekančią dieną A. Ž. jam davė 300 eurų. Jie kartu vyko į pajūrį. Pas A. Ž. tuo metu buvo ir eurų, ir dolerių, bet jis tuos dolerius ten keisdavo. Kiek pinigų jis pajūryje su A. Ž. kartu išleido, nežino. Bet už viską mokėdavo A. Ž.. nemano, kad per tiek laiko jie būtų galėję išleisti 7000 eurų, t.y., kiek parašyta kaltinime – 2000 dolerių ir 5000 eurų. Ieškinio kaltinimo apimtyje nepripažįsta (t.4, b.l. 6-7).

Nukentėjusiojo L. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais apie tai, kad pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2017-03-22 apie 07.30 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Atsirakinęs namo duris, pamatė, kad ant grindų yra purvo bei pastebėjo išlaužtas terasos duris. Antrame aukšte pamatė pradarytas rūbinės duris ir purvą koridoriuje. Rūbinėje pamatė ant grindų sumestus rūbus, kurie buvo nuimti nuo kabyklos. Rūbinės kampe buvo seifas. Jis buvo įdėtas į kartoninę dėžę ir uždarytas, kad nesimatytų. Aplinkui taip pat buvo pridėta kartoninių dėžių nuo batų, kad nesimatytų seifo. Kartoninės dėžės buvo išmėtytos, o dėžė, kurioje buvo seifas, atidengta. Paties seifo durelės buvo praviros, iš jų kyšojo išlindęs dirželis. Suprato, kad namas apvogtas, todėl paskambino 112 ir pranešė apie vagystę. Atvykus pareigūnams, atidarė seifą. Iš jo buvo pagrobti pinigai – jame buvę 5000 eurų. Ten turėjo būti keturios 500 eurų nominalo kupiūros, o likusios po 50 ir 100 eurų. Taip pat iš seifo buvo dingę ir 2000 dolerių, kurie buvo įvairiomis kupiūromis: po 100, 50, 20 dolerių, 5 dolerius, 2 dolerius ir vieną dolerį. Šie pinigai buvo keletą metų namuose laikomos santaupos. Taip pat buvo pagrobtas graviruotas žiedas, kurio vertė yra 718 eurų, vestuvinis žiedas, kurio vertė yra 234 eurai, grandinėlė, kurios vertė 2500 eurų, 3 buteliai alkoholinių gėrimų - 10 eurų, 7 eurų ir 29 eurų vertės, nešiojamas kompiuteris, kurio vertė 400 eurų, laikrodis „Seiko“ 500 eurų vertės, fotoaparatas „Nikon D7100“ su objektyvu 1100 eurų vertės, papildomas objektyvas 600 eurų vertės, kvepalai „Tom Ford“ 209 eurų vertės, akiniai „Calvin Klein“ 119 eurų vertės, taip pat buvo apgadinti stalo įrankiai, seifas bei komoda. 2017-03-21 iš namų išvyko apie 20.30 val. Namuose dar kurį laiką buvo likusi dukra G. R., kuri iš namų išvyko apie 21.00 val. ir juos užrakino. Namuose yra vietinė signalizacija, tačiau dukra išvykdama signalizacijos neįjungė, o tik užrakino namus. Namo teritorija yra pilnai aptverta, vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Turtą buvo apsidraudęs. „Lietuvos draudimas“ bendrai jam atlygino apie 6000 eurų, tikslios sumos neprisimena. Taip pat pas jį į namus po įvykio buvo atvykę bendrovių „Sumeda“ ir „Vidara“ atstovai, kurie paskaičiavo apgadinto lango, pro kurį buvo įsibrauta į namus, ir to lango pakeitimo (darbų) kainą. Nustatyta suma yra 2600 eurų. Vagystės metu komodai buvo nulaužta stalčiaus rankena, o seifas buvo apgadintas, nes matėsi ant jo spynos laužimo žymės. Seifas buvo paliktas neužrakintas, tik uždarytas. Vagys nemokėjo jo atidaryti, nesuprato, kad jis neužrakintas, todėl mėgino jį išlaužti. Viso nusikaltimo metu pagrobta turto ir pinigų už 11 426,00 eurų bei 2000 dolerių grynaisiais. Taip pat padaryta 1651,99 eurų žala dėl turto sugadinimo. Papildomai paaiškino, kad kaltinamieji neigia pagrobę eurus iš seifo, tačiau tai netiesa. Eurai ir doleriai seife buvo ir buvo pagrobti. Iškart po vagystės tai pasakė pareigūnams ir tada viską gerai atsimena. Namuose taip pat buvo nedidelė suma Anglijos svarų. Tačiau jie buvo komodoje ir nebuvo pagrobti. Patys kaltinamieji dėl aplinkybių ir pinigų sumų painiojasi. Kaltinamasis po kreipimosi į policiją jam rašė žinutes, kurias pateikė. Norėjo susitikti, bet jis į kontaktus nėjo. Kaltinamojo A. Ž. nešantažavo ir nieko pas jį nesiuntė. Kaltinamojo namuose yra buvęs, bet dar tais laikais, kai jo dukra draugavo su A. Ž.. Yra juos vežęs pas jį į namus ir dukrą ne kartą iš ten parsivežęs (t.4,b.l.7).

Liudytojos R. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais apie tai, kad patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad pažįsta kaltinamąjį A. Ž.. Su juo susipažino, kuomet kartu mokėsi gimnazijoje. Po to apie metus laiko jie draugavo. A. Ž. lankydavosi jos tėvų namuose, praleisdavo juose gana daug laiko kartu su ja. Todėl jis žinojo kambarių išsidėstymą. Taip pat mano, jog galėjo žinoti ir kur yra seifas, nes jis dėžėje buvo tik dėl akių paslėptas. Būdamas su ja kartu namuose, jis turėjo galimybę pastebėti, kad yra seifas ir kur jis yra. Gal po metų jų draugystė nutrūko. A. Ž. buvo pašėlusio būdo, todėl galėjo organizuoti šią vagystę. Vagystė iš jos tėvų namų buvo įvykdyta 2017 m. kovo mėnesį. Kai ji įvyko, jos draugystė su A. Ž. jau buvo nutrūkusi apie metus laiko. Po vagystės tėtis įtarė dėl jos A. Ž., nes jis buvo vienintelis pašalinis žmogus, kuris dažnai lankydavosi jų namuose ir žinojo, kas ir kur namuose yra padėta. Kiek jai yra žinoma, iš jų namų dingo nemaža pinigų suma. Jie buvo seife. Pagrobtų pinigų suma jai nežinoma, nes tai tėvų pinigai. Taip pat dingo kompiuteris „Apple“, fotoaparatas, keli buteliai alkoholio, kažkokie tėvų papuošalai. Apie juos smulkmenų nežino. Po šios vagystės A. Ž. su ja susisiekęs nebuvo. Daro prielaidą, kad šį nusikaltimą galėjo padaryti jis (t.4, b.l.7-8).

Liudytojo R. L. parodymais apie tai, kad yra (duomenys neskelbtini) miestelio seniūnas. Pažįsta žmones. Pažįsta miestelyje gyvenančius kaltinamuosius T. P. ir jo motiną. T. P. bendrauja su kitu vietiniu jaunuoliu D. R.. Jų reputacija miestelyje labai nenokia. 2017 metų kovo mėn. pabaigoje ar tai balandžio mėnesio pradžioje į jį kreipėsi kaltinamojo T. P. motina ir pasakė, kad dingo jos sūnus. Jis, siekdamas jai padėti, kreipėsi šiuo klausimu į policiją. Tada sužinojo, kad T. P. kartu su D. R. buvo išvykę į Klaipėdos miestą ir ten buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Apie vagystę iš nukentėjusiojo namų jam nieko nežinoma (t.4, b.l.8).

Liudytojo A. Č. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais apie tai, kad yra AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Nukentėjusysis buvo jų bendrovėje apsidraudęs turtą, todėl po vagystės buvo jam atlyginta žala. Nustačius kaltinamuosius bendrovė pareiškė civilinį ieškinį šioje byloje. Jų bendrovės, kaip civilinio ieškovo, atstovas byloje nedalyvauja, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Jis į bylą pakviestas kaip liudytojas, nes atliko žalos paskaičiavimus ir žino šiuos duomenis. Viso nukentėjusiajam draudimo bendrovė išmokėjo 7065,13 eurų nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Visų pirma, buvo padaryta žala įsibraunant į namą. Buvo sugadintas turtas. Kadangi buvo įsibrauta per terasos langą, nukentėjęs pateikė langų remonto sąmatą 2008,50 eurų sumai. Kadangi bendrovei nebuvo pateikti langų pirkimo dokumentai, 2017-04-19 išmokėta už turto sugadinimą tik dalis sumos 1025,29 eurai. Kitos sumos išmokėtos už pagrobtą turtą bei namuose buvusio turto sugadinimą, tokius daiktus kaip komoda, seifas ar stalo įrankiai. Viso už šį segmentą išmokėta 6039,84 eurų.

Apdrausdamas turtą, klientas buvo pasirinkęs draudimo variantą, pagal kurį įvykus draudiminiam įvykiui – vagystei – už namie laikytus grynus pinigus atlyginama tik 1500,00 eurų žala. Kas pagrobiama virš šios sumos nėra atlyginama. Todėl klientas neprivalo nurodyti draudimui, kokia grynų pinigų suma realiai disponuoja ir ją laiko namuose. Todėl draudimo bendrovei šiuo atveju apie grynuosius pinigus, kokia suma buvo laikoma ir dingo, šiuo atveju nebuvo žinoma. Buvo atlyginta maksimali pagal sutartį šiuo atveju 1500,00 eurų suma. Analogiškai sutartis buvo sudaryta ir dėl juvelyrinių dirbinių. Maksimali atlyginama suma irgi 1500,00 eurų. Klientas dirbinių deklaruoti neprivalo. Klientas, turėdamas daug juvelyrinių dirbinių, t.y., viršijančių šią sumą, juos turi draustis atskira sutartimi. Tada jie deklaruojami. Šiuo atveju bendrovei, kaip ir dėl grynųjų pinigų, nebuvo žinoma, už kokią sumą buvo pagrobta dirbinių, bet buvo tikėta kliento parodymais ir atlyginta maksimali pagal sutartį 1500,00 eurų suma už pagrobtus juvelyrinius dirbinius (t.4, b.l.8).

Liudytojos I. R. parodymais apie tai, kad yra kaltinamojo L. R. motina. Sūnus mokėsi Suaugusiųjų profesinio rengimo centre. Ten susipažino ir susidraugavo su A. Ž.. Šis pradėjo lankytis pas juos namuose, bendrauti su jos sūnumi. Sūnus jį pristatydavo kaip grupioką. Atrodė, kad A. Ž. turtingų tėvų vaikas, nes atvažiuodavo su brangia mašina. Atvažiuodavo vienas, o kartais ir savo draugę atsiveždavo. Paskui prasidėjo išvažinėjimai vakarais. Tai nepatiko. Skambindavo sūnui, rašydavo žinutes, klausdavo, kur jis ir kada grįš. Taip buvo ir nagrinėjamos vagystės naktį. Kai sūnus negrįžo, telefonu jo ieškojo. Šis sakė, kad grįš ryte, nes lieka pas draugę. Labai ant jo už tai pyko. Grasino išvyti iš namų. Tą kartą grįžęs iškart nuėjo miegoti. Tik kai po šio įvykio į namus atvyko policija, iš pareigūnų sužinojo apie vagystę iš L. R. namų. Po to prasidėjo sūnaus konfliktai su A. Ž.. Sūnus sakė, kad pastarasis jam grasina. Jo bijojo. Jam skambindavo, bet sūnus, matydamas, kas skambina, neatsiliepdavo. Sakė, kad dėl tos vagystės. Apie pačią vagystę iš L. R. buto sužinojo iš tyrėjų, o paskui jau ir iš paties sūnaus. Tada jau sužinojo, kad vagystė įvyko tą pačią naktį, kuomet jis reikalavo sūnaus sugrįžti iš draugės į namus. Sūnus papasakojo, kad tą vagystę sumanė A. Ž.. A. Ž. draugė stebėjo L. R. namus, kol paskutiniai žmonės iš jų išvyks. Tada A. Ž. nuvežė jos sūnų, T. P. ir dar vieną vaikiną. Jie ėjo vogti į tą namą. Sūnus pasakojo, kad jie ėjo vogti tik pinigų. Daiktų imti nebuvo galima. Sakė, kad rado ir pavogė pinigus. Juos atidavė A. Ž.. Šis davė jiems po 300 eurų už vagystę. Kitus pasiliko sau. Sūnus papasakojo viską. Apie daiktų vagystę nebuvo jokios kalbos. Kalba buvo tik apie pinigus. Be to, namuose po vagystės nebuvo atsiradę jokių svetimų daiktų. Sūnus prisiekinėjo, kad vogė jie tik pinigus. Po šio įvykio, kai neliko blogų draugų, vaikas pasitaisė. Yra dar nusikaltęs su T. P.. Bet jis dar gali pasitaisyti. Namuose jis geras ir nėra su juo problemų (t.4, b.l.8-9).

Kaltinamosios kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: L. R. pranešimu, kad 2017-03-22 apie 07.30 val., sugrįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad išlaužus terasos duris, įsibrauta į namus ir pagrobti įvairūs daiktai bei iš seifo pagrobta 5000 eurų ir 2000 dolerių (t.1, b.l. 33-34); 2017-03-22 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas gyvenamojo namo vidus bei teritorija aplink jį. Įvykio vietoje paimta plokštelė su audinio pėdsaku, išliejos su laužimo įrankių pėdsakais, plokštelė su avalynės pėdsakais, kurie supakuoti į vokus Nr. 1, Nr. 2 Nr. 3 ( t.1, b. l. 35-37, 38-53); 2017-11-29 tarnybiniu pranešimu, kad įvykio vietoje buvo surastas ir apžiūrėtas peilių rinkinys, padarytos fotonuotraukos (t.1, b.l. 54-57); 2017-04-14, 2017-04-14, 2017-04-20, 2017-04-20, 2017-04-24, 2017-04-24 Kriminalinės policijos žvalgybos skyriaus tarnybiniais pranešimais su informacija apie A. Ž. bei pastarojo bendrininkus ir galimai vykdomas nusikalstamas veikas( t.2, b.l. 1-7). Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017-04-14, 2017-04-21 nutartimis buvo kontroliuojama elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija bei daromi įrašai, kuriuose užfiksuota informacija, patvirtinanti A. Ž., T. P., L. R., G. R. nusikalstamas veikas, pokalbių fragmentai stenografuoti, tačiau dėl jų konspiratyvumo, mažai informatyvūs (t.2, b.l. 15-17; 18-20;31-34, 58-60). Laikmena su pokalbių įrašu pateikia bylos medžiagoje (t. 2,b.l. 63); 2017-12-22 AB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais apie L. R. vagystės metu padarytą turtinę žalą ( t. 1, b. l. 110-177); Savanoriško daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad 2017-04-26 I. N. savo iniciatyva pateikė du mobilaus ryšio telefonus „Samsung“ su SIM kortelėmis „Labas“, kurie apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės tyrimui, nukopijuota reikšminga informacija, kuri patalpinta kompiuterinėje laikmenoje DVR+R, reg. Nr. 64-LK-300. Nuskaičius iš jų informaciją, matyti, jog 2017-04-13 (po įvykdytos vagystės) A. Ž. iš jam priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašė I. N. SMS žinutes: „avinai prisikalbėjo daugiau negu mentai klausė“. A. Ž. prašė I. N. pasidomėti, kaip užsienyje slėpėsi jos pažįstamos draugas, kaip jis sienas kirto (t. 3, b.l. 118-119, 123-125, 126-127). Telefonai saugomi Marijampolės AVPK (t. 2, b.l.103), laikmena pateikta bylos medžiagoje (t.3, b.l.122); 2017-04-27 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, jog šio procesinio veiksmo metu T. P. parodo ir paaiškina vagystės iš namo aplinkybes (t. 3, b.l. 30-45); 2017-04-27 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, jog šio procesinio veiksmo metu L. R. parodo ir paaiškina vagystės iš namo aplinkybes (t.2, b. l. 154-171); 2017-11-30 L. R. pateiktu susirašinėjimu iš socialiniame tinkle „Facebook“, iš kurio matyti, jog A. Ž. rašo L. R., klausinėja jo apie aplinkybes, susijusias su įvykdyta vagyste(t.2, b.l. 150-153); 2017-04-26 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu G. R. parodo ir paaiškina įsibrovimo į namą bei vagystės iš jo aplinkybes (t. 3, b.l. 67-70).Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019-06-21 įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-712-416/2019 (t.4, b.l.17-27); Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019-05-27 įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-178-416/2019(t.4, b.l.1-16).

Kaltinamajai pripažinus savo kaltę ir teismui ištyrus įrodymus, neabejotinai nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamoji padarė teismo nustatytus veiksmus. Jos veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto sugadinimo kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius.

Atsižvelgiant į kaltinamosios parodymus ir 2019-05-27 bei 2019-06-21 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų įsiteisėjusiais nuosprendžiais nustatytas aplinkybes, kaltinamajai iš kaltinimo šalinamas bendros 6380,00 eurų vertės daiktų pagrobimas. Šią sumą minusavus iš pirminiame kaltinime nurodytos pagrobto turto bendros vertės, pagrobto turto vertė nebesiekia 250 MGL(BK 190 straipsnis), todėl ir šios kaltinamosios, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir perkvalifikuojama į BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip turinti vieną kvalifikuojantį požymį – padaryta įsibraunant į patalpą.

Civilinis ieškovas AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 7065,13 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo iš už žalą atsakingų asmenų, t.y., kaltinamųjų.

Kaip matyti iš byloje esančių 2019-05-27 ir 2019-06-21 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžių baudžiamosiose bylose Nr. N1-178-416/2019 ir Nr. 1-712-416/2019, išnagrinėtose bylose išspręstas aukščiau paminėto civilinio ieškovo ieškinio civilinių atsakovų A. Ž., T. P., L. R. ir G. R. atžvilgiu. Civilinis ieškinys atsakovės I. N. atžvilgiu išspręstas nebuvo, kadangi ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo atskirtas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apžvelgdamas teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymą baudžiamosiose bylose konstatavo, jog atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteistojo asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. Šioje byloje sprendžiamas analogiškas atvejis.

Kaip jau buvo minėta, priimtais ir įsiteisėjusiais nuosprendžiais A. Ž., T. P., L. R. ir G. R. pripažinti kaltais ir nuteisti bei iš jų solidariai priteista civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 7065,16 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Todėl sprendžiant I. N. civilinės atsakomybės klausimą pagal civilinio ieškovo pareikštą ieškinį, teismas vadovaujasi aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika. Kadangi I. N. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis, iš jos turtinė žala AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai solidariai priteisiama su ankstesniais nuosprendžiais nuteistaisiais asmenimis. Todėl iš I. N., G. R., A. Ž., T. P. ir L. R. AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai solidariai priteistina 7065,16 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios I. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino dėl padarytų baudžiamojo įstatymo numatytų veikų ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamosios socialinę brandą, į tai, kad į nusikalstamą veiką jis buvo įtraukta pasinaudojant jos socialinės brandos stoka bei emocine priklausomybe nuo A. Ž.. Padarė dvi nusikalstamas veikas, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai. Viena iš jos įvykdytų nusikalstamų veikų priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o kita – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamosios vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo antraeilis, į tai, kad bijodama A. Ž. ir siekdama su juo nutraukti bet kokius ryšius, kaltinamoji išvyko į užsienį. Teismas sprendžia, kad už kiekvieną iš bausmių kaltinamajai skirtina baudos bausmė, žemesnė už sankcijos vidurkį. Kadangi nusikaltimas padarytas 2017-03-21, baudos dydžio nustatymui taikytina tuo metu galiojusi BK 47 straipsnio 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 redakcija bei iki 2018-01-01 galiojęs MGL dydis – 37,66 euro. Kadangi veikos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sudėčiai, jos bendrintinos bausmių apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baubiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, 433-438 straipsniais,

nusprendžia:

I. N. pripažinti kalta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti ją 80 MGL (3012,80 eur) bauda.

Pripažinti kalta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 50 MGL (188,00 eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę – 80 MGL (3012,80 eur) baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu į bausmę įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2017-04-26 iki 2017-04-28, kas prilyginama 2 MGL baudos bei galutinį baudos dydį nustatyti 78 (septyniasdešimt aštuonių) minimalių gyvenimo lygių, t.y. 2937,48 eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų trisdešimt septynių erų ir 48 centų) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12(dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Kvitas apie įmoką pateiktas teismui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

I. N. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendį paskelbus.

Iš I. N., G. R., A. Ž., L. R. ir T. P. solidariai civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 7065,16 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, kuri solidariai iš A. Ž., L. R. ir T. P. buvo priteista 2019-05-27 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-178-416/2019 ir solidariai iš G. R., A. Ž., L. R. ir T. P. buvo priteista 2019-06-21 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-712-416/2019.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Marijampolės AVPK daiktų saugykloje saugomus du mobilaus ryšio telefonus „Samsung“, I. N. pateiktus savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (2 t., b.l.103), grąžinti I. N. arba jos įgaliotam asmeniui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai – per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jos gynėjui dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Išaiškinti, kad nuteistoji, kurios byla buvo nagrinėjama jai nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad ji dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Teisėjas Laimondas Noreika