Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ patikslintą ieškinį atsakovei R. T. dėl skolos, delspinigių, metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei adresuoti patikslinto ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2021 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – procesiniai dokumentai įteikti atsakovei pasirašytinai.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) d. pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito” su atsakove sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei 24 mėnesių terminui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – spinta Lincoln 10753326173. Atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė ne tik nemokėjo sutartinių įmokų, bet ir laiku negrąžino jai išnuomoto daikto, todėl pradinė kreditorė (duomenys neskelbtini) d. nutraukė sutartį ir apie tai atsakovę informavo raštišku pranešimu, išsiųstu atsakovės elektroninio pašto adresu. 2020 m. rugsėjo 22 d. pradinė kreditorė su ieškove sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-09/22, kuria ieškovė įgijo teisę reikalauti, jog atsakovė įvykdytų prievolę. 2020 m. rugsėjo 24 d. atsakovė raštu informuota apie reikalavimo perleidimą. Atsakovė per nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė, į siunčiamus pranešimus nereagavo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė sutartyje nustatytais terminais ir tvarka negrąžino jai išnuomoto daikto bei nesumokėjo sutartimi numatytų įmokų, atsakovė ieškovei yra skolinga 459,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų ir 413,79 Eur delspinigių.

Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina pateikti teismui dokumentai: nuomos sutartis, reikalavimo teisių pirkimo - pardavimo sutartis bei jos priedų išrašas, pretenzija, pranešimas dėl reikalavimo perleidimo ir sutarties nutraukimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.503 straipsnio 1 dalimi, įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma).

Sutarties šalys sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ susitarė, kad nuosavybės teisė į daiktą atsakovui nėra perduodama, tačiau atsakovas, tinkamai vykdęs sutartį visu jos galiojimo laikotarpiu bei sumokėjęs visas nuomos mokesčio mėnesines įmokas, įgyja teisę įsigyti daiktą, sumokėdamas 1 Eur mokestį. Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ numatyta, jog atsakovui buvo suteikta teisė bet kada vienašališkai, ne teismine tvarka, nutraukti sutartį, įspėjus pradinę kreditorę raštu prieš 10 darbo dienų iki sutarties nutraukimo dienos. Tokiu atveju atsakovas pagal sutarties bendrųjų sąlygų dalį „Turto grąžinimas“ turėtų sumokėti iki vienašališko sutarties nutraukimo priskaičiuotą nuomos mokestį ir delspinigius bei ne vėliau kaip sekančią dieną po sutarties nutraukimo pradinei kreditorei grąžinti nuomojamą daiktą. Atsakovė nuomos įmokų tinkamai ir laiku nemokėjo, nustatytu laiku daikto negrąžino, dėl sutarties nutraukimo nesikreipė, sutarties nevykdymo priežasčių nenurodė.

Pažymėtina, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.158 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę ar sutarties sąlygas tuomet, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnis, CK 6.205 straipsnis).

Sutinkamai su aukščiau išdėstytu bei įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog atsakovė, laiku nemokėdama sutartimi numatytų įmokų ir negrąžindama jai išnuomoto daikto, neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kas laikytina esminiu sutarties sąlygų pažeidimu, todėl ieškinio dalis dėl 459,77 Eur skolos priteisimo yra pagrįsta ir tenkinama.

Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 2 dalimi, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta, skolininkas privalo sumokėti kreditoriui sutarties ar teismo nustatytą pinigų sumą (netesybas), tai yra baudą arba delspinigius. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be visa ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Nagrinėjamu atveju pradinė kreditorė ir atsakovė nuomos sutartimi sutarė, jog už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti pradinei kreditorei 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Ieškovės manymu, nustatytas delspinigių dydis yra protingas ir neturėtų būti mažinamas pagal Vartojimo kredito įstatyme numatytas nuostatas, kadangi išperkamosios nuomos teisiniams santykiams Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas nėra taikomas, o 0,5 proc. dydžio delspinigiai per dieną, paskaičiuoti už 180 dienų, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir visiško nuostolių atlyginimo principu. Tai ieškovė tvirtina vadovaudamasi 2019 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1126-565/2019. Šioje vietoje teismas pažymi, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad bendrosios kompetencijos teismai yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, tuo tarpu vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus ir kt., tačiau netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 413,79 Eur delspinigių, paskaičiuotų pagal sutartyje numatytą 0,5 procentų delspinigių dydį už 180 kalendorinių dienų. Pagal Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, taip pat negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.

Nors nagrinėjamu atveju sudaryta išperkamosios nuomos, o ne vartojimo kredito sutartis, tai savaime nereiškia, jog atsakovei negali būti taikomos giminingų sutarčių teisės institutų normos. Atsakovė yra vartotoja (išperkamosios nuomos būdu įsigijo kilnojamąjį daiktą – spintą - asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), todėl jai taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra silpnesnė sandorio šalis – vartotoja, prievolė nėra įvykdyta, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, teismas sprendžia, jog yra pagrindas sutartimi nustatytą delspinigių dydį mažinti nuo 0,5 procentų iki 0,05 procentų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 41,38 Eur delspinigių ((459,77 Eur x 0,05 proc.) / 100 proc.) x 180 d.) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų arba šalių susitarimu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įstatyme fiziniam asmeniui numatyta 5 procentų dydžio metinių palūkanų norma. Esant ieškovės prašymui, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 57,37 proc. ieškinio (873,56 Eur - 372,41 Eur = 501,15 Eur; 501,15 Eur * 100 proc. / 873,56 = 57,37 proc.), iš atsakovės ieškovei priteisiamas 11,47 Eur žyminis mokestis (20 Eur * 57,37 proc.) ir 69,42 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (121 Eur * 57,37 proc.). Viso ieškovei iš atsakovės priteisiama 80,89 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija nustatytos minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), 459,77 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 77 ct) skolos už nesumokėtas nuomos įmokas, 41,38 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 38 ct) delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 80,89 Eur (aštuoniasdešimt eurų 89 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT71 3520 0003 0252 8679, akcinė bendrovė „N. F.“.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis bei 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.