Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Reginos Pocienės,

mažametės nukentėjusiosios X. X. įstatyminei atstovei Y. Y.;

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

‑ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimo 6 (šešeriems) metams bausme ;

‑ pagal BK 309 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, M. D. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. kovo 24 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d. M. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęsta paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Iš M. D. nukentėjusiajai X. X. priteista 5 000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. D. nuteistas už tai, kad 2022 m. kovo 23 d., apie 22.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, apleistame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažametės nukentėjusiosios X. X., gim. (duomenys neskelbtini) metais, bejėgiška būkle dėl mažametystės, kitaip atimdamas galimybę jai priešintis ‑ pasinaudodamas jos mieguistumu dėl išgerto alkoholio ir parūkytos cigaretės, bei panaudodamas fizinį smurtą ‑ savo kūnu užguldamas mažametę nukentėjusiąją X. X. ir prispausdamas jos rankas, tokiu būdu atimdamas galimybę jai priešintis, numovė nukentėjusiajai kelnes ir kelnaites, ir būdamas užgulęs ją savo kūnu, įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios X. X. lytinius organus ir lytiškai santykiavo su mažamete nukentėjusiąja X. X. prieš jos valią, tokiu būdu ją išžagino, sukeldamas nukentėjusiajai X. X. fizinį skausmą bei laikino pobūdžio psichikos sutrikimą – kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8), tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, M. D. nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2022 m. kovo 24 d., 13.10 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įgijo, išsaugojo nešiojamo kompiuterio „Acer“ (duomenys neskelbtini), ir laikė standžiojo disko atmintyje 11 pornografinio turinio failų, pavadinimais (duomenys neskelbtini), su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. D. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, nustatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį M. D. atžvilgiu patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistojo riboto pakaltinamumo

7. Iš nuteistojo M. D. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia tik dėl jam paskirtos bausmės rūšies. Nuteistojo riboto pakaltinamumo klausimą iškėlė apelianto gynėjas advokatas A. Palamarčuk teisiamojo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu. Paties nuteistojo ir jo gynėjo prašymu M. D. buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė, teismo psichologinė ekspertizė, kurios išvada patvirtino ankstesnę ikiteisminio tyrimo metu atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 13–21), kad nusikalstamos veikos padarymo metu (2022 m. kovo 23–24 d.) ir dabar M. D. konstatuojami (duomenys neskelbtini), reikšmingi elgesio sutrikimai, reikalaujantys dėmesio ar gydymo; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); objektyvių duomenų, kad M. D. nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje ar jam būtų konstatuota silpnaprotystė, nėra; nusikalstamos veikos metu ir dabar M. D. galėjo (gali) suprasti (visiškai) savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 4, b. l. 134–143). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, sprendžiant klausimą dėl M. D. skirtingų psichiatrinių ir psichologinių įvertinimų dėl jo intelekto koeficiento nustatymo, buvo apklausti ekspertai Gintautas Butkus ir Sandra Brazauskienė, pateikę į bylą 2022 m. birželio 20 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 13-21). Ekspertas psichologas G. Butkus, pateikęs į bylą ekspertizės aktą, paaiškino, jog, atliekant M. D. tyrimą, buvo naudojamos tam tikrų valstybės institucijų akredituotos Vekslerio ir Hašerio metodikos intelekto koeficientui nustatyti, nustatant protinį atsilikimą. Jis nustatė tiriamojo IQ (duomenys neskelbtini)lengvas protinis atsilikimas yra diagnozuojamas nuo 50 iki 69 surinktų balų, tuo tarpu vidutinis protinis atsilikimas prasideda nuo 35 iki 49 balų. Šiuo atveju tiriamojo nustatytas IQ balsas mažai skiriasi nuo vidutinio protinio atsilikimo. Kaip paaiškino ekspertas, ji matė M. D. ankstesnius tyrimus, nustatytą IQ, o būtent, kad 2007 m. buvo nustatytas IQ (duomenys neskelbtini)balai, 2009 m. – (duomenys neskelbtini) balai. Anot eksperto, skirtumas tarp tuo metu ir pastaruoju metu nustatytų IQ balų galėjo atsirasti galimai dėl naudojamos vaikiškos metodikos. 2011 m. tiriamajam buvo nustatytas IQ (duomenys neskelbtini) balai, 2012 m. (duomenys neskelbtini) balas, 2014 m. – (duomenys neskelbtini) balai, 2021 m. – (duomenys neskelbtini) balas. Bet kokiu atveju, jei buvo pasiektas geresnis rezultatas, tai rodo, kad asmuo turi intelektinį pajėgumą. Ekspertė psichiatrė S. Brazauskienė, paaiškino, kad įvertinus tiriamąjį M. D., nustatė, kad jam nuo vaikystės nuo vaikystės yra atsilikusi motorinė raida, nuo pat vaikystės jam yra stebėtas išreikštas elgesio sutrikimas, todėl jis būdavo gydomas stacionare. Jo intelekto koeficientas svyravo nuo lengvo atsilikimo iki vidutinio, aukščiausia buvo nustatytas (duomenys neskelbtini)balai , kas atitinka (duomenys neskelbtini)atsilikimą. Pasak šios ekspertės, tai, kad M. D. buvo nustatyta ir žemesnių įverčių, galėjo sąlygoti nepakankamą tiriamojo motyvaciją atliekamo tyrimo metu, tam tikrų įgūdžių neturėjimo. Tyrimo metu jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), įvertinus visą jo dinamiką nuo vaikystės, jo išreikštą elgesio patologiją, besiformuojant jam asocialaus asmenybės fone, be (duomenys neskelbtini)atsilikimo jam buvo (duomenys neskelbtini), kuri yra vienoje kategorijoje kartu su (duomenys neskelbtini) (yra kiek komplikuota negu vien tik izoliuotas protinis atsilikimas) ir įvardinta kaip Nr. (duomenys neskelbtini). Ši diagnozė netrukdė tiriamajam M. D. suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

