Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal N. T. (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimo (toliau – ir nutarimas) panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. N. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 1 800 Eur dydžio bauda už tai, kad būdamas UAB „R“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį, o būtent – apie tai, kad ši bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, pažeidė kreditorių tenkinimo eilės tvarką.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo: 1) panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 2) netenkinus pirmojo prašymo – pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimą ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba administracinės nuobaudos neskirti. Pareiškėjas savo skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. administracinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, nes pareiškėjas nepripažįsta padaręs jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Teismas formaliai vertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir jo veiksmus, nepagrįstai nevertino įvykio aplinkybių visumos ir jo psichinio santykio su veika;

2.2. pirmosios instancijos teismas nesigilino į tai, kokias teisės normas ir dėl kokių priežasčių jis pažeidė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje, nustatančiame kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką, nėra numatyta, kada atsiranda prievolė atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą, t. y. nėra numatyta, kada valstybės institucijos tampa kreditorėmis. Prievolės atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą, atsiradimo momentas, o tuo pačiu ir valstybės tapimo kreditoriumi momentas šiuo konkrečiu atveju yra nustatytas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (toliau – ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas). Nors jis ir buvo įmonės direktorius, tačiau neturi specialaus buhalterinio ar finansinio išsilavinimo, todėl neteisingai suprato minėto įstatymo nuostatas dėl pareigos atsiskaityti su Mokesčių administratoriumi atsiradimo momento. Iš patirties ir bazinių žinių jis žinojo, kad pridėtinės vertės mokestį reikia sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos (Pridėtines vertės mokesčio įstatymo 85, 90 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka nustatyta pagal 2021 m. gruodžio 3 d. deklaraciją, išieškojimo teisė atsiranda 2022 m. birželio 24 d. Jis suprato, jog pridėtinės vertės mokestį įmonė privalo sumokėti iki 2021 m. gruodžio 25 d. Jokių kitų mokėjimų kitiems kreditoriams po 2021 m. gruodžio 25 d. jis nepadarė;

2.3. sunku suvokti, kaip ir kokiu būdu pridėtinės vertės mokesčio statuso neturinti įmonė gali sumokėti šį mokestį, kurio mokėtoju ji nėra;

2.4. ANK 120 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje, taip pat galima pažeisti tik tiesiogine tyčia, t. y. pažeidėjas privalo žinoti ne tik tai, kad pažeidžia kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką, tačiau turi žinoti ir pačią kreditorių eilę (kad konkretus asmuo pažeidimo darymo metu jau yra įmonės kreditoriumi), ir tik žinodamas, kad konkretus asmuo yra įmonės kreditorius, tyčia atlikti mokėjimus kitiems tolimesnės eilės įmonės kreditoriams, o ne pirmesnės eilės kreditoriui. Skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis tyčia nepažeidė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo (tai padarė dėl neteisingo teisės normų supratimo);

2.5. atsižvelgiant į įvykio aplinkybes ir jo turtinę padėtį, jam paskirta administracinė nuobauda per griežta, todėl neproporcinga ir neteisinga. Administracinio nusižengimo jis nepadarė tyčia, jis neturi specialių žinių suprasti ir vykdyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, jį konsultavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoja suklydo pateikdama jam informaciją apie mokesčio sumokėjimo terminą (su tuo sutiko ir įgaliota atstovė J. Ž.). Mano, kad tai yra išskirtinės aplinkybės, dėl kurių jo atžvilgiu turi būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir paskirta mažesnė bauda, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Skiriant nuobaudą, svarbios ir kitos aplinkybės: jis augina du mažamečius vaikus, šiuo metu iš jo išieškomų skolų bendra suma siekia 158 624,30 Eur, todėl didelės baudos paskyrimas dar labiau pablogintų ir taip sunkią jo turtinę padėtį, neigiamai paveiktų mažamečių vaikų gerovę.

