Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sermeta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-293-262/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inžinera“ (buvęs pavadinimas - UAB „Molestos inžinerija“) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sermeta“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys: antstolė V. M., uždaroji akcinė bendrovė „Plastakona“, uždaroji akcinė bendrovė „RVTD“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Congestum Group“ (šiuo metu jau išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmens, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Teismas turėjo ne tik nustatyti neteisėtus apelianto veiksmus, bet ir priežastinį ryšį, t.y. kad žala patirta būtent dėl apelianto neteisėtų veiksmų. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-884-464/2009 dalimi kaip prejudiciniu faktu. Šioje byloje buvo sprendžiamas ne apelianto kaip juridinio asmens, o apelianto administracijos vadovo bei UAB „Congestum group“ vadovo atsakomybės klausimai. Jei UAB „Congestum group“ vadovas nebūtų įvykdęs neteisėtų veiksmų, apelianto atliktas pinigų pervedimas ne į antstolės depozitinę sąskaitą, o į šios bendrovės sąskaitą, ieškovui nebūtų sukėlęs žalos. Tuo tarpu apeliantui nebuvo žinoma apie nesąžiningus UAB „Congestum group“ vadovo ketinimus. Be to, šiai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, todėl ieškovo išieškojimas vis tiek nebūtų galimas ne bankroto procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka.

1. Apelianto argumentai, susiję su UAB „Congestum Group“ vadovo V. S. veiksmais yra nereikšmingi ir nesusiję su nagrinėjama byla. Vienintelis asmuo, dėl kurio kaltės padaryta žala, yra apeliantas.

2. Antstolės 2008 m. spalio 7 d. patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl apeliantas, nežinodamas kaip elgtis, galėjo kreiptis į antstolę ir informuoti ją apie savo ketinimus pervesti pinigus UAB „Congestum group“.

4. Baudos apelianto ir UAB „Congestum group“ vadovams už neteisėtus veiksmus buvo skirtos ne kaip fiziniams asmenims, o kaip juridinių asmenų vadovams.

6. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė jokių procesinių normų, kurios teiktų pagrindą manyti, kad sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Taip pat pagrįstai, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, trukmę, posėdžių ir procesinių dokumentų skaičių, priteistos ir bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl tirtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 str. 1 d.).

Nustatyta, kad antstolė V. M. 2008 m. spalio 7 d. patvarkymu nutarė areštuoti skolininko UAB „Congestum group" reikalavimo teisę - gauti pinigus 333 746,33 Lt sumoje iš atsakovo, uždraudžiant šią reikalavimo teisę perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu apsunkinti. Antstolė nurodė, kad areštas taikomas ir būsimoms išmokoms; 333 746,33 Lt suma turi būti pervesta į antstolės V. M. depozitinę sąskaitą (t. 1, b.l. 14). 2009 m. sausio 28 d. atsakovas, nepaisydamas antstolės patvarkymo, pervedė UAB „Congestum group“ 123 932,85 Lt ir tą pačią dieną pinigai buvo nuimti nuo sąskaitos (t. 1, b.l. 17). Po pusantro mėnesio UAB „Congestum group“ buvo iškelta bankroto byla, patvirtinti kreditoriniai reikalavimai bendrai 2,029 mln. litų sumai inter alia 277 878,89 Lt ieškovo trečios eilės kreditorinis reikalavimas, kilęs Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimu už akių tenkinus ieškovo reikalavimą apeliantui (t. 1, b.l. 12-13, 27-29, 30-32). Šis reikalavimas nebuvo patenkintas, UAB „Congestum group“ jau išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Ieškovas nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo remdamasis bendrosiomis deliktinės atsakomybės teisės normomis bei CPK 617 straipsniu, numatančiu, jog išieškotojas turi teisę pareikšti ieškinį teisme asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Žalos atlyginimo bylose ieškovas privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį, neteisėtų veiksmų ir žalos tarpusavio priežastinį ryšį. Atsakovas savo ruožtu turi teisę teikti tai paneigiančius įrodymus (CPK 12, 178 str.). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, susijusius su netinkamu įrodinėjimu ir įrodymų vertinimu pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje byloje (CPK 185 str.).

Byloje faktiškai nėra ginčo dėl aukščiau paminėtų faktinių aplinkybių, apeliantas neginčija antstolio 2008 m. spalio 7 d. patvarkymo teisėtumo. Todėl šiais aspektais plačiau nepasisakytina. Iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad apeliantas, pervesdamas lėšas UAB „Congestum group“ neturėjo pagrindo manyti, kad ieškovo teisės bus pažeistos UAB „Congestus group“ (jos vadovo) veiksmais, ieškovas pats turėjo veikti rūpestingai ir apdairiai išsiieškodamas skolą iš savo skolininko UAB „Congestum group“, apelianto atliktas lėšų pervedimas žalos ieškovui nesąlygojo, nes ieškovas, iškėlus UAB „Congestum group“ bankroto bylą, būtų galėjęs patenkinti reikalavimą tik bendrąja bankroto procedūrų tvarka.

Taigi, apeliantas įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ar apskritai neįvertino UAB „Congestum group“ (jos vadovo V. S.) vaidmens. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo CPK 617 straipsnio nuostatų pagrindu yra pareikštas tik apeliantui. Teisė pasirinkti atsakovą yra ieškovo prerogatyva. Tuo tarpu apeliantas savo veiksmų neteisėtumą, o ir atsakomybės klausimą apskritai iš esmės bando perkelti bet kam (UAB „Congestum Group“, V. S., iš dalies ir ieškovui), tik ne sau. Taigi, byloje esminės nustatinėtinos aplinkybės yra tai, ar yra apelianto civilinės atsakomybės sąlygos.

Vertinant apelianto veiksmus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl jų neteisėtumo, nes apeliantas, būdamas informuotas apie antstolės patvarkymą pervesti UAB „Congestum group“ lėšas į jos depozitinę sąskaitą, sąmoningai tai ignoravo (beje, apskritai taip ir nepagrindęs tokio savo poelgio būtinumo bent kiek įtikinamesniu paaiškinimu), jo (jo vadovo) veiksmai neteisėtais jau yra pripažintas ir įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi (t. 1, b.l. 23-26). Atmestini apelianto argumentai apie priežastinio ryšio nenustatymą – būtent apeliantas, pažeisdamas antstolio patvarkymą, pervedė lėšas, kurias jis turėjo pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą ir jas būtų galima panaudoti vykdant išieškojimą ieškovui, kitam asmeniui (UAB „Congestum group“). Taigi, akivaizdu, kad apeliantas disponavo lėšomis, kuriomis galėjo bent iš dalies atsiskaityti su ieškovu, ir būtent jo neteisėti veiksmai buvo pirminiai, esantys tiesioginiame priežastiniame ryšyje su antstolio patvarkymo pažeidimu bei neteisėtu lėšų patekimu kitiems asmenims, pasinaudojusiems galimybe juos išgryninti iš naujos UAB „Congestum group“ sąskaitos. Šiame kontekste atmestini apelianto argumentai, kad neteisėtus veiksmus atliko apelianto vadovas kaip fizinis asmuo – lėšos buvo ne asmeninės apelianto vadovo, bet bendrovės, o juridiniai asmenys įgyja teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.). Apelianto teiginiai, kad neva jis negalėjęs numatyti nesąžiningų kitų asmenų veikos per se niekaip nepaneigia antstolės įpareigojimo nevykdymo, t.y. jo neteisėto veiksmų, juo labiau, ir pirmosios instancijos teismo nurodytų CK 6.263 straipsnio nuostatų kontekste. Pats žalos faktas taip pat akivaizdus – ieškovas ne tik negavo reikalavimo patenkinimo įstatymų nustatyta tvarka, bet lėšos ir apskritai buvo prarastos. Tuo tarpu apelianto aiškinimas, kad bet kuriuo atveju ieškovas savo reikalavimą galėtų patenkinti tik UAB „Congestum group“ bankroto procese nėra pagrįstas laiko požiūriu – minėta, kad bankroto byla šiai bendrovei buvo iškelta po pusantro mėnesio nuo aptariamo lėšų pervedimo, taigi, iki to laiko jos galėjo būti paskirstytos ir išmokėtos išieškotojams.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus ir dėl žalos dydžio. Visų pirma, pažymėtina, kad nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike apeliantas šios aplinkybės nekvestionavo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str., 347 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Taigi, apeliantas žalos dydžio apeliaciniu skundu faktiškai ir negali kvestionuoti (CPK 306 str. 2 d.). Antra, 2008 m. spalio 7 d. antstolės patvarkyme nurodyta, kad juo buvo areštuota reikalavimo teisė vykdant išieškojimą trijų išieškotojų (inter alia ieškovo) naudai. Todėl apelianto pervestos lėšos būtų naudojamos būtent šių išieškotojų reikalavimų proporcingam tenkinimui (CPK 756 str.). Dėl to ir iš esmės nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl neteisingo ieškovo žalos dydžio apskaičiavimo.

Apelianto teiginiai, susiję su procesinių normų pažeidimu, yra deklaratyvaus pobūdžio. Tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, rėmėsi apeliantui nepalankiais įrodymais ir padarė jam nepalankias išvadas per se nereiškia, kad teismas įrodymus vertino vienašališkai ir neįvertino kitos šalies įrodymų. Pažymėtina, kad byloje apeliantas ir nepateikė įrodymų, esmingai prieštaraujančių į bylą ieškovo pateiktiems, tuo tarpu vienašalis įrodymų vertinimas labiau galimas tuomet, kai byloje pateikti prieštaraujantys vieni kitiems įrodymai. Šiuo atveju, kaip ir nurodo apeliantas, bylos nagrinėjimo metu jis tik (sau naudinga linkme) argumentavo esamus įrodymus ir situaciją. Pastebėtina, kad šiuo aspektu (dėl procesinių normų pažeidimo) apeliantas vėlgi savo argumentus iš esmės sieja su UAB „Congestum Group“ ir jos vadovo atsakomybės pagrindais. Tačiau, visų pirma, dėl to jau yra pasisakyta, antra, šie apelianto argumentai yra susiję ne tiek su konkrečių įrodymų (ne)įvertinimo (ne)teisingumu, o su tų įrodymų pagrindu padarytomis apeliantui nepriimtinomis išvadomis. Kaip minėta, teisėjų kolegija, kitokioms išvadoms taip pat nemato pagrindo.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl pernelyg didelės iš apelianto priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, nes priteista 4 000 Lt suma neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytų ribojimų. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Pagal šių rekomendacijų 8.2, 8.3 punktus vien už ieškinio bei dubliko pateikimą maksimali suma yra artima priteistai išlaidų už advokato pagalbą sumai (atitinkamai 3 x 800 Lt, 1,75 x 800 Lt). Turint galvoje teismo posėdžių skaičių, taip pat eilę kitų procesinių dokumentų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, surašymą, pripažinti priteistą sumą akivaizdžiai neteisinga teisėjų kolegija nemato pagrindo. Kita vertus, atmetant apeliacinį skundą ir priteisiant ieškovui išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tik už atsiliepimo surašymą prašoma priteisti 2 000 Lt suma iš tikrųjų neatitinka minėtų rekomendacijų 8.11 punkto nuostatų, ir mažina šią sumą iki 1 200 Lt (1,5 x 800 Lt).

Remiantis aukščiau išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame sprendime išvados padarytos nepažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tinkamai aiškintos ir taikytos materialinės teisės normos. Dėl to skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sermeta“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Inžinera“ (buvusi UAB „Molestos inžinerija“) 1 200 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.