8. Taigi, remiantis šiais duomenimis darytina išvada, jog nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad M. D. dėl savo psichikos sutrikimo nusikalstamos veikos padarymo metu ir dabar negalėjo (negali) visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Nuteistasis M. D. arba jo gynėjas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų ikiteisminio tyrimo metu ir pakartotinai atliktos ekspertizių išvadas dėl nuteistojo M. D. galėjimo nusikalstamos veikos padarymo metu suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Dėl paskirtos bausmės

10. BK numato du pagrindus , kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie pagrindai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmės rūšį ar mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė.

11. Pagal galiojančią teismų praktiką, teismas svarsto galimybę taikyti BK 62 straipsnį, ir tik nesant tokios galimybės, gali taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. BK 62 straipsnis gali būti taikomas ne tik atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, tačiau tik esant visumai šio straipsnio 1 arba 2 dalyse numatytų sąlygų. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, nuteistasis savo noru neatvyko ir nepranešė apie savo padarytą nusikaltimą, todėl nesant šios aplinkybės taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį galimybės nėra. Teismas nustatė tik vieną M. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (dėl BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos), dėl kito jam inkriminuoto nusikaltimo nuteistasis kaltu neprisipažino, todėl nėra galimybės nuteistajam taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies, nes mažiausiai dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas yra būtina minimo straipsnio nuostatos taikymo sąlyga.

12. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-40-648/2020 ir kt.). Nusikaltimo pavojingumą lemia įvairūs objektyvūs ir subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviesiems požymiams, t. y. padarytos veikos pobūdžiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinkybėms, tačiau taip pat reikšmingi ir subjektyvūs požymiai – kaltė, tikslas, motyvai. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-1073/2018).

13. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad artimų minimalioms BK 149 straipsnio 4 dalies ir BK 309 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų bausmių ir subendrintos apėmimo būdu bausmės 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimu M. D. yra tinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo, numatančio bausmių skyrimo taisykles, nuostatos, nėra pagrindo išvadai, kad paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė prieštarauja teisingumo principui, todėl būtų aiškiai per griežtos. Todėl, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam nėra pagrindo paskirti švelnesnę bausmę.

14. Pagal BK 149 straipsnio 4 dalį įstatymo yra numatytas laisvės atėmimas nuo penkerių iki penkiolikos metų, o pagal BK 309 straipsnio 2 dalį – bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Taigi, už sunkesnę iš padarytų nusikalstamų veikų, t. y. už labai sunkų nusikaltimą, yra numatytas tik terminuotas laisvės atėmimas. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, vadovaudamasis BK 41 ir 54 straipsniais ir kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, teisingumo ir bausmės individualizavimo principais, atsižvelgdamas į tai, kad M. D., veikdamas tyčia, padarė apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus, nors nusikalto būdamas neteistu, tačiau anksčiau teistas už nepilnametės išžaginimą ( 2 t. b. l. 154–159), baustas administracine tvarka (2 t. b. l. 160–168), turi sveikatos sutrikimų – užregistruotas (duomenys neskelbtini) įskaitoje, centro pažymoje nurodytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 187), yra nustatyta po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, pačios mažametės nukentėjusios neatsargų elgesį (vartojo alkoholį, rūkė su žymiai vyresnio amžiaus vyru, pati būdama tik mažamete), M. D. paskyrė artimas minimalioms straipsnių, pagal kuriuos jis nuteistas, sankcijose nustatytas bausmes, t. y. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimą šešeriems metams, pagal 309 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą vieneriems metams. Taigi skirdamas bausmes nuteistajam pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendrosiomis bausmės skyrimą reglamentuojančiomis normomis bei atsižvelgė į konkrečias nagrinėjamoje byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

15. Apeliaciniame skunde nurodytos M. D. teigiamai apibūdinančios ir jam palankios bylos aplinkybės – nusikalto jau išnykus teistumui, turi sveiktos sutrikimų, tik (duomenys neskelbtini) procentų darbingumą, netinkamas pačios mažametės nukentėjusiosios elgesys prieš nusikaltimų įvykdymą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad bausmės taikymas pagal BK 149 straipsnio 4 dalies ir BK 309 straipsnio 2 dalies sankcijų ribas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nagrinėjamoje byloje šių aplinkybių visuma nepakankama mažesniam kaltininko ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui konstatuoti. Apeliaciniame skunde, argumentuojant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, selektyviai vertinamos teigiamai M. D. apibūdinančios aplinkybės, bet nutylimi kiti svarbūs nuteistojo padarytų veikų aspektai. Iš bylos duomenų matyti, kad M. D. nusikalstamas elgesys nebuvo tik atsitiktinė, mažametės nukentėjusiosios netinkamo elgesio išprovokuota, veika. Teisėjų kolegija visiškai pritaria skundžiamo nuosprendžio argumentams, kad M. D. nusikalto neatsitiktinai, jo elgesys turi tęstinį ir dėsningą nusikalstamą pobūdį, rodo jo neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, cinišką požiūrį į mažamečio žmogaus asmenybę, jo sveikatą, garbę ir orumą. Tai, kad mažametė nukentėjusioji nagrinėjamų įvykių metu vartojo alkoholį ir rūkė, niekaip nepaneigia nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumo, o priešingai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis galimai tokia situacija pasinaudojo, nors kaip suaugęs asmuo, galėjo sudrausminti mažametę. Juolab, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių – alkoholį nupirko pats nuteistasis ir būtent jis mažametei nukentėjusiajai pasiūlė ir išgerti, ir parūkyti, o savo nusikalstamus veiksmus prieš ją pradėjo, kai ji apsnūdusi nuo alkoholio ir jausdama dėl to blogumą gulėjo ant sofos. Be to, M. D. savo neteisėtų veiksmų pilnai kritiškai nevertina, t. y. dėl pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai, jis visgi kaltu neprisipažino ir dėl to nesigaili.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) M. D. padarytiems nusikaltimams, jo asmenybei, kitoms bylos aplinkybėms. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012, 2K-276-1073/2020). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytos ir M. D. paskirtos bausmės vadovaujantis bendromis bausmių skyrimo taisyklėmis, atitinka baudžiamąjį įstatymą bei formuojamą teismo praktiką. Kaip ir buvo paminėta pirmiau, į reikšmingas, teigiamai M. D. apibūdinančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas jam artimas minimalioms BK 149 straipsnio 4 dailes ir 309 straipsnio 2 dalies sankcijose nurodytas laisvės atėmimo bausmes, kurias subendrino BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, t. y. taikydamas bausmių apėmimą.

17. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl proceso išlaidų

18. Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gruodžio 14 d. pažyma Nr. APD-2023-16932 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 455 Eur už M. D. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Atsižvelgiant į tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo M. D. atmestinas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021 ir kt.)

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo M. D. valstybės naudai 455 Eur už M. D. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atmesti.