Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, teistas: 1) 2017-09-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo; 2) 2017-10-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.; 3) 2019-01-22 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2017-10-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi, prieš tai švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant šias pareigas: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-05-22 15 val. 45 min. iki 2018-05-23 16 val. 50 min. (2 paros), 4) 2019-03-06 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalį - laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 ir 9 dalimis bei BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, 2019-01-22 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu skirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, iš dalies sudėta su šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės iš bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu į bausmę įskaitytas laikas, įskaitytas 2019-01-22 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant šias pareigas: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, teistas: 1) 2016-11-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu mokytis Marijampolės profesinio rengimo cente bei uždrausti bendrauti su Š. Č.; 2) 2018-02-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, skiriant teismo įpareigojimus ir draudimus: bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis; 3) 2019-01-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu, prie šios bausmės pridėta dalis 2018-02-06 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., bausmės pabaiga 2019-12-24, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini) nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, teistas: 1) 2015-11-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nebendrauti su A. S.. Taikytas BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažinta 1/3, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nebendrauti su A. S.; 2) 2016-01-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant bausmės metu būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., taip pat tęsti mokslą. Taikytas BK 64¹ straipsnis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės metu būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., taip pat tęsti mokslą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė iš dalies sudėta su 2015-11-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val. bei tęsti mokslą; 3) 2018-02-06 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 mėnesiams. BK 92 straipsnio tvarka paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę, numatytą 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 87 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 5 punkte ir 4 dalyje ir įpareigotas 12 mėnesių mokytis arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) 2018-04-20 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant per šį laiką mokytis arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 ir 9 dalimis bei BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, 2018-02-06 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu skirtą 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę iš dalies sudėti su šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir paskirti subendrintą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams. Skirti auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 87 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 5 punkte ir 4 dalyje ir įpareigoti 12 mėnesių mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2018-02-06 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendį; 5) 2019-03-06 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis - laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 ir 9 dalimis bei BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, 2018-04-20 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu skirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, iš dalies sudėta su šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės iš bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėti 1 metams 6 mėnesiams. Skirtos auklėjamojo poveikio priemonės, numatytos BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 87 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 5 punkte ir 4 dalyje ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigotas 12 mėnesių mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į bausmės laiką įskaitytas 2018-04-20 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu įskaitytas bausmės periodas, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž., T. P., L. R., asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta bei asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pagrobė svetimą turtą įsibraudami į patalpą, bei sugadino svetimą turtą: 2017 m. kovo 21 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto sutarę pagrobti svetimą turtą, turėdami duomenis apie nukentėjusiajam L. R. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių daiktų išsidėstymą, A. Ž. savo transporto priemone automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su nusikaltimo darymo įrankiais į nusikaltimo darymo vietą atvežė T. P., L. R. ir asmenį, kurio atžvilgiu byla išskirta, o pats su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, išžvalgė įvykio vietą, o T. P., L. R. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, per metalinėje tvoroje esančią angą pateko į L. R. priklausančio nuosavo namo kiemą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu išlaužė terasos duris, kurių vertė 1553,14 eurų, įsibrovė į patalpą, kur sugadino 60 eurų vertės stalo įrankius, 22,50 eurų vertės komodą bei 16,35 eurų vertės seifą ir pagrobė L. R. priklausantį turtą – 5000 eurų grynųjų pinigų, 2000 dolerių grynųjų pinigų, 3 butelius alkoholinių gėrimų, kurių vertė – 10 eurų, 7 eurai ir 29 eurai, bendra 46 eurų vertė, tokiais savo bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam L. R. priklausantį turtą 5046,00 eurų ir 2000 dolerių vertės, bei sugadino L. R. priklausančio turto už 1651,99 eurus, tai yra A. Ž. ir L. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, o T. P. veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu nepilnametis ir nebuvo sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Apklaustas kaltinamuoju A. Ž. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas. Tačiau nesutinka su kaltinimais pilnoje apimtyje. Nepripažįsta kaltinimo dėl tyčinio turto sugadinimo, kadangi pats patekime į nukentėjusiojo namą nedalyvavo ir nieko negadino. Taip pat nepripažįsta pilnai kaltinimo dėl turto pagrobimo ir jo kvalifikavimo stambiu mastu. Jokie daiktai iš namo pagrobti nebuvo, o tikslas buvo tik grynieji pinigai, kurių suma kaltinime taip pat neatitinka tikrovės. Buvo kurį laiką draugavęs su nukentėjusiojo dukra, lankęsis tuose namuose. Žinojo, kad žmonės gyvena pasiturinčiai, gali turėti pinigų. Tuo metu pačiam buvo labai reikalingi pinigai, todėl ryžosi vagystei. Nusikaltimą nutarė daryti su I. N., L. R., T. P. ir G. R.. Su jais susitiko ir prieš vagystę aptarė jos aplinkybes. Buvo nutarta, kad į namas eis T. P., L. R. ir G. R.. Jiems nupasakojo apie kiemo teritoriją ir namo vidaus išdėstymą, t.y., kambarius. Pats asmeniškai namuose seifo nebuvo matęs, bet darė prielaidą, kad jei namuose yra pinigų, jie būtinai turi būti seife. Todėl liepė jiems ieškoti seifo su pinigais. Patekimui į namo vidų buvo nuspręsta išlaužti duris arba langą. Nuėjus pasirinkti tokią vietą, kuri lengviausiai išlaužiama. Tuo tikslu jiems davė laužtuvą, kurį turėjo automobilio bagažinėje. Jis taip pat galėjo būti reikalingas, jeigu būtų buvęs rastas seifas ir reikalinga jį išlaužti. Suderino, kad su I. N. šį trejetą nuveš iki nukentėjusiojo namų, o pats su I. N. lauks jų skambučio ir tada atvažiuos jų pasiimti. Visiems trims einantiems į namą buvo pasakyta, kad imtų tik pinigus ir jokiu būdu nevogtų jokių daiktų, nes pagal juos po to galima atsekti žmones. Jis pats su I. N. iki nusikaltimo teritorijos atliko žvalgybą, ar saugu bus eiti į namą. Žinojo, jog nukentėjęs naudojasi automobiliu „Škoda“, todėl stebėjo, ar jis yra prie namų, kada ir kur išvyks. I. N. buvo išlipusi iš jo mašinos ir ėjo arčiau pažiūrėti, ar jau nieko nėra namuose. Kuomet nutarė, kad nukentėjusiojo namuose jau nieko nėra, automobiliu T. P., L. R. ir G. R. nuvežė prie vietos. Išleido gal 100 metrų nuo nukentėjusiojo namo. Tada su I. N. išvyko link miesto ir laukė iš jų žinių. Kiek laiko nuo jų išleidimo praėjo, pasakyti negali. Bet laukti neprailgo. Jie paskambino ir nuvažiavo jų pasiimti. Su jais nuvyko prie Balsupiuose esančio tvenkinio. Tada jie padavė pinigus. Tikslios sumos neprisimena, bet buvo doleriai ir svarai. Eurų nebuvo. Tikrai nebuvo taip, kaip nurodoma kaltinime – 2000 dolerių ir 5000 eurų. Tiek pinigų nebuvo. Kadangi pats pinigus keitė, atsimena, jog po jų iškeitimo keitykloje buvo apie 2500 eurų. Jau vėliau juos keitė Kauno prekybos centre „Mega“ esančioje keitykloje. Didesnė dalis pinigų liko pas jį. Kiek davė pinigų G. R., T. P. ir L. R., dabar jau neatsimena. Kai buvo prie ežero, ten sudegino kaip kuriuos rūbus, batus ir kaukes, kurias jie turėjo. Taip pat patikrino, ar jie neparsinešė iš namo kokių nors daiktų, nes ką nors imti buvo uždrausta kategoriškai. Jie pasakė, kad iš namo nieko nepaėmė, išskyrus tris alkoholio butelius. Tada juos dar patikrino, paimtą alkoholį išpylė ir butelius sumetė į vandens telkinį. Ten paskandino ir turėtą laužtuvą. Visą naktį praleido prie tvenkinio. Ryte išsiskirstė. Jokių daiktų iš buto neėmė. Nebuvo jokių juvelyrinių dirbinių, kompiuterinės ar fototechnikos. Todėl su kaltinimu ir nesutinka. Pinigų taip pat tiek nebuvo. Nukentėjęs ant jo pyko, todėl nurodė didelę sumą, kad jį ilgam pasodintų. Nukentėjęs netgi buvo atsiuntęs pas jį žmones, kurie jį gąsdino ir reikalavo atsiskaityti. Patvirtino, jog yra vagystės klausimu susirašinėjęs su nukentėjusiuoju. Rašė todėl, kad nukentėjusysis teigė, jog buvo pavogti daiktai ir didelė suma pinigų. Jie to tikrai nepadarė. Dėl to susirašinėjime ir pavartojo terminą apie protingą ribą, nes jo nurodytoji tikrai toli nuo realybės. Ieškojo galimybės susitikti su nukentėjusiuoju, atsiprašyti, susitarti dėl atsiskaitymo už tai, ką tikrai padarė ir kad nukentėjęs pasakytų tiesą, kas iš tikro buvo pagrobta. Tačiau nukentėjęs nėjo į kontaktą, todėl dialogo ir nebuvo. Lieka prie savo parodymų, kad buvo pagrobta tik pinigų suma doleriais ir svarais, kuriuos iškeitus išėjo tik apie 2500 eurų. Daiktų pagrobta nebuvo. Ieškinio kaltinimo apimtyje nepripažįsta.

Apklaustas kaltinamuoju L. R. paaiškino, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Iš pradžių teigė, jog nepripažįsta kaltinimo dėl turto sugadinimo, nes pats neatliko visų įsibrovimo į namą veiksmų, kadangi duris su laužtuvo pagalba bandė išlaužti G. R.. Jis tuo metu stebėjo aplinką. Netrukus atėjo G. R. ir pasakė, kad nepavyksta įsilaužti. Tada nuėjo ir jis pats stūmė duris. Jos nesunkiai atsidarė. Toliau paaiškino, kad pripažįsta sugadinęs nukentėjusiojo turtą, kadangi jis buvo sugadintas jų visų bendrais veiksmais. Kaltę dėl vagystės pripažįsta tik iš dalies, kadangi buvo pagrobti iš name esančio seifo tik pinigai ir ne ta suma, kuri nurodyta kaltinime. Viskas prasidėjo nuo to, kad atvažiavo į namus A. Ž.. Tada jis pasikvietė T. P.. Jie sėdo į mašiną. Jau bebūnant mašinoje A. Ž. pasiūlė apvogti tą namą. Dar buvo jo draugė ir G. R.. Iš pradžių nesutiko, bet paskui buvo įkalbėtas. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jie pasiėmė kuprines, kaukes, vienkartines pirštines ir žibintuvėlius. Juos mašina netoli namo atvežė A. Ž., kai jis su drauge įsitikino, kad yra saugu, liepė jiems eiti į vidų. Kaip jau minėjo, duris laužtuvu, kurį davė A. Ž., laužė G. R.. Paskui atstūmė jis ir jie pateko į vidų. Ieškojo bute seifo su pinigais. Buvo sutarta, kad daiktų neims, nes pagal daiktus juos galėtų paskui atsekti. Iš pradžių rūbinėje rado metalinį lagaminėlį. Pamanė, kad ten ir yra pinigai. Tada jį išsinešė į lauką ir išlaužė. Tada pamatė, kad jame yra įvairūs stalo įrankiai, o ne pinigai. Todėl tą lagaminėlį su įrankiais kaip nereikalingą numetė kieme po eglėmis ir paliko. Tada vėl ieškojo seifo. Jį rado toje pačioje rūbinėje po kažkokiomis dėžėmis. Jo beieškant, jis dar sulaužė už seifo buvusią sieną. Tada bandė patekti į seifo vidų. Laužtuvo nenaudojo, kadangi juo seifo išlaužti neina. Bandė kaišioti kažką į spyną. Paskui seifas pats atsidarė. Mano, kad jis kažkieno prieš tai buvo pragręžtas. Seife buvo kažkokie popieriai ir pinigai. Pinigus jis paėmė iš seifo asmeniškai. Dalis pinigų buvo voke. Vėliau juos atidavė A. Ž. visus. Ikiteisminiame tyrime galėjo nurodyti ir neteisingai, bet dabar gerai prisimena, kad pinigai buvo doleriai ir svarai. Dolerių buvo daugiau. Ir tikrai atsimena, kad ten nebuvo eurų. Seife jokių juvelyrinių dirbinių nepastebėjo. Jei jų ir būtų buvę, nebūtų ėmę, nes buvo sutarta, kad ims tik pinigus. Kiek atsimena, pinigus mašinoje perskaičiavo ir tikrai nebuvo tokių sumų kaip kaltinime. Dabar neatsimena tos sumos, kokia buvo. Tada išeidami dar bare rado alkoholio ir paėmė tris butelius. Jei teisingai atsimena, tai du butelius pasiėmė G. R. ir vieną T. P.. Tada susisiekė su A. Ž.. Jis juos paėmė ir jie vyko prie ežero Balsupiuose. Ten sudegino kaukes, avalynę, pirštines. A. Ž. visus apieškojo ir radęs alkoholį, jį išpylė, o butelius sumetė į ežerą. Tikrai niekas nepaėmė jokių juvelyrinių dirbinių ir kaltinime nurodytų daiktų. Sekančią dieną jam A. Ž. davė 300 eurų. Su A. Ž. ir T. P. važiuoti į Klaipėdą jis atsisakė. Po to jam davė dar 300 eurų, kad smulkiomis dalimis perduotų G. R., tačiau jam pinigų jis nedavė. Dėl to su A. Ž. susipyko. A. Ž. jam grasino. Susirašinėjimą su A. Ž. pateikė policijai. Daugiau neturi ką pasakyti. Ieškinio kaltinimo apimtyje nepripažįsta.

Apklaustas kaltinamuoju T. P. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad visų nusikaltimo detalių jau neatsimena. Pripažįsta, jog dalyvavo vagystėje iš nukentėjusiojo namo. Pripažįsta, jog iš ten buvusio seifo buvo pavogti pinigai, bet ne ta suma, kaip nurodyta kaltinime. Buvo pavogti trys buteliai alkoholio. Jokių kompiuterių, fotoaparatų, laikrodžių ar aukso dirbinių niekas nevogė. Po suėmimo buvo išsigandęs ir davė dalį neteisingų parodymų, kad bute buvo ir pats A. Ž., kad dalyvavo dar kažkoks draugas. Taip padarė, kadangi buvo išsigandęs, jog juos į vagystę įtraukęs A. Ž. iš jos išeis sausas, nes jis vienintelis iš jų nebuvo bute. Todėl pamelavo, kad buvo ir jis. Iš tikro, jis juos pasiėmė iš namų ir pasiūlė apvogti butą. Sakė, kad ten turi būti seifas ir daug pinigų. Paaiškino, kaip atrodo kiemas ir namo vidus. Davė jiems pirštines ir kaukes. Dar turėjo žibintuvėlius. Davė laužtuvą įsibrauti į namą. Sakė, kad reikia rasti ir įsibrauti, kur lengviau – per duris ar langą. Jiems pavyko išlaužti terasos duris. Dar A. Ž. buvo liepęs name padaryti betvarkę, išmėtyti daiktus, kad šeimininkas jo neįtartų, o galvotų, kad čia atsitiktiniai vagys viską išvertė. Ieškodami rūbinėje seifo, jie rado metalinį lagaminėlį. Jis buvo užrakintas. Pamanė, kad čia tas seifas su pinigais,. Todėl išėjo į kiemą ir jį išlaužė. Ten buvo stalo įrankiai. Todėl lagaminėlį su įrankiais numetė namo kieme po eglėmis, o patys grįžo į butą toliau ieškoti seifo. Seifo ieškojo rūbinėje. Dabar neatsimena, bet atrodo, kad A. Ž. buvo sakęs, kad jis yra būtent ten. Seifą rado po batų dėže. Jis taip buvo paslėptas. Ten buvo ir daugiau dėžių, todėl seifo nesimatė. Seifą rado L. R.. Jis bandė į jo spyną kažką kišti ir taip į jį patekti. Tik paskui paaiškėjo, kad seifas buvo neužrakintas, o į jį bandė įsilaužti. Jis L. R. atsidarė pats visai netyčia, kadangi buvo neužrakintas. Jis pasakė, kad seife rado pinigus ir galima eiti. Matė, kad pas L. R. rankoje buvo išsipūtęs pluoštelis pinigų. Kai L. R. paėmė pinigus, jis tuo metu per langą stebėjo aplinką ir matė pinigus, kai jie jau buvo rankoje. Tada išėjo. Dar pasiėmė tris butelius alkoholio. Daiktų jokių neėmė, nes buvo sutarta nieko be pinigų neimti. Tada išsikvietė A. Ž.. Jis juos paėmė ir jie nuvažiavo prie tvenkinio Balsupiuose. Ten sudegino avalynę, pirštines, kaukes. Jis pats ant jų pylė degų skystį ir sudegino. Kur dingo laužtuvas, neatsimena. Jis galėjo likti mašinoje arba galėjo būti išmestas į tvenkinį. Mašinoje skaičiavo pinigus. Buvo prisnūdęs, todėl tikslios sumos neprisimena. Galėjo būti 2000 dolerių ir apie 1900 svarų. Bet garantuoti negali. Tikrai nebuvo 5000 eurų, kaip rašoma kaltinime. Jokių daiktų neėmė iš namo ir jų nematė. Tikrai nebuvo juvelyrinių gaminių, kompiuterių ir fotoaparatų. A. Ž. bute nebuvo, todėl jų paimti negalėjo. Jis pats su L. R. tikrai jokių iš paminėtų daiktų neėmė. Už G. R. negarantuoja, bet jis tikrai negalėjo vienas tiek paimti ir išnešti. Jie būtų pastebėję. Be to, A. Ž. patikrino ir rastą alkoholį išpylė, o butelius nuskandino tvenkinyje. Taip būtų radęs pas juos ir daiktus, jei jie būtų paimti. Sekančią dieną A. Ž. jam davė 300 eurų. Jie kartu vyko į pajūrį. Pas A. Ž. tuo metu buvo ir eurų, ir dolerių, bet jis tuos dolerius ten keisdavo. Kiek pinigų jis pajūryje su A. Ž. kartu išleido, nežino. Bet už viską mokėdavo A. Ž.. nemano, kad per tiek laiko jie būtų galėję išleisti 7000 eurų, t.y., kiek parašyta kaltinime – 2000 dolerių ir 5000 eurų. Ieškinio kaltinimo apimtyje nepripažįsta.

Liudytoja R. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad pažįsta kaltinamąjį A. Ž.. Su juo susipažino, kuomet kartu mokėsi gimnazijoje. Po to apie metus laiko jie draugavo. A. Ž. lankydavosi jos tėvų namuose, praleisdavo juose gana daug laiko kartu su ja. Todėl jis žinojo kambarių išsidėstymą. Taip pat mano, jog galėjo žinoti ir kur yra seifas, nes jis dėžėje buvo tik dėl akių paslėptas. Būdamas su ja kartu namuose, jis turėjo galimybę pastebėti, kad yra seifas ir kur jis yra. Gal po metų jų draugystė nutrūko. A. Ž. buvo pašėlusio būdo, todėl galėjo organizuoti šią vagystę. Vagystė iš jos tėvų namų buvo įvykdyta 2017 m. kovo mėnesį. Kai ji įvyko, jos draugystė su A. Ž. jau buvo nutrūkusi apie metus laiko. Po vagystės tėtis įtarė dėl jos A. Ž., nes jis buvo vienintelis pašalinis žmogus, kuris dažnai lankydavosi jų namuose ir žinojo, kas ir kur namuose yra padėta. Kiek jai yra žinoma, iš jų namų dingo nemaža pinigų suma. Jie buvo seife. Pagrobtų pinigų suma jai nežinoma, nes tai tėvų pinigai. Taip pat dingo kompiuteris „Apple“, fotoaparatas, keli buteliai alkoholio, kažkokie tėvų papuošalai. Apie juos smulkmenų nežino. Po šios vagystės A. Ž. su ja susisiekęs nebuvo. Daro prielaidą, kad šį nusikaltimą galėjo padaryti jis.

Liudytojas A. Č. paaiškino, kad yra AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Nukentėjusysis buvo jų bendrovėje apsidraudęs turtą, todėl po vagystės buvo jam atlyginta žala. Nustačius kaltinamuosius bendrovė pareiškė civilinį ieškinį šioje byloje. Jų bendrovės, kaip civilinio ieškovo, atstovas byloje nedalyvauja, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Jis į bylą pakviestas kaip liudytojas, nes atliko žalos paskaičiavimus ir žino šiuos duomenis. Viso nukentėjusiajam draudimo bendrovė išmokėjo 7065,13 eurų nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Visų pirma, buvo padaryta žala įsibraunant į namą. Buvo sugadintas turtas. Kadangi buvo įsibrauta per terasos langą, nukentėjęs pateikė langų remonto sąmatą 2008,50 eurų sumai. Kadangi bendrovei nebuvo pateikti langų pirkimo dokumentai, 2017-04-19 išmokėta už turto sugadinimą tik dalis sumos 1025,29 eurai. Kitos sumos išmokėtos už pagrobtą turtą bei namuose buvusio turto sugadinimą, tokius daiktus kaip komoda, seifas ar stalo įrankiai. Viso už šį segmentą išmokėta 6039,84 eurų.

Apdrausdamas turtą, klientas buvo pasirinkęs draudimo variantą, pagal kurį įvykus draudiminiam įvykiui – vagystei – už namie laikytus grynus pinigus atlyginama tik 1500,00 eurų žala. Kas pagrobiama virš šios sumos nėra atlyginama. Todėl klientas neprivalo nurodyti draudimui, kokia grynų pinigų suma realiai disponuoja ir ją laiko namuose. Todėl draudimo bendrovei šiuo atveju apie grynuosius pinigus, kokia suma buvo laikoma ir dingo, šiuo atveju nebuvo žinoma. Buvo atlyginta maksimali pagal sutartį šiuo atveju 1500,00 eurų suma. Analogiškai sutartis buvo sudaryta ir dėl juvelyrinių dirbinių. Maksimali atlyginama suma irgi 1500,00 eurų. Klientas dirbinių deklaruoti neprivalo. Klientas, turėdamas daug juvelyrinių dirbinių, t.y., viršijančių šią sumą, juos turi draustis atskira sutartimi. Tada jie deklaruojami. Šiuo atveju bendrovei, kaip ir dėl grynųjų pinigų, nebuvo žinoma, už kokią sumą buvo pagrobta dirbinių, bet buvo tikėta kliento parodymais ir atlyginta maksimali pagal sutartį 1500,00 eurų suma už pagrobtus juvelyrinius dirbinius.

Liudytoja I. R. paaiškino, kad yra kaltinamojo L. R. motina. Sūnus mokėsi(duomenys neskelbtini). Ten susipažino ir susidraugavo su A. Ž.. Šis pradėjo lankytis pas juos namuose, bendrauti su jos sūnumi. Sūnus jį pristatydavo kaip grupioką. Atrodė, kad A. Ž. turtingų tėvų vaikas, nes atvažiuodavo su brangia mašina. Atvažiuodavo vienas, o kartais ir savo draugę atsiveždavo. Paskui prasidėjo išvažinėjimai vakarais. Tai nepatiko. Skambindavo sūnui, rašydavo žinutes, klausdavo, kur jis ir kada grįš. Taip buvo ir nagrinėjamos vagystės naktį. Kai sūnus negrįžo, telefonu jo ieškojo. Šis sakė, kad grįš ryte, nes lieka pas draugę. Labai ant jo už tai pyko. Grasino išvyti iš namų. Tą kartą grįžęs iškart nuėjo miegoti. Tik kai po šio įvykio į namus atvyko policija, iš pareigūnų sužinojo apie vagystę iš L. R. namų. Po to prasidėjo sūnaus konfliktai su A. Ž.. Sūnus sakė, kad pastarasis jam grasina. Jo bijojo. Jam skambindavo, bet sūnus, matydamas, kas skambina, neatsiliepdavo. Sakė, kad dėl tos vagystės. Apie pačią vagystę iš L. R. buto sužinojo iš tyrėjų, o paskui jau ir iš paties sūnaus. Tada jau sužinojo, kad vagystė įvyko tą pačią naktį, kuomet jis reikalavo sūnaus sugrįžti iš draugės į namus. Sūnus papasakojo, kad tą vagystę sumanė A. Ž.. A. Ž. draugė stebėjo L. R. namus, kol paskutiniai žmonės iš jų išvyks. Tada A. Ž. nuvežė jos sūnų, T. P. ir dar vieną vaikiną. Jie ėjo vogti į tą namą. Sūnus pasakojo, kad jie ėjo vogti tik pinigų. Daiktų imti nebuvo galima. Sakė, kad rado ir pavogė pinigus. Juos atidavė A. Ž.. Šis davė jiems po 300 eurų už vagystę. Kitus pasiliko sau. Sūnus papasakojo viską. Apie daiktų vagystę nebuvo jokios kalbos. Kalba buvo tik apie pinigus. Be to, namuose po vagystės nebuvo atsiradę jokių svetimų daiktų. Sūnus prisiekinėjo, kad vogė jie tik pinigus. Po šio įvykio, kai neliko blogų draugų, vaikas pasitaisė. Yra dar nusikaltęs su T. P.. Bet jis dar gali pasitaisyti. Namuose jis geras ir nėra su juo problemų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: L. R. pranešimu, kad 2017-03-22 apie 07.30 val., sugrįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad išlaužus terasos duris, įsibrauta į namus ir pagrobti įvairūs daiktai bei iš seifo pagrobta 5000 eurų ir 2000 dolerių (t.1, b.l. 19-20); 2017-03-22 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas gyvenamojo namo vidus bei teritorija aplink jį. Įvykio vietoje paimta plokštelė su audinio pėdsaku, išliejos su laužimo įrankių pėdsakais, plokštelė su avalynės pėdsakais, kurie supakuoti į vokus Nr. 1, Nr. 2 Nr. 3 ( t.1, b. l. 23-41); 2017-11-29 tarnybiniu pranešimu, kad įvykio vietoje buvo surastas ir apžiūrėtas peilių rinkinys, padarytos fotonuotraukos (t.1, b.l. 42-45); 2017-04-19 R. L. savo iniciatyva pateikė medžiaginį rudos spalvos maišą ir baltos spalvos vienkartines pirštines (b.l.103-104, t.1).; 2017-05-04 Kratos protokolu, iš kurio matyti, kad T. P. gyvenamosiose patalpose rasti ir paimti 5 vienetai kuprinių, mobilaus ryšio telefonai „Nokia“ (4 vnt.), mobilaus ryšio telefonas „Motorolla“, mobilaus ryšio telefonas LG su SIM kortele, kurie apžiūrėtai ir pakvitavimu perduoti T. P. (t.1, b.l.113-116, 117-127). Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017-04-14, 2017-04-21 nutartimis buvo kontroliuojama elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija bei daromi įrašai, kuriuose užfiksuota informacija, patvirtinanti A. Ž., T. P., L. R., G. R. nusikalstamas veikas, pokalbių fragmentai stenografuoti, tačiau dėl jų konspiratyvumo, mažai informatyvūs (b.l.135-136, 138-140, 151-153,t. 1,7-9, t. 2). Laikmena su pokalbių įrašu pateikia bylos medžiagoje (b.l.12, t. 2). Specialisto išvada Nr. 64-(96)-IS1-101, iš kurios matyti, kad nustatyti ar avalynės padų pėdsakai rasti 2017-03-22 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, ir užfiksuoti ant trijų daktiloskopinių plokštelių yra tinkami konkrečiai avalynei identifikuoti, galima tik pateikus konkrečią avalynę (t.2, b.l 87-88, 89-91); 2017-12-22 AB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais apie L. R. vagystės metu padarytą turtinę žalą ( t. 2, b. l. 99-170); Savanoriško daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad 2017-04-25 L. R. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ ir SIM kortelę „Labas“, kurie apžiūrėti, nukopijuota informacija, kuri patalpinta kompiuterinėje laikmenoje DVD+R, diskas reg. 64-LK-301 (t.4, b.l.55-56, 57, 58, 60-61); Savanoriško daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad 2017-04-25 T. P. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Black Berry“ ir SIM kortelę „Labas“, kurie apžiūrėti, nukopijuota informacija, kuri patalpinta kompiuterinėje laikmenoje CD-R, diskas reg. 64-LK-302 (t.5, b.l.38-39,40,4143-44); Savanoriško daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad 2017-04-26 I. N. pateikė du mobilaus ryšio telefonus „Samsung“ su SIM kortelėmis „Labas“, kurie apžiūrėti, nukopijuota informacija, kuri patalpinta kompiuterinėje laikmenoje DVR+R, reg. 64-LK-300 (t. 6, b.l. 45-46, 47, 50-59); 2017-04-27 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, jog šio procesinio veiksmo metu T. P. parodo ir paaiškina vagystės iš namo aplinkybes (t. 5, b.l. 46-61); 2017-04-27 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, jog šio procesinio veiksmo metu L. R. parodo ir paaiškina vagystės iš namo aplinkybes (t.4, b. l. 63-80); 2017-11-30 L. R. pateiktu susirašinėjimu iš socialiniame tinkle „Facebook“, iš kurio matyti, jog A. Ž. rašo L. R., klausinėja jo apie aplinkybes, susijusias su įvykdyta vagyste(t.4, b.l. 51-54); Savanoriško daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis L. R. pateikė savo susirašinėjimą su kaltinamuoju A. Ž., iš kurio turinio matyti, jog A. Ž. pripažįsta įvykdęs vagystę, tačiau neigia nukentėjusiojo nurodytą žalos sumą, siūlo susitikti(t.7,b.l.103-107).

Nors kaltinamieji savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, teismas ją laiko pilnai įrodyta nustatytų aplinkybių ribose. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamieji neteisėtai įsibrovė į nukentėjusiajam priklausantį namą. Kad patekti į jo vidų, išlaužė terasos duris, padarydami 1553,14 eurų žalą. Namo viduje sugadino 60 eurų vertės lagaminėlį su stalo įrankiais, 22,50 eurų vertės komodą bei stengdamiesi į jį patekti - 16,35 eurų vertės seifą. Taigi, darant vagystę dar buvo sugadinta ir nukentėjusiojo turto 1651,99 eurų sumai. Kaltinamasis L. R. dėl tyčinio turto sunaikinimo kaltę pripažino tik slegiamas įrodymų naštos. A. Ž. savo kaltės nepripažino, tai motyvuodamas, jog asmeniškai fiziniame turto naikinime nedalyvavo, šių veiksmų atlikimo metu buvo kitur ir laukė grįžtančių į namą įsibrovusių bendrininkų. Tačiau teismas šią kaltinamojo motyvaciją atmeta, vertina kaip gynybinę taktiką siekiant išvengti atsakomybės. Bylos įrodymais nustatyta, kad būtent jis kitiems bendrininkams pasiūlė įvykdyti vagystę, aprūpino juos būtina informacija. Kitų kaltinamųjų bei paties J. Ž. parodymais neginčytinai nustatyta, jog jis bendrininkus, turėjusius betarpiškai patekti į nukentėjusiojo būstą, aprūpino ir įsibrovimo įrankiu – davė automobilyje turėtą laužtuvą. Taip pat nurodė, jog į namą reikia brautis per labiausiai pažeidžiamą vietą – langą arba duris, juos išlaužiant duotu laužtuvus. Taip pat nustatyta, kad būtent jo nurodymu, būdami name, kaltinamieji turėjo sukelti netvarką, kad nukreipti galimus įtarimus nuo A. Ž.. Taip pat turėjo surasti ir patekti į seifą, kad pagrobti pinigus. Būtent šių veiksmų metu buvo sugadinta komoda, sulaužytas lagaminėlis su stalo įrankiais, sugadintas seifas, kuris net nebuvo užrakintas. Taigi, A. Ž. bendrininkavimas tyčiniame nukentėjusiojo turto sugadinime įrodytas taip pat neginčijamai. Todėl kaltinamųjų L. R. ir A. Ž. veikos dėl nukentėjusiojo tyčinio turto sugadinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kvalifikuotos tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. T. P. su bendrininkais kartu atlikti veiksmai pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nekvalifikuoti pagrįstai, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis ir nebuvo sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamieji nuosekliai neigė kaltinimą šioje dalyje. Nurodė, jog jų susitarimas apėmė išimtinai tik grynųjų pinigų vagystę. Tiek pats A. Ž., tiek ir L. R. su T. P., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme tvirtino, jog ėjo vogti tik grynųjų pinigų. Jiems buvo uždrausta grobti bet kokius daiktus, nes pagal juos galima atsekti vagystės vykdytojus. Šį A. Ž. imperatyvų draudimą patvirtino ir L. R. su T. P.. Suradus ir pagrobus pinigus bei kaltinamiesiems pasitraukus į saugią vietą prie tvenkinio, buvo labai preciziškai sunaikinti įkalčiai- sudeginta avalynė, kaukės ir pirštinės, išmestas įsilaužime naudotas laužtuvas. A. Ž. patikrintinus namo viduje buvusius kaltinamuosius, pas juos rasti trys buteliai iš namo pagrobto alkoholio ir tai padaryta nežiūrint buvusio draudimo. Alkoholis buvo išpiltas, o buteliai paskandinti vandens telkinyje. Šie kaltinamųjų parodymai yra itin nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys, todėl teismui abejonių nekelia. Tokiu būdu kaltinamieji pripažįsta tik pinigų iš seifo bei trijų alkoholio butelių pagrobimą, tačiau kategoriškai neigia iš buto pagrobę auksinį graviruotą žiedą, auksinę grandinėlę, vestuvinį auksinį žiedą, nešiojamąjį kompiuterį „Apple“, rankinį laikrodį, fotoaparatą su objektyvu, papildomą fotoaparato objektyvą, kvepalus ir akinius „Calvin Klein“. Nė vienas iš nurodytų daiktų tyrimo metu nebuvo surastas. Kaltinamieji šių daiktų pagrobimą neigė. Tik vienas asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, jog pranešime apie įtarimą išvardintus daiktus ir papuošalus jie trise, buvę name, po vagystės sudėjo pas A. Ž. į automobilio bagažinę(t.5, b.l.146-148, 156-157). Taip pat parodymų patikrinimo vietoje su šiuo asmeniu atlikimo protokole fiksuota, kad jis nurodė, jog kad einant iš įvykio vietos prie automobilio, jis matė, kad L. R. kišenės buvo išsipūtę, o T. P. ant rankų turėjo du auksinius žiedus ir laikrodį(t.5,b.l.159-163). Teismas, esant bylai išskirtai šio kaltinamojo atžvilgiu, neturėjo galimybės jų betarpiškai patikrinti. Todėl šiuos duomenis laiko nepakankamais įrodymais, kad pagrįsti kaltinamųjų kaltę pagrobus jiems inkriminuotus daiktus. Teismas tai daro atsižvelgdamas ir į byloje esančią medžiagą, charakterizuojančią šiuos parodymus davusio asmens intelektinę bei socialinę brandą(t.5, 130-133) bei šių parodymų nelogiškumą ir nenuoseklumą. Jei logiškai atrodo galimybė vienam iš kaltinamųjų dėvėti pagrobtus du žiedus ir laikrodį, tai bet kokiai logikai prieštarauja parodymas, kad kito kaltinamojo kišenės buvo išsipūtę, o paskui visi kaltinime nurodyti daiktai sudėti į automobilio bagažinę. Juk akivaizdu, kad į kaltinamojo kišenes negalėjo būti sudėti kompiuteris „Apple“, fotoaparatas su objektyvu, papildomas fotoaparato objektyvas, kvepalai ir akiniai „Calvin Klein“. Todėl teismas laiko, jog nėra pateikta jokių įrodymų, kad būtent kaltinamieji iš nukentėjusiojo namo pagrobė kaltinime nurodytus 718 eurų vertės auksinį graviruotą žiedą, 2500 eurų vertės auksinę grandinėlę, 234 eurų vertės vestuvinį auksinį žiedą, 400 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį „Apple“, 500 eurų vertės rankinį laikrodį „Seiko“, 1100 eurų vertės fotoaparatą „Nikon D7100“ su objektyvu, 600 eurų vertės papildomą fotoaparato objektyvą, 209 eurų vertės kvepalus „Tom Ford“, 119 eurų vertės akinius „Calvin Klein“, t.y. daiktų bendrai 6380,00 eurų vertei. Teismas nekvestionuoja aplinkybės, jog šiuos daiktus nukentėjusysis turėjo ir jie iš namų dingo. Tą patvirtina ir faktas, jog žalą, draudimo sutarties apimtyje, už juos nukentėjusiajam iš dalies atlygino draudimo bendrovė. Taigi, neneigiamas daiktų turėjimo ir pagrobimo faktas, tačiau laikoma neįrodyta, jog būtent šie kaltinamieji minėtus daiktus pagrobė. Nustatyta, jog veika įvykdyta 2017-03-21 iki vidurnakčio. Nukentėjusysis sugrįžo ir vagystę pastebėjo tik 2017-03-22 8.00 val. Todėl kaltinamieji, įsilaužę į nukentėjusiojo būstą, pagrobę iš jo pinigus ir alkoholį, palikę išlaužtas patalpas likimo valiai, sudarė sąlygas ir galimybę bet kam į jį patekti bei jį dar kartą apvogti. Todėl kaltinamųjų veiksmai, sudarę tokias sąlygas, gali būti pagrindas jų civilinei, bet ne baudžiamajai, atsakomybei šio dydžio ribose. Todėl iš kaltinimo kaltinamiesiems šalinamas 718 eurų vertės auksinio graviruoto žiedo, 2500 eurų vertės auksinės grandinėlės, 234 eurų vertės vestuvinio auksinio žiedo, 400 eurų vertės nešiojamojo kompiuterio „Apple“, 500 eurų vertės rankinio laikrodžio „Seiko“, 1100 eurų vertės fotoaparato „Nikon D7100“ su objektyvu, 600 eurų vertės papildomo fotoaparato objektyvo, 209 eurų vertės kvepalų „Tom Ford“, 119 eurų vertės akinių „Calvin Klein“, t.y. daiktų bendros 6380,00 eurų vertės daiktų pagrobimas.

Kaltinamieji taip pat nepripažįsta kaltinime nurodytų 5000 eurų ir 2000 JAV dolerių grynųjų pinigų vagystės. Jie pripažįsta, jog tarp seife surastų pinigų tebuvo doleriai ir Anglijos svarai, o eurų išvis nebuvo. A. Ž. nurodo, jog keitykloje iškeitus dolerius ir svarus tebuvo tik apie 2500 eurų. Kokią pagrobtų pinigų davė T. P. ir L. R. neatsimena. L. R. nurodo, kad būtent jis iš seifo pagrobė ten buvusius pinigus. Ten buvo tik doleriai ir svarai, juos visus perdavė A. Ž., sumos neprisimena. Sekančią dieną A. Ž. jam davė 300 eurų bei dar 300 eurų, kad perduoti asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, bet jis to nepadarė. T. P. nurodė, jog matė, kad pagrobti buvo 2000 JAV dolerių ir apie 1900 Anglijos svarų, kurie L. R. buvo perduoti A. Ž.. A. Ž. jam sekančią dieną davė 300 eurų. Vėliau jie vyko į pajūrį, kur už viską mokėjo A. Ž. pastoviai keisdamas pinigus. Taigi, šiuo klausimu kaltinamųjų parodymai nėra nuoseklūs ir tarpusavyje nesutampa, todėl teismas jais nesiremia ir vertina kaip siekį sumažinti savo atsakomybės mastą.

Nukentėjusysis yra parodęs, kad tiksliai iš karto po vagystės, kuomet rašė pareiškimą, prisiminė, jog seife buvo jo santaupos – 5000 eurų ir 2000 JAV dolerių. Būtent jie ir buvo pagrobti iš seifo. Sumas tuo metu prisiminė tiksliai, nes žinojo, kiek turi santaupų. Iš pirminės bylos medžiagos matyti, kad nukentėjęs tiksliai nurodo ne tik turėtas ir pagrobtas pinigų sumas, valiutas, bet ir kokio nominalo kupiūromis doleriai ir eurai buvo. Taip pat nurodė, jog namuose turėjo ir kaltinamųjų minimų Anglijos svarų, tačiau šie buvo komodoje, kaltinamųjų nebuvo surasti ir nebuvo pagrobti. Tikslią pagrobtų pinigų sumą ir valiutas, kuriomis ji buvo, nurodė ir draudimo bendrovei, todėl teismui nukentėjusiojo turėtos pinigų sumos buvimas seife ir jos pagrobimas būtent šių kaltinamųjų, teismui nekelia abejonės. Kaltinamieji nurodo, jog buvo pagrobti visi seife įsibrovimo metu buvusieji pinigai. Visi kaltinamieji nurodo, kad pagrobė dolerius. T. P. parodo matęs 2000 JAV dolerių sumą, kas pilnai sutampa su nukentėjusiojo parodymais. Kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, jie visą naktį praleido prie ežero, o ryte A. Ž. davė L. R. 600 eurų bei T. P. 300 eurų. Nors pats nurodo, kad pagrobtas valiutas vėliau keitė Kaune prekybos centre „Mega“ į eurus. Tačiau iš jo bendrininkų, gavusių eurus jau ryte po nakties prie ežero, kur tikrai nėra keityklos, rodo, kad kaltinamieji buvo pagrobę ir nukentėjusiojo seife buvusius eurus, tačiau dėl pakankamai didelės pastarųjų sumos, neigia aplamai juos buvus. Todėl kaltinamųjų kaltė iš seifo pagrobus nukentėjusiajam priklausiusius būtent 5000 eurų ir 2000 JAV dolerių, teismui nekelia jokių abejonių ir laikoma teismo neginčytinai įrodyta.

Kadangi kaltinamiesiems iš kaltinimo teismas pašalino bendros 6380,00 eurų vertės daiktų pagrobimą, šią sumą minusavus iš pirminiame kaltinime nurodytos pagrobto turto bendros vertės, pagrobto turto vertė nebesiekia 250 MGL(BK 190 straipsnis), todėl kaltinamųjų veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir perkvalifikuojama į BK 178 straipsnio 2 dalį kaip turinti vieną kvalifikuojantį požymį – padaryta įsibraunant į patalpą.

Taip pat iš kaltinimo A. Ž. šalinama aplinkybė, jog jis bendrininkams nubraižė nukentėjusiojo namo planą, kadangi ištyrus aplinkybes nustatyta, jog jis apie nukentėjusiojo namo teritoriją ir jo vidų bendrininkams informaciją suteikė žodžiu.

Civilinis ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė 7065,13 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo iš už žalą atsakingų asmenų, t.y., kaltinamųjų. Ji atsirado pagal draudimo sutartį nukentėjusiajam L. R. atlyginus dalį nusikaltimu padarytos žalos. Viso nukentėjusiajam civilinis ieškovas išmokėjo 7065,13 eurų nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Visų pirma, buvo padaryta žala įsibraunant į namą. Buvo sugadintas turtas. Todėl nukentėjusiajam buvo išmokėta 1025,29 eurų draudimo išmoka už pastatų žalą. Kitos sumos išmokėtos už pagrobtą turtą: planšetinį kompiuterį „Apple“ 460 eurų, vyrišką laikrodį „Seiko“ 568 eurai, fotoaparatą „Nikon“ 959 eurai, papildomą fotoobjektyvą 599 eurų, kvepalus „Tom Ford“ 205 eurai, akinius nuo saulės „Calvin Klein“ 119 eurų, už pagrobtus grynuosius pinigus 1500 eurų (vertybės limito dydis), juvelyrinius dirbinius 1500 eurų (vertybės limito dydis), tris alkoholio butelius 46 eurai, bei namuose buvusio turto sugadinimą stalo įrankių komplektą – 44,99 eurų, komodą 22,50 eurų, seifą 16,35 euro. Viso išmokėta už šį segmentą 6039,84 eurų.

Civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šiuo atveju vagystė iš nukentėjusiojo namo bei jo turto sugadinimas buvo pripažinti draudiminiu įvykiu. Bendrovė atlygino nukentėjusiajam žalą pagal sudarytos sutarties sąlygas. Draudimo bendrovė, t.y., civilinis ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl padarytos žalos asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.105 straipsnis). To paties kodekso 6.263 straipsnis nustato, kad žalą padaręs asmuo privalo atlyginti nuostolius. Šiuo pagrindu civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Jis įrodytas bylos rašytiniais įrodymas(t.2,b.l.99-129).

Išnagrinėjęs bylą, teismas kaltinamiesiems iš kaltinimo pašalino kaip jiems neįrodytą 718 eurų vertės auksinio graviruoto žiedo, 2500 eurų vertės auksinės grandinėlės, 234 eurų vertės vestuvinio auksinio žiedo, 400 eurų vertės nešiojamojo kompiuterio „Apple“, 500 eurų vertės rankinio laikrodžio „Seiko“, 1100 eurų vertės fotoaparato „Nikon D7100“ su objektyvu, 600 eurų vertės papildomo fotoaparato objektyvo, 209 eurų vertės kvepalų „Tom Ford“, 119 eurų vertės akinių „Calvin Klein“ pagrobimą, t.y. daiktų bendrai 6380,00 eurų vertei. Už minėtus daiktus buvo nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, į kurią reikalavimo teisę pareiškė civilinis ieškovas. Tačiau nors šių daiktų pagrobimas kaltinamiesiems ir nebuvo įrodytas, teismas nustatė, jog kaltinamieji, įsilaužę į nukentėjusiojo būstą, pagrobę iš jo pinigus ir alkoholį, palikę išlaužtas patalpas likimo valiai, sudarė sąlygas ir galimybę bet kam į jį patekti bei jį dar kartą apvogti. T.y., sudarė sąlygas atsirasti žalai, kurią padengė draudimo bendrovė. Todėl kaltinamųjų veiksmai, sudarę tokias sąlygas, yra pagrindas jų civilinei atsakomybei atsirasti. Todėl civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas pilnai ir reikalaujama priteisti žala solidariai priteistina iš kaltinamųjų ieškovo naudai.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Jis baustas administracine tvarka. Nagrinėjamų veikų padarymo metu buvo neteistas, šiuo metu yra teistas jau keturis kartus ir yra probuojamas. Yra kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, viena iš kurių priskiriama nesunkių, o kita apysunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas sprendžia, kad už kiekvieną iš veikų kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, didesnė nei sankcijos vidurkis.

Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis. Jis baustas administracine tvarka, teistas penkis kartus, veikos padarymo metu buvo teistas jau du kartus. Yra kaltinamas vieno apysunkio nusikaltimo padarymu. Teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, didesnė už sankcijos vidurkį.

Kaltinamojo L. R. lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Jis baustas administracine tvarka. Nagrinėjamų veikų padarymo metu buvo teistas vieną kartą, šiuo metu yra teistas jau tris kartus, yra probuojamas. Kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, viena iš kurių priskiriama nesunkių, o kita apysunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas sprendžia, kad už kiekvieną iš veikų kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, didesnė nei sankcijos vidurkis.

Kadangi L. R. ir A. Ž. padarė po dvi nusikalstamas veikas esant jų idealiajai sutapčiai, šios bausmės bendrintinos apėmimo būdu. Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su ankstesnėmis bausmėmis bendrintinos BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindais prie griežčiausios iš bausmių iš dalies pridedant švelnesnę. Pridedant didesnę nei minimalią paskirtosios bausmės dalį. Toks bendrinimas taikomas siekiant užtikrinti galutinės subendrintos bausmės proporcingumą už padarytų veikų visetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1(vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 2(dviem)mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1(vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 ir 9 dalimis bei BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, 2019-03-06 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu skirtą 1(vienerių)metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas, iš dalies sudėti su šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės iš bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu į bausmę įskaityti laiką, įskaitytą 2019-03-06 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu ir BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindu, laiką išbūtą suėmime nuo 2017-04-25 iki 2017-10-27 ir nuo 2018-11-06 iki 2018-11-07.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant šias pareigas: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo 2019-03-06 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. Ž. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

T. P. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 2(dviem)mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 ir 9 dalimis bei BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, 2019-03-06 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu skirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas, iš dalies sudėti su šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės iš bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti subendrintą 1(vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Skirti auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 87 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 5 punkte ir 4 dalyje ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigoti 12 mėnesių mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo 2019-03-06 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti 2019-03-06 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu įskaitytą bausmės periodą ir BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindu, laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017-04-25 iki 2017-05-05.

T. P. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

L. R. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 2(dviem)mėnesiams.

Pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1(vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies pagrindu prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019-01-02 teismo baudžiamuoju įsakymu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigoti bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje.

BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019-01-02 teismo baudžiamąjį įsakymą ir BK 66 straipsnio 1 dalies bei 65 straipsnio pagrindu laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017-04-26 iki 2017-05-05.

L. R. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Iš A. Ž., L. R. ir T. P. solidariai civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 7065,16 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje esančią laikmeną su telefoninių pokalbių kontrolės įrašais(t.2, b.l.12), byloje esančią laikmenas su nukopijuota telefonuose buvusia informacija(t.4, b.l.59; t.5, b.l.42; t.6,b.l.49) grąžinti Marijampolės AVPK sunaikinimui.

Marijampolės AVPK daiktų saugykloje esančius plokštelę su audinio pėdsaku (vokas Nr. 1), išliejas su laužimo įrankių pėdsakais (vokas Nr. 2), plokštelę su avalynės pėdsakais (vokas Nr. 3), du medžiaginius maišus, vienkartines pirštines – sunaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 3 dalies 1 punktu, byloje saugomas laikmenas su L. R. (t.2, b.l.41) ir T. P. (t. 2, b.l.45) slapto sekimo duomenimis – perduoti Marijampolės AVPK.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.