Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartis

2020-05-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-23-1010/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-26
Bylos Nr.
II-23-1010/2020
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00037-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Lina Šakarnienė (pirm.)
Institucija
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-23-1010/2020Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00037-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4; 18.4 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 26 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,dalyvaujant asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda A. V.,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus atstovui G. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2020 m. vasario 7 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. V. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-104-2020, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. V. 2020 m. vasario 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-104-2020 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 484 straipsnio 1 dalį 20 eurų dydžio bauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 25 d. 22 val., būdamas neblaivus pasirodė viešoje vietoje, svirduliavo į šonus, tokiais savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. vasario 21 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose gautas Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato persiųstas A. V. skundas dėl Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. V. 2020 m. vasario 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-104-2020 panaikinimo. A. V. skunde nurodo, kad sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą pagal 484 straipsnį, būtina nustatyti šių aplinkybių visumą, t. y. atsakomybėn traukiamas asmuo buvo viešoje vietoje, jis buvo neblaivus ir jo elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę tais atvejais, kai asmuo griuvinėja, šlitinėja, triukšmauja, kabinėjasi prie žmonių, nesiorientuoja aplinkoje, jo išvaizda netvarkinga ir taip toliau. Institucija neatidžiai, nevisapusiškai, neišsamiai įvertinusi administracinio nusižengimo bylos medžiagą konstatavo, kad pareiškėjui inkriminuojamas administracinis nusižengimas pasireiškė pasirodymu viešoje vietoje nekoordinuota eisena, svirduliavimu į šonus einant bei nerišlia kalba, ir šiais veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Administracinį pažeidimą padarė eidamas pagrindinio kelio važiuojamąja dalimi. Institucija nurodė, kad dėl neblaivumo sunkiai orientavosi aplinkoje, nes ėjo pagrindinio kelio važiuojamąja dalimi, nors šalia pagrindinio kelio yra pėsčiųjų ir dviračių takas. Nagrinėjant bylą, pareiškėjas pateikė paaiškinimus, į kuriuos bylą nagrinėjantis pareigūnas nekreipė dėmesio, jų neanalizavo. Pripažįsta, kad ėjo neblaivus iš (duomenys neskelbtini) kaimo į savo namus, esančius gretimame (duomenys neskelbtini) kaime, bet dėl to, kad būdamas neblaivus viešoje vietoje svirduliavo į šonus, įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, kaltės nepripažįsta, nes to nebuvo. Buvo tamsus paros laikas, naktis (apie 22 val. 30 min.), nė vieno žmogaus nebuvo aplink ir niekas jo nematė, niekas nesiskundė, jokių nepadorių veiksmų neatliko, niekam pasipiktinimų nesukėlė, į policijos įstaigas dėl jo niekas nesikreipė. Pažymi, kad ramiai ėjo kelio pakraščiu prieš transporto priemonių važiavimo kryptį, vilkėjo tvarkingus darbinius rūbus su atšvaitais. Ėjo taip, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklių 36 p. - pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, - kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu. 37 p. nustatyta kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį, 41p. reikalauja, kad pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Ėjo važiuojamosios dalies pakraščiu, nes iki naujųjų kapinių įvažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo krypties, nėra šaligatvio, pėsčiųjų tako. Einant per įvažiavimą į kapinių aikštelę nuo (duomenys neskelbtini) kaimo krypties ir atvažiavo policijos pareigūnai. Policijos vaizdo įraše iš tolo matosi pareiškėjo kojų atšvaitų judėjimo tiesi trajektorija, matosi, kad