Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, 2-1800-991/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-05
Bylos Nr.: 2-1800-991/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07901-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Neringa Ruibytė-Karimžanova
Ieškovas: G. L., M. L.
Atsakovas: T. R.
Advokatai: Irmantas Balčiūnas, Saulius Sudintas

Kategorijos

1.4.4Kiti įstatymų, reglamentuojančių darbo santykius, aiškinimo ir taikymo atvejai

Civilinė byla Nr. 2-1800-991/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07901-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 2.6.16.3.; 2.6.10.2.4.; 2.6.10.5.1.; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,sekretoriaujant Mortai Kungienei,dalyvaujant ieškovui G. L.,ieškovų G. L. ir M. L. atstovui advokatui Sauliui Sudintui,atsakovui T. R.,atsakovo T. R. atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. L. ir G. L. ieškinį atsakovui T. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo 2 070 Eur žalai atlyginti, 34,03 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės M. L. ir atsakovo buvo pasirašyta automobilio panaudos sutartis Nr. 22-2, pagal kurią atsakovui buvo neatlygintinai perduotas naudotis automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė sutartyje nurodyta 3000 Eur. Minėtas automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovams. Paaiškino, kad atsakovas 2022 m. sausio 13 d. vairuodamas jam perduotą naudotis automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su sunkvežimiu Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino ieškovams priklausantį automobilį. Ieškovas G. L. padarytos žalos įvertinimui užsakė kilnojamojo turto vertinimą UAB „Autosigma“. Pagal UAB „Autosigma“ pateiktą kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. T22080007, kurioje buvo nustatyta, kad lengvojo automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontas viršys jo rinkos vertę, t. y. rinkos vertė nustatyta 2460 Eur, apgadintos transporto priemonės vertė 740 Eur, o remonto kaina 5514 Eur. Ieškovas G. L. ne kartą kreipėsi į atsakovą su reikalavimu atlyginti žalą, tačiau atsakovas atlyginti žalą gera valia nesutiko.

3. Ieškovai pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.629 straipsniu, panaudos sutartimi atsakovas, gavęs neterminuotai neatlygintinai naudotis ir valdyti daiktą – lengvąjį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalėjo jį grąžinti tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, t. y. neapgadintas. Atsakovo kaltais veiksmais, t. y. 2022 m. sausio 13 d. eismo įvykio metu, buvo apgadintas ieškovams priklausantis automobilis ir ieškovams gražintas jau apgadintas iš esmės nepataisomai. Ieškovai paaiškino, kad prašomos priteisti žalos dydį sudaro atsakovui perduoto automobilio vertė pagal atliktą kilnojamojo turto vertinimą, t. y. 2460 Eur, iš jos atėmus automobilio likutinę vertę po eismo įvykio, t y. 740 Eur, ir tai sudaro 1720 Eur. Pažymėjo, kad remonto išlaidos būtų kainavusios 5514 Eur. Ieškovai taip pat prašo žala pripažinti ieškovų patirtas išlaidas turto vertinimui atlikti, kurias sudaro 350 Eur. Ieškovai taip pat prašo priteisti procesines palūkanas nuo 2022 m. rugsėjo 15 d., kai buvo atliktas automobilio vertinimas ir nustatytas žalos dydis, iki kreipimosi į teismą dienos. Vadovaujantis CK 6.210 ir 6.261 straipsniais procesinių palūkanų suma sudaro 34,03 Eur (2070 Eur x 120 dienų x (5 %/365)/100%).

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovui iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis ieškojo kaip uždirbti papildomų pajamų, todėl pradėjo ieškoti įvairaus darbo, įskaitant ir vairuotojo. Atsakovas 2022 m. sausio 4 d. rado darbo skelbimą interneto svetainėje skelbiu.lt, kuriame nurodytas darbo pasiūlymas „Bolt“ platformoje. Atsakovas susisiekė nurodytu kontaktiniu telefono numeriu, bendravo su ieškovu G. L., kuris teiravosi apie atsakovo vairavimo stažą, amžių, darbinę patirtį bei papasakojo apie atsakovui siūlomo darbo pobūdį. Be to, ieškovas G. L. telefoninio pokalbio metu nurodė atsakovui išsiimti individualios veiklos pavėžėjimo paslaugų vykdymo pažymą. Atsakovas 2022 m. sausio 6 d. išsiėmė minėtą individualios veiklos pažymėjimą. Atsakovas 2022 m. sausio 7 d. pirmą kartą gyvai susitiko su ieškovu G. L., kuris supažindino atsakovą su darbo tvarka, t. y. atsakovas privalo ieškovui G. L. už automobilio naudojimąsi darbo tikslais mokėti po 70 Eur per savaitę, t. y. 280 Eur per mėnesį, atsakovo atlyginimą vykdant „Bolt“ užsakymus gaus ieškovas G. L., kuris atskaičiuos automobilio naudojimosi mokestį ir likusią sumą perduos atsakovui, sutartas 200 Eur užstatas, kurį ieškovas G. L. paimtų iš pirmų mokėjimų ir jį laikytų, jeigu atsirastų kokia nors smulki žala dėl atsakovo kaltės, o kreiptis į draudimo bendrovę būtų finansiškai nenaudinga, atitinkamai ieškovas G. L. iš atsakovo gauto užstato tvarkytų automobilį, ieškovas G. L. taip pat patikino atsakovą, kad visi reikalingi automobilio draudimai vykdyti šiai veiklai yra (šiuo atveju yra „Taksi, pavėžėjimo paslauga, nuoma su vairuotoju“ rizika). Atsakovas paaiškino, kad sutiko su pasiūlytomis sąlygomis ir pasirašė automobilio nuomos sutartyje, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, buvo pasirašyta panaudos sutartis. Atsakovas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, į šią aplinkybę neatkreipė dėmesio, tačiau visos sutartos sąlygos, kaip paaiškėja, atitiko būtent nuomos sutarties sąlygas. Atsakovas, pasirašydamas sutartį tik atkreipė dėmesį, kad automobilio nuomotojas buvo nurodytas ne ieškovas G. L., o ieškovė M. L.. Po sutarties pasirašymo ieškovas G. L. pažadėjo atsakovui sukurti „Bolt Driver“ paskyrą ir priskirti jį prie ieškovo „Bolt Fleet“ automobilių nuomos parko kaip vieną iš vairuotojų. Atsakovas nurodė, kad 2022 m. sausio 8 d. jam buvo perduotas automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 10 d. ieškovas G. L. atsakovui sukūrė paskyrą „Bolt“ sistemoje, kurioje nurodytas atsakovo vartotojo vardas (duomenys neskelbtini) ir nurodytas adresas ieškovų asmens deklaruota gyvenamoji vieta, t. y. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pradėjo dirbti „Bolt“ pavėžėju nuo paskyros sistemoje sukūrimo. Vėliau 2022 m. sausio 13 d. atsakovas pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas atsakovui perduotas automobilis. Atsakovo „Bolt driver“ paskyra buvo uždaryta maždaug 2022 m. kovo mėn., tačiau atsakovas tikslios datos nežino, nes ją panaikino ne atsakovas, o jo paskyrą sukūręs asmuo.

6. Atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta ne panaudos, o nuomos sutartis ir ieškovai siekė finansinės naudos. Atsakovo teigimu, tai patvirtina šios aplinkybės: patikrinus skelbime, kurį rado atsakovas, nurodytą telefono numerį, pateikiama, kad tai UAB Irgida numeris, kurios vadovė yra Ieškovė, toje pačioje interneto svetainėje nurodyta, kad UAB Irgida užsiima, įskaitant, bet neapsiribojant, keleivių pervežimu, atsakovas ir ieškovas G. L. sutarė, kad atsakovas mokės automobilio nuomos mokestį, ieškovas G. L. ar jo įgaliotas asmuo sukūrė atsakovui „Bolt driver“ paskyrą, ieškovų pateiktos tariamos panaudos sutarties 1.1. punkte nurodyta, kad automobilio vertė nurodyta su visa įmontuota technika reikalinga paslaugoms teikti, taigi ieškovai perdavė atsakovui automobilį, kuris skirtas būtent pavėžėjimo/Taksi paslaugoms teikti. Atsakovas nesutiko, kad už padarytą žalą atsakomybę turi prisiimti, atsakovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Patys ieškovai, sudarydami nuomos sutartį ne tik, kad įsipareigojo prisiimti visas draudimo išlaidas, bet ir įsipareigojo išimti tokį draudimo polisą, kuris reikalingas atsakovui vykdant pavėžėjo/Taksi vairuotojo paslaugas.

7. Atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat pažymėjo, kad nesutinka su ieškovų pateiktu atliktu turto vertinimu, nes turto vertintojas neturi ir neturėjo galimybės fiziškai apžiūrėti vertinamą turtą vertinimo datai, todėl apžiūros aktas ir apžiūros – defektų protokolas surašytas vadovaujantis vertinimo užsakovo, t. y. ieškovo G. L. pateiktomis nuotraukomis. UAB „Autosigma“, atlikusi automobilio turto vertinimą, nebuvo informuota, kad tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio vertinimo. Be to, UAB „Autosigma“ lyginamąją analizę atliko su ypatingai mažu skaičiumi automobilių, t. y. buvo atliktas palyginimas tik su trimis automobiliais, buvo vertinamos ne realios pardavimo kainos, o tik skelbimuose nurodytos kainos, ataskaitoje nėra duomenų, kad už skelbimuose nurodytą kainą automobiliai tikrai buvo parduoti. Įprastai praktikoje pardavėjas yra linkęs skelbime nurodyta kainą padidinti, o realiai parduoti už mažesnę kainą. Tai įtakoja, jog automobiliai nėra naudoti ir turi vienokių ar kitokių defektų dėl kurių galutinę pardavimo kaina neatitinka skelbime nurodytos kainos. Atsakovas papildomai pažymėjo, kad ataskaitoje vidutinė automobilio kaina nurodoma su PVM, o pateiktuose skelbimuose nėra nurodyta, kad pardavėjas PVM mokėtojas. Be to, įprastai automobilius perka fiziniai asmenys savo poreikiams tenkinti. Todėl nurodyta kaina nėra tiksli. Ieškinyje nurodyta, kad automobilio likutinė vertė yra 740 Eur. Vis dėlto, atsakovas anksčiau buvo radęs automobilio pardavimo skelbimą už 950 Eur. Taigi labiausiai tikėtina, kad ieškovai automobilį jau yra pardavę ir už didesnę nei 740 Eur sumą.

8. Ieškovė M. L. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdyje ieškovas G. L. ir ieškovų atstovas advokatas Saulius Sudintas ieškinį palaikė, prašė ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai.

Šalies argumentai

10. Ieškovas G. L. papildomai paaiškino, kad vykdo automobilių nuomos veiklą darbui su „Bolt“ platforma, deda skelbimus į portalus, ieškodamas, kas nuomotųsi iš jo automobilius. Nurodė, kad 2022 m. sausio mėnesį paskambino atsakovas, domėdamasis automobilio nuoma darbui su „Bolt“ platforma. Atsakovas telefonu nurodė, kad jau turi susirinkęs informaciją iš kitų pažįstamų, kurie taip pat dirba su „Bolt“ platforma, ieškovas jam paaiškino savo sąlygas, t. y. kad ieškovas išnuomoja automobilį, kaip atsiskaitymas už nuomą vyks, kad savaitei už nuomą automobilio mokestis 70 Eur, kad reikalingas individualios veiklos pažymėjimas, kad „Bolt“ platformoje pinigai turės būti pervedami ieškovui pagal tuo metu galiojusias „Bolt“ taisykles, iš kurių ieškovas atsiskaitys nuomos mokesčio sumą, o likusias pinigines lėšas perves atsakovui, taip pat kad bus pasirašyta automobilio panaudos sutartis, pagal kurią už visą automobilio techninę būklę bei įrangos priežiūrą atsakomybę prisiima ieškovas, tačiau, jei kažkas įvyksta akivaizdžiai dėl atsakovo kaltės, atsakovas ir turi atlyginti žalą. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas sutiko su visomis sąlygomis. Be to, atsakovas buvo informuotas, kad reikalingas privalomasis civilinės atsakomybės draudimas yra, o jei atsakovas nori Kasko draudimo, turi apsidrausti pats savo lėšomis. Ieškovas paaiškino, kad pasirašant sutartį ieškovė M. L. nedalyvavo. Vėliau susiformino dokumentus, gavo patvirtinimą iš „Bolt“, kad atsakovas gali pradėti dirbti, ir atsakovui buvo perduotas automobilis. Atsakovas pasiėmė automobilį pirmadienį, o penktadienį jau įvyko eismo įvykis. Atsakovas paskambino ieškovui ir pranešė, kad įvyko eismo įvykis, ieškovas atvyko į eismo įvykio vietą, tamsoje padarytos žalos automobiliui įvertinti galimybės nebuvo, todėl automobilis buvo nuvarytas į garažą, o šalys susitarė susitikti kitą dieną ir apžiūrėti automobilį šviesoje. Be to, ieškovas su atsakovu susitarė, kad atsakovas atlygins žalą, tačiau atsakovas pats piniginių lėšų neturėjo, ketino pasitarti su savo tėčiu, tačiau po savaitgalio pranešė, kad žalą atlyginti atsisako. Ieškovas nurodė ir tai, kad paskyrą „Bolt“ platformoje sukūrė abu kartu su atsakovu. Paaiškino, kad jo banko sąskaita nurodyta „Bolt“ platformoje dėl to, kad vykdant veiklą pasitaikydavo atvejų, kad buvo neatsiskaitoma už automobilio nuomą, be to, „Bolt“ programėlė suteikia galimybę matyti, kur važinėja jam nuosavybes teise priklausantys automobiliai. Ieškovas šia funkcija naudojosi taip pat dėl to, kad per darbo praktiką pasitaikydavo įvykių, kad asmenys pasiėmę automobilį dingsta, tuomet ieškovas gali matyti, kur yra jo automobilis ir nuvykti jo pasiimti.

11. Ieškovų atstovas advokatas Saulius Sudintas papildomai paaiškino, kad iš šalių veiksmų matyti, kad labiau turėjo būti sudaryta nuomos, o ne panaudos sutartis, tačiau sprendžiant žalos atlyginimo klausimą santykių kvalifikavimas esminės reikšmės neturi, nes abiem atvejais atsakovas turi pareigą atlyginti žalą ieškovams, padarytą savo kaltais veiksmais.

12. Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

13. Atsakovas papildomai paaiškino, kad 2022 m. sausio pradžioje atsakovo tėtis skelbiu.lt rado skelbimą, kad ieškomi „Bolt“ vairuotojai. Atsakovas paskambino nurodytu numeriu, atsiliepė ieškovas G. L.. Atsakovui buvo pasakyta, kad reikalingas individualios veiklos pažymėjimas, kurį atsakovas išsiėmė. Vėliau atsakovas su ieškovu G. L. susitiko, kalbėjosi automobilyje. Ieškovas patikino atsakovą, kad visi automobilio dokumentai ir draudimas yra tvarkingi, atsakovas pateikė ieškovui savo vairuotojo pažymėjimą ir individualios veiklos pažymėjimą. Atsakovas paaiškino, kad „Bolt“ platformoje atsakovą užregistravo ieškovas, atsakovas gavo jau sukurtą paskyrą su vartotojo vardu, „Bolt“ platformoje buvo nurodyta ieškovo banko sąskaita, ieškovas turėjo atsiskaityti nuomos mokestį, o kitas lėšas grąžinti atsakovui. Ieškovas atsakovui jokių pinigų nepervedė, todėl atsakovas užpildė prašymą „Bolt“, kad pinigai būtų pervesti į atsakovo banko sąskaitą ir jis šiuos pinigus gavo. Atsakovas pažymėjo, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas. Po eismo įvykio ieškovas G. L. reikalavo atsakovą pasirašyti vekselį dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas atsisakė, be to pasitarė su savo tėčiu ir tėtis paaiškino, kad ieškovas kaip darbdavys pats atsako už padarytą žalą.

14. Atsakovo atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas papildomai paaiškino, kad atsakovas tarp šalių susiklosčiusius santykius vertino kaip darbo santykius. Pažymėjo, kad atsakovas atliko darbo funkcijas, už pavežėjo darbą gaunamos piniginės lėšos buvo pervedamos į ieškovo G. L. banko sąskaitą, taigi ieškovas turėjo visišką kontrolę atsakovo atžvilgiu, o po tariamos panaudos ar nuomos sutartimi iš tikrųjų buvo paslėpti darbo santykiai. Nurodė, kad ieškovas G. L. yra verslininkas, o atsakovas jauno amžiaus, neturintis gyvenimiškos patirties ir teisinių žinių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 9 d. tarp M. A. ir ieškovės M. L. sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią M. A. pardavė ieškovei M. L. transporto priemonę Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 3996,76 Eur (13800 Lt). Ieškovai G. L. ir M. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Lengvasis automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas ieškovės M. L. vardu, ieškovas G. L. registruotas kaip lengvojo automobilio valdytojas.

16. Ieškovė M. L. ir atsakovas pasirašė automobilio panaudos sutartį Nr. 22-2, pagal kurią ieškovė M. L. perdavė atsakovui neatlygintinai naudotis lengvuoju automobiliu Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta lengvojo automobilio vertė 3000 Eur, vertė nurodoma su visa įmontuota technika reikalinga paslaugoms teikti.

17. Pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. LT/AJC 0257871 laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. transporto priemonė Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas M. L., buvo drausta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

18. Transporto priemonei Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 29 d. atlikta privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra, pateikta išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla, techninė apžiūra galioja iki 2022 m. balandžio 30 d.

19. Pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2022 m. kovo 30 d. pažymą dėl eismo įvykio Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 13 d. 22:10 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė transporto priemonės Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo atsakovas, pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, ir Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini,) nukentėjusiąja pripažinta M. L., jai padaryta 2000 Eur turtinė žala.

20. Pagal 2022 m. rugsėjo 15 d. UAB „Autosigma“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. T2208000 transporto priemonės Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė prieš apgadinimą buvo 2460 Eur, apgadintos transporto priemonės likutinė vertė po apgadinimo 740 Eur, apgadintos transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudos 5514 Eur. UAB „Autosigma“ 2022 m. rugsėjo 14 d. išrašė PVM sąskaitą - faktūrą Serija AI Nr. 1317 350 Eur sumai, kurią ieškovas G. L. 2022 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo nurodymu apmokėjo.

21. Atsakovas nuo 2022 m. sausio 5 d. vykdo individualią veiklą, veiklos rūšies pavadinimas – kitas, niekur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas. Ieškovė M. L. registruota kaip UAB „Irgida“ vadovė, nurodoma įmonės veikla – keleivių pervežimas, logistikos paslaugos, mediena, jos gaminiai. Ieškovas G. L. nuo 2015 m. kovo 19 d. vykdo individualią veiklą pažymos Nr. (duomenys neskelbtini): nuo 2018 m. balandžio 9 d. veiklos pobūdis keleivinis sausumos transportas, nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. veiklos pobūdis transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma, nuo 2021 m. kovo 10 d. veiklos pobūdis taksi veikla.

22. 2022 m. vasario 14 d. tarp ieškovės M. L. ir I. S. sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė M. L. pardavė I. S. transporto priemonę Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 740 Eur, sutartyje nurodyta, jog automobilis daužtas.

23. Bolt Operations OU 2023 m. rugsėjo 14 d. rašte teismui nurodė, kad vairuotojas T. R. Bolt Operations OU dirbo kaip individualus paslaugų teikėjas pagal Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistruotą individualios veiklos pažymą. Vairuotojas arba automobilių nuomos įmonė, išnuomojusi transporto priemonę T. R. pervežimo paslaugoms teikti, registracijos formoje pateikė ir individualios veiklos pažymą. Pavežėjo T. R. paskyra buvo registruota 2022 m. sausio 10 d. Paskyra turimais duomenimis registruota per Automobilių nuomos įmonės administracinę valdymo sistemą (Fleet Owner Portal). Duomenų, koks asmuo užpildė pavežėjo registracijos formą, neturi ir sistemoje to patikrinti negali. Registruojant pavežėją, paskyroje buvo pateikti asmeniniai T. R. duomenys ir dokumentai (vairuotojo pažymėjimas, vairuotojo nuotrauka, individualios veiklos pažymos kopija, LTSA išduoto leidimo pagrindžiančio teisę M. L. vardu registruotu automobiliu T. R. vykdyti pavežėjimo veiklą duomenų kopija), ir G. L. automobilių nuomos įmonei priklausančio automobilio duomenys ir dokumentai (automobilio registracijos dokumentas išduotas M. L., automobilio nuotrauka) tačiau neturi įrodymų, ar šiuos duomenis pateikė pats vairuotojas, ar automobilio nuomos įmonės valdytojas (galimi abu variantai). Vairuotojo paskyra deaktyvuota 2022 m. kovo 9 d., gavus vairuotojo prašymą per Bolt Vairuotojo programėlę 2022 m. kovo 7 d. Iš vidinės laiškų/programėlės pranešimų gavimo ir siuntimo sistemos, matomi vairuotojo vardas ir pavardė (sistema fiksuoja, iš kokio vairuotojo programėlės/el.pašto registruoto sistemoje siunčiama užklausa ir nustato automatiškai). Prieš sukurdama „Bolt Driver“ paskyrą ir suteikdama prieigą prie „Bolt“ platformos, „Bolt“ operacijų komanda kruopščiai peržiūri kiekvieną individualios veiklos pažymą, kad patikrintų jos galiojimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Registruodami Bolt Driver paskyrą vairuotojai turi sutikti su Bendrosiomis vairuotojų sąlygomis, kurias galima rasti adresu: httDs://bolt.eu/lt-lt/leaal/lt/terms-for-drivers/. Sąlygų 10.1 punkte paaiškinami santykiai tarp vairuotojo ir Bolt Operations OU, nurodant, kad Bolt teikia visuomenės informavimo, o ne transportavimo paslaugas. Teikdami „Bolt“ platformą ir „Bolt“ paslaugas, „Bolt“ veikia kaip technologija, sujungianti keleivius ir vairuotojus, padedant jiems efektyviau keliauti mieste. Vairuotojas patvirtina, kad jis teikia vežimo paslaugas keleiviams vežimo sutarties pagrindu, taip savarankiškai vykdydamas ekonominę veiklą. T. R. paskyros galiojimo laikotarpiu 2022 m. vasario 16 d. buvo atliktas vienas išmokėjimas (112,69 Eur) į vairuotojo asmeninę banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).

24. Į atsakovo banko sąskaitą 2022 m. vasario 15 d. iš Bolt Operations OU pervesta 112,69 Eur suma.

25. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. R. nurodė, kad atsakovas yra jo sūnus. Paaiškino, kad 2022 metų pradžioje skelbiu.lt rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, jog ieškomi „Bolt“ vairuotojai. Šitą skelbimą persiuntė sūnui, t. y. atsakovui. Labai greit, vos ne sekančia dieną atsakovui buvo perduotas automobilis, jokios sutarties atsakovas negavo, paaiškino, kad automobilio savininkas liepė išsiimti individualios veiklos pažymėjimą. Atsakovas padirbo tik kelias dienas, nes padarė eismo įvykį. Nurodė, kad ieškovo perduotas atsakovui automobilis buvo labai prastos techninės būklės.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

26. Ieškovai nurodo, kad tarp ieškovės M. L. ir atsakovo buvo pasirašyta automobilio panaudos sutartis Nr. 22-2, pagal kurią atsakovui buvo neatlygintinai perduotas naudotis automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas su ieškovų nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, teigia, kad tarp šalių buvo sudaryta ne panaudos, o nuomos sutartis ir ieškovai siekė finansinės naudos. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad jis iš ieškovo G. L. elgesio ir visų aplinkybių suprato, kad tarp šalių susiklostė darbo santykiai.

27. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (pirmiau nurodytas CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-628-684/2015; 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).

28. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl civilinių ir darbo sutarčių sąveikos, ne kartą yra pabrėžęs, kad darbo sutartis yra viena iš pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų, tačiau darbas, kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas, gali būti panaudojamas ir darbo rezultatas gaunamas ne tik darbo, bet ir kitomis teisinių santykių formomis, pavyzdžiui, sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2001; 2002 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1129/2002; 2006 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2006).

29. Teisinė darbo sutarties apibrėžtis pateikiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 32 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo sutarties požymiai atsiskleidžia per šios sutarties šalių įsipareigojimus.

30. Pirmasis darbo sutarties požymis – vienos iš sutarties šalių (darbuotojo) įsipareigojimas kitai sutarties šaliai (darbdaviui) atlikti darbo funkciją. Pagal DK 34 straipsnio 2 dalį, darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo sutarties dalykas – rūšiniais, o ne individualiais požymiais apibrėžtas darbas. Susitarimas dėl darbo funkcijos atlikimo reiškia, kad dirbantysis pagal darbo sutartį įsipareigoja atlikti ne konkrečius darbus, susitariama ne dėl konkretaus darbo rezultato pasiekimo, bet dėl tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtos darbo funkcijos vykdymo. Kadangi darbo sutartimi viena jos šalis (darbuotojas) kitos šalies (darbdavio) yra priimama į darbą, o ne atlikti konkrečią užduotį, kitaip tariant, vykdyti tam tikrą darbo funkciją, darbo sutarties pagrindu atsirandantiems santykiams yra būdingas tęstinumas.

31. Antrasis darbo sutarties požymis yra darbdavio įsipareigojimas mokėti darbuotojui už darbo funkcijos atlikimą darbo užmokestį. Darbo užmokestis yra suprantamas kaip abiejų šalių susitarimu darbdavio darbuotojui sistemiškai mokamas atlyginimas už jo atliekamą darbą, dėl kurio buvo susitarta darbo sutartyje (Dambrauskienė, G. Civilinių ir darbo sutarčių sąveika. Jurisprudencija, 2002, t. 28(20), p. 15). Civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu susiklostančių santykių atveju sutarties vykdytojas taip pat gauna tam tikrą atlygį (atlyginimą), todėl, ir be kita ko, kiek tai siejasi su pirmuoju požymiu, reikšmingas yra mokamo atlygio (atlygintinumo) pobūdis, t. y. ar mokama periodiškai (sistemiškai), ar už konkretų atliktą darbą. Darbo teisiniams santykiams paprastai būdinga tai, kad darbo užmokestis mokamas periodiškai, ir tas mokėjimas yra tęstinio pobūdžio, todėl dažniausiai darbo užmokesčio mokėjimas yra susijęs su tam tikru laiko tarpu (pvz., kas mėnesį, kas savaitę ar pan.). Tuo tarpu atliekant konkrečią užduotį civilinės sutarties pagrindu paprastai sumokama tinkamai įvykdžius sutartį ir priėmus galutinį darbo rezultatą.

32. Trečiasis darbo sutarties požymis yra darbuotojo pavaldumas darbdaviui atliekant darbo funkciją. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 straipsnio 2 dalis). Šis požymis taip pat leidžia atskirti darbo santykį nuo kitų panašių, visų pirma civilinių sutarčių pagrindu susiklostančių, santykių, kuriuose įsipareigojama atlikti darbą mainais į atlyginimą, tačiau tai daroma savarankiškai, be kitos šalies teisės vienvaldiškai reguliuoti darbo atlikimo procesą. Darbuotojo pavaldumas darbo santykyje reiškia darbdavio teisę vienašališkai, bet nepažeidžiant sutarties ir imperatyviųjų viešosios teisės reikalavimų, duoti nurodymus ar nustatyti taisykles, pagal kurias atliekamas darbas (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2018, p. 132). Paminėtina, kad būtent darbo santykiams būdingas pavaldumas reiškia, jog darbo funkcijų atlikimas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir teisėtų jo nurodymų vykdymo – šiuo atveju nepakanka vien tam tikro tarp šalių susiklosčiusio pavaldumo, nulemto vykdomos veiklos specifikos, ar nustatyto atsiskaitymo už veiklos rezultatus, nes atsiskaitymas už atliktą darbą nėra būdingas išskirtinai darbo santykiams, jis nėra neįprastas ir civilinėmis sutartimis (pavyzdžiui, atlygintinų paslaugų teikimo, rangos, pavedimo ir kt.) reguliuojamų santykių susiklostymo atvejais.

33. Taigi faktą dėl darbo teisinių santykių tarp šalių buvimo atskleidžia tokie nustatyti objektyvieji požymiai: tarp šalių yra susitarimas; jo pagrindu vykdoma tam tikra rūšiniais požymiais apibrėžta darbo funkcija (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos); viena iš šalių dirba paklusdama kitos šalies nustatytai darbo tvarkai; dirbama atlygintinai. Minėta, kad įstatymuose nedraudžiama asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis jis siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Dėl to DK 32 straipsnyje įtvirtinti esminiai būtinieji darbo santykių požymiai reikšmingi tuo, kad leidžia šiuos santykius atriboti nuo panašių santykių, susiklostančių civilinės teisės reguliuojamų sutarčių (pvz., rangos, paslaugų, autorių teisių ir kt.) pagrindu, o nesant šių požymių leidžia vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų (pvz., civilinės) teisės normos ir dėl to tokia veikla nėra kvalifikuotina kaip darbo teisiniai santykiai. Iš tikrųjų kai kurie darbo santykių ir civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu atsirandančių santykių elementai gali būti iš esmės panašūs (pvz., tai, jog vykdant veiklą aprūpinama tam tikromis priemonėmis ar dengiamos tam tikros išlaidos, užsakovas atlieka tam tikrą vykdomos veiklos kontrolę ar daro įtaką darbų eigai ir pan.), todėl darbo santykiai negali būti konstatuoti nenustačius visų esminių darbo santykių požymių. Iškilusį klausimą, ar kontrahentų santykiai faktiškai atitinka darbo santykių požymius, reikia spręsti remiantis visais objektyviaisiais DK 32 straipsnyje nustatytais darbo santykius apibūdinančiais kriterijais, išnagrinėjant ir įvertinant visas aplinkybes, šalių susitarime nustatytas teises ir prisiimtus įsipareigojimus, išsiaiškinant, dėl ko šalys iš tikrųjų buvo susitarusios ir kaip vykdė susitarimą, o ne vien tik atsižvelgti į sutarties pavadinimą ar remtis tuo, kaip viena ar kita šalis subjektyviai vertina tarpusavio santykius. Būtina atsižvelgti į aplinkybių, su kuriomis siejami darbo teisinių santykių požymiai, visetą ir iš jų visumos spręsti, ar konkrečios veiklos vykdymo (konkretaus darbo atlikimo) sąlygos suteikia pagrindą konstatuoti realų darbo sutarties požymių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023).

34. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas G. L. nuo 2015 m. kovo 19 d. vykdo individualią veiklą pažymos Nr. (duomenys neskelbtini): nuo 2018 m. balandžio 9 d. veiklos pobūdis keleivinis sausumos transportas, nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. veiklos pobūdis transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma, nuo 2021 m. kovo 10 d. veiklos pobūdis taksi veikla. Ieškovė M. L. registruota kaip UAB „Irgida“ vadovė, nurodoma įmonės veikla – keleivių pervežimas, logistikos paslaugos, mediena, jos gaminiai. Ieškovai G. L. ir M. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Lengvasis automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas ieškovės M. L. vardu, ieškovas G. L. registruotas kaip lengvojo automobilio valdytojas. Duomenų, jog tarp ieškovų sudaryta vedybinė sutartis, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Ieškovas bylos nagrinėjimu metu paaiškino, kad yra užregistravęs „Bolt“ platformoje jam ir jo sutuoktinei ieškovei M. L. nuosavybės teise priklausančius automobilius kaip automobilių nuomos parką. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dėl sutartinių santykių sąlygų bendravo su ieškovu G. L., tačiau automobilio panaudos sutartis buvo pasirašyta su ieškove M. L.. Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad abu ieškovai jų vardu registruotas transporto priemones, priklausančias jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, naudoja verslo tikslais, siekdami gauti bendras pajamas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.88 straipsnis).

35. Atsakovas teigia, kad ieškovas G. L. sukūrė atsakovui „Bolt“ vairuotojo paskyrą, ją kontroliavo. Iš šalių paaiškinimų bei rašytinių įrodymų nustatyta, kad pavežėjo T. R. paskyra buvo registruota 2022 m. sausio 10 d., paskyra registruota per Automobilių nuomos įmonės administracinę valdymo sistemą (Fleet Owner Portal). Atsakovas paaiškino, kad gavo nuorodą iš ieškovo G. L., ten susikūrė savo slaptažodį. Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas turėjo galimybę pats valdyti savo vairuotojo paskyrą, pakeisti banko sąskaitos numerį, į kurią pervedamos už pavežėjo paslaugas mokamos piniginės lėšos, ką ir padarė nutrūkus šalių santykiams ir gavo visas pinigines lėšas, be to, atsakovas pats panaikino savo pavežėjo paskyrą. Duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas G. L. žinojo atsakovo slaptažodį, galėjo valdyti atsakovo „Bolt“ paskyrą, byloje nepateikta.

36. Šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog atsakovui perdavus naudotis transporto priemonę Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo susitarta dėl to, kokiu konkrečiu laiku atsakovas turi teikti pavežėjo paslaugas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas nuo 2022 m. sausio 5 d. vykdo individualią veiklą, veiklos rūšies pavadinimas – kitas, niekur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas. Duomenų, jog tarp šalių buvo pasirašyta darbo sutartis ar kitoks dokumentas, atitinkantis darbo sutarties paskirtį, byloje nėra. Nepaisant to, kad už atsakovo teiktas pavežėjo paslaugas gautos piniginės lėšos turėjo būti pervedamos į ieškovo G. L. banko sąskaitą, šalys nesusitarė dėl konkrečios periodiškai mokėtinos sumos už atsakovo teikiamas paslaugas, t. y. atsakovas patvirtino, jog buvo susitarta, kad kiek atsakovas pats užsidirbs teikdamas pavežėjo paslaugas, ieškovas G. L. pasiliks sau sutartą 70 Eur per savaitę mokestį už naudojimąsi jam priklausančia transporto priemone, o likusią sumą, nevertinant to, kiek atsakovas gaus pajamų teikdamas pavežėjo paslaugas, perves atsakovui. Taigi susitarimo, jog ieškovas G. L. savo lėšomis mokės susitartą užmokestį už atsakovo teikiamas pavežėjo paslaugas, šalys nesudarė. Be to, atsakovas nurodė, jog žinojo, kad turės pareigą deklaruoti pajamas bei sumokėti mokesčius nuo gautų pajamų. Atsakovas taip pat patvirtino, jog ieškovas G. L. nenurodė, kada atsakovas turi teikti pavežėjo paslaugas, nekontroliavo atsakovo užsakymų per „Bolt“ programėlę priėmimą, paslaugų teikimą, nenurodė, kuriuos užsakymus turi priimti, kurių nepriimti, kuriuos konkrečiai klientus vežti ir pan.

37. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 2022 m. sausio 4 d. pagal skelbimą interneto svetainėje skelbiu.lt susisiekė nurodytu kontaktiniu telefono numeriu, bendravo su ieškovu G. L., kuris teiravosi apie atsakovo vairavimo stažą, amžių, darbinę patirtį bei papasakojo apie atsakovui siūlomo darbo pobūdį, taip pat nurodė atsakovui išsiimti individualios veiklos pavėžėjimo paslaugų vykdymo pažymą, atsakovas 2022 m. sausio 6 d. išsiėmė minėtą individualios veiklos pažymėjimą, 2022 m. sausio 7 d. pirmą kartą gyvai susitiko su ieškovu G. L., pasirašė panaudos sutartį ir 2022 m. sausio 8 d. jam buvo perduota transporto priemonė. Taigi atsakovas, nesuvokdamas apie siūlomus teisinius santykius, turėjo galimybę pasikonsultuoti su teisininkais ar kitais žinių turinčiais asmenimis prieš priimdamas sprendimą pasirašyti sutartį bei perimti transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, jog ir atsakovas, ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas atsakovo tėtis G. R. nurodė, kad kalbėjosi tarpusavyje apie ieškovo G. L. siūlomas ir nurodytas sąlygas iki transporto priemonės perėmimo.

38. Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, susijusią su darbo teisinių santykių ir civilinių teisinių santykių atribojimą, įvertinus byloje pateiktus duomenis ir šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog tarp šalių susiklostę santykiai neatitinka visų darbo santykių požymių ir negali būti laikoma, kad tarp šalių susiklostė darbo santykiai.

39. CK 6.629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.

40. CK 6.477 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.522 straipsnio 1 dalį pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

41. Nors tarp šalių buvo pasirašyta automobilio panaudos sutartis, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad ir ieškovas G. L., ir atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog buvo susitarta, kad atsakovas mokės ieškovui po 70 Eur per mėnesį už naudojimąsi transporto priemone, teismas pripažįsta, jog nagrinėjamoje byloje tarp šalių susiklostę materialiniai teisiniai santykiai iš esmės atitinka CK 6.522 straipsnyje įtvirtintą transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties sampratą ir turi būti taikomos CK 6 knygos XXVIII skyriaus nuostatos.

Dėl žalos (nuostolių) atlyginimo priteisimo

42. Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sąvoka, kuria žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.246 straipsnis). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę konkrečioje byloje būtina identifikuoti jos rūšį, kad būtų galima tinkamai nustatyti tos atsakomybės rūšies taikymo sąlygas.

43. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

44. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, pripažino, jog nagrinėjamoje byloje ginčo materialiniai teisiniai santykiai iš esmės atitinka CK 6.522 straipsnyje įtvirtintą transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties sampratą ir laikė, kad tarp šalių susiklostė civiliniai transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų teisiniai santykiai.

45. Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Pagal CK 6.502 straipsnio nuostatas nuomininko atsakomybė atsiranda esant jo kaltei. Nuomininko kaltė dėl išsinuomoto daikto praradimo yra preziumuojama, t. y. būtent nuomininkas privalo įrodyti, kad daiktas prarastas ne dėl jo kaltės. Aplinkybių, jog šalys susitarė dėl kitokių sutartinių sąlygų, susijusių žalos atlyginimu dėl atsakovui perduotos naudotis ir valdyti transporto priemonės sugadinimo ar sunaikinimo, byloje nenustatyta.

46. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2022 m. sausio 13 d. 22:10 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė transporto priemonės Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo atsakovas, pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, ir Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog jis buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, už tai jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Taigi dėl atsakovo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovams nuosavybės teise priklausiusi transporto priemonė. Šalys bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad po eismo įvykio atsakovas grąžino ieškovui G. L. apgadintą transporto priemonę.

47. Tarp šalių kilo ginčas dėl žalos dydžio. Ieškovai nurodo, jog prašomos priteisti žalos dydį sudaro atsakovui perduoto automobilio vertė pagal atliktą kilnojamojo turto vertinimą, t. y. 2460 Eur, iš jos atėmus automobilio likutinę vertę po eismo įvykio, t y. 740 Eur, ir tai sudaro 1720 Eur. Pažymėjo, kad remonto išlaidos būtų kainavusios 5514 Eur. Ieškovai taip pat prašo žala pripažinti ieškovų patirtas išlaidas turto vertinimui atlikti, kurias sudaro 350 Eur.

48. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal 2022 m. rugsėjo 15 d. UAB „Autosigma“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. T2208000 transporto priemonės Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė prieš apgadinimą buvo 2460 Eur, apgadintos transporto priemonės likutinė vertė po apgadinimo 740 Eur, apgadintos transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudos 5514 Eur. UAB „Autosigma“ 2022 m. rugsėjo 14 d. išrašė PVM sąskaitą - faktūrą Serija AI Nr. 1317 350 Eur sumai, kurią ieškovas G. L. 2022 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo nurodymu apmokėjo.

49. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001). Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23, 24 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

50. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta, kad turto įvertinimas pateikiamas turto vertinimo ataskaitoje, kuri turi juridinę galią, jeigu atitinka šio įstatymo jai keliamus reikalavimus. Ši ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23, 24 straipsniai). Taigi turto vertinimo ataskaitai, jeigu ji atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, įstatymas suteikia oficialiojo rašytinio įrodymo galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme Vyriausybei deleguota teisė patvirtinti Turto vertinimo metodiką (21, 22 straipsniai). Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos 77 punkte nustatyta, kad turto vertinimo dokumentai yra: turto vertės nustatymo pažyma (77.1 papunktis); turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktas (77.2 papunktis); turto įvertinimo ataskaita (aiškinamasis raštas, studija) (77.3 papunktis). Šių dokumentų turinys turi atitikti jiems keliamus reikalavimus.

51. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su ieškovų pateiktu atliktu turto vertinimu, nes turto vertintojas neturi ir neturėjo galimybės fiziškai apžiūrėti vertinamą turtą vertinimo datai, todėl apžiūros aktas ir apžiūros – defektų protokolas surašytas vadovaujantis vertinimo užsakovo, t. y. ieškovo G. L. pateiktomis nuotraukomis. UAB „Autosigma“, atlikusi automobilio turto vertinimą, nebuvo informuota, kad tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio vertinimo. Be to, UAB „Autosigma“ lyginamąją analizę atliko su ypatingai mažu skaičiumi automobilių, t. y. buvo atliktas palyginimas tik su trimis automobiliais, buvo vertinamos ne realios pardavimo kainos, o tik skelbimuose nurodytos kainos, ataskaitoje nėra duomenų, kad už skelbimuose nurodytą kainą automobiliai tikrai buvo parduoti. Atsakovas taip pat teigia, kad atliekant turto vertinimą nebuvo įvertinta tai, kad transporto priemonė buvo naudojama taksi paslaugoms teikti.

52. Byloje ieškovai pateikė UAB „Autosigma“ atliktą kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. T22080007. Iš pateiktos turto vertinimo ataskaitos matyti, kad ji atitinka teisės aktuose numatytus tokio dokumento turiniui keliamus reikalavimus, turto vertinimą atliko kvalifikuotas turto vertintojas A. Ū., turto vertinimo aktas pasirašytas UAB „Autosigma“ vadovo įgaliotas asmuo kilnojamojo turto vertintojo asistentas S. P., aiškiai išdėstytos pasirinktos turto vertinimo metodikos, vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis buvo padaryta išvada apie transporto priemonės rinkos vertę prieš apgadinimą, apgadintos transporto priemonės likutinė vertė, apgadintos transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudos.

53. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau ir Metodika), 44 punktu, jeigu neįmanoma atlikti objekto apžiūros, nes objektas yra sunaikintas arba jo savininkui (valdytojui) arba užsakovui nėra žinoma objekto buvimo vieta (atliekant kilnojamojo turto vertinimą), arba objekto apžiūros dieną jo fizinės charakteristikos yra pasikeitusios ir neatspindi buvusios faktinės objekto būklės vertinimo dieną (praeityje), tokiu atveju vertintojas gali remtis objekto savininko arba užsakovo pateiktomis objekto nuotraukomis ir kitais dokumentais, kuriais patvirtinamos objekto tapatumo ir fizinės charakteristikos. Bylos medžiaga patvirtina, jog transporto priemonė Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 14 d. perleista trečiajam asmeniui, todėl ieškovai neturėjo galimybės pateikti ją turto vertintojui. Metodikos 106 punkte nustatyta, kad taikant lyginamąjį metodą naudojami ne mažiau kaip 3 analogiško arba panašaus verslo pardavimo sandoriai, su kuriais lyginamas vertinamas verslas, ir ne mažiau kaip 3 palyginamieji rodikliai. Nagrinėjamu atveju lyginamajai analizei buvo naudojami 3 objektai. Turto vertinimo ataskaitos II dalyje, nurodyta, kad išanalizavus vertinamosios transporto priemonės ir lyginamųjų objektų skirtumus, apskaičiavus ir pritaikius vertės dydžiui įtaką darančias pataisas priimama suapvalinta rinkos vertė. Viena iš vertintų įtaką darančių pataisų nurodytas koeficientas, kuriuo įvertinama panaudojimo paskirtis, t. y. automobilis taksi buvo intensyviai naudojamas, todėl priimta koeficiento ribų vidutinė reikšmė 0,90.

54. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog jam perduota transporto priemonė buvo labai prastos techninės būklės, tačiau byloje yra pateikta transporto priemonei Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 29 d. atlikta privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra, kurioje pateikta išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla, techninė apžiūra galioja iki 2022 m. balandžio 30 d. Būtina įvertinti ir tai, kad transporto priemonę naudojant keleivių vežimo veiklai vykdyti privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra yra atliekama dažniau nei kitoms transporto priemonėms, kurios nėra naudojamos keleivių vežimo veiklai vykdyti. Pastebėtina, kad ginčo transporto priemonė atliekant retrospektyvinį turto vertinimą apie transporto priemonės vertę iki eismo įvykio buvo įvertinta žemesne nei rinkos verte.

55. Teismas pažymi, kad atsakovas savo turto vertinimo nepateikė, teismo posėdyje nenurodė, kokia jo nuomone buvo transporto priemonės vertė iki apgadinimo, kokio masto buvo transporto priemonės apgadinimai po eismo įvykio, kokia transporto priemonės likutinė vertė ir pan. (CPK 178 straipsnis).

56. Atsakovas teigia, kad ieškovai apgadintą transporto priemonę pardavė už didesnę kainą nei nurodyta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje, todėl ieškovų patirto žalos dydis yra mažesnis, nurodo, kad matė skelbimą viešojoje erdvėje, kad ginčo transporto priemonė buvo pardavinėjama už didesnę kainą. Byloje pateikta 2022 m. vasario 14 d. tarp ieškovės M. L. ir I. S. sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė M. L. pardavė I. S. transporto priemonę Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 740 Eur, sutartyje nurodyta, jog automobilis daužtas. Pažymėtina, jog pateikta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis yra galiojanti, nenuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka, įregistruota VĮ „Regitra“. Duomenų, patvirtinančių, jog ieškovai gavo didesnę sumą nei nurodyta minėtoje sutartyje, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

57. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovų pateikta turto vertinimo ataskaita atitinka teisės aktų keliamiems reikalavimams, turto vertinimas taip pat atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl yra pagrindas ieškovų pateikta turto vertinimo ataskaita vadovautis kaip didesnę įrodomąją galią turinčiu rašytiniu įrodymu, nustatant ieškovams priteistinos žalos dydį.

58. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų, liudytojo paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog įrodytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, todėl ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo 2070,00 Eur žalai atlyginti tenkintinas (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, Antstolių įstatymo 17 straipsnio 3 dalis, 8 dalis).

Dėl palūkanų priteisimo

59. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas nuo 2022 m. rugsėjo 15 d., kai buvo atliktas automobilio vertinimas ir nustatytas žalos dydis, iki kreipimosi į teismą dienos, nurodo, kad vadovaujantis CK 6.210 ir 6.261 straipsniais procesinių palūkanų suma sudaro 34,03 Eur (2070 Eur x 120 dienų x (5 %/365)/100%). Taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

60. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

61. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

62. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinus ieškovų prašomos priteisti palūkanų sumos detalizavimą, ieškovų reikalavimai tenkintini, ieškovams iš atsakovo priteistina 34,03 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

63. Ieškovai už pareiškimo dėl teismo įsakymo ir ieškinio pareiškimą sumokėjo 63 Eur žyminį mokestį, ieškovai taip pat patyrė 2200 Eur atstovavimo išlaidų byloje. Atsakovas byloje patyrė 1850 Eur atstovavimo išlaidų.

64. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

65. Patenkinus ieškinį, ieškovams iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 63 Eur žyminis mokestis ir 2200 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 2263 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

66. Teismas šioje byloje patyrė 20,36 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovų M. L. ir G. L. ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. R. 2070,00 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt eurų 00 ct) žalai atlyginti, 34,03 Eur (trisdešimt keturis eurus 03 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2104,03 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto keturių eurų 03 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2263,00 Eur (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovams M. L. ir G. L..

Priteisti iš atsakovo T. R. 20,36 Eur (dvidešimt eurų 36 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova