- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-10
- Bylos Nr.
- 1-31-925/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27524-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Kaltinamasis
- I. S.
- Nukentėjusysis
- I. P.
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.2.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos (BK 281 str. 2 d.)
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamoji I. S., 2016-06-12, apie 13.30 val., Kaišiadorių rajone, kelyje Antakalnis – Jieznas – Alytus – Merkinė, 19-ajame kilometre Jiezno kryptimi, vairuodama automobilį „S. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, tai yra Kelių eismo taisyklių 127 p. reikalavimus, numatančius, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, 137 p. reikalavimus – „jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą“, 117 p. reikalavimus – „kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais 1.1, t. y. siaurą ištisinę liniją kirsti draudžiama, išskyrus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą“, ko pasekoje neatsižvelgė į vietovės reljefą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuodama nuokalnėje nepastebėjo priekyje ta pačia kryptimi važiavusio ir į kairę posūkį rodžiusio automobilio „M. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. Š., ir, kirtusi siaurą ištisinę liniją, susidūrė su juo. Eismo įvykio metu sužalota automobilio „S. T.“ keleivė I. P., kuriai dėl dešinio raktikaulio petinio galo lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais I. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Apklausta teisme kaltinamoji I. S. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Ji paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vyko į kaimą uošviui K. S. priklausančiu automobiliu „S. T.“, kartu važiavo jos motina I. P. ir vaikas D. S.. Užvažiavus ant kalnelio pastebėjo, kad priekyje kitas automobilis – „M. C.“ išvažinėja iš stotelės, iš kelkraščio. Automobilio negalėjo lenkti iš dešinės, nes būtų jį nustūmusi, todėl išvažiavo į priešingą kelio juostą. Nematė, kad kitas automobilis ruošiasi suktis, manė, kad išvengs susidūrimo aplenkdama automobilį iš kairės, tačiau atsitrenkė priekinio rato sparnu į vairuotojo pusę. Po susidūrimo jos automobilis nulėkė į griovį. Į įvykio vietą policiją iškvietė už jos kokiu 300-400 m atstumu važiavęs vyras. Atvyko policija ir greitoji. Pagalba buvo teikiama jos mamai I. P., kuriai lūžo ranka. Jos sūnų paėmė į įvykio vietą atvykusi sesė su vyru. Ji pati per šį įvykį nenukentėjo. Kito automobilio keleiviai dėl pagalbos jiems suteikimo nesikreipė. Matė, kaip J. Š., išlipusi iš automobilio, fotografavo ir filmavo planšete. Kaltinamoji parodė, kad ji su J. Š. bendravo labai mažai, J. Š. jos paklausė, kas atsitiko mamai ir vaikui. Ji įvykio metu buvo blaivi. Nukentėjusioji J. Š. jai jokiais sveikatos sutrikimais nesiskundė, tik ikiteisminio tyrimo metu prašė jos prisidėti prie automobilio remonto, tačiau ji nesutiko, nes kaltinamosios vairuota transporto priemonė buvo drausta ir padarytą eismo įvykio metu žalą nukentėjusiajai J. Š. atlygino draudimas. Kaltinamoji nurodė, kad su pareikštu nukentėjusiosios J. Š. civiliniu ieškiniu ji nesutinka, nes priekaištus, kad dėl eismo įvykio J. Š. patyrė neturtinę žalą ji išgirdo tik perdavus bylą nagrinėti teismui ir J. Š. pareiškus civilinį ieškinį. Prašė nutraukti jos atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja įvardino savo motiną I. P..
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. P. parodė, kad 2016-06-12 važiavo į tėviškę, automobilį vairavo jos dukra kaltinamoji I. S.. Bevažiuojant ji užsnūdo, pabudo nuo stipraus stabdžių garso, pamatė, kad nebus išvengta susidūrimo su automobiliu, kuris buvo bepradedantis suktis. Po smūgio jų automobilis nulėkė į griovį. Ji pajuto skausmą. Maždaug po pusvalandžio į įvykio vietą atvažiavo greitoji, kuri ją išsivežė. Kad kitu automobiliu važiavusiems keleiviams būtų suteikta medikų pagalba, ji nematė. Nukentėjusioji parodė, kad ji jokių pretenzijų dukrai dėl šio įvykio neturi, sutinka būti dukros laiduotoja. Nukentėjusioji taip pat paaiškino, kad po šio įvykio nukentėjusioji J. Š. prašė padėti jai materialiai, kad važiuotų jos automobilis. J. Š. jokiais sveikatos sutrikimais jai nesiskundė.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. Š. parodė, kad 2016-06-12, apie 13.30 val., ji savo automobiliu „M. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo keliu Antakalnis – Jieznas – Alytus – Merkinė nuo Antakalnio link Jiezno. Jos kelionės tikslas buvo Vilūnų kaimas, nes norėjo nuvažiuoti aplankyti kapų ir pasodinti gėlių. Kadangi tuo keliu važinėja retai, ji pravažiavo nusukimą į Vilūnų kaimą, todėl važiavo tiesiai ir ieškojo kito posūkio į Vilūnų kaimą. Kelio danga – asfaltas buvo sausa, oras geras, diena saulėta. Pavažiavusi, rado posūkį į kairę, važiuodama rodė kairį posūkį ir jau pradėjo įsukimo manevrą į šalutinį keliuką, kai pajuto smūgį į savo automobilio kairės pusės priekinį sparną, ir po to pamatė, kad į jos vairuojamą automobilį atsitrenkęs automobilis nuvažiavo nuo kelio į griovį, esantį kairėje pusėje. Tuo automobiliu važiavo dvi moterys ir vaikas. Susižalojo senyva moteris ir ji buvo išvežta į Kauno klinikas. Ji pati nesusižalojo, tačiau eismo įvykio metu buvo sugadintas jai priklausantis turtas – automobilis „M. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patyrė turtinės žalos. Nukentėjusioji parodė, kad civilinį ieškinį prie bylos prijungs ateityje (I t. b. l. 53-56). Ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-05 papildomai apklausta nukentėjusioji J. Š. parodė, kad eismo įvykio metu, kuris įvyko 2016-06-12, ji susižalojimų nepatyrė. Už sudaužytą jos automobilį jai sumokėjo draudimas „Gjensidige“, išmokėdamas vidutinę rinkos kainą – 650 eurų, kadangi automobilio remontuoti netikslinga, ir nurašė automobilį. Nukentėjusioji parodė, kad ji turi pretenzijų I. S., kadangi ji ją įžeidinėjo ir kaltino ją iš karto po eismo įvykio, kad tai ji užkišo automobilį, į įvykio vietą atvykę I. S. giminaičiai aiškino jai saugaus eismo taisykles, todėl ji reikš civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kurį pateiks teismui užbaigus ikiteisminį tyrimą (I t. b. l. 57-58).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis K. S. parodė, kad I. S. yra jo marti. Kadangi jos automobilis supuvo, o ji turi mažą sūnų, davė marčiai važinėti savo automobilį „S. T.“, kuris registruotas jo vardu. Dėl automobilio „S. T.“ sugadinimo jis I. S. jokių turtinių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (I t. b. l. 115-117).
Iš Kelių eismo įvykio apžiūros protokolo matyti, kad automobiliai „S. T.“ ir „M. C.“ susidūrė kelio Antakalnis – Jieznas – Alytus – Merkinė 19-ame kilometre, kuriame važiuojamosios kelio dalys atribotos ištisine juosta, tik ties posūkiu į kairę yra punktyrinė juosta (I t. b. l. 10-13).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2130/2016(02) nurodyta, kad I. P. konstatuota dešinio raktikaulio petinio galo lūžis, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (I t. b. l. 104).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2905/2016(02) nurodyta, kad D. S. mechaninės traumos požymių nekonstatuota (I t. b. l. 112).
Iš asmens blaivumo testo duomenų matyti, kad 2016-06-12 J. Š. buvo blaivi – patikrinimo rezultatas – 0,00 promilių (I t. b. l. 50). Specialisto išvadoje nurodyta, kad J. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta (I t. b. l. 72).
Iš asmens blaivumo testo duomenų matyti, kad 2016-06-12 I. S. buvo blaivi – patikrinimo rezultatas – 0,00 promilių (I t. b. l. 120). Specialisto išvadoje nurodyta, kad I. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (I t. b. l. 130).
Iš ADB „Gjensidige“ rašto matyti, kad 2016-08-30 J. Š. buvo išmokėta 650 Eur dydžio draudimo išmoka už 2016-06-12 autoįvykio metu apgadintą automobilį „M. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 38).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Teismo vertinimu, I. S. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų parodymai, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, sudaryta Eismo įvykio vietos schema, specialisto išvados, automobilių apžiūros protokolai.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog I. S., 2016-06-12, apie 13.30 val., Kaišiadorių rajone, kelyje Antakalnis – Jieznas – Alytus – Merkinė, 19-ajame kilometre Jiezno kryptimi, vairuodama automobilį „S. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, tai yra Kelių eismo taisyklių 127 p. reikalavimus, numatančius, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, 137 p. reikalavimus – „jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą“, 117 p. reikalavimus – „kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais 1.1, t. y. siaurą ištisinę liniją kirsti draudžiama, išskyrus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą“, ko pasekoje neatsižvelgė į vietovės reljefą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuodama nuokalnėje nepastebėjo priekyje ta pačia kryptimi važiavusio ir į kairę posūkį rodžiusio automobilio „M. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. Š., ir, kirtusi siaurą ištisinę liniją, susidūrė su juo. Eismo įvykio metu sužalota automobilio „S. T.“ keleivė I. P., kuriai dėl dešinio raktikaulio petinio galo lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl I. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamoji padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas neatsargiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas I. P. prašymas (II t. b. l. 47), kad ji sutinka būti kaltinamosios I. S. laiduotoja, prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). I. S. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kaltinamoji nurodė, jog ji įsipareigoja atlyginti žalą, jei teismas nustatytų, jog žala padaryta ir ji už ją atsakinga (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, I. S. šią sąlygą atitinka, nes ji turi šeimą, rūpinasi mažamečiu sūnumi, kuris gyvena kartu su ja, anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka (I t. b. l. 148-150), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (I t. b. l. 154), nors šiuo metu niekur nedirba, tačiau registruota darbo biržoje, ieškosi darbo (II t. b. l. 52-53). Teismo posėdyje I. S. nuoširdžiai gailėjosi, kad dėl jos kaltės įvyko eismo įvykis. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamosios teiginiais, juo labiau, kad apie jos nuoširdumą leidžia spręsti ir jos elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad I. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Nagrinėjamu atveju I. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jos motina I. P., kuri nurodė, jog gyvena kartu su kaltinamąja, su dukra bendrauja artimai, yra įsitikinusi, kad galės daryti dukrai I. S. teigiamą poveikį bei pasižadėjo visokeriopai ją globoti. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja I. P. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmenybė yra teigiama, I. P. neteista ir nebausta administracine tvarka (II t. b. l. 48-51), ji yra kritiška dėl I. S. įvykdytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi ir ji gali daryti I. S. teigimą įtaką, nes nuolat su ja bendrauja ir palaiko tarpusavio ryšį (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, I. S. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.
Dėl J. Š. civilinio ieškinio
Nukentėjusioji J. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jai 700 eurų neturtinei žalai, patirtai 2016-06-12 eismo įvykio metu dėl išgyvento fizinio skausmo, turėto nedarbingumo, streso, nemigos, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos, atlyginti (II t. b. l. 22-23).
Byloje nustatyta, kad 2016-06-12 eismo įvykis kilo dėl kaltinamosios I. S. kaltės, jai padarius KET pažeidimus. Nuosprendžiu pripažinta, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios I. P. sveikata. Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta duomenų, kad 2016-06-12 eismo įvykio metu sveikata, be I. P., būtų sutrikdyta ir kitiems asmenims. Pažymėtina, kad nukentėjusioji J. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus – 2016-07-19 ir 2016-10-05 (I t. b. l. 53-58). Abiejų apklausų metu J. Š. parodė, kad 2016-06-12 eismo įvykio metu ji sužalojimų nepatyrė, buvo apgadintas tik jai priklausęs turtas – automobilis „M. C.“. Be to, eismo įvykio dieną, t. y. 2016-06-12, J. Š. savo ranka yra surašiusi rašytinį paaiškinimą (I t. b. l. 51), kuriame nenurodė, kad eismo įvykio metu jai būtų padaryti kokie nors sveikatos sužalojimai. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota 2016-12-07. Nukentėjusioji J. Š. civilinį ieškinį dėl jai 2016-06-12 eismo įvykio metu, jos teigimu, padarytos neturtinės žalos pareiškė jau po bylos perdavimo teismui - 2017-01-30. Teismas civiliniu atsakovu pagal nukentėjusiosios J. Š. pareikštą ieškinį įtraukė ADB „Gjensidige“, kuris buvo apdraudęs transporto priemonės „S. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos I. S. civilinę atsakomybę 2016-06-12 eismo įvykio metu. Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad civilinė ieškovė J. Š. į draudimo bendrovę dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė, prašymo dėl žalos atlyginimo ir žalos dydį patvirtinančių dokumentų nepateikė, be to, atkreipė dėmesį, kad jokie įrodymai dėl ieškinyje dėstomų aplinkybių apie patirtą neturtinę žalą nėra pateikti ir kartu su civiliniu ieškiniu, todėl prašo J. Š. ieškinį kaip neįrodytą atmesti remiantis į bylą pateiktais rašytiniais paaiškinimais (II t. b. l. 40-41, 74-76).
Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal nukentėjusiosios J. Š. civilinį ieškinį, įvertina tai, kad nukentėjusiajai J. Š. 2016-06-12 eismo įvykio metu padaryta turtinė žala dėl sugadintos transporto priemonės, kurią atlygino draudimas (I t. b. l. 38), jokių įrodymų, kad nukentėjusiajai J. Š. eismo įvykio metu būtų padaryti sveikatos sužalojimai, byloje nėra ir nukentėjusioji J. Š. tokių įrodymų į bylą nepateikė. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Š. kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų ieškinyje išdėstytoms aplinkybėms dėl po 2016-06-12 eismo įvykio buvimo nedarbinga, atsiradusio nerimo, nemigos, lankymosi pas psichologus ir gydytojus pagrįsti, nors teismas 2017-01-31 posėdžio metu nukentėjusiajai ir siūlė tai padaryti. Teismas sutinka, kad eismo įvykis yra stresinė situacija, sukelianti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, tačiau tai nesudaro savaiminio pagrindo spręsti, kad eismo įvykio metu padaryta neturtinė žala. Nenustačius, kad eismo įvykio metu J. Š. buvo sutrikdyta sveikata, neturtinė žala nėra preziumuojama. Šiuo atveju civilinei ieškovei teko pareiga įrodyti neturtinės žalos buvimo faktą ir jos dydį. Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas laiko, kad J. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, kildinamos iš 2016-06-12 eismo įvykio, neįrodytas, todėl atmestinas (Baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. P. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti I. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nukentėjusiosios J. Š. civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „M. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą pagal 2016-06-12 pakvitavimą, grąžinti J. Š..
Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „S. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą pagal 2016-06-12 pakvitavimą, grąžinti I. S..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.