Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-712-416/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-21
Bylos Nr.
1-712-416/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13756-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Civilinis ieškovas
L. R., AB „Lietuvos draudimas“
Kaltinamasis
G. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-712-416/2019Proceso Nr. 1-01-1-13756-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 21 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,sekretoriaujant I. V.,dalyvaujant prokurorui V. S.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. R. nedalyvaujant,civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui nedalyvaujant,dalyvaujant kaltinamajam G. R., kaltinamojo gynėjui advokatui V. J.,teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2015-03-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 178 straipsnio 1dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, 2015-11-28 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro; 2. 2016-03-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį skirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 3. 2017-04-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, 2017-08-10 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi nutrauktas priverčiamosios medicinos priemonės taikymas; 4. 2018-10-04 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ( dvi veikos) 1 metams ir 3 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 5 ir 10 punktus, paskirtos bausmės vykdymą atidėtas 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba mokytis; 5. 2019-03-26 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taikyta BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 ir 10 punktai ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba mokytis. 2019-05-14 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė subendrintą bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5 bei 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba mokytis. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo 2019-03-26 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos - 2019-04-16; 6. 2019-05-30 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 4 dalis - laisvės apribojimu 1(vieneriems)metams ir 6(šešiems)mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 ir 9 dalimis bei BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, 2019-05-14 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi, subendrinus Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018-10-04 ir 2019-03-26 nuosprendžius, skirta 1(vienerių)metų 1(vieno)mėnesio laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, iš dalies sudėta su šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės iš bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5 bei 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1metams, įpareigojant per visą vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba mokytis. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuojama nuo 2019-03-26 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos - 2019-04-16. BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindu į bausmės laiką G. R. įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2019-05-07 iki 2019-05-30, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. R., veikdamas bendrai su A. Ž., T. P., L. R. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pagrobė svetimą turtą įsibraudami į patalpą, bei sugadino svetimą turtą: 2017 m. kovo 21 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto sutarę pagrobti svetimą turtą, turėdami duomenis apie nukentėjusiajam L. R. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių daiktų išsidėstymą, A. Ž. savo transporto priemone automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su nusikaltimo darymo įrankiais į nusikaltimo darymo vietą atvežė G. R., T. P., L. R., o pats su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, išžvalgė įvykio vietą, o G. R., T. P., L. R. per metalinėje tvoroje esančią angą pateko į L. R. priklausančio nuosavo namo kiemą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu išlaužė terasos duris, kurių vertė 1553,14 eurų, įsibrovė į patalpą, kur sugadino 60 eurų vertės stalo įrankius, 22,50 eurų vertės komodą bei 16,35 eurų vertės seifą ir pagrobė L. R. priklausantį turtą – 5000 eurų grynųjų pinigų, 2000 dolerių grynųjų pinigų, 3 butelius alkoholinių gėrimų, kurių vertė – 10 eurų, 7 eurai ir 29 eurai, bendra 46 eurų vertė, tokiais savo bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam L. R. priklausantį turtą 5046,00 eurų ir 2000 dolerių vertės, bei sugadino L. R. priklausančio turto už 1651,99 eurus, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas kaltinamuoju G. R. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad pas jį atvažiavo A. Ž. su savo drauge. Jis įsėdo į jo mašiną ir jie nuvažiavo pas L. R. į namus. Šis pasikvietė T. P.. Visiems būnant mašinoje, A. Ž. pasiūlė apvogti tą namą. Jiems susitarus, jie pasiėmė kuprines, kaukes, vienkartines pirštines ir žibintuvėlius. Juos mašina netoli namo atvežė A. Ž.. Tada jis su drauge išsiaiškino, kad yra saugu, liepė jiems eiti į vidų. Jam asmeniškai iš mašinos padavė laužtuvą A. Ž.. Jis su L. R. ir T. P. pirmiausia pateko į namo teritoriją. Turėtu laužtuvu pradėjo laužti namo terasos duris, tačiau jam kažkas nepavyko. Tada pasikvietė netoliese aplinką stebėjusį L. R.. Šis padėjo jam įveikti duris ir jie visi trys pateko į vidų. Jiems buvo liepta bute ieškoti seifo su pinigais, o jokių daiktų neimti, nes pagal daiktus gali juos susekti. Ieškant seifo, L. R. rūbinės kambaryje rado metalinį lagaminėlį. Pamanė, kad jame ir gali būti pinigai. Tada jį išsinešė į lauką ir išlaužė. Pamatė, kad jame yra įvairūs stalo įrankiai, o ne pinigai. Todėl tą lagaminėlį su įrankiais L. R. numetė kieme po eglėmis ir paliko. Tada vėl grįžo į namą ir ieškojo seifo. Jį tame pačiame rūbinės kambaryje rado po kažkokiomis dėžėmis. Tada jie bandė patekti į seifo vidų. Laužtuvo niekas nenaudojo, kadangi juo seifo išlaužti neįmanoma. Kurį laiką bandė jį atidaryti, bet nepavyko. Bet seifas atsidarė pats. Jame buvo kažkokie popieriai ir pinigai. Kokie pinigai ten buvo, jis nematė, nes juos visus paėmė L. R.. Jis juos paskui atidavė A. Ž.. Seife ar kitose vietose bute jokių juvelyrinių dirbinių nepastebėjo. Todėl jokių juvelyrinių dirbinių niekas iš jų trijų nepaėmė. Nors negalima buvo imti jokių daiktų, jie bare rado alkoholio. Viso paėmė tris butelius. Jis pats paėmė du, o vieną T. P.. Tada jie susisiekė su A. Ž., kuris atvažiavo jų paimti. Visus nuvežė prie tvenkinio Balsupiuose. Ten sudegino kaukes, avalynę, pirštines. A. Ž. visus apieškojo ir radęs alkoholį, jį išpylė, o butelius sumetė į ežerą. Tikrai niekas nepaėmė jokių juvelyrinių dirbinių ir kaltinime nurodytų daiktų. Ikiteisminiame tyrime apklausoje buvo nurodęs, kad pas vieną iš draugų matė ant rankos žiedus, o kito kišenės buvo išsipūtę. Sakė, kad jie pavogė kaltinime nurodytus daiktus ir juvelyrinius gaminius. Tačiau taip nebuvo. Kadangi apie tai nuolat klausinėjo, su viskuo sutiko, kad greičiau baigtųsi apklausos. Iš tikro jokių juvelyrinių gaminių ir daiktų jie nevogė. Jis pats po vagystės pas nieką jokių juvelyrinių gaminių nematė. Tų gaminių ir daiktų pas A. Ž. jie į bagažinę nedėjo, nes nebuvo paėmę. Matė, kad pas vieną iš draugų tikrai buvo išsipūtę kišenės, bet į jas tikrai negalėjo tilpti kompiuteriai ir foto aparatai. Negali pasakyti, kiek viso ten buvo pinigų, tačiau jų buvo virš trijų tūkstančių. Kokie tai buvo pinigai, pasakyti negali. Jam žadėjo duoti 500 eurų, bet nedavė, nes apgavo. Jam nupirko batus vietoje jo sudegintų prie tvenkinio. Jokios naudos neturėjo. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nežino, kiek pinigų pavogta, todėl ieškinį pripažįsta tik tiek, kiek tikrai buvo pavogta pinigų. O daiktų nevogė.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam ir prokurorui sutikus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsniu, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltė ir faktinės aplinkybės be paties kaltinamojo parodymų yra nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma:

Kaltinamojo A. Ž. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais apie tai, kad kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas. Tačiau nesutinka su kaltinimais pilnoje apimtyje. Nepripažįsta kaltinimo dėl tyčinio turto sugadinimo, kadangi pats patekime į nukentėjusiojo namą nedalyvavo ir nieko negadino. Taip pat nepripažįsta pilnai kaltinimo dėl turto pagrobimo ir jo kvalifikavimo stambiu mastu. Jokie daiktai iš namo pagrobti nebuvo, o tikslas buvo tik grynieji pinigai, kurių suma kaltinime taip pat neatitinka tikrovės. Buvo kurį laiką draugavęs su nukentėjusiojo dukra, lankęsis tuose namuose. Žinojo, kad žmonės gyvena pasiturinčiai, gali turėti pinigų. Tuo metu pačiam buvo labai reikalingi pinigai, todėl ryžosi vagystei. Nusikaltimą nutarė daryti su I. N., L. R., T. P. ir G. R.. Su jais susitiko ir prieš vagystę aptarė jos aplinkybes. Buvo nutarta, kad į namas eis T. P., L. R. ir G. R.. Jiems nupasakojo apie kiemo teritoriją ir namo vidaus išdėstymą, t.y., kambarius. Pats asmeniškai namuose seifo nebuvo matęs, bet darė prielaidą, kad jei namuose yra pinigų, jie būtinai turi būti seife. Todėl liepė jiems ieškoti seifo su pinigais. Patekimui į namo vidų buvo nuspręsta išlaužti duris arba langą. Nuėjus pasirinkti tokią vietą, kuri lengviausiai išlaužiama. Tuo tikslu jiems davė laužtuvą, kurį turėjo automobilio bagažinėje. Jis taip pat galėjo būti reikalingas, jeigu būtų buvęs rastas seifas ir reikalinga jį išlaužti. Suderino, kad su I. N. šį trejetą nuveš iki nukentėjusiojo namų, o pats su I. N. lauks jų skambučio ir tada atvažiuos jų pasiimti. Visiems trims einantiems į namą buvo pasakyta, kad imtų tik pinigus ir jokiu būdu nevogtų jokių daiktų, nes pagal juos po to galima atsekti žmones. Jis pats su I. N. iki nusikaltimo teritorijos atliko žvalgybą, ar saugu bus eiti į namą. Žinojo, jog nukentėjęs naudojasi automobiliu „Škoda“, todėl stebėjo, ar jis yra prie namų, kada ir kur išvyks. I. N. buvo išlipusi iš jo mašinos ir ėjo arčiau pažiūrėti, ar jau nieko nėra namuose. Kuomet nutarė, kad nukentėjusiojo namuose jau nieko nėra, automobiliu T. P., L. R. ir G. R. nuvežė prie vietos. Išleido gal 100 metrų nuo nukentėjusiojo namo. Tada su I. N. išvyko link miesto ir laukė iš jų žinių. Kiek laiko nuo jų išleidimo praėjo, pasakyti negali. Bet laukti neprailgo. Jie paskambino ir nuvažiavo jų pasiimti. Su jais nuvyko prie Balsupiuose esančio tvenkinio. Tada jie padavė pinigus. Tikslios sumos neprisimena, bet buvo doleriai ir svarai. Eurų nebuvo. Tikrai nebuvo taip, kaip nurodoma kaltinime – 2000 dolerių ir 5000 eurų. Tiek pinigų nebuvo. Kadangi pats pinigus keitė, atsimena, jog po jų iškeitimo keitykloje buvo apie 2500 eurų. Jau vėliau juos keitė Kauno prekybos centre „Mega“ esančioje keitykloje. Didesnė dalis pinigų liko pas jį. Kiek davė pinigų G. R., T. P. ir L. R., dabar jau neatsimena. Kai buvo prie ežero, ten sudegino kaip kuriuos rūbus, batus ir kaukes, kurias jie turėjo. Taip pat patikrino, ar jie neparsinešė iš namo kokių nors daiktų, nes ką nors imti buvo uždrausta kategoriškai. Jie pasakė, kad iš namo nieko nepaėmė, išskyrus tris alkoholio butelius. Tada juos dar patikrino, paimtą alkoholį išpylė ir butelius sumetė į vandens telkinį. Ten paskandino ir turėtą laužtuvą. Visą naktį praleido prie tvenkinio. Ryte išsiskirstė. Jokių daiktų iš buto neėmė. Nebuvo jokių juvelyrinių dirbinių, kompiuterinės ar fototechnikos. Todėl su kaltinimu ir nesutinka. Pinigų taip pat tiek nebuvo. Nukentėjęs ant jo pyko, todėl nurodė didelę sumą, kad jį ilgam pasodintų. Nukentėjęs netgi buvo atsiuntęs pas jį žmones, kurie jį gąsdino ir reikalavo atsiskaityti. Patvirtino, jog yra vagystės klausimu susirašinėjęs su nukentėjusiuoju. Rašė todėl, kad nukentėjusysis teigė, jog buvo pavogti daiktai ir didelė suma pinigų. Jie to tikrai nepadarė. Dėl to susirašinėjime ir pavartojo terminą apie protingą ribą, nes jo nurodytoji tikrai toli nuo realybės. Ieškojo galimybės susitikti su nukentėjusiuoju, atsiprašyti, susitarti dėl atsiskaitymo už tai, ką tikrai padarė ir kad nukentėjęs pasakytų tiesą, kas iš tikro buvo pagrobta. Tačiau nukentėjęs nėjo į kontaktą, todėl dialogo ir nebuvo. Lieka prie savo parodymų, kad buvo pagrobta tik pinigų suma doleriais ir svarais, kuriuos iškeitus išėjo tik apie 2500 eurų. Daiktų pagrobta nebuvo. Ieškinio kaltinimo apimtyje nepripažįsta(t.7, b.l.84-85).

