Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, gyv. vieta.(duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) – pardavėjas-meistras, neturintis teistumo, 2019-10-10 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesisiję su darbu ar mokymusi. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesisiję su darbu ar mokymusi. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesisiję su darbu ar mokymusi. 2020-04-30 išbrauktas iš probuojamų asmenų registro.

Kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. mušdamas sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui, o būtent: 2022 m. birželio 8 d. apie 17.00 val., prie parduotuvės UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė Ž. B. į veido sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam Ž. B. fizinį skausmą.

Perskaičius kaltinamąjį aktą V. R. pareiškė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Parodė, kad įvykio nurodyto kaltinime laiku, prie savo darbo, (duomenys neskelbtini), sudavė nukentėjusiam kumščiu į veidą. Smūgio priežastis buvo tai, kad išsigando nukentėjusiojo ir dėl to jam sudavė. Prieš suduodant pasakė, kad į parduotuvę neįleis, o Ž. B. vis tiek norėjo įeiti. Pats priėmė sprendimą neįleisti nukentėjusiojo į parduotuvę. Pardavėjui yra suteikta teisė įleisti ar neįleisti asmenis į parduotuvę, ši teisė niekur pareigybės aprašyme neįrašyta. Pagalvojo, kad nukentėjęs pasiims ir išsineš ką nors iš parduotuvės. Nežino tokio įvykio, kad nukentėjęs būtų ką nors ne savo išsinešęs iš parduotuvės, bet nenori rizikuoti. Jei nebūtų priešistorės, tai nebūtų sudavęs. Išsigando, nes Ž. B. linktelėjo galva. Jis sakydavo, kad kažką jam padarys. Nematė kaip nukentėjusysis elgėsi po smūgio, pats apsisuko ir nuėjo, Ž. B. pasiėmė telefoną ir pasakė, kad kviečia policiją. Per 5 metus smurtinio pobūdžio kontaktų su nukentėjusiuoju nebuvę.

Nukentėjusysis Ž. B. parodė, kad anksčiau matydavo kaltinamąjį, dėl jo net yra pakeitęs savo kelionės maršrutą vežant sutuoktinę į darbą, kadangi V. R. persekiodavo, apmėtydavo automobilį. Po to kurį laiką Ž. B. nesimatė. Šių metų birželio mėnesį, atvyko į parduotuvę detalės pjūklui. Nežinojo, kad kaltinamasis dirba toje parduotuvėje. Atėjus prie įėjimo kaltinamasis stovėjo prie parduotuvės ant laiptų ir jo neįleido, pasakė, kad vagims negalima įeiti. Paklausė kaltinamojo ar jis parduotuvės savininkas, mostelėjo ranka, pasakė, kad eitų į šoną ir praleistų, tada kaltinamasis jam sudavė ranka į veidą, ir įbėgo į parduotuvę. Jo kolega pasakė, kad nusiramintų. Suprato, kad nėra reikalo stumdytis, iškvietė policiją. Po smūgio, kurį laiką nesuvokė ką veikia, buvo apsvaigęs, akyse suraibuliavo, atsitokėjo tik po kokios minutės. Parvykus namo pradėjo skaudėti žandikaulį, paskaudėjo kelias dienas, valgant maudė. Buvo ligoninės priėmime, policijos pareigūnai nurodė nuvykti, kad atliktų tyrimą. Ligoninėje atliekant tyrimą pažeidimų nerado, tik fizinį sumušimą. Matėsi veido paraudimas. Iki nukentėjusiam suduodant jokių veiksmų neatliko, pamojo ranka, galva nieko nedarė, visu kūnu veržėsi į parduotuvę. Perskaičius vaizdo kamerų įrašų protokolą dalyje dėl užfiksuoto linktelėjimo galva, teigė, kad tai buvo tas momentas kuomet bandė įeiti į parduotuvę ir buvo suduota. Neturi kaltinamajam pretenzijų, nori viską pabaigti, kad paliktų ramybėje. Kaltinamasis piktas dėl ankstesnių įvykių, baterijų remonto. Buvo palikęs kaltinamajam taisyti baterijas, jis jų nepataisė, todėl nesumokėjo pinigų. V. R. liepė sumokėti, tačiau nemokėjo, baterijas pasiėmė ir nuvežė sutaisyti į kitą vietą- Kaune. Nuo to karto kaltinamasis jaučia didelę nuoskaudą. Su ankstesniu kaltinamojo darbdaviu kalbėjosi, sakė, kad galimai V. R. pasiima sau pinigų, turi būti pateikiami paslaugos dokumentai, garantiniai raštai, tačiau V. R. nieko nedavė -nei priėmimo akto, nei išdavimo akto, nei garantinio rašto, nei kur pinigus dėjo. Tuo laikotarpiu vežiodavo žmoną pro kaltinamojo darbovietę, jis spjaudė, nuorūkas mėtė ant automobilio stiklo, gestus visokius rodydavo. Tada pakeitė maršrutą ir važiavo per kitur. Kaltinamasis atsiprašė prieš teismo posėdį.

Liudytojas Ž. P. parodė, kad įvykio laiku, apie penktą valandą, su kaltinamuoju išėjo iš darbovietės patalpų parūkyti. Berūkant, iš mašinos išlipo nukentėjusysis ir V. R. pasakė jam, kad yra nepageidaujamas, į parduotuvę nebus įleistas. Tada prasidėjo grasinimai, kokie žodžiai buvo pasakyti neatsimena, žodžių grasinamų nebuvo, buvo veiksmas. Nukentėjusysis pareikalavo pakviesti direktorių, tačiau jo nebuvo. Nukentėjusysis pagąsdino galva, kad smūgiuos ir V. R. smūgiavo jam į veido sritį. Po to kaltinamasis nuėjo į parduotuvės patalpas, o jis nukentėjusiajam pasakė, kad neitų į vidų, spręstų santykius kitokiais būdais. Tuo viskas ir baigėsi. Vėliau V. R. pasakė, kad nuo nukentėjusiojo yra nukentėjęs materialiai buvusioje darbovietėje.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta tiksli kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos vieta. Prie pastato esančio.(duomenys neskelbtini). Fiksuota, kad vertikaliai minėto pastato yra automobilių stovėjimo aikštelė. Tarp pastato ir automobilių stovėjimo aikštelės yra šaligatvis. Žiūrint nuo automobilių stovėjimo aikštelės parduotuvė ,(duomenys neskelbtini)yra dešinėje pusėje, kairėje - parduotuvė ,,bravoalco". Prie įėjimo į parduotuvę .(duomenys neskelbtini)yra metaliniai laipteliai. Prie parduotuvės ,,bravoalco" įėjimo taip pat yra metaliniai laiptai, laiptų kairėje (žiūrint nuo automobilių stovėjimo aikštelės) ant šaligatvio yra vieta, skirta šiukšlėms (virš jos vaizdo stebėjimo kamera, Nr. 1, kuri stebi įėjimą į parduotuvę ir jos prieigas). Kairėje pusėje, žiūrint nuo automobilių stovėjimo aikštelės) ant parduotuvės .(duomenys neskelbtini) kampo, viršuje pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera, Nr. 2, kuris stebi įėjimą į parduotuvę ir jos prieigas. Dešinėje, .(duomenys neskelbtini) parduotuvės pusėje, virš užrašo ,,SALE%" yra vaizdo stebėjimo kamera, Nr. 3, kuri stebi įėjimą į parduotuvę ir jos prieigas. (b.l.13-20)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto V. Valiuko išvada Nr. 347/2022 (09) nurodoma, kad Ž. B. išorinių kūno sužalojimų nėra. Kadangi Ž. B. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Jei Ž. B. 2022-06-08 buvo pastumtas bei jam kumščiu buvo suduota į veidą, tai dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmą. ( b.l. 35)

2022-08-04 Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad peržiūrėtas įvykio vaizdo įrašas. Fiksuojama, kad peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu "DVR DVR Camera2 20220608165905 20220608171211 452284“. Vaizdo įrašas be garso, matomas vaizdas. Vaizdo įrašo kairiame viršutiniame kampe nurodyta data ir įrašo pradžios laikas "2022-06-08 WED 16:59:05", vaizdo įrašo dešiniajame kampe nurodyta "Camera02". Vaizdo kamera filmuoja parduotuvės UAB .(duomenys neskelbtini)įėjimą, bei automobilių stovėjimo aikštelę. Matosi, kad iš parduotuvės UAB (duomenys neskelbtini) išeina 2 vyrai. Vienas vyras apsirengęs oranžiniais marškinėliais ir kombinezonu, o kitas vyras vilki šortus ir marškinėlius, kurie yra žalios spalvos, šis vyras yra V. R.. Abu vyrai stovi ant laiptų. Matosi, kad prie parduotuvės ateina vyras, kuris vilki tamsios spalvos marškinėlius ir tamsios spalvos kelnes, jis yra nukentėjusysis Ž. B.. Nukentėjusysis ateina prie kitų vyrų, kurie stovi ant laiptų į parduotuvę UAB (duomenys neskelbtini). Vyras užlipa ant laiptų pakopos ir matosi, kad vyksta pokalbis tarp V. R. ir Ž. B.. Ž. B. nori užeiti į parduotuvę ir tiesia ranką link parduotuvės durų rankenos, tačiau V. R. užstoja parduotuvės duris ir neįleidžia įeiti. Ž. B. kažką sako V. R. ir galvos gestu linkteli į V. R.. V. R. iš kumščio suduoda Ž. B. į veido sritį, kuris yra tamsiai apsirengęs ir stovi ant laiptų pakopos. Ž. B. užsidengia veidą ranka ir susvirduliavęs atsitraukia ant šaligatvio, rankose laiko telefoną. V. R. užeina į parduotuvės vidų, o kitas vyras lieka stovėti prie parduotuvės laiptų. Ž. B. užlipa ant laiptų ir kartu su kitu vyru, kuris vilki kombinezoną ir oranžinius marškinėlius įeina į parduotuvę. Po to matosi Ž. B. išeina iš parduotuvės ir kalba telefonu, baigęs kalbėti telefonu stovi prie parduotuvės durų. Vaizdo įrašo pabaiga.

Peržiūrint kitus vaizdo įrašus reikšmingos informacijos tyrimui negauta. ( b.l. 45-47)

Kaltinamasis iš esmės pripažino atlikęs kaltinime nurodytą veiką. Teigdamas, kad kaltę pripažįsta iš dalies aiškino, jog smūgiavo dėl nukentėjusiojo veiksmų.

Nukentėjęs ir kaltinamasis pripažįsta, yra vienas kito atžvilgiu priešiškai nusiteikę dėl prieš apie penkis metus buvusio įvykio susijusio su kaltinamojo darbinių funkcijų atlikimu. Teismas konstatuoja, kad pati įvykio eiga yra fiksuota objektyviais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, o būtent įvykio vaizdo įrašu iš kurio detaliai matyti tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo veiksmai. Teismas faktines aplinkybes ir kaltę nustato remdamasis būtent šiuo įrodymu. Kaip minėta aukščiau, kaltinamasis nurodo, kad smūgiavo dėl nukentėjusiojo atlikto veiksmo, ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad buvo išprovokuotas ir tokiu būdu gynėsi. Esant tokiems parodymams turi būti įvertintas ir būtinosios ginties situacijos buvimas.

Teismų praktikoje konstatuota, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Pažymėtina, kad kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017). Kaip matyti iš vaizdo įrašo prieš smūgio sudavimą užfiksuoti Ž. B. veiksmai nebuvo nei pakankamai intensyvūs, nei pavojingi, nuo kurių minėtoje situacijoje reikėjo gintis tokiu būdu. Matomas Ž. B. staigus linktelėjimas galva, kuris vertintinas kaip gąsdinančio pobūdžio, tačiau po šio judesio, daugiau jokie veiksmai neatlikti, nukentėjęs lieka savo vietoje, viena ranka nuleista, kitoje laikomi daiktai, tuo tarpu kaltinamasis žengia link Ž. B. ir jam smūgiuoja. Jokie V. R. išgasčio požymiai nei prieš pat smūgį, nei kalbantis su nukentėjusiuoju, nestebimi. Be to, pažymėtina, kad būtent V. R. pradėjo konfliktinę situaciją nesant bent kokios pateisinamos priežasties neįleisdamas nukentėjusiojo į viešai prieinamą prekybos vietą, iš esmės tik dėl savo priešiškų santykių su nukentėjusiu ir tokiu būdu siekdamas parodyti savo viršenybę buvusioje situacijoje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytą teismas sprendžia, kad būtinosios ginties sąlygų tiriamoje situacijoje nebuvo.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 140 straipsnio 1dalį, nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-15 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-5/2014) konstatavo, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų jis išreiškė savo skausmo pojūtį duodamas parodymus, išsireiškimu, kad apsvaigo, kelias dienas skaudėjo žandikaulį. Kaip matyti iš bylos medžiagos(nukentėjusiojo parodymų, Valstybinės ligonių kasos teikiamų duomenų) dėl šio įvykio Ž. B. kreipėsi į medicinos įstaigą be to kvietė policijos pareigūnus. Pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog po smūgio kumščiu į galvos sritį nukentėjęs susvyruoja, kas patvirtina jo parodymus apie apsvaigimą, koordinacijos praradimą, bei tai, kad smūgis buvo stiprus. Ištirtų duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis teisingai parodo, kad skausmą žandikaulio srityje jautė dar kelias dienas po įvykio. Teismas vertina, jog nukentėjusiam buvo sukeltos pasekmės numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

BK 140 str. 1d. numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas.

Teismas neabejoja, kad V. R. suduodamas kumščiu į gyvybiškai jautrią žmogaus kūno vietą- galvą, suprato, kad savo veiksmais sukels fizinį skausmą, be to kelia pavojų kito asmens sveikatai, tai suprasdamas, numatė, jog gali kilti padarinių nukentėjusiojo sveikatai ir jų siekė, tačiau savo sąmonėje padarinių kokybiškai nedetalizavo, jiems buvo abejingas, jį tenkino bet koks padarinys, taip pat ir asmens patiriamas fizinis skausmas. Neabejotina, kad V. R. veikė tyčia. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1dalyje.

V. R. teigimu, jį išprovokavo nukentėjusiojo veiksmas galva, bei ankstesnis elgesys, teismas pažymi, kad iš esmės kaltinamasis savo kaltės neginčija, tačiau prašo atsižvelgti į aplinkybes, dėl kurių kilo konfliktas pasibaigęs fiziniu smurtu. Vertinant ar veiką yra pagrindas pripažinti mažareikšme, bei provokacijos buvimą ar nebuvimą, pažymima, kad teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016). Kaip pasisakyta aukščiau dėl būtinosios ginties sąlygų nebuvimo, V. R., o ne Ž. B. pradėjo konfliktinę situaciją, nesant pateisinamos priežasties neįleisdamas nukentėjusiojo į viešai prieinamą prekybos vietą, tai darė aktyviai užstodamas duris, be to kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, elgėsi įžeidžiamai pavadindamas jį vagimi. Teismo vertinimu kaltinamasis smūgiavo iš pykčio, nesugebėjo suvaldyti kilusių neigiamų emocijų, smurtavo dėl savo priešiškų santykių su nukentėjusiu ir tokiu būdu siekė parodyti savo viršenybę buvusioje situacijoje. Teismas sprendžia, kad nukentėjęs neprovokavo prieš jį smurtauti, o kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo neteisėtų veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip elgtis.

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K?153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021. Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, konkrečioje situacijoje įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nusikalstama veika pasikėsinta į žmogaus sveikatą, nukentėjusiajam Ž. B. sukeltas fizinis skausmas, pasekmės sukeltos tyčiniais, tikslingais kaltinamojo veiksmais, veika padaryta iš esmės dėl mažareikšmės priežasties. Ir nors kaltinamojo nusikalstamas veiksmas momentinis, tačiau nusikalstama veika nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, vietoje į kurią buvo suduota jaustas skausmas kelias dienas, stipriai smūgiuota į jautrią ir gyvybiškai svarbią žmogaus kūno dalį. Nurodytų aplinkybių visetas nesuteikia pagrindo nuteistojo veiką pripažinti mažareikšme ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu.

Gynėjo nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai ir situacijos nėra analogiškos nagrinėjamai, kadangi skiriasi tiek asmenų tarpusavio santykiai, taip pat naudoto smurto pobūdis, jo priežastys, konflikto pasibaigusio smurtu pradžia.

Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą. Kaip nustatyta vertinant kaltinamojo veiksmus, konflikto iniciatorius buvo būtent jis, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme siekė pateisinti savo veiksmus, elgėsi nenuoširdžiai, todėl nėra kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę V. R. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai.

Kaltinamasis V. R. teistumo neturi, tačiau buvo padaręs baudžiamuosius nusižengimus, tai jį charakterizuoja kaip linkusį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų asmenį. V. R. dirba, administracine tvarka nebaustas. Individualizavus jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, vertinant, kad pasekmės trumpalaikės, sveikatos sutrikdymas nenustatytas, smurtinio pobūdžio veiksmas vienkartinis, momentinis, kas rodo mažesnį, tačiau siekiantį nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad nustatyta tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir šios aplinkybės reikšmę, tai kad nukentėjęs pretenzijų neturi, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir parinkti poveikio priemonę proporcingą (adekvačią) nusikaltimui, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, veikos padarymo aplinkybes sprendžia, kad V. R. skirtina artima minimaliai laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam dėl turėtų 109,31 euro nukentėjusio gydymo(tyrimo) išlaidų atlyginimo. Kadangi kaltinamasis savanoriškai atlygino padarytą žalą, nėra pagrindo tenkinti civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Valstybinės ligonių kasos ( buveinės adresas Europos aikštė 1, Vilnius, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”) civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.