Kauno apylinkės teismo nutartis

2021-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. T-1499-946/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-12-28Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-914-548/2020Nutartis · 2020-06-18Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-22Kauno apygardos teismas
  4. T-218-548/2021Nutartis · 2021-03-01Kauno apylinkės teismas
  5. T-1499-946/2021Nutartis · 2021-09-03Kauno apylinkės teismas
  6. TS-243-946/2021Nutartis · 2021-11-11Kauno apylinkės teismas
  7. T-23-753/2022Nutartis · 2022-01-05Kauno apylinkės teismas
  8. T-95-768/2023Nutartis · 2023-11-21Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-03
Bylos Nr.
T-1499-946/2021
Teisminio proceso Nr.
1-49-1-00291-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
O. R.
Kategorijos
Byla Nr. T-1499-946/2021
Teisminio proceso Nr. 1-49-1-00291-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2021 m. rugsėjo 3 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam O. R. (O. R.) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam O. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 6 mėnesio 24 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 4 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi įvertinus nuteistojo socialinio tyrimo išvadą, jam taikytų socialinių reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius, komisijos rekomendacijų vykdymą bei atsižvelgiant į nuteistojo palaikomus socialinius ryšius su artimaisiais bei pagėrėjusius santykius su motina, darbą bausmės atlikimo metu bei įgytus darbinius įgūdžius, įgytą išsilavinimą bei virėjo ir staliaus specialybes, padengtus finansinius įsiskolinimus, emocinę gerovę, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos priemonėse, individualiame reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, į teigiamą pusę pasikeitusi elgesį, turimus ateities tikslus, padaryta išvada, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam O. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

O. R. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą 2 punktą, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 8 metams laisvės atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 6 mėnesiai 24 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 4 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis O. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, iš kurių viena labai sunki, sukėlusi negrįžtamas pasekmės (nužudymą), turinčių visuomeninę reikšmę, padarymą ir šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Ir nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Spręsdamas dėl nuteistojo O. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia į tai, jog nors nuteistasis už aktyvų dalyvavimą pataisos programose, gerą darbą bei elgesį paskatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, padengė priteistus civilinius ieškinius, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos nustatytas rekomendacijas, kas neabejotinai rodo nuteistojo dedamas pastangas pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Priešingai, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, net devyniolika kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, padarydamas, už ką jam buvo paskirtos ir drausminės nuobaudos ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja (paskutinioji, paskirta 2020 m. vasario 24 d.), tačiau šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Be to, net 10 kartų jo elgesys buvo svarstytas drausmės komisijoje, neskiriant drausminės nuobaudos. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, taip pat vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia O. R. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – teistumas jauname amžiuje, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, buvo įtakojamas asocialios grupės, problemų sprendimo įgūdžiai. Šie kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek O. R. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis, kuris pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, tačiau šis jausmas nėra gilus, konfliktinėse situacijose ne visada naudoja adaptyvias emocijų reiškimo ir valdymo strategijas, jam gali būti sudėtinga priimti kitą nuomonę, nes jam atrodo, kad teisus gali būti tik vienas žmogus, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Paminėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje pastebėta, kad išlieka kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijų galimas palaikymas atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 31 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos skaičius, kuris nuo paskutinio atlikto rizikos vertinimo sumažėjo 4 svertiniais balais, nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius – 11 svertinių balų, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama O. R. elgesio korekcija, ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam O. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis