Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. N., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė, įmonė) vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad Bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos, laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 26 d. vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais Bendrovės kreditoriais, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Mokesčių inspekcija, Institucija, VMI), kaip kreditoriaus, teises.

Tokiais veiksmais A. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad padarytą nusižengimą pripažįsta. Šis nusižengimas įvyko todėl, kad, kai prasidėjo karas Ukrainoje, žmonės nustojo pirkti butus. Rangovai statė, kai kuriems rangovams barterinėmis sutartimis atiduoda butus. Palūkanos auga, jeigu parduodamas butas, tai yra dengiama paskola. Bijojo, kad atims visą statybą, tokiu atveju būtų buvęs bankrotas. Susidariusi skola buvo VMI. Žinojo apie skolą, galvojo, kad susitvarkys ir gaus atidėjimą. Tiksliai koks skolos dydis valstybei negali pasakyti. Liepos 23 d. skola buvo 111 000 Eur. Jie žino ir daug kartų prašė išdėstyti skolą. Turi objektus porai milijonų, tačiau visiems reikia grąžinti skolas. Butų neperka, susidarė skola, todėl ir įvyko viskas. Su VMI bandė tartis dėl atsiskaitymų. Šiek tiek pasikeitusi situacija, pardavė butą, pateikė parašymą. VMI davė iki spalio 30 d. pataisyti deklaraciją, sutvarkyti dokumentus. Tačiau jam buvo naujiena, kad VMI pateikė pareiškimą teismui. Supranta, kad pirmoje eilėje turėjo padengti skolas VMI, o tik po t o kitiems kreditoriams. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) pavedimai yra palūkanos. Tai yra prancūzų sąskaita, kadangi (duomenys neskelbtini) dirba po visą Europą ir moka palūkanas. Jei sumoki palūkanas tai 11 procentų, o jei nesumoki tuomet dvigubina palūkanas. 3000 – 4000 Eur yra pervesta palūkanų dengimui (duomenys neskelbtini). Teismo prašo, kad skirti įspėjimą, arba siūlomą baudą mažinti. Šiuo metu sunki finansinė našta. Prašo, skirti 100 Eur baudos, turi 4 vaikus, 3 iš jų nepilnamečiai, vyriausioji dukra išvažiavusi į Švediją. Paaiškina, kad savo pajamų neturi, kadangi nemoka sau atlyginimo. Viskas eina nuo dividendų. Gyvena bute, kuriam taip pat paimta paskola, yra daugiavaikė šeima, sunku išlaikyti. Gailisi dėl pažeidimo (57-59).

VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Gautas VMI prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, pareiškime išdėstytą poziciją palaiko.

VMI pateiktame pareiškime nurodyta, kad A. N. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. UAB (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. VMI 2024 m. liepos 22 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 112 757,22 Eur nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2024 m. sausio ir vasario mėnesio laikotarpį. VMI gavo UAB (duomenys neskelbtini) prašymus išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimu terminus: 2024 m. vasario 25 d. prašymą išdėstyti 57 341 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimu terminus iki 2025 m. vasario 25 d. (GNA-13456) ir 2024 m. kovo 26 d. prašymą išdėstyti 22 045,73 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminus iki 2025 m. kovo 25 d. (GNA-21056). Taip pat gavo pakartotinius prašymus 2024 m. gegužės 21 d. Nr. GNA-57277, 2024 m. birželio 5 d. Nr. GNA-62702. VMI išnagrinėjusi Bendrovės pateiktus prašymus ir įvertinusi su prašymais pateiktą ir surinktą papildomą informaciją, visais atvejais priėmė sprendimus išdėstyti mokestinės nepriemokos. Vėliausi sprendimai: 2024 m. liepos 17 d. priėmė sprendimus Nr. (23.24-08) 327-76185 ir Nr. (23.24-08) 327-76190 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“, kuriais nusprendė netenkinti Bendrovės pateiktų prašymų ir neišdėstyti atitinkamai 76 430,73 Eur ir 31 931,25 Eur nemokestinės nepriemokos sumokėjimo. Tikrinti laikotarpiai 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. vasario 29 d. ir 2023 m. gruodžio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d., 2024 m. kovo 1 d. – 2024 m. kovo 31 d. Taip pat pagal pateiktų bankų sąskaitų išrašus per analizuotą nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. kovo 26 d. Bendrovės bankų sąskaitas gautos pajamos sudarė 63 778,67 Eur, piniginės įplaukos į Bendrovės kasą buvo 4 000 Eur, viso piniginės įplaukos sudarė 67 778,67 Eur. Per analizuotą laikotarpį Bendrovė į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimų neatliko. Piniginių lėšų likutis bankų sąskaitose ir kasoje 2024 m. kovo 26 d. sudarė 225,58 Eur. Pateiktais duomenimis atskaitingo asmens (akcininko ir direktoriaus A. N.) skola Bendrovei 2024 m. kovo 26 d. sudarė 36 351,86 Eur. Įvertinus Bendrovės sąskaitų pateiktus išrašus nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitydama su kitais kreditoriaus. Iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) didžiausios sumos buvo sumokėtos: 2024 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini), pervesta 4 000 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 57 341 Eur, 2024 m. kovo 7 d. UAB (duomenys neskelbtini), pervesta 9,37 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 57 341 Eur, 2024 m. kovo 14 d. UAB (duomenys neskelbtini), pervesta 876,81 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 57 341 Eur, 2024 m. kovo 15 d. UAB (duomenys neskelbtini), pervesta 867,92 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 57 341 Eur, 2024 m. kovo 19 d. (duomenys neskelbtini), pervesta 3 000 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 57 341 Eur, 2024 m. kovo 23 d. Advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini), pervesta 780 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 57 341 Eur. Iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) didžiausios sumos buvo sumokėtos: 2024 m. kovo 19 d. (duomenys neskelbtini), pervesta 38,24 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 57 341 Eur, 2024 m. kovo 20 d. UAB (duomenys neskelbtini), pervesta 11,90 Eur ir 92,46 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 57 331,36 Eur, 2024 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini) pervesta 34,93 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 57 341 Eur.

Išnagrinėjus pateiktus dokumentus, nustatyta, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y., turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir kreditoriais per Bendrovės sąskaitas. Bendrovės piniginių lėšų likutis turimose banko sąskaitose/kasoje 2024 m. kovo 26 d. sudarė 225,58 Eur. Vadovaujantis pirmiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina pagrįsta išvada, kad minėtų Bendrovės veiksmų atlikimas pažeidė VMI kaip kreditoriaus teises, nes mokesčių administratoriaus tikrintu laikotarpiu 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. kovo 26 d. Bendrovė turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau, Bendrovė, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI, kreditoriais. Bendrovės vadovas savo veiksmais pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau ir – MAĮ) 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą mokesčių mokėtojo pareigą – laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat MAĮ 81 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pareigą sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas A. N. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių A. N. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi A. N. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: išrašas iš duomenų bazės apie mokesčių mokėtojo aktualius duomenis, mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai – Balanso išrašo kopijos, kasos išrašo kopijas, UAB „Paysera LT“ nuo 2023 m. gruodžio iki 2024 m. vasario ir nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 26 d. sąskaitų judėjimų išrašų kopijos, avansinės apyskaitos išrašo kopijos, išrašo apie atsakingo asmens įsiskolinimą kopija, VMI rašto 2024 m. liepos 18 d. Nr. RNA-25168 su priedais išrašo kopija (b. l. 3-45).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai (CK 6.930¹ str. 3 d.).

Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930-1 straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ str. 3 d.); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. N. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad yra A. N. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. UAB (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. VMI 2024 m. liepos 22 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 112 757,22 Eur nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2024 m. sausio ir vasario mėnesio laikotarpį. VMI gavo UAB (duomenys neskelbtini) prašymus išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimu terminus: 2024 m. vasario 25 d. prašymą išdėstyti 57 341 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimu terminus iki 2025 m. vasario 25 d. (GNA-13456) ir 2024 m. kovo 26 d. prašymą išdėstyti 22 045,73 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminus iki 2025 m. kovo 25 d. (GNA-21056). Taip pat gavo pakartotinius prašymus 2024 m. gegužės 21 d. Nr. GNA-57277, 2024 m. birželio 5 d. Nr. GNA-62702. VMI išnagrinėjusi Bendrovės pateiktus prašymus ir įvertinusi su prašymais pateiktą ir surinktą papildomą informaciją, visais atvejais priėmė sprendimus išdėstyti mokestinės nepriemokos. Vėliausi sprendimai: 2024 m. liepos 17 d. priėmė sprendimus Nr. (23.24-08) 327-76185 ir Nr. (23.24-08) 327-76190 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“, kuriais nusprendė netenkinti Bendrovės pateiktų prašymų ir neišdėstyti atitinkamai 76 430,73 Eur ir 31 931,25 Eur nemokestinės nepriemokos sumokėjimo. Tikrinti laikotarpiai 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. vasario 29 d. ir 2023 m. gruodžio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d., 2024 m. kovo 1 d. – 2024 m. kovo 31 d. Taip pat pagal pateiktų bankų sąskaitų išrašus per analizuotą nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. kovo 26 d. Bendrovės bankų sąskaitas gautos pajamos sudarė 63 778,67 Eur, piniginės įplaukos į Bendrovės kasą buvo 4 000 Eur, viso piniginės įplaukos sudarė 67 778,67 Eur. Per analizuotą laikotarpį Bendrovė į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimų neatliko. Piniginių lėšų likutis bankų sąskaitose ir kasoje 2024 m. kovo 26 d. sudarė 225,58 Eur. Pateiktais duomenimis atskaitingo asmens (akcininko ir direktoriaus A. N.) skola Bendrovei 2024 m. kovo 26 d. sudarė 36 351,86 Eur. Įvertinus Bendrovės sąskaitų pateiktus išrašus nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitydama su kitais kreditoriaus. Iš UAB „Paysera“ gautų išrašų matyti, kad iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) didžiausios sumos buvo sumokėtos: 2024 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini), pervesta 4 000 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 57 341 Eur, 2024 m. kovo 7 d. UAB (duomenys neskelbtini), pervesta 9,37 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 57 341 Eur, 2024 m. kovo 14 d. UAB (duomenys neskelbtini), pervesta 876,81 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 57 341 Eur, 2024 m. kovo 15 d. UAB (duomenys neskelbtini), pervesta 867,92 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 57 341 Eur, 2024 m. kovo 19 d. (duomenys neskelbtini), pervesta 3 000 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 57 341 Eur, 2024 m. kovo 23 d. Advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini), pervesta 780 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 57 341 Eur. Taip pat iš UAB „Payseros“ išrašo matyti, kad iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) didžiausios sumos buvo sumokėtos: 2024 m. kovo 19 d. (duomenys neskelbtini), pervesta 38,24 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 57 341 Eur, 2024 m. kovo 20 d. UAB (duomenys neskelbtini), pervesta 11,90 Eur ir 92,46 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 57 331,36 Eur, 2024 m. kovo 23 d. „Depo“, pervesta 34,93 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo 57 341 Eur. Bendrovės piniginių lėšų likutis turimose banko sąskaitose/kasoje 2024 m. kovo 26 d. sudarė 225,58 Eur. Mokesčių administratoriaus tikrintu laikotarpiu 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. kovo 26 d. Bendrovė turėjo piniginių lėšų. Akivaizdu, jog Bendrovė nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių.

Iš duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) tikrintu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl tai lėmė tai, jog Bendrovės atsiskaitymai su kreditoriais turėjo būti vykdomi laikantis CK 6.930¹ straipsnio nuostatų ir A. N., kaip Bendrovės vadovas, žinodamas apie susiklosčiusią padėtį, ir būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, turėjo pareigą minėtų nuostatų laikytis, siekiant užtikrinti kreditoriaus – šiuo atveju VMI interesus. Vis dėlto, kaip matyti, šių nuostatų nebuvo laikytasi ir atsiskaitymai vyko prioritetą teikiant žemesnės nei VMI eilės kreditoriams, pažeidžiant VMI interesus. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. N. teismo posėdžio metu padarytą pažeidimą pripažino visiškai. Paaiškino, kad tokia situacija susidarė nuo to laiko, kai prasidėjo Ukrainoje karas, kadangi sumažėjo butų pirkimai. Piniginių lėšų neužtenka viskam padengti. Nurodė, kad buvo nuvykęs į VMI ir kalbėjosi dėl atsiskaitymo nustatymo tvarkos, VMI specialistai pasakė iki spalio 30 d. pataisyti deklaraciją, bei susitvarkyti visus dokumentus. Todėl, manė, kad pasieks susitarimą ir nebus paduotas pareiškimas į teismą, tačiau gavosi atvirkščiai. Šiuo metu jau suvokia, kad turėjo pirmoje eilėje atsiskaityti su VMI, o tik vėliau su kitais kreditoriais. Tačiau, kaip pats nurodė, gavosi taip kai gavosi (b. l. 58). Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti ir VMI pateiktais duomenimis apie Bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui.

Atsižvelgus į visa tai, A. N. veika dėl kreditoriaus – VMI, teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės. Taigi jis pripažintinas padaręs nurodytą administracinį nusižengimą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. N. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, neužtikrino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti A. N. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, per paskutinius penkerius metus A. N. daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 62-71), be to analogišką administracinį nusižengimą jau buvo padaręs 2023 m. kovo 1 d., kai priimtas nutarimas, kuriuo paskirta 1 400 Eur bauda, paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 64). A. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (tokios išvados nepaneigia tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu prašė jo nebausti, bei paskirti įspėjimą arba 100 Eur baudos dydį, nes jis iš esmės pripažino esmines administracinio nusižengimo faktines aplinkybes), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, teismo posėdžio metu nurodė, kad pajamų negauna, kadangi pats sau atlyginimo nemoka, turi daug įsiskolinimų, taip pat augina 3 nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, o taip pat turi finansinę naštą, kadangi turi buto paskolą, kurią taip pat reiki padengti. Todėl, teismo prašė neskirti baudos, arba skirti 100 Eur dydžio baudą (b. l. 58-59).

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. N. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas – 1400 Eur. Taikyti A. N. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas minimalus dydis, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

A. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-1181-1096/2024.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.