Kaltinamojo L. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais apie tai, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Iš pradžių teigė, jog nepripažįsta kaltinimo dėl turto sugadinimo, nes pats neatliko visų įsibrovimo į namą veiksmų, kadangi duris su laužtuvo pagalba bandė išlaužti G. R.. Jis tuo metu stebėjo aplinką. Netrukus atėjo G. R. ir pasakė, kad nepavyksta įsilaužti. Tada nuėjo ir jis pats stūmė duris. Jos nesunkiai atsidarė. Toliau paaiškino, kad pripažįsta sugadinęs nukentėjusiojo turtą, kadangi jis buvo sugadintas jų visų bendrais veiksmais. Kaltę dėl vagystės pripažįsta tik iš dalies, kadangi buvo pagrobti iš name esančio seifo tik pinigai ir ne ta suma, kuri nurodyta kaltinime. Viskas prasidėjo nuo to, kad atvažiavo į namus A. Ž.. Tada jis pasikvietė T. P.. Jie sėdo į mašiną. Jau bebūnant mašinoje A. Ž. pasiūlė apvogti tą namą. Dar buvo jo draugė ir G. R.. Iš pradžių nesutiko, bet paskui buvo įkalbėtas. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jie pasiėmė kuprines, kaukes, vienkartines pirštines ir žibintuvėlius. Juos mašina netoli namo atvežė A. Ž., kai jis su drauge įsitikino, kad yra saugu, liepė jiems eiti į vidų. Kaip jau minėjo, duris laužtuvu, kurį davė A. Ž., laužė G. R.. Paskui atstūmė jis ir jie pateko į vidų. Ieškojo bute seifo su pinigais. Buvo sutarta, kad daiktų neims, nes pagal daiktus juos galėtų paskui atsekti. Iš pradžių rūbinėje rado metalinį lagaminėlį. Pamanė, kad ten ir yra pinigai. Tada jį išsinešė į lauką ir išlaužė. Tada pamatė, kad jame yra įvairūs stalo įrankiai, o ne pinigai. Todėl tą lagaminėlį su įrankiais kaip nereikalingą numetė kieme po eglėmis ir paliko. Tada vėl ieškojo seifo. Jį rado toje pačioje rūbinėje po kažkokiomis dėžėmis. Jo beieškant, jis dar sulaužė už seifo buvusią sieną. Tada bandė patekti į seifo vidų. Laužtuvo nenaudojo, kadangi juo seifo išlaužti neina. Bandė kaišioti kažką į spyną. Paskui seifas pats atsidarė. Mano, kad jis kažkieno prieš tai buvo pragręžtas. Seife buvo kažkokie popieriai ir pinigai. Pinigus jis paėmė iš seifo asmeniškai. Dalis pinigų buvo voke. Vėliau juos atidavė A. Ž. visus. Ikiteisminiame tyrime galėjo nurodyti ir neteisingai, bet dabar gerai prisimena, kad pinigai buvo doleriai ir svarai. Dolerių buvo daugiau. Ir tikrai atsimena, kad ten nebuvo eurų. Seife jokių juvelyrinių dirbinių nepastebėjo. Jei jų ir būtų buvę, nebūtų ėmę, nes buvo sutarta, kad ims tik pinigus. Kiek atsimena, pinigus mašinoje perskaičiavo ir tikrai nebuvo tokių sumų kaip kaltinime. Dabar neatsimena tos sumos, kokia buvo. Tada išeidami dar bare rado alkoholio ir paėmė tris butelius. Jei teisingai atsimena, tai du butelius pasiėmė G. R. ir vieną T. P.. Tada susisiekė su A. Ž.. Jis juos paėmė ir jie vyko prie ežero Balsupiuose. Ten sudegino kaukes, avalynę, pirštines. A. Ž. visus apieškojo ir radęs alkoholį, jį išpylė, o butelius sumetė į ežerą. Tikrai niekas nepaėmė jokių juvelyrinių dirbinių ir kaltinime nurodytų daiktų. Sekančią dieną jam A. Ž. davė 300 eurų. Su A. Ž. ir T. P. važiuoti į Klaipėdą jis atsisakė. Po to jam davė dar 300 eurų, kad smulkiomis dalimis perduotų G. R., tačiau jam pinigų jis nedavė. Dėl to su A. Ž. susipyko. A. Ž. jam grasino. Susirašinėjimą su A. Ž. pateikė policijai. Daugiau neturi ką pasakyti. Ieškinio kaltinimo apimtyje nepripažįsta(t.7, b.l. 85-86).