jis stabtelėjo 1 sekundę laiko, kad pažiūrėtų į atvažiuojantį automobilį. Automobilis važiavo su įjungtomis ilgosiomis šviesomis, todėl jį šiek tiek apakino, jis palenkė galvą žemyn ir vėl pradėjo eiti. Pareigūnai privažiavę arčiau įjungė galingus šoninius šviestuvus, kurie galutinai pareiškėją apakino, jis nebematė šalia esančio pėsčiųjų tako, o paėjo nekeisdamas krypties tiesiai į priekį kelio pakraščiu šešis žingsnius, maždaug 3 metrus. Nurodo, kad naudojant vaizdo ir (arba) garso įrašymo įrangą, asmenį reikia įspėti apie tai ir informuoti, kad viskas, ką jis pasakys, gali būti panaudota nagrinėjant administracinę bylą ar atliekant ikiteisminį tyrimą. To nebuvo padaryta. Nurodo, kad pareigūnai netinkamai įvertino įvykio situaciją, patys pasirinko netinkamą viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo prevencijos taktiką, t. y. privažiavę prie einančio žmogaus įjungė šoninius apšvietimus ir akino, vaizdo medžiagoje matyti ir girdėti labai supaprastintas policijos pareigūnų elgesys ir bendro pobūdžio pokalbis. Policijos pareigūnas, kreipdamasis į asmenį, turi pasisveikinti, pasakyti savo pareigas, pavardę, trumpai ir aiškiai išdėstyti kreipimosi priežastį ir tikslą. Iš to daro išvadą, kad policijos pareigūnai, vykdydami tarnybą, t. y. turėdami pagrįstą pagrindą manyti, kad asmuo padarė ar ketina atlikti teisės aktų pažeidimą, privalo pasakyti savo pareigas, pavardę, trumpai ir aiškiai išdėstyti kreipimosi priežastį ir tikslą, būti teisingi, nešališki. Nė vienas pareiškėją kalbinęs pareigūnas neprisistatė, nepaaiškino kokiu tikslu ir pagrindais klausia informacijos. Nebuvo teisėto pagrindo pareiškėją sulaikyti, policijos pareigūnai nereiškė jokių reikalavimų dėl teisės pažeidimų, todėl jų veiksmai buvo neteisėti. Bet kokie asmens teises varžantys veiksmai privalo būti užfiksuoti, turėjo būti surašomas sulaikymo protokolas, to nebuvo padaryta. Priešingai, nei teigia bylą nagrinėjusi Institucija, pareiškėjas visiškai adekvačiai reagavo į aplinką, kontroliavo savo elgesį ir kalbą, pareigūnai puikiai girdėjo ir suprato jo atsakymus. Tai patvirtina policijos pareigūnų daryti vaizdo įrašai, kuriuose matosi veiksmai ir girdisi pokalbiai. Vaizdo įrašai patvirtina, kad nėra nė vieno susvirduliavimo į šonus ar į atgal, rankų mosikavimo į šalis veiksmo. Žmonėms nėra draudžiama „sunkiai eiti“, sustoti einant ir vėl pradėti eiti, kokiu greičiu privalo žmogus eiti ar bėgti įstatymai taip pat nenumato. Pareiškėjas neginčija fakto, kad ėjo neblaivus, kaip ir neginčija nustatyto girtumo laipsnio. Tačiau absoliučiai nėra draudžiama, kad asmuo vartojęs alkoholinius gėrimus neturėtų teisės būti viešoje vietoje, jei jam nenustatyti specialūs blaivumo laikymosi reikalavimai ( pvz., draudimai vairuoti transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai alkoholio koncentracija viršija nustatytas normas ir t.t.). Pareiškėjo atveju nebuvo taikomi sugriežtinti reikalavimai dėl apsvaigimo alkoholiu būsenos ir dėl to buvimo viešoje vietoje. Vien girtumo fakto nustatymo asmeniui, esančiam viešoje vietoje, nepakanka, kad asmuo būtų patrauktas atsakomybėn už žmogaus orumo ir dorovės įžeidimą. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad pareiškėjo elgesys įžeistų kitų asmenų orumą ir dorovę. Nėra duomenų, kad pareiškėjo normalus ėjimas kelkraščiu sukeltų kitų asmenų nepasitenkinimą, nepatogumus. Tai, kad kalbantis su pareigūnais ir atsakant į jų klausimus paklausė klausimą, negalima vertinti, kad kalba buvusi nerišli, tai nesudaro ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Surašius nusižengimo protokolą reikalavo tik pripažinti, kad jis neblaivus pažeidžia viešąją tvarką. Su pažeidimu pareiškėjas nesutiko. Namo eiti trumpiausiu miško keliuku pareigūnai, o privertė eiti per (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį į pėsčiųjų taką iš kurio už 350 metrų aš vėl turėjau kirsti važiuojamąją dalį, kad pereiti į tą pusę, kurioje yra keliukas į sodybą miško apsuptyje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas mano, kad Institucija priimdama skundžiamą nutarimą, nuobaudą paskyrė tinkamai neįvertinusi, apskritai neanalizavusi visų administracinės nuobaudos skyrimui reikalingų aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patraukė pareiškėją nepagrįstai.

Atsiliepimas

Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, policijos pareigūnai 2020-01-25 apie 22 val. 30 min. patruliuodami ir važiuodami tarnybiniu automobiliu rajoniniu keliu (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), pastebėjo svirduliuojantį į šonus asmenį, kuris ėjo kelio važiuojamąja dalimi. Pareigūnai, vykdydami tarnybines funkcijas, pastebėjo daromą akivaizdų viešosios tvarkos pažeidimą ir ėmėsi priemonių matomam pažeidimui užkardyti. Asmuo, sunkiai einantis keliu ir eidamas svirduliuojantis į šonus, pastebėtas 2020-01-25 22 val. 29 min. 48 s. Tuo metu pareigūnai atkreipia dėmesį į įtartinai einantį pilietį. Tai užfiksuota tarnybinio automobilio, šaukinys T4014 priekio vaizdo stebėjimo kamera. Matosi, kad asmuo eina svirduliuodamas, važiuojant link jo pilietis sustoja, paskui vėl pradeda eiti. Pati asmens eisena nėra tokia tiesi, kaip nurodyta surašytame skunde, o asmuo eidamas svirduliuoja į šonus. Visa tai matyti iš tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kameros. Iš jo pačio eisenos galima spręsti apie tai, kad asmuo yra akivaizdžiai neblaivus. Skunde teigiama, kad jis stabtelėjo vieną sekundę tam, kad pasižiūrėtų į atvažiuojantį automobilį, kuris važiavo su įjungtomis ilgosiomis šviesomis, kurios jį akino. Peržiūrėjus vaizdo kameros įrašą aiškiai matyti tai, kad pilietis eidamas ir sustojęs neatsisuka į atvažiuojančio automobilio pusę, o eidamas sustoja ir vėl eina toliau neatsisukęs, todėl nėra suprantama kaip atvažiuojantis automobilis galėjo jį akinti, jei A. V. net nežiūrėjo į atvažiuojančio automobilio pusę. Darytina išvada, kad versija apie jo akinimą ir jo sustojimą einant sugalvota peržiūrėjus ir gavus vaizdo įrašą iš šios bylos tam, kad pateisinti neva tiesią savo eiseną, nors vaizdo įraše aiškiai matyti, kad A. V. eina svirduliuodamas į šonus ir tai daro akivaizdžiai būdamas neblaivus. Tai tik parodo tai, kad A. V. dėl savo neblaivumo sunkiai orientavosi aplinkoje, atvažiuojant automobiliui sustoja, tai vėl eina ir tai tik patvirtina jo elgesio pavojingumą, nes bet kuriuo momentu būtų galėjęs įvykti eismo įvykis, kurio metu jis pats dėl tokios savo eisenos būtų ir nukentėjęs. A. V. turėjo galimybę ir galėjo pėsčiųjų taku eiti, nors to nedarė, manytina ir tikėtina dėl to, kad buvo neblaivus. Visa tai patvirtina tik tai, kad A. V. sunkiai orientavosi aplinkoje.

Teismo posėdžio metu A. V. palaikė skunde išdėstytus motyvus ir argumentus bei parodė, kad nusižengimo nepripažįsta. Paaiškino, jog jis yra kaltinamas tuo, jog eidamas svirduliavo į šonus. Nuo kelio yra pažemėjimas ir jis eidamas tiesiog susvyravo. Pareigūnai žodžiu jam nepasakė, kad daromi vaizdo įrašai. Pareiškėjas atėjo keliu, kuriame nėra pėsčiųjų tako, ėjo kelkraščiu, kaip reikalauja taisyklės. Atvažiuojant automobiliui iš nugaros, jis stabtelėjo, atsisuko pasižiūrėti, ir jį apakino automobilio šviesos. Pareiškėjas nurodė, kad jis kaip žmogus turi žinoti, kodėl policija domisi jo gyvenimu laisvo laiko metu, pareigūnai nepaaiškino, kam reikalingi jo duomenys. Pareiškėjas ėjo su atšvaitais kelkraščiu ir niekam nesusižengė, nesukėlė avarinės situacijos.

Atsiliepimas

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad atsiliepime išdėstytas aplinkybes patvirtino posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai. Pareiškėjas savo veiksmais kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, kadangi būdamas neblaivus ėjo važiuojamąja kelio dalimi, o ne pėsčiųjų taku. Pareiškėjas elgėsi neadekvačiai, sunkiai orientavosi aplinkoje, jo bendravimas su policijos pareigūnais buvo iššaukiantis, todėl tokiame pareiškėjo elgesyje yra viešosios tvarkos pažeidimas.

Liudytoja Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja N. M. posėdžio metu parodė, kad 2020-01 25 apie 22:30 val. patruliavo po Šilalės rajoną ir miestą. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje pastebėjo, kad eina žmogus svirduliuodamas, sustojo. Kolega jo paklausė, kur eina. Pilietis priėjo arčiau prie automobilio, suprato kad jis neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas, buvo nustatytas girtumas. Asmuo buvo ryškiai apsirengęs ir matėsi, kad ėjo keliu svirduliuodamas. Jis buvo viešoje vietoje, kelio važiuojamojoje dalyje. Jo kalba buvo nerišli.

Liudytojas Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis D. V. posėdžio metu parodė, kad 2020-01-25 dirbo su tyrėja N. M. po Šilalės rajoną ir miestą. Apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini) k. buvo pastebėtas važiuojamąja kelio dalimi einantis neblaivus asmuo. Privažiavus link asmens pastebėjo, kad jis eina vinguriuodamas, Privažiavo prie jo, atsidarė langą. Asmuo tai ėjo, tai stojo. Kalba buvo nerišli, sklido alkoholio kvapas, paklausus, kur eina, atsakė „koks jūsų reikalas“. Asmeniui buvo nustatytas 1.51 promilių girtumas, tai patvirtino, kad jis yra neblaivus viešoje vietoje. Asmuo kėlė pavojų, nes ėjo važiuojama kelio dalimi, matėsi pagal kojas, kad yra neblaivus. Kalba buvo nerišli, nėjo suprasti jo pirmųjų pasakytų žodžių.

Administracinio nusižengimo protokolu nustatyta, jog 2020 m. sausio 25 d. A. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį (b. l. 20).

Nutarimu administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog 2020 m. vasario 7 d. A. V. surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-104-2020 ir pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį jam paskirta 20 Eur bauda (b. l. 17-19).

Iš Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK reagavimo skyriaus tyrėjos N. M., vyriausiojo patrulio D. V. tarnybinių pranešimų dėl neblaivaus asmens pasirodymo viešoje vietoje matyti, kad 2020 m. sausio 30 d. apie 22 val. 31 min. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas kelio važiuojamąją dalimi link Šilalės miesto einantis neblaivus pilietis, kuris svirduliavo į šonus. Patikrinus duomenų bazėje paaiškėjo, kad tai A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,56 promilių girtumo laipsnis. Minėtas pilietis su pažeidimu nesutiko, teigė, kad yra neviešoje vietoje, ir daugiau jokių aplinkybių susijusių su pažeidimu nenurodė (b. l. 22,23).

Iš patikros sertifikato Nr. 1174740 matyti, kad alkotesteris „Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0121 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. gegužės 26 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas, nes byloje nėra įrodyti visi būtini ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinio nusižengimo požymiai.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu tik tada, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių visus administracinio nusižengimo požymius.

ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę užtraukia baudą nuo 20 iki 100 eurų. Sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą pagal minėtą straipsnį, teismų praktikoje pripažįstama, kad būtina nustatyti šių aplinkybių visumą: pirma, atsakomybėn traukiamas asmuo buvo viešoje vietoje; antra, jis buvo neblaivus; trečia, jo elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir dorovę (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-186-300/2018). Teismų praktikoje pripažįstama, kad girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę tais atvejais, kai asmuo griuvinėja, šlitinėja, triukšmauja, kabinėjasi prie žmonių, nesiorientuoja aplinkoje, jo išvaizda netvarkinga ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62-1678/2011).

Nustatyta, jog A. V. 2020 m. sausio 25 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, jog jis (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 25 d. 22 val., būdamas neblaivus pasirodė viešoje vietoje, svirduliavo į šonus, tokiais savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.

2020 m. vasario 7 d. nutarimu A. V. paskirta administracinė nuobauda ANK 484 straipsnio 1 dalies pagrindu - 20 Eur bauda.

Nors nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad A. V. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus, tačiau byloje nėra pakankamų objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokių veiksmų būtinas pasekmes - žmogaus orumo ir dorovės įžeidimą.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

Šiuo atveju, policijos pareigūnų teigimu, A. V. eidamas važiuojamąja kelio dalimi svirduliavo į šonus, todėl protokolą surašęs pareigūnas tai traktavo kaip žmogaus orumo ir dorovės įžeidimą. Tačiau peržiūrėjus prie bylos pridėtą vaizdo įrašą (vaizdo kamera iš tarnybiniio automobilio priekio) matyti, kad kelio kelkraščiu eina vyriškis. Jis stabteli, vėl eina, tačiau elgiasi visiškai adekvačiai, atrodo tvarkingai, rūbai yra su atšvaitais. Pakviestas prieiti prie policijos pareigūnų, kalba suprantamai ir gana rišliai, eina nesvirduliuodamas, nesiramstydamas ir nesuklupdamas, negriuvinėja. Policijos automobilyje sėdi ramiai, nesvirduliuoja (vaizdo kamera iš automobilio vidaus).

Pažymėtina, kad vertinant neblaivaus asmens elgesio viešoje vietoje pavojingumo laipsnį ir nustatant, ar jis atitinka nusižengimą, numatytą ANK 484 straipsnio 1 dalyje, teismų praktikoje svarbia aplinkybe laikoma tai, ar buvo gauta skundų dėl netinkamo asmens elgesio (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-12-491/2017; Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-186-300/2018). Nagrinėjamu atveju A. V. buvimas viešoje vietoje jokių neigiamų emocijų ar įspūdžių niekam nesukėlė, jis pats su niekuo nebendravo, niekas dėl jo elgesio policijai nepranešė. Ši aplinkybė taip pat sustiprina abejones skundžiamo nutarimo pagrįstumu, nes byloje nėra vienareikšmių ir pakankamų įrodymų, kad A. V. buvimas viešoje vietoje įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Vien aplinkybė, kad asmuo girtas pasirodo viešoje vietoje, savaime nenulemia pasekmių, numatytų ANK 484 straipsnio 1 dalyje, atsiradimo - žmogaus orumo ir visuomeninės dorovės įžeidimo.

Policijos pareigūnai nurodo, kad A. V. pažeidė viešąją tvarką, kadangi ėjo tamsiu paros metu kelkraščiu, o ne pėsčiųjų taku, kėlė grėsmę sau ir aplinkiniams, iššaukiančiai kalbėjo su policijos pareigūnais. Tačiau akivaizdu, kad toks pareiškėjo elgesys neatitinka ANK 484 straipsnio 1 dalies, pagal kurią pareiškėjas nubaustas, sudėties. Taip pat policijos pareigūnai teigia, kad A. V., būdamas neblaivus, eidamas keliu tamsiu paros metu ir svirduliuodamas, kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Tačiau tokiu atveju nesuprantamas policijos pareigūnų elgesys, kodėl jie, nustatę neblaivumą ir surašę administracinio nusižengimo protokolą, neblaivų ir svirduliuojantį, pasak pareigūnų, pareiškėją nedelsiant paleidžia toliau tamsiu paros metu eiti namo.

Esant byloje nustatytiems prieštaravimams tarp policijos pareigūnų parodymų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo A. V. parodymų, teismas konstatuoja, kad A. V. kaltė pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį nėra įrodyta, nes visas abejones dėl to, ar jo veiksmai buvo tokie, jog įžeidė žmogaus orumą ir dorovę, teismas privalo vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsižvelgiant į visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų A. V. veiksmus traktuoti kaip pavojingą veiką, atitinkančią visus ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl pradėtoji administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta nesant šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas), o skundžiamas nutarimas panaikintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalimi 2 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. V. skundą tenkinti.

Panaikinti 2020 m. vasario 7 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. V. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-104-2020, kuriuo A. V. nubaustas 20 Eur bauda pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė