Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1762-962/2022 pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovui M. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. B. 1 500,00 Eur neturinei žalai atlyginti, 980,71 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį ir jame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašė ieškinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi paskirtas pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdas – ieškovui nustatytas 14 dienų terminas pateikti dubliką, o atsakovui 14 dienų terminas nuo dubliko gavimo pateikti tripliką.

4. Pranešimas dėl dubliko pateikimo ieškovo atstovei advokatei B. P. išsiųstas 2022 m. sausio 28 d. ir įteiktas 2022 m. sausio 31 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnis, 175¹ straipsnio 10 dalis), dublikas teismui turėjo būti pateiktas iki 2022 m. vasario 14 d. (įskaitytinai). Per teismo nustatytą terminą ieškovas dubliko nepateikė, nesikreipė dėl nustatyto procesinio termino pratęsimo ar praleisto termino atnaujinimo (CPK 77, 78 straipsniai).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.

6. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CPK 227 straipsnio 3 dalimi, kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Ši nuostata turi būti taikoma sistemiškai su CPK 285 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią sprendimas už akių gali būti priimamas tik tuo atveju, jei byloje yra pateikti tik vienos šalies įrodymai. Nagrinėjamu atveju pateiktas ieškinys ir atsiliepimas, todėl sprendimo už akių priėmimas yra negalimas. Ieškovui nepateikus dubliko, tolimesnis pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme paruošiamųjų dokumentų būdu taip pat yra negalimas, o skirti žodinį pasirengimo bylos nagrinėjimui būdą draudžia įstatymas (CPK 227 straipsnio 3 dalis), taigi teismo procesas toliau negali vykti.

7. Teismas taip pat nurodė, kad CPK normos tiesiogiai nenumato, koks procesinis veiksmas turi būti atliktas tuo atveju, kai ieškovas per teismo nustatytą terminą nepateikia dubliko ir nėra CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų priimti sprendimą už akių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiu atveju pagal analogiją taikytinos CPK 246 straipsnio 1 dalies ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, suteikiančios teismui teisę palikti ieškinį nenagrinėtą, kadangi ieškovo procesinis pasyvumas šiuo atveju prilygintinas ieškinio reikalavimų nepalaikymui (Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑2341-324/2011, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2654-343/2016). Ieškovui per teismo nustatytą terminą nepateikus dubliko, ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo dubliką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Ieškovas terminą pateikti dubliką praleido dėl pateisinamų priežasčių, kadangi atstovė nesusipažino su teismo dokumentais dėl nedarbingumo ir ligos, vėliau dėl apsirikimo nespėjo pateikti prašymo pratęsti terminą.

8.2. Ieškovo atstovė priėmus nutartį, 2022 m. sausio 31 d. jau buvo nedarbinga, t. y. sirgo nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2022 m. vasario 9 d. Terminas buvo praleistas dėl pateisinamų priežasčių, o ieškovas nebuvo informuotas apie įpareigojimą pateikti dubliką. Šiuo atveju ieškinio palikimo nenagrinėtų užvilkins teisių gynimą dėl žalos atlyginimo.

9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu nepateikus dubliko, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas L. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. B. 1 500,00 Eur neturinei žalai atlyginti, 980,71 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį, Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi paskirtas pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdas – ieškovui nustatytas 14 dienų terminas pateikti dubliką, o atsakovui 14 dienų terminas nuo dubliko gavimo pateikti tripliką. Pranešimas dėl dubliko pateikimo ieškovo atstovei advokatei B. P. įteiktas 2022 m. sausio 31 d. per EPP (CPK 118 straipsnis, 175¹ straipsnio 10 dalis), dublikas teismui turėjo būti pateiktas iki 2022 m. vasario 14 d. (įskaitytinai). Byloje ginčo dėl to, kad per teismo nustatytą terminą ieškovas dubliko nepateikė, nėra. Ieškovui nustatytu terminu nepateikus dubliko, pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 1 dalies ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Ieškovas su priimta nutartimi nesutinka argumentuodamas tuo, kad terminą pateikti dubliką praleido dėl pateisinamų priežasčių – jo atstovės ligos, o pats ieškovas apie įpareigojimą pateikti dubliką informuotas nebuvo.

13. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtintos ne tik šalių teisės, bet ir pareigos, užtikrinančios šalių lygiateisiškumą ir proceso efektyvumą. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismas taip pat privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis).

14. Civilinio proceso normos negali būti taikomos ir aiškinamos pernelyg formaliai, neatsižvelgiant į kiekvieno procesinio instituto taikymo tikslus. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-348/2010).

15. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis) arba parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228 – 231 straipsniai). Šioje proceso stadijoje šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti atliekamas kuo operatyviau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Tačiau teismas, gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, gali priimti CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 225 straipsnio 7 dalis CPK 232 straipsnio 1 dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas procesines teisės normas, reglamentuojančias pasirengimą bylos nagrinėjimui, taikė formaliai, ginčijama nutartimi nustatyta procesinė bylos baigtis neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, kas lemia nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą.

17. Visų pirma, ginčijamos nutarties formalumą patvirtina duomenų apie būtinybę atlikti papildomus pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmus nebuvimas. Sisteminė CPK 225, 227–228 straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, jog vieną iš dviejų CPK įtvirtintų pasirengimo bylos nagrinėjimui būdų teismas pasirenka tik tada, kai nusprendžia, jog papildomi pasirengimo veiksmai yra reikalingi. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis ar įrodymais teismas siekė papildyti bylos medžiagą nuspręsdamas, jog reikalinga nustatyti pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu. Teismas netikslino įrodinėjimo naštos, nenustatė pareigos pateikti papildomus įrodymus, neatliko jokių kitų veiksmų, kurie, teismo manymu, yra reikalingi tinkamam bylos išnagrinėjimui, kaip tai numatyta CPK 225 straipsnio 1, 5, 6 punktuose. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta kliūtimi tolesnei bylos eigai tapo ne objektyvi būtinybė atlikti papildomus pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmus, bet subjektyvus formalios pareigos pateikti dubliką neįvykdymas.

18. Antra, apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog CPK 227 straipsnyje, CPK 246 straipsnio 1 dalyje, 285 straipsnyje ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinti neigiami procesinio dokumento nepateikimo per nustatytą terminą ar neatvykimo į teismo posėdį padariniai gali būti taikomi tik nustačius piktnaudžiavimo procesu ar proceso vilkinimo faktą. Kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovo atstovei laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 26 d. iki 2022 m. vasario 9 d. buvo išduotas nedarbingumas. Taigi jau priėmus 2022 m. sausio 27 d. nutartį pasirengimą nagrinėti bylą vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu bei didžiąją dalį nustatyto termino ieškovo atstovė buvo nedarbinga, t. y. neturėjo objektyvios galimybės nustatytu terminu parengti ir pateikti teismui dubliką. Nors, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo atstovės pasyvus elgesys, neinformuojant nei savo atstovaujamojo-ieškovo, nei teismo apie susidariusią situaciją, negali būti visiškai pateisinamas, tačiau nesant pagrindo iš byloje esančių duomenų spręsti, kad ieškovas nebepalaiko ieškiniu pareikštų reikalavimų ar siekia vilkinti procesą, o kartu su atskiruoju skundu yra pateikęs ir parengtą dubliką, ieškinio palikimas nenagrinėtu šiuo konkrečiu atveju taptų neproporcinga sankcija ieškovui. Be to, tokia bylos baigtis neatitinka ir proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, kadangi ginčas nėra išspręstas, ginčijama nutartimi užprogramuojamas naujas teisminis procesas, kuriame reikėtų kartoti šioje byloje jau atliktus procesinius veiksmus, papildomai būtų didinamos tiek teismo, tiek ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 7 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės buvo pakankamos tam, kad pirmosios instancijos teismas CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta tvarka pats pasinaikintų ginčijamą nutartį. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S‑2627‑945/2017).

19. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nesuderinama su CPK 2 straipsnyje įtvirtintu civilinio proceso tikslu – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, taip pat CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, sąlygota formalaus pasirengimą bylos nagrinėjimui reglamentuojančių normų taikymo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, be kita ko, spręsti ir ieškovo pateikto dubliko priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

20. Skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus ir bylą perdavus toliau nagrinėti iš esmės – apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.