Kaltinamojo T. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais apie tai, kad kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad visų nusikaltimo detalių jau neatsimena. Pripažįsta, jog dalyvavo vagystėje iš nukentėjusiojo namo. Pripažįsta, jog iš ten buvusio seifo buvo pavogti pinigai, bet ne ta suma, kaip nurodyta kaltinime. Buvo pavogti trys buteliai alkoholio. Jokių kompiuterių, fotoaparatų, laikrodžių ar aukso dirbinių niekas nevogė. Po suėmimo buvo išsigandęs ir davė dalį neteisingų parodymų, kad bute buvo ir pats A. Ž., kad dalyvavo dar kažkoks draugas. Taip padarė, kadangi buvo išsigandęs, jog juos į vagystę įtraukęs A. Ž. iš jos išeis sausas, nes jis vienintelis iš jų nebuvo bute. Todėl pamelavo, kad buvo ir jis. Iš tikro, jis juos pasiėmė iš namų ir pasiūlė apvogti butą. Sakė, kad ten turi būti seifas ir daug pinigų. Paaiškino, kaip atrodo kiemas ir namo vidus. Davė jiems pirštines ir kaukes. Dar turėjo žibintuvėlius. Davė laužtuvą įsibrauti į namą. Sakė, kad reikia rasti ir įsibrauti, kur lengviau – per duris ar langą. Jiems pavyko išlaužti terasos duris. Dar A. Ž. buvo liepęs name padaryti betvarkę, išmėtyti daiktus, kad šeimininkas jo neįtartų, o galvotų, kad čia atsitiktiniai vagys viską išvertė. Ieškodami rūbinėje seifo, jie rado metalinį lagaminėlį. Jis buvo užrakintas. Pamanė, kad čia tas seifas su pinigais,. Todėl išėjo į kiemą ir jį išlaužė. Ten buvo stalo įrankiai. Todėl lagaminėlį su įrankiais numetė namo kieme po eglėmis, o patys grįžo į butą toliau ieškoti seifo. Seifo ieškojo rūbinėje. Dabar neatsimena, bet atrodo, kad A. Ž. buvo sakęs, kad jis yra būtent ten. Seifą rado po batų dėže. Jis taip buvo paslėptas. Ten buvo ir daugiau dėžių, todėl seifo nesimatė. Seifą rado L. R.. Jis bandė į jo spyną kažką kišti ir taip į jį patekti. Tik paskui paaiškėjo, kad seifas buvo neužrakintas, o į jį bandė įsilaužti. Jis L. R. atsidarė pats visai netyčia, kadangi buvo neužrakintas. Jis pasakė, kad seife rado pinigus ir galima eiti. Matė, kad pas L. R. rankoje buvo išsipūtęs pluoštelis pinigų. Kai L. R. paėmė pinigus, jis tuo metu per langą stebėjo aplinką ir matė pinigus, kai jie jau buvo rankoje. Tada išėjo. Dar pasiėmė tris butelius alkoholio. Daiktų jokių neėmė, nes buvo sutarta nieko be pinigų neimti. Tada išsikvietė A. Ž.. Jis juos paėmė ir jie nuvažiavo prie tvenkinio Balsupiuose. Ten sudegino avalynę, pirštines, kaukes. Jis pats ant jų pylė degų skystį ir sudegino. Kur dingo laužtuvas, neatsimena. Jis galėjo likti mašinoje arba galėjo būti išmestas į tvenkinį. Mašinoje skaičiavo pinigus. Buvo prisnūdęs, todėl tikslios sumos neprisimena. Galėjo būti 2000 dolerių ir apie 1900 svarų. Bet garantuoti negali. Tikrai nebuvo 5000 eurų, kaip rašoma kaltinime. Jokių daiktų neėmė iš namo ir jų nematė. Tikrai nebuvo juvelyrinių gaminių, kompiuterių ir fotoaparatų. A. Ž. bute nebuvo, todėl jų paimti negalėjo. Jis pats su L. R. tikrai jokių iš paminėtų daiktų neėmė. Už G. R. negarantuoja, bet jis tikrai negalėjo vienas tiek paimti ir išnešti. Jie būtų pastebėję. Be to, A. Ž. patikrino ir rastą alkoholį išpylė, o butelius nuskandino tvenkinyje. Taip būtų radęs pas juos ir daiktus, jei jie būtų paimti. Sekančią dieną A. Ž. jam davė 300 eurų. Jie kartu vyko į pajūrį. Pas A. Ž. tuo metu buvo ir eurų, ir dolerių, bet jis tuos dolerius ten keisdavo. Kiek pinigų jis pajūryje su A. Ž. kartu išleido, nežino. Bet už viską mokėdavo A. Ž.. nemano, kad per tiek laiko jie būtų galėję išleisti 7000 eurų, t.y., kiek parašyta kaltinime – 2000 dolerių ir 5000 eurų. Ieškinio kaltinimo apimtyje nepripažįsta(t.7, b.l.87-88).

Nukentėjusiojo L. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais apie tai, kad pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2017-03-22 apie 07.30 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Atsirakinęs namo duris, pamatė, kad ant grindų yra purvo bei pastebėjo išlaužtas terasos duris. Antrame aukšte pamatė pradarytas rūbinės duris ir purvą koridoriuje. Rūbinėje pamatė ant grindų sumestus rūbus, kurie buvo nuimti nuo kabyklos. Rūbinės kampe buvo seifas. Jis buvo įdėtas į kartoninę dėžę ir uždarytas, kad nesimatytų. Aplinkui taip pat buvo pridėta kartoninių dėžių nuo batų, kad nesimatytų seifo. Kartoninės dėžės buvo išmėtytos, o dėžė, kurioje buvo seifas, atidengta. Paties seifo durelės buvo praviros, iš jų kyšojo išlindęs dirželis. Suprato, kad namas apvogtas, todėl paskambino 112 ir pranešė apie vagystę. Atvykus pareigūnams, atidarė seifą. Iš jo buvo pagrobti pinigai – jame buvę 5000 eurų. Ten turėjo būti keturios 500 eurų nominalo kupiūros, o likusios po 50 ir 100 eurų. Taip pat iš seifo buvo dingę ir 2000 dolerių, kurie buvo įvairiomis kupiūromis: po 100, 50, 20 dolerių, 5 dolerius, 2 dolerius ir vieną dolerį. Šie pinigai buvo keletą metų namuose laikomos santaupos. Taip pat buvo pagrobtas graviruotas žiedas, kurio vertė yra 718 eurų, vestuvinis žiedas, kurio vertė yra 234 eurai, grandinėlė, kurios vertė 2500 eurų, 3 buteliai alkoholinių gėrimų - 10 eurų, 7 eurų ir 29 eurų vertės, nešiojamas kompiuteris, kurio vertė 400 eurų, laikrodis „Seiko“ 500 eurų vertės, fotoaparatas „Nikon D7100“ su objektyvu 1100 eurų vertės, papildomas objektyvas 600 eurų vertės, kvepalai „T. F.“ 209 eurų vertės, akiniai „Calvin Klein“ 119 eurų vertės, taip pat buvo apgadinti stalo įrankiai, seifas bei komoda. 2017-03-21 iš namų išvyko apie 20.30 val. Namuose dar kurį laiką buvo likusi dukra G. R., kuri iš namų išvyko apie 21.00 val. ir juos užrakino. Namuose yra vietinė signalizacija, tačiau dukra išvykdama signalizacijos neįjungė, o tik užrakino namus. Namo teritorija yra pilnai aptverta, vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Turtą buvo apsidraudęs. „Lietuvos draudimas“ bendrai jam atlygino apie 6000 eurų, tikslios sumos neprisimena. Taip pat pas jį į namus po įvykio buvo atvykę bendrovių „Sumeda“ ir „Vidara“ atstovai, kurie paskaičiavo apgadinto lango, pro kurį buvo įsibrauta į namus, ir to lango pakeitimo (darbų) kainą. Nustatyta suma yra 2600 eurų. Vagystės metu komodai buvo nulaužta stalčiaus rankena, o seifas buvo apgadintas, nes matėsi ant jo spynos laužimo žymės. Seifas buvo paliktas neužrakintas, tik uždarytas. Vagys nemokėjo jo atidaryti, nesuprato, kad jis neužrakintas, todėl mėgino jį išlaužti. Viso nusikaltimo metu pagrobta turto ir pinigų už 11 426,00 eurų bei 2000 dolerių grynaisiais. Taip pat padaryta 1651,99 eurų žala dėl turto sugadinimo. Papildomai paaiškino, kad kaltinamieji neigia pagrobę eurus iš seifo, tačiau tai netiesa. Eurai ir doleriai seife buvo ir buvo pagrobti. Iškart po vagystės tai pasakė pareigūnams ir tada viską gerai atsimena. Namuose taip pat buvo nedidelė suma Anglijos svarų. Tačiau jie buvo komodoje ir nebuvo pagrobti. Patys kaltinamieji dėl aplinkybių ir pinigų sumų painiojasi. Kaltinamasis po kreipimosi į policiją jam rašė žinutes, kurias pateikė. Norėjo susitikti, bet jis į kontaktus nėjo. Kaltinamojo A. Ž. nešantažavo ir nieko pas jį nesiuntė. Kaltinamojo namuose yra buvęs, bet dar tais laikais, kai jo dukra draugavo su A. Ž.. Yra juos vežęs pas jį į namus ir dukrą ne kartą iš ten parsivežęs(t.6,b.l.201-202)..

Liudytojos R. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais apie tai, kad patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad pažįsta kaltinamąjį A. Ž.. Su juo susipažino, kuomet kartu mokėsi gimnazijoje. Po to apie metus laiko jie draugavo. A. Ž. lankydavosi jos tėvų namuose, praleisdavo juose gana daug laiko kartu su ja. Todėl jis žinojo kambarių išsidėstymą. Taip pat mano, jog galėjo žinoti ir kur yra seifas, nes jis dėžėje buvo tik dėl akių paslėptas. Būdamas su ja kartu namuose, jis turėjo galimybę pastebėti, kad yra seifas ir kur jis yra. Gal po metų jų draugystė nutrūko. A. Ž. buvo pašėlusio būdo, todėl galėjo organizuoti šią vagystę. Vagystė iš jos tėvų namų buvo įvykdyta 2017 m. kovo mėnesį. Kai ji įvyko, jos draugystė su A. Ž. jau buvo nutrūkusi apie metus laiko. Po vagystės tėtis įtarė dėl jos A. Ž., nes jis buvo vienintelis pašalinis žmogus, kuris dažnai lankydavosi jų namuose ir žinojo, kas ir kur namuose yra padėta. Kiek jai yra žinoma, iš jų namų dingo nemaža pinigų suma. Jie buvo seife. Pagrobtų pinigų suma jai nežinoma, nes tai tėvų pinigai. Taip pat dingo kompiuteris „Apple“, fotoaparatas, keli buteliai alkoholio, kažkokie tėvų papuošalai. Apie juos smulkmenų nežino. Po šios vagystės A. Ž. su ja susisiekęs nebuvo. Daro prielaidą, kad šį nusikaltimą galėjo padaryti jis(t.7, b.l.44-45).

Liudytojo R. L. parodymais apie tai, kad yra Šunskų miestelio seniūnas. Pažįsta žmones. Pažįsta miestelyje gyvenančius kaltinamuosius T. P. ir jo motiną. T. P. bendrauja su kitu vietiniu jaunuoliu D. R.. Jų reputacija miestelyje labai nenokia. 2017 metų kovo mėn. pabaigoje ar tai balandžio mėnesio pradžioje į jį kreipėsi kaltinamojo T. P. motina ir pasakė, kad dingo jos sūnus. Jis, siekdamas jai padėti, kreipėsi šiuo klausimu į policiją. Tada sužinojo, kad T. P. kartu su D. R. buvo išvykę į Klaipėdos miestą ir ten buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Apie vagystę iš nukentėjusiojo namų jam nieko nežinoma(t.7,b.l.45).

Liudytojo A. Č. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais apie tai, kad yra AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas. Nukentėjusysis buvo jų bendrovėje apsidraudęs turtą, todėl po vagystės buvo jam atlyginta žala. Nustačius kaltinamuosius bendrovė pareiškė civilinį ieškinį šioje byloje. Jų bendrovės, kaip civilinio ieškovo, atstovas byloje nedalyvauja, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Jis į bylą pakviestas kaip liudytojas, nes atliko žalos paskaičiavimus ir žino šiuos duomenis. Viso nukentėjusiajam draudimo bendrovė išmokėjo 7065,13 eurų nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Visų pirma, buvo padaryta žala įsibraunant į namą. Buvo sugadintas turtas. Kadangi buvo įsibrauta per terasos langą, nukentėjęs pateikė langų remonto sąmatą 2008,50 eurų sumai. Kadangi bendrovei nebuvo pateikti langų pirkimo dokumentai, 2017-04-19 išmokėta už turto sugadinimą tik dalis sumos 1025,29 eurai. Kitos sumos išmokėtos už pagrobtą turtą bei namuose buvusio turto sugadinimą, tokius daiktus kaip komoda, seifas ar stalo įrankiai. Viso už šį segmentą išmokėta 6039,84 eurų.

Apdrausdamas turtą, klientas buvo pasirinkęs draudimo variantą, pagal kurį įvykus draudiminiam įvykiui – vagystei – už namie laikytus grynus pinigus atlyginama tik 1500,00 eurų žala. Kas pagrobiama virš šios sumos nėra atlyginama. Todėl klientas neprivalo nurodyti draudimui, kokia grynų pinigų suma realiai disponuoja ir ją laiko namuose. Todėl draudimo bendrovei šiuo atveju apie grynuosius pinigus, kokia suma buvo laikoma ir dingo, šiuo atveju nebuvo žinoma. Buvo atlyginta maksimali pagal sutartį šiuo atveju 1500,00 eurų suma. Analogiškai sutartis buvo sudaryta ir dėl juvelyrinių dirbinių. Maksimali atlyginama suma irgi 1500,00 eurų. Klientas dirbinių deklaruoti neprivalo. Klientas, turėdamas daug juvelyrinių dirbinių, t.y., viršijančių šią sumą, juos turi draustis atskira sutartimi. Tada jie deklaruojami. Šiuo atveju bendrovei, kaip ir dėl grynųjų pinigų, nebuvo žinoma, už kokią sumą buvo pagrobta dirbinių, bet buvo tikėta kliento parodymais ir atlyginta maksimali pagal sutartį 1500,00 eurų suma už pagrobtus juvelyrinius dirbinius(t.7, b.l.45-46).

