Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-04-19 · Civilinė byla Nr. 2S-347-544/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
2S-347-544/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-09106-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Pareiškėjas
V. V., G. V.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-347-544/2018

Virginija Breskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09106-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.5.; 3.5.18. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų V. V. ir G. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1054-452/2018 pagal pareiškėjų V. V. ir G. V. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui ir antstoliui A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai (skolininkai) V. V. ir G. V. pateikė skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, prašydami panaikinti 2017 m. lapkričio 10 d. patvarkymą, kuriuo pareiškėjams priklausantis 0,2446 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įvertintas 24 000 Eur; paskirti pakartotinę nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti kitam ekspertui arba šį turtą įkainoti rinkos kainomis, atsižvelgiant į išieškotojo ir skolininko nuomonę. Nurodė, kad antstolis be pagrindo iš karto paskyrė ekspertizę sklypo vertei nustatyti, o ši nustatė per mažą, neatitinkančią realios rinkos vertės sklypo kainą. Kadangi antstolis ekspertizės aktu vadovavosi, tai ir jo atliktas turto įkainavimas neteisėtas ir tai kelia abejonių antstolio nešališkumu. Antstolis A. B. 2017 m. gruodžio 13 d. patvarkymu pareiškėjų skundo netenkino ir skundą su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pareiškėjų argumentai, kuriais nesutinkama su nustatyta turto rinkos verte, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais dokumentais. Byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kuriais remiantis būtų galima suabejoti nustatyta vidutine rinkos verte bei būtų būtinybė atlikti pakartotinę nekilnojamojo turto ekspertizę siekiant nustatyti vidutinę rinkos vertę, kas, be kita ko, sudarytų papildomas išlaidas ir užvilkintų vykdymo procesą. Kartu nurodė, jog ekspertizė turto vertei nustatyti buvo būtina, kadangi areštuotas žemės sklypas yra netaisyklingos formos, jį juosia tvora, kuri apjungia du žemės sklypus, o ant areštuoto žemės sklypo stovi statinys.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjų V. V. ir G. V. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad skundžiamas 2017 m. lapkričio 10 d. antstolio patvarkymas pareiškėjams buvo įteiktas 2017 m. lapkričio 20 d., tačiau jie per nustatytą trijų darbo dienų terminą nuo patvarkymo gavimo dienos nesiėmė jokių veiksmų siekdami apginti savo, jų nuomone, pažeistas teises. Nors pareiškėjai nesutinka su nustatyta turto verte, tačiau nepateikė jokių argumentų, kad atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė būtų nepagrįsta nustatytais metodais, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams. Pateikti duomenys iš internetinės svetainės apie parduodamų žemės sklypų kainas nelaikytini tinkamais įrodymais, kuriais remiantis būtų galima vadovautis nustatant žemės sklypo tikrąją rinkos vertę, tuo labiau, kad turto ekspertizės akte žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuota taikant lyginamąjį metodą. Kitų įrodymų, nustatančių realiai kitokią žemės sklypo kainą nei ekspertizės akte, pareiškėjai nepateikė. Abejoti turto vertintojo UAB „Ober-Haus“, kuri įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, kompetencija ir įgaliojimais atlikti turto vertinimą bei turto vertintojo nustatyta skolininkų turto verte nėra pagrindo. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjų argumentas dėl antstolio šališkumo atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nenustatyta, jog antstolis būtų pažeidęs vykdymo procesą, kurio esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą. Papildomai teismas nurodė, jog turto įkainojimas nereiškia, kad būtent už tokią kainą šis turtas bus realizuotas varžytynėse. Objektyvi turto rinkos vertė kaip tik ir bus nustatyta varžytynių metu. Jei pareiškėjai yra įsitikinę kitokia turto rinkos verte, jie gali CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka patys pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai G. V. ir V. V. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – paskirti pakartotinę areštuotino nekilnojamojo turto ekspertizę, pavedant ją atlikti kitam ekspertui arba ginčo žemės sklypą įkainuoti rinkos kaina, atsižvelgiant į išieškotojo ir skolininko nuomones.Nurodo, kad antstolis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio 1 dalies nuostatą, kadangi nei skolininkas, nei išieškotojas neturėjo galimybės prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. Be to, nėra aišku, kodėl žemės sklypo forma, tvora bei statinys sukėlė abejonių antstoliui dėl žemės sklypo vertės, nors žemės sklypas nebuvo įkainotas rinkos kainomis, atsižvelgiant į išieškotojo ir skolininko nuomones. Žemės sklypo forma netrukdo jo skaidyti į atskirus sklypus ir naudoti pagal paskirtį, o nedidelį laikiną medinį statinį nesudėtinga ir nebrangu nugriauti ar išnuomoti. Kartu atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjai nesiėmė veiksmų, siekdami apginti savo teises, kadangi per nustatytą 3 darbo dienų terminą nuo patvarkymo gavimo dienos nesiėmė jokių veiksmų, siekdami apginti savo teises. Šiuo atveju pareiškėjai, laikydamiesi koncentracijos ir ekonomiškumo principo, savo teises pasirinko ginti per CPK 512 straipsnyje numatytą 20 dienų terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią sužinojo apie skundžiamo veiksmo atlikimą. Apeliantų nuomone, jų pateikti duomenys iš internetinės svetainės apie parduodamų sklypų kainas neabejotinai atitiko įrodymams keliamus reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas nenurodė realių argumentų, pagrindžiančių išvadą, kad šie duomenys neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Pateikti duomenys apie parduodamų sklypų kainas suteikia informaciją apie analogiškos paskirties žemės sklypų rinkos kainą toje pačioje vietovėje įrodo, kad žemės aro kaina yra daug didesnė nei ji nustatyta ekspertizės metu ir sudaro nuo 1291 Eur iki 1403 Eur už arą.Papildomai pabrėžia, jog dėl antstolio neteisėtų veiksmų skolininkų turtas galėjo būti įvertintas mažesne, nei rinkos kaina, o tai kartu patvirtina antstolio šališkumą. Taigi pirmosios instancijos teismo argumentai dėl antstolio nešališkumo, kaip ir galimybės įkainotą turtą parduoti didesne kaina, yra nepagrįsti.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje yra užvesta ir vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) biuro notarės A. G. 2017 m. liepos 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 106 668,82 Eur skolos, palūkanų, netesybų, nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. V., subsidiarios skolininkės ir įkaito davėjos G. V. AB SEB banko naudai. Skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimą skolininkai yra užtikrinę hipotekos kreditoriui AB SEB banko naudai pagal hipotekos lakštą, kodas (duomenys neskelbtini), su vėlesniais pakeitimais 2007 m. lapkričio 20 d. įkeisdami 0,2446 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos 1 – 6, 17 lapai).2017 m. rugpjūčio 9 d. antstolio A. B. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti, o 2017 m. rugpjūčio 9 d. skolininkams įteikti 2017 m. rugpjūčio 9 d. raginimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti sprendimą (vykdomosios bylos 9 – 14 lapai). Kadangi per raginimuose nurodytą terminą skolininkai skolos nesumokėjo, 2017 m. spalio 23 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skolininkams įteiktas 2017 m. spalio 24 d., antstolis areštavo jiems priklausantį minėtą kreditoriui įkeistą žemės sklypą (vykdomosios bylos 19 – 25 lapai). 