- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-16
- Bylos Nr.
- I-470-739/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02005-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. (V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. V. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–4) nurodė, kad nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. atliko bausmę Alytaus pataisos namuose. Nurodė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 26 nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto norma – 4 kv. m, kamerų tipo patalpoje virš lango buvo dideli plotai pelėsio, aplink tualeto duris sienų tinkas buvo sutrūkinėjęs, vietomis nuo sienų atsilupę dažai, lubose buvo penkios didelės skylės, tualeto patalpoje ant sienų buvo vandens nubėgimai, sienos buvo dėmėtos, buvo išdaužytų sienų ir grindų plytelių, lubose buvo skylė. Pažymėjo, kad Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpos yra pripažintos negyvenamomis patalpomis, tai įrodo Alytaus pataisos namų atsakymas į nuteistojo prašymą Nr. 363-898 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) atsakymas į prašymą Nr. 2S-5772, kuriame yra nurodyta tikslinė naudojimo paskirtis pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, jog Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpos yra negyvenamos. Teigė, kad tai prieštarauja Higienos normos HN 134:2015 13 punktui, pagal kurį laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Nurodė, kad kalėdamas tokiomis žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis, nepriimtinomis sąlygomis kamerų tipo patalpoje, jis patyrė didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, stresą, dvasinį sukrėtimą, jis negalėjo pailsėti, jautė didelę baimę aplinkai. Teigė, kad neturtinę žalą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), kadangi jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Nurodytą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 5000 Eurų suma, kurią prašė priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimu į skundą (b. l. 11–14) į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas Alytaus pataisos namuose nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. liepos 5 d., ir nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 26, kurios plotas 29,91 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs plotas buvo 3,73 kv. m, o nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. – kamerų tipo patalpoje Nr. 29, kurios plotas 15,10 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs plotas buvo 3,77 kv. m. Nurodė, kad Alytaus pataisos namai užtikrino teisės normų reikalavimus atitinkančią gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį. Paaiškino, kad kameros ventiliuojamos atidarius langus, kaip numato Higienos norma. Nurodė, kad patalpas valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio atmestini. Paaiškino, kad kamerų tipo patalpose buvo atliktas kapitalinis remontas. Teigė, kad kamerų tipo patalpose Nr. 26 ir Nr. 29 tinkas nėra ištrupėjęs, nėra nusilupę dažai, lubose nėra skylių, minėtų kamerų sanitarinis mazgas yra tvarkingas, sienos ir grindys jame neišdaužytos, jis yra geros būklės. Paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kamerų tipo patalpų pastatas yra užregistruotas kaip negyvenamųjų patalpų, tačiau tai yra specialiosios paskirties pastatas, kuri nuteistieji negyvena, o tik atlieka bausmę. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia valstybės institucijos kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Teigė, kad nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose, atlyginimo.
Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas Alytaus pataisos namuose buvo laikomas jo nurodytu laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. (b. l. 15–16) (toliau - ginčo laikotarpis).
Nors pareiškėjas skunde nurodė tik kamerų tipo patalpą Nr. 26, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas ne tik kamerų tipo patalpoje Nr. 26, bet ir kamerų tipo patalpoje Nr. 29: nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. liepos 5 d., ir nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 26, o nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. – kamerų tipo patalpoje Nr. 29 (b. l. 11, 16). Kadangi pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 26 ir Nr. 29, todėl teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimus dėl netinkamų laikymo sąlygų, atsižvelgia į laikymo sąlygas abiejose minėtose kamerų tipo patalpose. Kitomis dienomis ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas ne kamerų tipo patalpose (b. l. 16), tačiau skunde dėl laikymo sąlygų ne kamerų tipo (o bendrabučio tipo) patalpose pareiškėjas nesiskundė, jokių aplinkybių, susijusių su tuo, nenurodė.
Pareiškėjas skundėsi, kad buvo pažeista gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpoje Nr. 26 – 4 kv. m.
Nustatant minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą pataisos įstaigos kamerų tipo patalpose, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹ punktu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), jo 11¹.2 papunkčiu, kuris nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas nustato, kad Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais. Pareiškėjas skunde neteisingai nurodė, kad kamerų tipo patalpoms teisės aktuose yra nustatyta gyvenamojo ploto norma 4 kv. m.
Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 11) ir lentelėje Perkėlimai (16135 V. R.) (b. l. 16) nurodytais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas Alytaus pataisos namuose buvo paskirtas gyventi ir buvo laikomas šiose kamerų tipo patalpose: nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. liepos 5 d., ir nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. – kamerų tipo patalpoje Nr. 26, kurios plotas 29,91 kv. m, kurioje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui gyvenamojo ploto teko 3,74 kv. m; nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. – kamerų tipo patalpoje Nr. 29, kurios plotas 15,10 kv. m, kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui gyvenamojo ploto teko 3,78 kv. m. Prie atsiliepimo yra pridėtas priedas – duomenys apie miegamuosius iš kompiuterinės sistemos Įskaita, kuriame esantys duomenys atitinka atsakovės atstovo atsiliepime nurodytus duomenis, jog kamerų tipo patalpos Nr. 26 plotas yra 29,91 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, o kamerų tipo patalpos Nr. 29 plotas yra 15,10 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos (b. l. 18). Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), konstatuotina, kad gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas gali būti apskaičiuojamas ir patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus, jeigu nėra žinomas tikslus patalpoje laikytų asmenų skaičius. Apibendrinus aptartą, sprendžiama, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpose Nr. 26 ir Nr. 29 buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, kadangi jam teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto (Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 papunktis). Todėl nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo teisės į tinkamą gyvenamąjį plotą pažeidimo.
Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai (Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10 punktas), tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas), ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo kamerų tipo patalpoje.
Pareiškėjas taip pat skundėsi, kad kamerų tipo patalpoje virš lango buvo dideli plotai pelėsio.
Teismas sprendžia, kad pelėsis gali susidaryti ir dėl per didelės oro drėgmės, dėl prasto vėdinimo, dėl paviršiaus nenuvalymo.
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo ir ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Jos 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Jos 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jos 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), įsigaliojusių nuo 2011 m. kovo 9 d. ir galiojusių ginčo laikotarpiu, 16.10 papunktis nustato, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos; kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Higienos normoje HN 134:2015 nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Higienos normos HN 134:2015 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka.
Bylos duomenimis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, ir Alytaus visuomenės sveikatos centras), 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinęs Alytaus pataisos namus, patikrinimo metu nustatė ir 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) (b. l. 36–39) nurodė, kad nuteistųjų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus; kambarių valymui skirtos priemonės (b. l. 37). Šio patikrinimo metu jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų (įskaitant ir pažeidimus dėl pelėsio buvimo, dėl netinkamos oro drėgmės) nenustatyta (b. l. 39). Atsakovės atstovas į bylą nepateikė artimesnių ginčo laikotarpiui patikrinimų aktų. Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 12). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus pataisos namai užtikrina pagal Higienos normą HN 134:2015 santykinę oro drėgmę ir oro judėjimo greitį (b. l. 12). Teismas nenustatė pagrindo minėto patikrinimo akto ir atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, dėl to teismas sprendžia, kad Alytaus pataisos namai užtikrino tinkamą oro drėgmę. Teismas taip pat sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę išvėdinti gyvenamąsias patalpas atidarydamas langus ir tokiu būdu reguliuoti oro drėgmę (aptartas teisinis reglamentavimas nustato, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema). Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat nurodė, kad kameros yra ventiliuojamos atidarius langus (o tualetuose yra įrengta ištraukiamoji ventiliacija) (b. l. 12), tai atitinka aptartą teisinį reglamentavimą. Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 12), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pelėsiu, atsižvelgtina ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018, todėl teismas sprendžia, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 35 punkto nuostatas, už gyvenamųjų patalpų švarą ir tvarką yra atsakingi patys jose laikomi asmenys, tame tarpe ginčo laikotarpiu ir pareiškėjas. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad patalpas valo patys jose laikomi asmenys (b. l. 12). Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jam nebuvo išduotos priemonės gyvenamosios patalpos švarai ir tvarkai palaikyti, tokių duomenų byloje nėra, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl pelėsio buvimo.
Pareiškėjas skundėsi, kad kamerų tipo patalpoje aplink tualeto duris sienų tinkas buvo sutrūkinėjęs, vietomis nuo sienų atsilupę dažai, lubose buvo penkios didelės skylės, tualeto patalpoje ant sienų buvo vandens nubėgimai, sienos buvo dėmėtos, buvo išdaužytų sienų ir grindų plytelių, lubose buvo skylė.
Pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16 punktą, 16.5 papunktį, kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji naudojasi sanitariniu mazgu, esančiu jų kamerų tipo patalpoje. Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat nurodė, kad tualetai yra įrengti kamerose (b. l. 12). Taigi, sanitarinis mazgas, kuriuo naudojosi pareiškėjas, buvo įrengtas kamerų tipo patalpose Nr. 26 ir Nr. 29. Iš pareiškėjo skundo turinio taip pat matyti, kad pareiškėjas skundėsi dėl kamerų tipo patalpoje įrengto sanitarinio mazgo būklės (b. l. 2).
Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Į bylą yra pateiktos fotografijos, kuriose užfiksuotas kamerų tipo patalpų vaizdas (b. l. 19–20). Iš šių fotografijų negalima daryti išvados, kad kamerose nuo sienų atsilupę dažai ir lubose skylės (kaip teigė pareiškėjas), kadangi fotografijose nematyti nuo sienų atsilupusių dažų ir skylių lubose. Vienoje fotografijoje nematyti kameros lubų, kitoje fotografijoje nematyti kameros grindų. Tad remiantis vien tik šiomis fotografijomis, negalima daryti išvados, kokia buvo kamerų sienų, lubų būklė. Sanitarinio mazgo vaizdas fotografijose nėra užfiksuotas.
Remiantis bylos duomenimis (2010 m. vasario 26 d. statybos-remonto darbų rangos sutarties Nr. 52 (jos kopijos), sudarytos tarp uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“ ir Alytaus PN (b. l. 21–25), pažymų (jų kopijų) apie atliktų ir išlaidų darbų vertę už 2010 m. kovo mėn. ir 2010 m. lapkričio mėn. pagal minėtą statybos-remonto darbų rangos sutartį (b. l. 26–27) duomenimis ir atsakovės atstovo paaiškinimais teismui 2018 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 8-9551 „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 35) nustatyta, kad pagal minėtą 2010 m. vasario 26 d. statybos-remonto darbų rangos sutartį Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose buvo atlikti kapitalinio remonto darbai, įskaitant ir kamerų tipo patalpas. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad remonto metu, be kita ko, buvo naujai įrengti tualetai (b. l. 12). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad kamerų tipo patalpose Nr. 26 ir Nr. 29 tinkas nėra ištrupėjęs, nėra nusilupę dažai, lubose nėra skylių (b. l. 12), minėtų kamerų tipo patalpų sanitarinis mazgas yra tvarkingas, sienos ir grindys jame neišdaužytos, jis yra geros būklės (b. l. 12). Atsižvelgdamas į byloje nustatytą aplinkybę, kad kamerų tipo patalpose Nr. 26 ir 2, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo atlikti kapitalinio remonto darbai, į minėtus atsakovės atstovo paaiškinimus apie dabartinę kamerų tipo patalpų Nr. 26 ir Nr. 29 ir jų sanitarinių mazgų sienų, lubų ir grindų būklę, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šiuo aspektu (dėl blogos sienų, lubų ir grindų būklės) konstatuoti neteisėtus Alytaus pataisos namų veiksmus. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.
Pareiškėjas teigė, kad Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpos yra pripažintos negyvenamomis patalpomis, tai įrodo Alytaus PN atsakymas į nuteistojo prašymą Nr. 363-898, bei Kalėjimų departamento atsakymas į prašymą Nr. 2S-5772, kuriame yra nurodyta tikslinė naudojimo paskirtis pagal VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenis, jog Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpos yra negyvenamos. Pareiškėjas teigė, kad tai prieštarauja Higienos normos HN 134:2015 13 punktui.
Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. 2S-5772 (b. l. 40–41), kuriuo rėmėsi pareiškėjas, yra nurodyta, kad Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis pagal VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus yra negyvenamoji (b. l. 41). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 d.) 5.1 papunktyje numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatą, priskirtą tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos. Pagal minėto reglamento 7 punktą, negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, viešbučių paskirties pastatai – trumpalaikio apgyvendinimo pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai) (7.1 papunktis), gydymo paskirties pastatai – pastatai gydymo tikslams, t. y. pastatai, kuriuose teikiama medicininė pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, [...]) (7.12 papunktis), ir specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai) (7.16 papunktis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ normomis, nurodė, kad tai, jog Lukiškių TI-K pastatai (kurie pateko į negyvenamųjų pastatų grupę, specialiosios paskirties pastatų, t. y. skirtų specialiesiems tikslams (karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, [...]) pogrupį, reglamento 8.16 papunktis) yra registruoti kaip negyvenamieji, atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018). Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, teismas daro išvadą, kad tai, jog Alytaus PN pastatas, kuriame yra kamerų tipo patalpos, ir kuriame ginčo laikotarpiu laikytas pareiškėjas, galimai yra įregistruotas kaip negyvenamasis, atitinka teisės aktų reikalavimus.
Nuo 2015 m. lapkričio 11 d. įsigaliojusi Higienos norma HN 134:2015 nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Jos 11.1 papunktyje gyvenamoji patalpa apibrėžiama kaip „patalpa atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi“, o 13 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, galiojusios iki 2015 m. lapkričio 11 d., 5 punktą (kuriame buvo numatyta, kad gyvenamosios patalpos yra ir kameros tipo patalpos), 19 punktą (kuriame buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose patalpose), į Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktus, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas negyvenamosiose patalpose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018). Šiuo atveju, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinęs Alytaus pataisos namus, 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) (b. l. 36–39) nurodė, kad nuteistieji asmenys apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose (b. l. 36), ir jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų (taip pat ir 13 punkto pažeidimo) nenustatė (b. l. 39). Byloje nėra duomenų apie tai, kad po minėto patikrinimo nuteistųjų patalpos buvo pakeistos į negyvenamąsias. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas negyvenamosiose patalpose, t. y. ne Alytaus kamerų tipo patalpoje: pareiškėjo skunde (b. l. 2) ir atsakovės atstovo dokumentuose (b. l. 11, 16) nurodytais duomenimis, pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 26 ir Nr. 29. Atsižvelgdamas į aptartas Higienos normos HN 134:2015 nuostatas, patikrinimo akto duomenis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas neturi pagrindo konstatuoti faktą, kad pareiškėjas buvo laikomas negyvenamosiose patalpose, todėl atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus Alytaus pataisos namų ir jų pareigūnų veiksmus (neveikimą). Nenustačius neteisėtų Alytaus pataisos namų ir šios institucijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Be to, pareiškėjo medicinos dokumentų išraše/siuntime nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl jo nurodyto streso, negalėjimo pailsėti ar kitokių sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo lemti netinkamos kalinimo sąlygos, ir kad jam buvo nustatyti sveikatos sutrikimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų (b. l. 28–29). Todėl daroma išvada, kad byloje nenustatyta kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neturtinės žalos padarymo faktas.
Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.