3. Atsiliepimu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija, Valstybinė mokesčių inspekcija) atstovė D. Š. prašo skundą atmesti ir nurodo šiuos argumentus:

3.1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Todėl N. T. privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymu numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė;

3.2. Bendrovės 2021 m. gruodžio 3 d. pateiktame dokumente nurodyta, kad tai PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaita, todėl apelianto iškelti klausimai dėl PVM statuso suteikimo ginčui nėra aktualūs. Tuo metu, kai Bendrovė vykdė atsiskaitymus, pažeisdama eiliškumo tvarką, PVM apyskaita buvo galiojanti, Bendrovė pati ją pateikė per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą. Bendrovė galėjo PVM apyskaitą tikslinti, jei pateikti duomenys, jos manymu, buvo neteisingi, tačiau ji tikslinta nebuvo, todėl Bendrovei egzistavo prievolė sumokėti mokesčius pagal galiojančią PVM apyskaitą;

3.3. Bendrovės PVM apyskaitoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. UAB „R“ į biudžetą mokėtina suma yra 20 742,00 Eur. N. T. vadovaujamai įmonei prievolė sumokėti susidariusią mokesčio nepriemoką susidarė būtent pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 3 dalyje numatytą teisinį reguliavimą, todėl vien tai, kad minėtos apyskaitos pateikimo metu Bendrovė neturėjo PVM mokėtojo statuso, nepanaikina šiai įmonei tenkančių ir minėto teisės akto 92 straipsnio 3 dalyje numatytų pareigų;

3.4. apelianto prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais. Tuo tarpu aplinkybė, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė nei vienos Bendrovės vadovo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra ypatingos ar išskirtinės aplinkybės, dėl kurių administracinė nuobauda apeliantui galėtų būti švelninama.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

N. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pareiškėjo N. T. apeliacinio skundo ir Institucijos atstovo pateikto atsiliepimo argumentus, taip pat skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime padarytas išvadas, sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

5. Iš nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. balandžio 21 d. buvo gautas pareiškėjos – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriuo buvo prašoma pradėti administracinio nusižengimo bylą UAB „R“ vadovui N. T. ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą (b. l. 1-18).

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 590 straipsnio 4 dalimi, 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi nutarė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo UAB „R“ vadovui N. T., už tai, kad jis, būdamas UAB „R“ vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį, o būtent – apie tai, kad ši bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, pažeidė kreditorių tenkinimo eilės tvarką.

7. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimu N. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1 800 Eur dydžio bauda pagal kaltinimą, kuris suformuluotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartyje.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, daro išvadą, kad iš byloje pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų nėra aišku, kuo tiksliai buvo kaltinamas N. T. ir dėl kokių konkrečių bei kada padarytų pažeidimų jis pripažintas kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, t. y. kokias faktines N. T. galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes nustatė teismas. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebuvo užtikrinta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į gynybą.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ANK 590 straipsnio 4 dalį administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 120 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų pradedama pagal kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimus. Tokiu atveju administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti.

10. Taigi, ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta išskirtinė administracinio nusižengimo bylos pradėjimo procedūra dėl ANK 120 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų. Įstatymų leidėjas, suteikdamas kreditoriui teisę kreiptis į teismą pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nenustatė reikalavimų pateikiamo pareiškimo turiniui, vis dėl to, teismų praktikoje pažymima, kad reikalavimai pareiškimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu turiniui negali būti mechaniškai prilyginami reikalavimams administracinio nusižengimo protokolo turiniui (ANK 609 straipsnis). Nors savo turiniu ir esme ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytas pareiškimas yra artimas administracinio nusižengimo protokolui, visgi pažymėtina, kad šis procesinis dokumentas nėra parengtas specialaus, ANK 589 straipsnyje nurodyto, subjekto, pareiškėjas neturi procesinių teisių efektyviai rinkti įrodymus, jo procesiniai įgaliojimai yra riboti, todėl teismas negali būti pasyvus proceso stebėtojas ir privalo imtis proporcingų veiksmų objektyviajai tiesai byloje nustatyti. Tais atvejais, kai administracinio nusižengimo tyrimas nėra atliekamas, kreditoriaus pareiškimą gavusio teismo aktyvumo reikalavimas aiškintinas dar plačiau. Tai reiškia, kad teismas turi pareigą spręsti ne tik dėl įrodymų pakankamumo ar nusižengimo kvalifikavimo, tačiau ir dėl kitų esminių bylos aplinkybių – tarp jų ir dėl konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymių aprašymo. Teismo veiksmai, kuriais yra suformuojamas konkretus galimai padaryto administracinio nusižengimo turinys (veikos aprašymas), nesuponuoja teismo nešališkumo, o priešingai – užtikrina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų jam pareikštus kaltinimus ir turėtų galimybę pasinaudoti efektyvia gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2021). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. priimtame nutarime yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismas, baudžiamojo proceso teisėje (taikytina ir administracinių nusižengimų bylų procesui), inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) bei priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, teismas turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, atlikti tam tikrus proceso veiksmus, asmenims, dalyvaujantiems teisme vykstančiame procese, neleisti piktnaudžiauti savo teisėmis ar įgaliojimais, spręsti kitus su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme susijusius klausimus.

11. Pirmiau paminėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimai, taip pat sisteminė ANK 627 straipsnio 1 dalyje, 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių teismo veiksmus rengiantis nagrinėti bylą teisme bei įtvirtinančių bendrą teismo aktyvumo pareigą, analizė, kartu ir analogiškose bylose susiformavusi horizontali teismų praktika iš esmės leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, ANK 590 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl galimo jo teisių pažeidimo, turi diskrecijos teisę spręsti, ar pagal šį pareiškimą pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, ar jos nepradėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau paminėta teismų praktika ir teisinis reglamentavimas reiškia, kad gavęs ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatytą kreditoriaus pareiškimą ir priėmęs sprendimą pagal jį pradėti administracinio nusižengimo teiseną, apylinkės teismas, įgyvendindamas tiek ANK 567 straipsnio 1 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje akcentuojamą aktyvaus teismo vaidmenį, turi pats aiškiai ir konkrečiai apibrėžti bylos nagrinėjimo (kartu ir kaltinimo) ribas, t. y. aprašyti administracinio nusižengimo požymius, kitas esmines galimo nusižengimo faktines aplinkybes (padarymo laiką, vietą, esmę), taip pat ANK straipsnį, jo dalį, ar kitą atsakomybę numatantį teisės aktą, kadangi pareiškimą rengęs kreditorius, nebūdamas ANK 589 straipsnyje numatytu subjektu ir neturėdamas procesinių įgaliojimų, ne visais atvejais tai gali padaryti kvalifikuotai ir tiksliai, o tai iš esmės riboja atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą. Pažymėtina, kad ANK nenustatyta, kaip turi būti įformintas apylinkės teismo sprendimas dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo pagal ANK 590 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka gautą kreditoriaus pareiškimą, tačiau siekiant užtikrinti ANK 577 straipsnyje numatytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, taip pat ir teisę į gynybą, toks sprendimas turėtų būti konkretus ir tikslus. Susiklosčiusioje teismų praktikoje paprastai tai daroma apylinkės teismui priimant nutartį, kuria patikrinama, ar nėra aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima, taip pat suformuluojamas konkretus kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, iš dalies laikydamasis paminėtos praktikos, šį klausimą sprendė 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi, kuria pradėjo N. T. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, tačiau šioje nutartyje nesuformulavo konkretaus kaltinimo turinio, todėl neužtikrino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas N. T. žinotų jam pareikšto kaltinimo esmines faktines aplinkybes, inkriminuojamų teisės aktų nuostatas ir turėtų galimybę pasinaudoti efektyvia gynyba.

12. Kaip jau minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi nutarė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo UAB „R“ vadovui N. T., už tai, kad jis, „būdamas UAB „R“ vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį, o būtent – apie tai, kad ši bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, pažeidė kreditorių tenkinimo eilės tvarką“. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatinėjo būtent minėtoje 2022 m. balandžio 22 d. nutartyje suformuluotame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kurios išdėstytos itin lakoniškai, pernelyg abstrakčiai ir nekonkrečiai:

12.1. pirmiausia pažymėtina, kad nepaisant to, jog pradedant administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti, tačiau tai savaime nereiškia, kad asmeniui, kurio atžvilgiu pradedama teisena, neturi būti išaiškinama, dėl kokios veikos jį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn. Įprasta tvarka pradėtoje administracinio nusižengimo teisenoje atlikus administracinio nusižengimo tyrimą surašomas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame, laikantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo, turi būti suformuluotas kaltinimas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti (blanketinės dispozicijos atveju), koks ANK straipsnis ar jo dalis taikytinas. Asmeniui turi būti užtikrinta galimybė gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš jo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje UAB „R“ vadovas N. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už kreditorių teisių pažeidimą, kuris pasireiškė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą (t. y. į CK 6.930¹ straipsnį), kuriame išdėstyti atitinkamos taisyklės esminiai turinio elementai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, 2022 m. balandžio 22 d. nutartyje suformulavęs apeliantui kaltinimą ir jame nenurodęs, be kita ko, konkretaus teisės akto, kurį N. T. savo veika galimai pažeidė, neužtikrino jo teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, o tai suvaržė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą;

12.2. antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad N. T. pateiktame kaltinime galimai padaryto administracinio nusižengimo turinys yra pernelyg abstraktus ir nekonkretus, jame nepateiktas esminių administracinio nusižengimo sudėties požymių aprašymas: kaltinime nedetalizuota, kada tiksliai susidarė N. T. vadovaujamos įmonės UAB „R“ mokestinė nepriemoka kreditorei – Valstybinei mokesčių inspekcijai, kada kilo pareiga sumokėti šią nepriemoką, koks konkretus administracinio nusižengimo padarymo laikas (ar laikotarpis), kokiais konkrečiais veiksmais apeliantas pažeidė kreditorių tenkinimo eilės tvarką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, tiek iš garso įrašo galima spręsti, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, stengėsi išsiaiškinti, kodėl jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, siekė suprasti, nuo kada jo vadovaujama bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kt. Taigi, iš esmės N. T. teismo posėdžio metu siekė išsiaiškinti galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, kurios turėjo būti aprašytos kaltinime, tačiau aprašytos nebuvo, dėl to buvo suvaržyta apelianto teisė į gynybą. Pažymėtina, jog ir skundžiamame 2022 m. gruodžio 16 d. nutarime nurodyta, kad apklausiamas teismo posėdžio metu N. T., be kita ko, parodė, jog jis nesupranta, dėl ko yra pradėta administracinio nusižengimo teisena. Iš N. T. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Institucijos atstovei užduotų klausimų pobūdžio akivaizdu, jog jam nebuvo aiškūs administracinio nusižengimo, už kurio padarymą jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, požymiai (pvz., nuo kada jo vadovaujama bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką kreditorei, nuo kurios dienos jis buvo laikomas skolininku, iki kada turėjo sumokėti mokesčius (jo vertinimu ir supratimu iki 2022 m. sausio 2 d.)). Tokie N. T. teiginiai, išsakyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tik dar labiau sustiprina pagrindą manyti, kad N. T. nebuvo aiškus jam pareikšto kaltinimo turinys, nebuvo užtikrina jo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o tai suvaržė jo teisę į gynybą.

13. Priimdamas skundžiamą 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimą, pirmosios instancijos teismas pripažino N. T. kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, jog jis, „būdamas UAB „R“ vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį, o būtent – apie tai, kad ši bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, pažeidė kreditorių tenkinimo eilės tvarką“, t. y. į skundžiamo nutarimo nustatomąją dalį pažodžiui perkeltas kaltinimas, kuris buvo suformuluotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartyje. Pažymėtina, kad ANK 636 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutarimo (nutarties) aprašomojoje dalyje aprašoma veika, kurią padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodoma, kaip nusižengimo faktą ir aplinkybes aiškina administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis. Tuo tarpu šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodoma teismo nustatytos aplinkybės ir išvada, ar jos atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką (šiuo atveju kreditoriaus pareiškime ir teismo nutartyje pradėti administracinio nusižengimo teiseną išdėstytas aplinkybes ir nurodytą veiką). Tiek iš skundžiamo nutarimo nustatomosios, tiek iš motyvuojamosios dalies nėra aiškus konkretus administracinio nusižengimo padarymo laikas, konkretus mokestinės nepriemokos susidarymo laikas, tapimo skolininku laikas, konkretūs veiksmai, kuriais apeliantas pažeidė kreditorių tenkinimo eilės tvarką. Nors skundžiamo nutarimo motyvuojamoje dalyje kai kurie N. T. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties objektyvieji požymiai aprašyti išsamiau (nurodyti trys bankiniai pavedimai, bendrovės atlikti 2021 m. gruodžio 14 d. ir 2021 m. gruodžio 16 d., kuriuos pirmosios instancijos teismas traktavo kaip kreditorių tenkinimo eilės tvarkos pažeidimą), visgi pirmosios instancijos teismas nenurodė, nuo kada konkrečiai N. T. vadovaujama bendrovė ir kokiais teisės aktais vadovaujantis turėjo mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai (pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje tik nurodė mokestinės nepriemokos dydį 2022 m. balandžio 20 d., kai tuo tarpu įvardijo bankinius pavedimus, atliktus 2021 m. gruodžio 14 d., 16 d.), taip pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime neatsakė į N. T. bylos nagrinėjimo metu iškeltus klausimus, nuo kada bendrovė turėjo pareigą sumokėti Pridėtinės vertės mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kodėl apskritai ji turėjo tokį mokestį sumokėti, nebūdama PVM mokėtoju. Nei iš nutarimo nustatomosios, nei iš motyvuojamosios dalies negalima suprasti, kokią šiuo atveju reikšmę teismas suteikė PVM apyskaitai, ar teismas tapimo skolininku laikotarpį skaičiavo nuo 2021 m. spalio 1-31 d. ir laikė jį tapusiu skolininku nuo 2021 m. lapkričio 25 d., ar nuo 2021 m. gruodžio 3 d., kai jis pateikė PVM apyskaitą, ar nuo 2021 m. gruodžio 9 d., kai buvo įregistruotas PVM mokėtoju, ar nuo 2022 m. sausio 25 d., kaip tai vertina pats N. T., skaičiuodamas prievolės sumokėti mokestį terminą nuo 2021 m. gruodžio 3 d. arba nuo 2021 m. gruodžio 9 d. Maža to, pirmosios instancijos teismas skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje pateikė faktinės situacijos neatitinkančią informaciją, neva VMI 2021 m. liepos 19 d. sprendimu UAB „R“ nuo 2021 m. liepos 12 d. įregistravo PVM mokėtoju (b. l. 115), kai tuo tarpu iš administracinio nusižengimo byloje esančio Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. liepos 19 d. sprendimo matyti, jog juo nuspręsta neįregistruoti minėtos bendrovės pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju (b. l. 58).

14. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, be objektyviųjų administracinio nusižengimo požymių, turi būti nustatyti ir subjektyvieji požymiai, tarp jų ir asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų teismo proceso metu akivaizdu, jog jis neigė savo kaltę dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, visgi pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime neatliko išsamaus bylai reikšmingų aplinkybių tyrimo bei iš esmės nepasisakė ne tik dėl objektyviųjų, bet ir dėl subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių, jų neaprašė ir nedetalizavo.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, suprantamai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, tam, kad galėtų nuo jo gintis. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Tuo tarpu nurodyti trūkumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra esminiai, jie ne tik riboja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, tačiau ir pats administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, neišnaudojus visų galimybių surinkti bylai reikšmingus įrodymus, išsiaiškinti visas veikai nustatyti ir jai kvalifikuoti reikšmingas aplinkybes. Todėl būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti aukščiau paminėtas ir nenustatytas bei neįvertintas aplinkybes, kurių neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų proceso dalyvių teisę į apeliaciją. Esant pirmiau nurodytiems esminiams procesinės teisės pažeidimams ir kitoms aptartoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo rūšį, apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su N. T. kalte, ir nurodytų faktinių galimai padaryto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, kadangi šias aplinkybes iš naujo turės nustatyti ir vertinti pirmosios instancijos teismas.

16. Atsižvelgiant į tai, kad pirmiau išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimas naikinamas ir priimama nauja nutartis, kuria administracinio nusižengimo byla grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto N. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutartį – grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.