2017 m. spalio 23 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skolininkams įteiktas 2017 m. spalio 24 d., antstolis nusprendė paskirti ekspertizę įkeisto žemės sklypo vertei nustatyti ir pavedė ją atlikti UAB „Ober -Haus“ Panevėžio biurui, kadangi pačiam antstoliui kilo abejonės dėl turto vertės (vykdomosios bylos 26 – 27 lapai). Turto vertintoja pateikė antstoliui 2017 m. lapkričio 9 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad vertinamo minėto sklypo rinkos vertė yra 24 000,00 Eur (vykdomosios bylos 30 – 52 lapai). Vadovaudamasis ekspertizės aktu, antstolis 2017 m. lapkričio 10 d. patvarkymu dėl turto įvertinimo (areštavimo) nutarė areštuoti 0,2446 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei nustatyti jo vertę 24 000,00 Eur. Šį patvarkymą pareiškėjai gavo 2017 m. lapkričio 20 d. (vykdomosios bylos 58 – 59 lapai).Nagrinėjamu atveju pareiškėjai iš esmės nesutinka su vykdomojoje byloje ekspertizės nustatyta turto rinkos verte, nes mano, kad antstolis neturėjo pagrindo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, kad yra pagrindas skirti pakartotinę areštuoto turto ekspertizę, nes buvo nustatyta per maža ir rinkos vertės neatitinkanti žemės sklypo rinkos vertė, o tikrąją rinkos vertę patvirtina apeliantų iš viešosios erdvės surinkti duomenys. Tačiau su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, vertina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.Pirmiausia pažymėtina, kad turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-90/2009, Nr. 3K-3-218/2009). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kaip jau minėta pirmiau, antstolis A. B. 2017 m. spalio 23 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto arešto, kuriame nebuvo nustatyta areštuoto žemės sklypo vertė, bei patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti. Abu patvarkymus pareiškėjai gavo 2017 m. spalio 24 d. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad skolininkai turto arešto metu ar po to, kai gavo patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, naudodamiesi jiems CPK 681 straipsnyje suteiktomis teisėmis, būtų pareiškę nuomonę ar pateikę įrodymus apie areštuoto turto vertę ar pateikę susitarimą su išieškotoju (įkaito turėtoju) apie įkeisto žemės sklypo vertę. Pagal bylos duomenis, 2017 m. spalio 23 d. patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti skolininkai nustatyta tvarka neskundė ir antstolio teisės skirti ekspertizę, jei jam kilo abejonių dėl turto rinkos vertės, neginčijo iki tol, kol ekspertizė buvo atlikta ir jos aktu, apeliantų nuomone, buvo nustatyta per maža ir neatitinkanti rinkos vertės žemės sklypo kaina.Kadangi minėtas areštuotas žemės sklypas turi išskirtinių ir individualių požymių (yra nestandartinės formos, kartu su kitu žemės sklypu apjuostas tvora, jame stovi teisiškai neįregistruotas statinys (vykdomosios bylos 36 lapas), tai yra pagrindas spręsti, kad antstolis visiškai pagrįstai pasinaudojo jam įstatymu suteikta teise skirti areštuoto turto ekspertizę turto vertei nustatyti. Tokios faktinės bylos aplinkybės leidžia atmesti atskirojo skundo argumentus, kad antstolis pažeidė CPK 681 straipsnio nuostatas, be pagrindo skyrė ekspertizę turto vertei nustatyti ir dėl to yra šališkas.Byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininkai laiku ir tinkamai buvo informuojami apie vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamus vykdymo veiksmus ir priimtus patvarkymus, tarp kurių yra ir 2017 m. lapkričio 10 d. patvarkymas dėl turto įvertinimo (areštavimo) pagal ekspertizės akto išvadą 24 000 Eur suma, kuris skolininkams įteiktas 2017 m. lapkričio 20 d. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 3 dalimi, skolininkai prieštaravimus dėl turto įkainojimo galėjo pareikši ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą, tačiau jie šia teise nepasinaudojo. Atskirojo skundo argumentas, kad, nepateikiant skundo dėl turto įkainojimo per nustatytą terminą, buvo siekiama laikytis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų, nėra pakankama priežastis nepasisyti specialiai areštuoto turto įkainojimo klausimams spręsti CPK 681 straipsnyje numatytų reikalavimų ir terminų ir nepatvirtina pareiškėjų argumentų dėl antstolio šališkumo bei teisės aktų nuostatų skiriant ekspertizę turto vertei nustatyti nesilaikymo.Kitas esminis atsirojo skundo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nepripažino įrodymais pareiškėjų iš internetinės svetainės pateiktų duomenų, susijusių su panašių ar analogiškų žemės sklypų verte. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų pateikti prieštaravimai dėl žemės sklypo rinkos vertės nėra pakankamai motyvuoti ir pagrįsti patikimais objektyviais duomenimis, todėl jie nepaneigia ir nesudaro pagrindo abejoti vykdomojoje byloje ekspertizės akte nustatyta turto rinkos verte (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra duomenų, jog atliktas turto vertinimas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyta ne turto rinkos vertė. Teismas pažymi, jog pareiškėjai nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte pareiškėjai grindžia tik internetinio portalo skelbimais be konkrečių rinkos tyrimais ar analogiško pobūdžio ekspertiniu aktu nustatyto turto vertę patvirtinančių įrodymų. Kartu pabrėžtina, jog iš pareiškėjų pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kad per interneto portalus parduodami žemės sklypai turi bent iš dalies panašius individualius požymius, kaip areštuotas žemės sklypas (yra netaisyklingos daugiakampio formos, įsiterpusi kita namų valda, dalinai aptvertas bendra tvora su kitu sklypu, sklype yra pastatas, kuris nėra teisiškai registruotas). Vertindamas apeliantų pateiktus duomenis, gautus iš internetinės svetainės, pažymėtina, kad ekspertizės metu atliekant pareiškėjų žemės sklypo individualų vertinimą buvo taikomas lyginamasis metodas, buvo atsižvelgta į verčių zoną, kurioje yra žemės sklypas (ta pati, kaip ir pareiškėjų nurodomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje), į žemės sklypo paskirtį, sklypo formą, vietovę, supančią aplinką. Be to, iš atliktos turto vertinimo ekspertizės taip pat matyti, jog nustatant turto vertę buvo atsižvelgta ir į pareiškėjų nurodomo objekto vertę (vykdomosios bylos 40, 65 lapai). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmiau minėti individualūs žemės sklypo požymiai galimam naujam žemės sklypo savininkui gali sukelti nuosavybės teisės įgyvendinimo problemų ir nepatogumų, gali kilti ginčų dėl naudojimosi nuosavybe ir jos valdymo, o tai įtakoja areštuoto turto vertę. Pabrėžtina, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad areštuoto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 22590 Eur ir ji yra artima ekspertizės metu nustatytai vertei (24000 Eur). Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad nėra objektyvaus pagrindo abejoti nustatyta turto rinkos verte, juo labiau, kad abejoti turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ kompetencija ir įgaliojimais atlikti turto vertinimą taip pat nėra pagrindo. UAB „Ober-Haus“, kaip nekilnojamojo turto vertintojos, kvalifikacijos bei kompetencijos neginčijo ir apeliantai. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą dėl ginčijamos turto vertės pagrįstumo ir jos nustatymo teisėtumo (CPK 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra pagrįsto pagrindo abejoti atliktos ekspertizės rezultatais dėl turto vertės ir skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Skolininkams nepateikus pagrįstų ir objektyvių prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės, nėra teisinio pagrindo abejoti eksperto kompetencija. Ekspertizė žemės sklypo vertei nustatyti atlikti aktualiu laikotarpiu 2017 m. lapkričio mėnesį, ekspertizės akte išdėstyti argumentai ir pateikti faktiniai duomenys turto rinkos vertei pagrįsti, todėl jokių abejonių dėl eksperto nustatytos turto rinkos vertės patikimumo nėra.Apeliantai nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas jų pateiktų duomenų apie per interneto portalus parduodamų žemės sklypų kainas nelaikė įrodymais, nes iš skundžiamos nutarties matyti, jog pateiktus duomenis teismas priėmė, ištyrė, vertino bei analizavo, tačiau pripažino, kad tokie duomenys neįrodo vertinto žemės sklypo tikrosios rinkos vertės ir nepaneigia žemės sklypo individualios rinkos vertės, kurią nustatė kvalifikuotas turto vertintojas. Taigi, priešingai nei tvirtina pareiškėjai, pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nagrinėjamu atveju nepažeidė (CPK 185 straipsnis).Kartu pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, o taip pat atskirajame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmėm teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė