Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo O. R. (O. R.) skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam O. R. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. lapkričio 30 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe, panaudodamas fizinį smurtą, apiplėšė ir pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. S. priklausantį turtą – 270 Lt (78,20 Eur), ir plėšimo metu tyčia dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė A. S. sveikatą, t. y. 2014 m. spalio 21 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su T. B. ir A. S., neturinčiais amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, bei veikdamas bendrininkų grupe su D. B., J. B. ir M. B., siekdami pagrobti svetimą turtą, T. B. pranešus apie galimybę apiplėšti A. S. ir visiems sutikus tai padaryti, jie visi, buvę namo, esančio (duomenys neskelbtini), bute Nr. 111, nusileido iš septinto aukšto į kiemą, kur bendrais veiksmais užpuolė nukentėjusįjį A. S., apieškojo jį, nuvedė į nuošalesnę vietą ir pagrobė pinigus 30 Lt (8,69 Eur). Tęsdami savo nusikalstamą veiką, turėdami tikslą nuodugniai apieškoti nukentėjusįjį ir surasti jo likusį turtą, nusivedė nukentėjusįjį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame bendru susitarimu ir bendrais veiksmais apieškojo nukentėjusįjį, surado ir pagrobė pinigus – 200 Lt (57,92 Eur), A. S. elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavo pasakyti mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą. Po to O. R., kartu su D. B., J. B., M. B. ir A. S. panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, šokinėjo ant gulinčio nukentėjusiojo ir padarė A. S. poodines kraujosruvas kaktos kairėje, kairio smilkinio srityje su kaukolės skliauto linijiniu lūžiu, nusitęsiančiu į kaukolės pamatą, 40 g kraujo krešulių virš kietojo dangalo, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus abipus plaštakų nugariniuose paviršiuose, kraujosruvas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinėje blauzdoje, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą apiplėšti A. S., fizine prievarta išgavo nukentėjusiojo mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis ir visų bendru susitarimu J. B. ir M. B. tą pačią dieną, apie 19.11 val. bankomate, esančiame pastate (duomenys neskelbtini), panaudojo iš nukentėjusiojo A. S. pagrobtą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Maestro“, Nr. (duomenys neskelbtini), bei kortelės identifikavimo duomenis banko operacijai atlikti ir iš nukentėjusiojo A. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino ir pagrobė pinigus – 40 Lt (11,58 Eur), o grįžę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jam (O. R.), D. B., A. S. ir T. B. melagingai pranešė, kad nukentėjusiojo sąskaitoje buvo tik 6 Lt, kuriuos paliko sąskaitoje.

Be to, O. R. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe, pasikėsino apiplėšti A. S. ir A. S., tačiau plėšimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado vertingų daiktų ir pinigų, bei pasikėsinimo apiplėšti metu tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė A. S., t. y. 2014 m. spalio 23 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su A. S., neturinčiu amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, bei veikdamas bendrininkų grupe su D. B., J. B. ir M. B., siekdami pagrobti svetimą turtą bei dėl savanaudiškų paskatų pagrobti A. S. dokumentus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais užpuolė A. S. ir A. S., reikalavo pasakyti, kur yra pinigai ir asmens dokumentai, sumušė juos, sudavė ne mažiau kaip 11 smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. S. į galvą ir kitas kūno dalis bei šokinėjo ant gulinčio A. S., metė į jį įvairius daiktus, dėl to nukentėjusiajam A. S. buvo padaryta poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, muštinės žaizdos dešinio antakio srityje, kairės ausies srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai kairiame skruoste su skruostikaulio lūžiu, odos nubrozdinimai nosyje, kraujosruvos lūpų gleivinėse su muštine žaizda apatinės lūpos gleivinėje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais dangalais galvos smegenų pamatiniame paviršiuje, skystas kraujas smegenų skilveliuose, sumušimo židiniai galvos smegenų pamatinio paviršiaus kaktinės skilties ir smilkininės skilties dešinėje, poodinės kraujosruvos krūtinėje su daugybiniais šonkaulių lūžiais, kepenų plyšimas, 400 ml skysto kraujo pilvaplėvės ertmėje. Patologiniai pokyčiai A. S. galvoje, likę po 2014 m. spalio 21 d. padarytų sužalojimų, t. y. kaukolės skliauto linijinis lūžis, nusitęsęs į kaukolės pamatą, 40 g kraujo krešuliai virš kietojo galvos smegenų dangalo, komplikavosi galvos smegenų edema, smegenų suspaudimu, centrinės kilmės progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu. Dėl įvykusio pakartotino galvos traumavimo A. S. įvykio vietoje mirė. Taip pat O. R. bendrais veiksmais su kitais bendrininkais sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. S. į galvą ir kitas kūno dalis, spardė jį gulintį, taip padarė nukentėjusiajam A. S. poodinę kraujosruvą kairės akies voke, odos nubrozdinimus kairio skruosto srityje, dešinio smilkinio srityje, poodinę kraujosruvą nugaros kairėje, t. y. nežymiai sutrikdė sveikatą. Be to, apieškojo butą, jame surado ir pagrobė A. S. 2006 m. lapkričio 17 d. išduotą dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. 11185930.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka O. R. sulaikytas 2014 m. spalio 27 d. Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – vienam mėnesiui. Ši kardomoji priemonė Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo pakeista į namų areštą, tačiau 2015 m. kovo 31 d. nutartimi jam vėl paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis Panevėžio apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Skunde nurodoma, kad O. R. pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis yra suimtas jau ilgą laiką, per kurį jis suprato savo klaidas ir ketina daugiau nenusikalsti.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo O. R. skundas atmetamas.

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo – terminą kaltinamajam O. R., BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio, BPK 130 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Šioje byloje sąlygos pratęsti kaltinamajam O. R. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmes, griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

Pažymėtina, kad šiuo metu baudžiamoji byla yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra kaltinamojo O. R., kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, duomenys, užfiksuoti specialisto išvadoje, ir kiti kaltinamajame akte išdėstyti duomenys.

Kaltinamajam O. R. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai.

O. R. yra kaltinamas padaręs vieną apysunkį (BK 180 straipsnio 1 dalis), du labai sunkius (BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktas, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas) nusikaltimus ir pasikėsinęs padaryti vieną apysunkį nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis, BK 180 straipsnio 1 dalis). Už šiuos nusikaltimus baudžiamajame įstatyme yra numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. BK 135 straipsnio 2 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies sankcijose, be laisvės atėmimo bausmės, kitų bausmės rūšių nenumatyta. Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Panevėžio apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad O. R. nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai, jis yra charakterizuojamas neigiamai (įtrauktas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus rizikos grupės vaikų apskaitą dėl mokyklos nelankymo, netinkamo elgesio ir administracinių nusižengimų). Visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam O. R., pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Kaip jau minėta, O. R., būdamas jauno amžiaus (gim. 1999 m. spalio 13 d.), yra kaltinamas keturių nusikaltimų, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. Jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis galimai padarė bendrininkaudamas su kitais asmenimis. Be to, jis nesilaikė šioje byloje jam paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto – sąlygų, dėl to ši kardomoji priemonė jam buvo pakeista į suėmimą. Šios nurodytos aplinkybės, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės O. R. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skunde nurodoma, kad kaltinamasis yra suimtas jau ilgą laiko tarpą. Tačiau atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme, todėl teismas neprivalo vadovautis BPK 127 straipsnyje numatytomis nuostatomis (BPK 127 straipsnio 9 dalis).

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam O. R. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo O. R. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.