Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovui M. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

3. Ieškovo atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė palaikė atstovaujamojo poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti visiškai.

II. Atsakovo atsikirtimai ir argumentai

5. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Pužaitis palaikė atstovaujamojo poziciją, prašė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. 2021 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nutarė pripažinti, kad M. B. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, padarė būdamas ribotai pakaltinamu El. b. 1 tomas, b. l. 29-39).

7. 2020 m. liepos 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadoje nurodyta, kad L. L. konstatuota krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pėdos I piršto I pirštakaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Dešinės pėdos I piršto I pirštakaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. liepos 1 d. ir aplinkybėmis. Dešinės pėdos I piršto I pirštakaulio lūžimas galėjo būti padarytas atsitrenkus į kietą buką daiktą (el .b. 1 tomas, b. l. 27-28).

8. 2021 m. balandžio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nusprendė L. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. B. bei civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai ir uždraudžiant jam lankytis nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo L. L. 589,42 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 800 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš L. L. 122,42 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti (el. b. 1 tomas, b. l. 54-63). Nuosprendis įsiteisėjęs.

9. Atsakovas pateikė „skelbiu“ portalo skelbimus apie dviračio „Fuji“ kainas (el. b. 1 tomas, b. l. 105-108).

10. Pateiktas dviračio įsigijimo dokumentas su vertimu iš islandų kalbos patvirtina, kad ieškovas dviratį Fuji įsigijo už 119 052 Islandijos kronų (el. b. 1 tomas, b. l. 125). Pateikti duomenys apie 2017 m. rugpjūčio 17 d. (dviračio įsigijimo data) Islandijos kronos ir euro santykį (el. b. 1 tomas, b. l. 126).

11. Pateiktas išrašas iš baudžiamosios bylos medžiagos, kurioje atsakovas pripažintas kaltu dėl duomenų, jog veikos padarymo momentu atsakovas buvo neblaivus – 2,05 promilės (el. b. 1 tomas, b. l. 129).

12. Ieškovas prašo taikyti civilinę atsakomybę atsakovo atžvilgiu, priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą, teigia, kad yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

13. CK 6.245 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.295 straipsnyje įtvirtintos būtinosios atsakomybės sąlygos, todėl taikant civilinę atsakomybę būtina nustatyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – kaltę, žalos faktą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Teismų praktikoje sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

15. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 980,71 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro 600 Eur nepataisomai sugadinto dviračio „Fuji“ vertė (įvertinus nusidėvėjimą) bei 380,71 Eur lėšų, prarastų dėl laikino nedarbingumo.

16. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. M1-64-993/2021, įrodyta pripažinta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, jog „M. B. <...> išėjęs už vartų minėtu kirviu daužė nukentėjusiajam priklausantį dviratį „Fuji“, 600 Eur vertės, taip jį sugadino ir padarė nukentėjusiajam 600 Eur turtinę žalą (el. b. 1 tomas, b. l. 29-39), todėl egzistuoja CK 6.295 straipsnyje įtvirtintos būtinosios atsakomybės sąlygos taikyti civilinei atsakomybei dalyje dėl dviračio sugadinimo.

17. Ieškovas teigia, jog dviratį įsigijo Islandijoje 2017 metais. Ieškovas dviračio vertę grindžia įsigijimą patvirtinančia sąskaita, iš kurios vertimo matyti, jog dviratis „Fuji“ įgytas 2017 m. rugpjūčio 17 d., įsigijimo vertė – 119052 Islandijos kronos, taigi, vertė, pagal tos dienos euro ir Islandijos kronos vertę – 982 Eur (119052/121,29028). Ieškovas įvertina nusidėvėjimą ir prašo priteisti 600 Eur. Kaip matyti iš byloje pateiktų internetinių skelbimo portalų duomenų, Lietuvoje naujo dviračio Fuji Nevada 29 1.9 Satin Graphite kaina – 579 Eur (el. b. 1 tomas, b. l. 108). Dėvėti dviračiai Fuji parduodami už 150 Eur, 170 Eur, 190 Eur (el .b. 1 tomas, b. l. 105-107). Ieškovas nurodė, kad Islandijoje kainos dvigubai didesnės.

18. Įvertinus minėtus duomenis apie dviračių Fuji kainas (naujų ir naudotų), taip pat ieškovo pateiktus duomenis apie jo dviračio įsigijimo kainą ir prašomą priteisti vertę, teismas sprendžia, jog teisinga atlyginimo suma yra byloje pateiktų naudotų dviračių verčių, tame tarpe ir ieškovo dviračio, įvertinus nusidėvėjimą, vidurkis. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 278 Eur už sugadintą dviratį „Fuji“ ((190+170+150+600)/4) (CK 6.245 straipsnis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).

19. Ieškovas taip pat prašo priteisti ir 380,71 Eur lėšų, prarastų dėl laikino nedarbingumo. Ieškovas nurodo, kad nedarbingumas jam buvo išduotas laikotarpiais 2021 m. vasario 24 – 2021 m. vasario 28 d.; 2021 m. kovo 1 d. – 2021 m. kovo 8 d.; 2021 m. balandžio 14 d. – 2021 m. balandžio 19 d.; 2021 m. rugsėjo 12 d. – 2021 m. rugsėjo 22 d., kai nusikalstamos veikos padarymo data – 2020 m. liepos 1 d.

20. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų Ambulatorinio apsilankymo aprašymų, 2021 m. rugsėjo 10 d. pas gydytoją atvykęs ieškovas nurodė, kad jam vėl surakino juosmenį, nepaeina, nustatyta diagnozė – M51.1 Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, išduotas nedarbingumo pažymėjimas. 2021 m. rugsėjo 15 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad judesiai šiek tiek laisvesni. Truputį pavaikšto. Taikomos reabilitacinės priemonės, nustatyta diagnozė – M51.1 Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, išduotas nedarbingumo pažymėjimas. 2021 m. rugsėjo 22 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad ieškovas jaučiasi geriau dėl nugaros. Tačiau rytais labai pykina, silpna. Nustatyta diagnozė – K76.0 Kepenų suriebėjimas, neklasifikuojamas kitur. M51.1 Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (el. b. 1 tomas, b. l. 11-14). Duomenų apie tai, dėl kokių susirgimų (diagnozių) ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiu 2021 m. vasario 24 d. - kovo 8 d., 2021 m. balandžio 14 d. – 2021 m. balandžio 19 d., byloje nėra (el. b. 1 tomas, b. l. 15-26).

21. Ieškovas pripažino, kad iki įvykio turėjo stuburo išvaržą. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. M1-64-993/2021 nurodyta: „Iš medicininių duomenų matyti, kad L. L. skausminga kairės krūtinės IX-XI šonkaulių sritis, patinusi. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1538/2020(2) nurodyta, kad L. L. konstatuotas krūtinės ląstos sumušimas <...>. Taigi teismui nekyla jokių abejonių, kad M. B. suduodamas smūgį kirvio bukąja dalimi į nugarą (krūtinės ląstą) L. L. sumušė krūtinės ląstą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.“

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007, 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.).

23. Jokie bylos duomenys nėra pakankami spręsti, jog ieškovui 2021 m. vasario, kovo, balandžio, rugsėjo mėnesį išduoti nedarbingumo pažymėjimai dėl ligos, kurios diagnozė – M51.1 Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, būtų priežastiniu ryšiu susiję su 2020 m. liepos 1 d. atsakovo įvykdyta nusikalstama veika. Ieškovo teiginiai bei daromos išvados apie neigiamus padarinius, nurodant, kad anksčiau jam taip nebuvo, laikytini subjektyviais ieškovo teiginiais, kurie nesant kitų įrodymų, kurių turinys būtų pagrįstas specialiomis žiniomis, nėra pakankamas civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti.

32. Apibendrinant, tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog ieškovas neįrodė, kad būtent dėl atsakovo veiksmų jis prarado darbingumą ir negalėjo atlikti jam priskirtų darbinių funkcijų laikotarpiu 2021 m. vasario 24 – 2021 m. vasario 28 d.; 2021 m. kovo 1 d. – 2021 m. kovo 8 d.; 2021 m. balandžio 14 d. – 2021 m. balandžio 19 d.; 2021 m. rugsėjo 12 d. – 2021 m. rugsėjo 22 d., kai ieškovui buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai dėl ligos, kurios diagnozė – M51.1 Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija. Ieškovas nepateikė jokių reikšmingų įrodymų, kurie pagrįstai susietų atsakovo nusikalstamą veiką (<...> M. B. suduodamas smūgį kirvio bukąja dalimi į nugarą (krūtinės ląstą) L. L. sumušė krūtinės ląstą <...>) su ieškovui nustatyta diagnoze (M51.1 Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija) ir suteiktų pagrindą reikalauti turtinės žalos atlyginimo šioje dalyje. Teismas konstatuoja, kad ieškovas šioje dalyje neįrodė civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.250 straipsnis), nes nenustatyta, jog atsakovo atlikti veiksmai sąlygojo ieškovui nustatytos ligos diagnozę, todėl ieškovo reikalavimas dėl 380,71 Eur turtinės žalos atlyginimo netenkintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

24. Dalyje dėl neturtinės žalos ieškovas nurodo, kad dėl M. B. neteisėtų veiksmų kilo šie padariniai: lūžo didysis kojos pirštas (ligos kodas - S92.4), nustatytas krūtinės ląstos sumušimas (ligos kodas - S20.2). Klinikinė diagnozė: dešinės pėdos I piršto I pirštikaulio lūžimas. Objektyvi būklė: skausminga kairės krūtinės pusės IX-XI šonkaulių sritis, patinę, kairės pėdos I pirštas skausmingas, patinęs. Dešinės pėdos I piršto I falangos lūžis. Dėl šių neteisėtais veiksmais sukeltų padarinių - dešinė blauzda nuo vidurio trečdalio iki pirštų buvo imobilizuota gipso longete, ko pasėkoje atsirado sunkumų atliekant savaime suprantamus kasdienius darbus, privalėjo pagalbos prašyti kiekviename žingsnyje, negalėjo vairuoti, sportuoti ar bent jau išeiti pasivaikščioti, dėl nuolatinio skausmo bei nepatogumo, buvo sunku miegoti. Taip pat dėl krūtinės ląstos sumušimo, buvo sunku kvėpuoti, skaudėjo net gulėti, buvo sunku pasiversti ant šono, atsistoti, būtent tai sukėlė papildomus nepatogumus ir skausmą kasdieniniame gyvenime. Dėl skausmų kojos, pėdos, kojos pirštų bei krūtinės srityse, patyrė dvasinių išgyvenimų, jaučiausi nepilnavertiškas ir sugniuždytas, patyrė pažeminimą, didelius moralinius išgyvenimus, kurie sukėlė kitus nepatogumus – atsakovas grasino nužudyti, nepataisomai sugadino jam priklausantį turtą, tai yra dviratį „Fuji“, viešoje vietoje mosikavo kirviu, kuriuo ir grasino nužudyti. Dėl šių įvykių ieškovas buvo apimtas nuolatinės depresijos, nes patirti emociniai išgyvenimai sutrikdė dvasinę pusiausvyrą, buvo pažeista jo garbė ir orumas, negalėjo miegoti, atsirado padidėjęs jautrumas, atsirado pagrįsta baimė dėl savo bei savo šeimos sveikatos bei gyvybės, jautėsi sugniuždytas, buvo diagnozuota nauja liga - juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų liga su radikulopatija, turi vartoti vaistus, todėl prašo iš atsakovo priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

25. CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

26. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis Specialisto išvados duomenimis (el. b. 1 tomas, b. l. 27-28) bei Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-64-993/2021, kuria M. B. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti kūno sužalojimai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o teismų praktikoje dėl tokių sukeltų pasekmių, koks yra nustatytas šioje byloje – nežymaus sveikatos sutrikdymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 150 Eur iki 1 500 Eur. Iš bylos aplinkybių matyti, kad L. L. buvo sužalotas tyčiniais smurtiniais veiksmais, suduotas vienas smūgis kirvio bukąja dalimi, įvykio metu, neabejotina, patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus. Visgi, teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvertina ir tai, kad nepasitirtino aplinkybės, kad atsakovas savo veiksmais sužalojo ieškovui pėdos pirštą, taip pat, jog atsakovo nusikalstamos veikos pasekoje ieškovui būtų diagnozuota nauja liga – juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų liga su radikulopatija. Todėl, vertinant tiek šioje byloje nustatytas aplinkybes, tiek teismų formuojamą praktiką bei kitus reikšmingus kriterijus, teismas sprendžia, kad neturtinė žala mažintina iki 500 eurų dydžio. Būtent toks jos dydis atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių kriterijus bei padarytos veikos pavojingumą ir nukentėjusiojo patirtus nepatogumus.

27. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

28. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidę atsakovai privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

30. Ieškovas pateikė teismo proceso išlaidas patvirtinančius duomenis bendrai 600 Eur sumai, kurias sudaro teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovas pateikė teismo proceso išlaidas patvirtinančius duomenis bendrai 500 Eur sumai, kurias sudaro teisinės pagalbos išlaidos. Įvertinus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, darytina išvada, jog jos nepažeidžia 2004 m. balandžio 2 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

31. Ieškovas viso iš atsakovo prašė priteisti 2 480,71 Eur žalos atlyginimo (1 500+980,71), o ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, priteisiant viso 778 Eur, t. y. ieškinys tenkintas 31 proc. (778/2 480,71 Eur), atmesta 69 proc. reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteistina 186 Eur bylinėjimosi išlaidų (600 Eur x 31 proc.), o atsakovui iš ieškovo – 345 Eur (500 Eur x 69 proc.). Priešines sumas įskaičius, atsakovui iš ieškovo priteistina 159 Eur bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

32. Įvertinus patenkintus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo priteistinas 20 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas CPK 83 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

33. Valstybė šioje byloje patyrė 29,82 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei prateistina 9,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 79 straipsnis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 ir 96 straipsniai).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 278 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) turtinės žalos atlyginimo, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (778 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 159 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 20,00 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio ir 9,24 Eur (devynis eurus 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.