Liudytojos I. R. parodymais apie tai, kad yra kaltinamojo L. R. motina. Sūnus mokėsi Suaugusiųjų profesinio rengimo centre. Ten susipažino ir susidraugavo su A. Ž.. Šis pradėjo lankytis pas juos namuose, bendrauti su jos sūnumi. Sūnus jį pristatydavo kaip grupioką. Atrodė, kad A. Ž. turtingų tėvų vaikas, nes atvažiuodavo su brangia mašina. Atvažiuodavo vienas, o kartais ir savo draugę atsiveždavo. Paskui prasidėjo išvažinėjimai vakarais. Tai nepatiko. Skambindavo sūnui, rašydavo žinutes, klausdavo, kur jis ir kada grįš. Taip buvo ir nagrinėjamos vagystės naktį. Kai sūnus negrįžo, telefonu jo ieškojo. Šis sakė, kad grįš ryte, nes lieka pas draugę. Labai ant jo už tai pyko. Grasino išvyti iš namų. Tą kartą grįžęs iškart nuėjo miegoti. Tik kai po šio įvykio į namus atvyko policija, iš pareigūnų sužinojo apie vagystę iš L. R. namų. Po to prasidėjo sūnaus konfliktai su A. Ž.. Sūnus sakė, kad pastarasis jam grasina. Jo bijojo. Jam skambindavo, bet sūnus, matydamas, kas skambina, neatsiliepdavo. Sakė, kad dėl tos vagystės. Apie pačią vagystę iš L. R. buto sužinojo iš tyrėjų, o paskui jau ir iš paties sūnaus. Tada jau sužinojo, kad vagystė įvyko tą pačią naktį, kuomet jis reikalavo sūnaus sugrįžti iš draugės į namus. Sūnus papasakojo, kad tą vagystę sumanė A. Ž.. A. Ž. draugė stebėjo L. R. namus, kol paskutiniai žmonės iš jų išvyks. Tada A. Ž. nuvežė jos sūnų, T. P. ir dar vieną vaikiną. Jie ėjo vogti į tą namą. Sūnus pasakojo, kad jie ėjo vogti tik pinigų. Daiktų imti nebuvo galima. Sakė, kad rado ir pavogė pinigus. Juos atidavė A. Ž.. Šis davė jiems po 300 eurų už vagystę. Kitus pasiliko sau. Sūnus papasakojo viską. Apie daiktų vagystę nebuvo jokios kalbos. Kalba buvo tik apie pinigus. Be to, namuose po vagystės nebuvo atsiradę jokių svetimų daiktų. Sūnus prisiekinėjo, kad vogė jie tik pinigus. Po šio įvykio, kai neliko blogų draugų, vaikas pasitaisė. Yra dar nusikaltęs su T. P.. Bet jis dar gali pasitaisyti. Namuose jis geras ir nėra su juo problemų(t.7,b.l.83-84).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: L. R. pranešimu, kad 2017-03-22 apie 07.30 val., sugrįžęs į namus, esančius Mokolų g. 35 a, Mokolų k., Marijampolės sav., pastebėjo, kad išlaužus terasos duris, įsibrauta į namus ir pagrobti įvairūs daiktai bei iš seifo pagrobta 5000 eurų ir 2000 dolerių (t.1, b.l. 19-20); 2017-03-22 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas gyvenamojo namo vidus bei teritorija aplink jį. Įvykio vietoje paimta plokštelė su audinio pėdsaku, išliejos su laužimo įrankių pėdsakais, plokštelė su avalynės pėdsakais, kurie supakuoti į vokus Nr. 1, Nr. 2 Nr. 3 ( t.1, b. l. 23-41); 2017-11-29 tarnybiniu pranešimu, kad įvykio vietoje buvo surastas ir apžiūrėtas peilių rinkinys, padarytos fotonuotraukos (t.1, b.l. 42-45); 2017-04-19 R. L. savo iniciatyva pateikė medžiaginį rudos spalvos maišą ir baltos spalvos vienkartines pirštines (b.l.103-104, t.1).; 2017-05-04 Kratos protokolu, iš kurio matyti, kad T. P. gyvenamosiose patalpose rasti ir paimti 5 vienetai kuprinių, mobilaus ryšio telefonai „Nokia“ (4 vnt.), mobilaus ryšio telefonas „Motorolla“, mobilaus ryšio telefonas LG su SIM kortele, kurie apžiūrėtai ir pakvitavimu perduoti T. P. (t.1, b.l.113-116, 117-127). Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017-04-14, 2017-04-21 nutartimis buvo kontroliuojama elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija bei daromi įrašai, kuriuose užfiksuota informacija, patvirtinanti A. Ž., T. P., L. R., G. R. nusikalstamas veikas, pokalbių fragmentai stenografuoti, tačiau dėl jų konspiratyvumo, mažai informatyvūs (b.l.135-136, 138-140, 151-153,t. 1,7-9, t. 2). Laikmena su pokalbių įrašu pateikia bylos medžiagoje (b.l.12, t. 2). Specialisto išvada Nr. 64-(96)-IS1-101, iš kurios matyti, kad nustatyti ar avalynės padų pėdsakai rasti 2017-03-22 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, ir užfiksuoti ant trijų daktiloskopinių plokštelių yra tinkami konkrečiai avalynei identifikuoti, galima tik pateikus konkrečią avalynę (t.2, b.l 87-88, 89-91); 2017-12-22 AB „Lietuvos draudimas“ dokumentais apie L. R. vagystės metu padarytą turtinę žalą ( t. 2, b. l. 99-170); Savanoriško daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad 2017-04-25 L. R. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ ir SIM kortelę „Labas“, kurie apžiūrėti, nukopijuota informacija, kuri patalpinta kompiuterinėje laikmenoje DVD+R, diskas reg. 64-LK-301 (t.4, b.l.55-56, 57, 58, 60-61); Savanoriško daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad 2017-04-25 T. P. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Black Berry“ ir SIM kortelę „Labas“, kurie apžiūrėti, nukopijuota informacija, kuri patalpinta kompiuterinėje laikmenoje CD-R, diskas reg. 64-LK-302 (t.5, b.l.38-39,40,4143-44); Savanoriško daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad 2017-04-26 I. N. pateikė du mobilaus ryšio telefonus „Samsung“ su SIM kortelėmis „Labas“, kurie apžiūrėti, nukopijuota informacija, kuri patalpinta kompiuterinėje laikmenoje DVR+R, reg. 64-LK-300 (t. 6, b.l. 45-46, 47, 50-59); 2017-04-27 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, jog šio procesinio veiksmo metu T. P. parodo ir paaiškina vagystės iš namo aplinkybes (t. 5, b.l. 46-61); 2017-04-27 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, jog šio procesinio veiksmo metu L. R. parodo ir paaiškina vagystės iš namo aplinkybes (t.4, b. l. 63-80); 2017-11-30 L. R. pateiktu susirašinėjimu iš socialiniame tinkle „Facebook“, iš kurio matyti, jog A. Ž. rašo L. R., klausinėja jo apie aplinkybes, susijusias su įvykdyta vagyste(t.4, b.l. 51-54); Savanoriško daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis L. R. pateikė savo susirašinėjimą su kaltinamuoju A. Ž., iš kurio turinio matyti, jog A. Ž. pripažįsta įvykdęs vagystę, tačiau neigia nukentėjusiojo nurodytą žalos sumą, siūlo susitikti(t.7,b.l.103-107); Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019-05-27 įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-178-416/2019(t.7, b.l.127-142).

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę ir teismui ištyrus įrodymus, neabejotinai nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis padarė teismo nustatytus veiksmus. Jo veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto sugadinimo kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius.

Atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus ir 2019-05-27 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytas aplinkybes kaltinamajam iš kaltinimo šalinamas bendros 6380,00 eurų vertės daiktų pagrobimas. Šią sumą minusavus iš pirminiame kaltinime nurodytos pagrobto turto bendros vertės, pagrobto turto vertė nebesiekia 250 MGL(BK 190 straipsnis), todėl ir šio kaltinamojo, kurio atžvilgiu byla buvo išskirta, veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir perkvalifikuojama į BK 178 straipsnio 2 dalį kaip turinti vieną kvalifikuojantį požymį – padaryta įsibraunant į patalpą.

Civilinis ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė 7065,13 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo iš už žalą atsakingų asmenų, t.y., kaltinamųjų.

Kaip matyti iš byloje esančio 2019-05-27 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. N1-178-416/2019, išnagrinėtoje byloje išspręstas aukščiau paminėto civilinio ieškovo ieškinio civilinių atsakovų A. Ž., T. P. ir L. R. atžvilgiu. Civilinis ieškinys atsakovo G. R. atžvilgiu išspręstas nebuvo, kadangi byla jo atžvilgiu buvo išskirta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apžvelgdamas teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymą baudžiamosiose bylose konstatavo, jog atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteistojo asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. Šioje byloje sprendžiamas analogiškas atvejis.

Kaip jau buvo minėta, pririmtu ir įsiteisėjusiu nuosprendžiu A. Ž., T. P. ir L. R. pripažinti kaltais ir nuteisti bei iš jų solidariai priteista solidariai civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 7065,16 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Todėl sprendžiant G. R. civilinės atsakomybės klausimą pagal civilinio ieškovo pareikštą ieškinį, teismas vadovaujasi aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika. Kadangi G. R. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis, iš jo turtinė žala AB „Lietuvos draudimas“ naudai solidariai priteisiama su ankstesniais nuosprendžiais nuteistaisiais asmenimis. Todėl iš G. R., A. Ž., T. P. ir L. R. AB „Lietuvos draudimas“ naudai solidariai priteistina 7065,16 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino dėl padarytų baudžiamojo įstatymo numatytų veikų ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas atsižvelgia į kaltinamojo socialinę brandą, į tai, kad į nusikalstamą veiką jis buvo įtrauktas pasinaudojant jo socialinės brandos stoka. Padarė dvi nusikalstamas veikas, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai. Viena iš jo įvykdytų nusikalstamų veikų priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o kita – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Veikas padarė dar būdamas nepilnametis. Teismas sprendžia, kad už kiekvieną iš bausmių kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, didesnė už sankcijos vidurkį. Paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių bei 65 straipsnio pagrindu subendrintina su 2019-05-14 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu jam nustatyta subendrinta bausme. Skiriant galutinę bausmę, bausmės bendrintos dalinio sudėjimo būdu. Nustatant pridėtinos bausmės dalį įvertinama padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumas, kaltinamojo asmenybė, prie griežtesnės subendrintos bausmės pridėtina dalis šiuo nuosprendžius skirtos bausmės.

Kadangi byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baubiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1(vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1(vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 ir 9 dalimis bei BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, 2019-05-30 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu skirtą 1(vienerių)metų 4(keturių)mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas, iš dalies sudėti su šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės iš bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams. Skirti auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 87 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 5 punkte ir 4 dalyje ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigoti 12 mėnesių mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo 2019-03-26 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos - 2019-04-16.

BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindu į bausmės laiką G. R. įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2019-05-07 iki 2019-05-30.

G. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.

Iš G. R., A. Ž., L. R. ir T. P. solidariai civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteisti 7065,16 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, kuri solidariai iš A. Ž., L. R. ir T. P. buvo priteista 2019-05-27 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-178-416/2019.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Laimondas Noreika