- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-380-324/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01063-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- K. Š., A. L.
- Ieškovas
- PlusPlus Capital AS
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. Š. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovams A. L. ir K. Š. dėl mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė PlusPlus Capital AS ieškiniu teismo prašo pripažinti negaliojančia ab initio 2021 m. lapkričio 26 d. mainų sutartį Nr. 14829, sudarytą tarp atsakovų A. L. ir K. Š. (toliau ir Sutartis), taikyti restituciją natūra grąžinant šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovui K. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 13541/22992 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui K. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 13541/22992 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti (įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, mažinti jo vertę).
4. Nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus dėl mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio ir restitucijos taikymo. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas dėl laikinosios apsaugos taikymo – nekilnojamojo turto arešto – yra pagrįstas. Netaikius šios laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas K. Š. turi galimybę perleisti įgytą turtą kitiems asmenims, tai gali būti padaryta dėl įvairių tam tikru laikotarpiu susiklosčiusių aplinkybių, kitaip tariant, turto perleidimas nebūtinai gali būti išimtinai nesąžiningo elgesio dėl pareikšto ieškinio pasekmė. Jeigu teismo sprendimas būtų priimtas ieškovės naudai, ginčo objektu esančių žemės sklypų perleidimo tretiesiems asmenims atveju sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti negalimu, vertinant trečiųjų asmenų (ginčo turto įgijėjų) sąžiningumo aspektu. Šios laikinosios apsaugos priemonės netaikymo atveju šalių interesų pusiausvyra būtų pažeista, todėl iki šalių ginčas bus galutinai išspręstas siekiant išlaikyti byloje status quo padėtį, areštuojamas ginčo nekilnojamasis turtas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas K. Š. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovai dėl Sutarties sudarymo ir esminių jos sąlygų susitarė dar 2015 m. gruodžio 30 d. Atsakovas A. L. 2015 m. pabaigoje kreipęsis į Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio miesto skyrių tvarkyti savo motinos dokumentų dėl nuosavybės teisių į žemę, sužinojo, kad jo mamos brolis R. S., kuris mirė dar (duomenys neskelbtini), taip pat buvo pateikęs prašymą atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. R. S. buvo išsituokęs, vaikų neturėjo, todėl atsakovas A. L. buvo vienintelis R. S. giminaitis, kuris galėjo pretenduoti į jo turtinių teisių/turto paveldėjimą pagal įstatymą. Atsakovas A. L., sužinojęs apie turtines teises/turtą papildomai atsiradusį po jo dėdės mirties, 2015 m. gruodžio mėnesį pasiūlė šį turtą įsigyti atsakovui K. Š. Šalys dėl Sutarties sudarymo, įskaitant visų esminių šios sutarties sąlygų, tame tarpe, dėl mainomų daiktų, jų verčių ir mokėtinos kompensacijos dydį už mainomų daiktų verčių skirtumus, susitarė dar 2015 m. gruodžio 30 d. Atsakovui A. L. 2021 m. lapkričio 23 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (notarinio registro Nr. 8810) į visą ginčo turtą. Atsakovai 2021 m. lapkričio 26 d. sudarė Sutartį, kurios pagrindu įvykdė nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandorį, dėl kurio sudarymo, įskaitant visų esminių šio sandorio sąlygų, buvo sutarę dar 2015 m. gruodžio 30 d. Ieškovės nurodyti teiginiai apie mainomų daiktų verčių disproporciją ir iš to sekantį atsakovo K. Š. tariamą nesąžiningumą yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi, kadangi šalių susitarimas dėl konkrečių mainomų daiktų, jų verčių ir mokėtinos kompensacijos dydžio už mainomų daiktų verčių skirtumus buvo sudarytas dar 2015 m. gruodžio 30 d.
1.2. Šalių Sutartimi nustatyta ginčo turto kaina yra vos 1 742 Eur mažesnė už VĮ Registrų centro nustatytą vidutinę rinkos kainą, tai patvirtina, jog jokio nesąžiningo turto vertės nustatymo sudarant Sutartį tarp šalių nebuvo. Įvertinus tai, jog dėl ginčo turto perleidimo buvo susitarta dar 2015 m., net ir šis verčių neatitikimas nėra teisiškai reikšmingas. Ieškovės nurodomos aplinkybės, jog atsakovas A. L. nuo 2011 m. yra skolingas ieškovei, o skolos suma 2021 m. gruodžio 13 d. duomenimis sudaro net 271 732,59 Eur, atsakovui K. Š. tapo žinoma tik gavus ir susipažinus su procesiniais dokumentais. Atsakovas A. L. garantavo, jog Sutartimi nėra pažeidžiamos jokių trečiųjų asmenų teisės, prieš A. L. nėra pradėtų jokių procesinių veiksmų.
1.3. Atsakovas K. Š. yra sąžiningas turto įgijėjas, todėl nėra jokio faktinio ir/ar teisinio pagrindo nei Sutarties pripažinimui negaliojančia, nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymui tokio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui.
1.4. Dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas jau pažeidė dar 2021 m. gruodžio 6 d. su UAB „Alzimedis“ sudarytą preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu iki 2022 m. sausio 5 d. buvo įsipareigojęs perleisti vieną iš žemės sklypų, patenkančių į ginčo turtą. UAB „Alzimedis“ pareikalavus atsakovas K. Š. turės grąžinti ne tik avansu gautą parduodamo turto kainą, bet ir sumokėti sutartyje numatytą avanso dydžio baudą. Tai reiškia, jog šis atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti realių nuostolių.
1.5. Dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra be pagrindo apribota atsakovo teisė disponuoti teisėto ir galiojančio sandorio pagrindu sąžiningai įgytu nekilnojamuoju turtu. Dėl to atsakovas gali patirti realių nuostolių, kurių atlyginimo užtikrinimo, nepanaikinus šių laikinųjų apsaugos priemonių, bus prašoma iš ieškovės.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo K. Š. atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Jokių aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidas, jog ieškovės ieškinys yra aiškiai nepagrįstas ir jo naudai negali būti priimtas palankus teismo sprendimas, atskirajame skunde nėra nurodoma. Priešingai, prima facie įvertinus, atsakovo K. Š. atskirajame skunde nurodomas aplinkybes ir pateikiamus įrodymus, matyti, kad jie iš esmės niekaip nepaneigia ieškinio reikalavimų.
2.2. Kasacinio teismo praktikoje yra įvardinta, jog mainų sutarties esmė – tai apsikeitimas daiktais, kartu perleidžiant nuosavybės teises į juos. Prielaida šiai sutarčiai sudaryti yra tai, kad sutampa šalių ketinimai įsigyti atitinkamą daiktą, perleidžiant kitai šaliai nuosavybėn kitą daiktą. Taigi, mainų sutarties dalyku yra daiktai (šiuo atveju nekilnojamieji daiktai), tuo tarpu pinigai, paslaugos ar darbai mainų sutarties dalyku būti negali. Vien dėl šitos aplinkybės negalima sutikti su atsakovo K. Š. pozicija, jog prie atskirojo skundo pridedami mokėjimus atsakovui A. L. neva patvirtinantys įrodymai patvirtina ir tai, jog atsakovai buvo susitarę ir/ar įsipareigoję sudaryti ginčijamą Sutartį. Pats atsakovas K. Š. su atskiruoju skundu teikia įrodymus, jog nuosavybės teisę į Sutartimi išmainytus nekilnojamojo turto objektus atsakovui A. L. buvo atkurta tik 2018 m. ir 2019 m. Taigi atskirojo skundo argumentai, jog dėl ginčijamos Sutarties sudarymo abu atsakovai susitarė dar 2015 m. gruodžio 30 d., neatitinka tikrovės, kadangi atsakovas A. L. net nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į Sutartimi išmainytus objektus.
2.3. Tais atvejais, kai ginčijami arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015 ir joje nurodyta teismų praktika, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1315-464/2021).
2.4. Tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti realus pavojus, jog ieškovei palankaus sprendimo atveju jis negalės būti įvykdytas, patvirtina ir paties atsakovo K. Š. atskirajame skunde nurodomos faktinės aplinkybės, t. y. jog jis ketina parduoti vieną iš ginčo turtą sudarančių objektų, kas patvirtina, jog, pripažinus Sutartį negaliojančia, ieškovės reikalavimas taikyti dvišalę restituciją negalės būti įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovui K. Š. priklausantys žemės sklypai, uždraudžiant jam areštuotu turtu disponuoti (įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Atsakovas K. Š. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų pranešimą, 2015 m. gruodžio 30 d. mokėjimo pavedimą, 2016 m. gruodžio 12 d. pakvitavimą dėl grynųjų pinigų sumokėjimo; Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą, 2016 m. liepos 28 d. liudijimą; 2021 m. gruodžio 6 d. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį.
11. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Sąsajumo principas lemia, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
12. Kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išnagrinėjamas apie tai nepranešant kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims (atsakovui, tretiesiems asmenims), tokie asmenys paprastai neturi galimybės pateikti, jų nuomone, reikalingų tokio klausimo išsprendimui įrodymų. Nagrinėjamu atveju apelianto pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme nebuvo išklausyta, atitinkamai anksčiau jis negalėjo pateikti ir ją pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju egzistuoja pagrindas priimti apelianto teikiamus įrodymus, kurie gali turėti reikšmės teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui. Teismas priima apelianto pateiktus naujus įrodymus, išskyrus Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų pranešimą, kuris yra apeliacine tvarka tikrinamoje byloje.
13. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio dieną gauti atsakovo (apelianto) rašytiniai paaiškinimai. Juose nurodoma, kad 2016 m. gruodžio 21 d., atsakovas A. L. išdavė atsakovui K. Š. notariškai patvirtintą įgaliojimą S. D. tvarkyti visus R. S. nuosavybės atkūrimo teisinius klausimus, įskaitant teisę šį turtą įregistruoti A. L. nuosavybės teise ir šį turtą perleisti savo nuožiūra tretiesiems asmenims. Įgaliojimas nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki pat ginčo sandorio sudarymo nebuvo atšauktas. Atsakovas A. L. ginčo sandorį sudarė atstovaujamas būtent nurodyto įgaliojimo pagrindu, tačiau pagal sąlygas, kurios šalių jau buvo sutartos iš anksto. Tai reiškia, jog atsakovas K. Š. ginčo sandorį sudarė visiškai pagrįstai ir teisėtai, pagal iš anksto šalių sutartas sąlygas, jam apie A. L. įsipareigojimus kitiems kreditoriams niekada nebuvo žinoma. Atsakovas K. Š. laikytinas sąžiningu ginčo nekilnojamojo turto įgijėju. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės ir naujas įrodymas (įgaliojimas) nesietini su pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo vertinimu, todėl nepriimtini (CPK 180 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
14. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
15. Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas preliminariai turi įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis toliau turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar tapti neįmanomu dėl atsakovo atliktų veiksmų, siekiant išvengti būsimo išieškojimo iš jo turto. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pripažinęs abi šias sąlygas nustatytomis, o apeliantas kvestionuoja jų abiejų nustatymą.
16. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo ir tokios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvimo. Kitaip nei tvirtina apeliantas, šią būtinąją sąlygą pirmosios instancijos teismas identifikavo teisingai. Tikėtinas ieškinio pagrįstumas pagal prima facie doktriną reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, t. y. neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Teismo pareiga yra vien preliminariai įsitikinti, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat jau ne kartą buvo pasisakyta, kad teismas dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo galėtų netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tik konstatavęs, pavyzdžiui, neleistino ar aiškiai neįmanomo civilinių teisių gynybos būdo pasirinkimą, arba kai yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kitaip tariant, tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, jog pareikštas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).
18. Vadinasi, atliekant ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimą, teismui pakanka nustatyti, kad ieškinys yra grindžiamas jame išdėstyto reikalavimo faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir kad šie argumentai pagrindžiami atitinkamais įrodymais, neatliekant detalios šių duomenų analizės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti atsakymo nei dėl pateiktų įrodinėjimo priemonių leistinumo, nei dėl įrodymų patikimumo ar jų pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, nei dėl jų sąsajumo su ginčo dalyku (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio argumentai bei jos pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nes ieškinyje yra suformuluotas aiškus reikalavimas, nurodytas šio reikalavimo faktinis bei teisinis pagrindas, išdėstyta argumentacija, pateikti ieškovės nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitinka įstatymo nuostatas, taip pat nėra duomenų, kad ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gina aiškiai netinkamu (teisiškai neįmanomu ar negalimu) būdu. Tačiau tokių aplinkybių apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių jų atžvilgiu taikymo, neakcentuoja, tokių aplinkybių neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas.
20. Antra būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas sprendžiamas išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.
21. Egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. 2017 balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017). Be to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovų nesąžiningumas santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-553/2021).
22. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad apeliantas ir UAB „Alzimedis“ 2021 m. gruodžio 6 d. sudarė Preliminarią pirkimo pardavimo sutartį dėl 1.3792 ha apeliantui priklausančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo. Šie duomenys patvirtina apie apelianto ketinimus parduoti vieną iš ginčo sutarties objektų. Taigi byloje egzistuoja faktiniai duomenys apie apelianto ketinimus perleisti dalį ginčo turto ir taip apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą.
23. Be to, būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) – gali lemti ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ir / ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir kartu nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
24. Tais atvejais, kai ginčijami konkretūs turtiniai sandoriai ar kiti nuosavybės teises sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys aktai, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pokyčiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020). Kilus tokio pobūdžio ginčui, vien aplinkybė, kad ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti jam perleistas natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, gali patvirtinti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
25. Dėl visų šioje nutartyje išdėstytų pagrindų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ginčijamą nutartį. Dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.