- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-13
- Bylos Nr.
- 2S-842-413/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00406-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „Reventus“
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra“
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Bonumbus“, asociacija „Jaunimo verslo klubas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos „Reventus“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3895-775/2016 pagal ieškovės viešosios įstaigos „Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Reventus“ dėl dotacijos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys – viešoji įstaiga „Bonumbus“ ir asociacija „Jaunimo verslo klubas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Iškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 17 899,70 Eur dotacijų sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. sausio 13 d. nutartimi ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui teismas taikė laikinąsias pasaugos priemones ir areštavo atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išskyrus pinigines lėšas, ieškinio sumai (917 899,70 Eur). Nesant šio turto ar jo esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo atsakovės pinigines lėšas, turtines teises, esančias banko sąskaitose, kasoje ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomuosius mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. 2016 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teisme gautas atsakovės prašymas panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą grindė tuo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo galią, todėl, anot atsakovės, išnyko pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Ieškovė atsiliepimu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nesutiko. Atsakovės nuomone, taikos sutarties tarp šalių patvirtinimas dar nereiškia, kad ieškovės pažeista subjektinė teisė yra realiai apginta. Ieškovės nuomone, tik atsakovei grąžinus ieškovei visą taikos sutartyje numatytą skolos sumą, minėta teisė bus apginta. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties neįvykdymo grėsmę.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikino atmetė kaip nepagrįstą.Teismas, įvertinęs tai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos siekiant užtikrinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, kad atsakovė dar neįvykdė 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, nepateikė įrodymų, kurie užtikrintų taikos sutarties vykdymą panaikinus areštą, taip pat į tai, kad ieškovė nesutinka su atsakovės prašymu, atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, atsisakęs panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, bei teisės principus, reglamentuojančius šalių lygiateisiškumą, interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas nepagrįstai skundžiamą nutartį grindė ieškovės pozicija, nurodyta atsiliepime į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kadangi atsiliepimas buvo pateiktas praleidus terminą jam pateikti. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo atsakovei laisvai disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis, dėl ko atsakovė netenka galimybės tinkamai vykdyti taikos sutarties, tuo pažeidžiami šalių pusiausvyros bei teisėtų lūkesčių principai. Pažymi, kad pirmasis mokėjimas pagal taikos sutartį nebuvo atliktas ne dėl atsakovės kaltės, kaip ir visi kiti mokėjimai, kurių mokėjimo terminai jau yra suėję, o todėl, kad teismas netenkindamas atsakovės prašymo net iš dalies ir nesuteikdamas teisės disponuoti turimomis bei uždirbamomis piniginėmis lėšomis, užkirto kelią atsakovei atsiskaityti ne tik su ieškove, bet ir su kitais kreditoriais, kas žlugdo atsakovės verslą, kreditoriai nutraukia sutartis, o tai tik sudaro prielaidas, jog galimybė atsiskaityti vis mažės. Pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių palikimas galioti yra neproporcingas ir neatitinka siekiamų tikslų, dėl ko yra pažeidžiami atsakovės teisėti interesai.Apeliantė pažymi, kad panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kadangi atsakovė vykdo veiklą, siekia didinti apyvartines lėšas bei pelną ir nėra tikimybės, jog atsakovei grėstų bankrotas ar būtų pradėtos vykdyti bankroto procedūros ne teismo tvarka, įmonė nėra paskelbta nemokia. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovės atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad atsakovė negali tinkamai vykdyti taikos sutarties sąlygų, nes teismas, taikydamas laikinąsias priemones, nenurodė leistinos disponuoti pinigų sumos. Pažymi, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, leido iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokesti, įstatymais nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Iš atsakovės su atskiruoju skundu pateiktos sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė 2016 m. gruodžio 27 d. be jokių kliūčių padarė 679,59 Eur dydžio pavedimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kas tik patvirtina, kad atsakovė gali disponuoti sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi nustatyta apimtimi. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji mėgino vykdyti taikos sutarties sąlygas, atlikti taikos sutartyje nurodytus mokėjimus ieškovei, tačiau bankas šiuos mokėjimo pavedimus atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas gali panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsiranda naujos aplinkybės arba paaiškėja iki tol nežinotos buvusios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra būtinas (CPK 149 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1462/2014). Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 17 899,70 Eur dotacijų sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias pasaugos priemones ir areštavo atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išskyrus pinigines lėšas ieškinio sumai (917 899,70 Eur). Nesant šio turto ar jo esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo atsakovės pinigines lėšas, turtines teises, esančias banko sąskaitose, kasoje ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomuosius mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Atsakovei kreipusis į teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, skundžiama nutartimi teismas atsakovės prašymo netenkino. Atskiruoju skundu atsakovė ginčija skundžiamą nutartį, teigdama, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo atsakovei laisvai disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis, dėl ko atsakovė neturi galimybės tinkamai įvykdyti taikos sutartį, kadangi teismas nesuteikė teisės atsakovei disponuoti turimomis bei uždirbamomis piniginėmis lėšomis, taip užkirsdamas kelią atsakovei atsiskaityti ne tik su ieškove, bet ir su kitais kreditoriais. Civilinio proceso teisės normos numato, kad bet kurioje proceso stadijoje bylos šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Byloje sudaroma taikos sutartis yra šalių laisvos valios išraiška, šalims įstatymo suteikta teisė jų pačių nuožiūra tarpusavio susitarimu išspręsti teisminį ginčą. Taigi, šalys taikos sutartimi galėjo laisvai susitarti ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galiojimo ar panaikinimo. Sutiktina su apeliante, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl taikos sutarties šalims nesusitarus dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo (panaikinimo) sąlygų, nagrinėjamu atveju taikytinos bendrosios procesinės teisės normos, numatančios, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo (šiuo atveju taikos sutarties) įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė negali įvykdyti taikos sutarties. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi taikius byloje laikinąsias apsaugos priemones pirmiausiai buvo areštuotas atsakovei priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas ir tik jo nesant ar esant nepakankamai ir piniginės lėšos ir turtinės teisės, esančios banko sąskaitose, kasoje ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomuosius mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Iš kartu su atskiruoju skundu pateikto atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė 2016 m. gruodžio 27 d. be jokių kliūčių pervedė 679,59 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (t. 2, b. l. 13), kas rodo, kad atsakovė gali disponuoti jos sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartyje numatyta apimtimi. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi atsakovė, prašydama panaikinti jos atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius grėsmę teismo sprendimo (taikos sutarties) įvykdymui, tačiau tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.