Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjas J. S. skunde (t. 1 b. l. 1–18) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas ankštomis sąlygomis nuo 2017-01-01 iki 2018-07-01, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose po 1 - 6 asmenis, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis, būdamas sveikas žmogus, buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pasivaikščiojimo kiemeliuose, taip pat po dušo kaliniams nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, tad pareigūnus tekdavo kviesti, daužant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibiro, patys kiemeliai maži, juose gali tilpti trys asmenys, o kiti turi stovėti, nes nebuvo suoliuko, taip pat nebuvo įrengta stogo, saugančio nuo kritulių. Kamerose nebuvo nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o elektrinis apšvietimas buvo per stiprus. Kamerose buvo žiemą šalta, temperatūra buvo nuo 10 iki 16 °C, o vasarą karšta – iki 30°C, kameros neremontuotos, lubos ir sienos padengtos pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę. Buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jis nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Apatinio trikotažo iš pradžių neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje, o tokių asmenų, kurie sąskaitose neturėjo pinigų, yra ne mažiau 70 procentų. Net ir tokiu atveju, kai galėdavo skalbtis, kildavo biurokratinės kliūtys. Kameroje nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus. Nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), o san. mazge nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, tualetas atskirtas žema sienele, todėl kamerose sklisdavo nemalonūs kvapai. Šiaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebūna šilto vandens ir nebūna sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo, o jei buvo vykdoma, tai po daugkartinių prašymų. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, neskanus, per maža energetinė vertė. Sąlygų eiti į valgyklą nebuvo. Taip pat jam nebuvo užtikrinti ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas J. S. posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepimas į jo skundą yra abstraktus, rašomas visiems vienodas, tik pakeičiama pavardė. Pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jo skundą tenkinti bei priteisti skunde nurodytą neturtinę žalą. Taip pat nurodė, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada kalinamasis išeina iš įkalinimo įstaigos, tačiau iš įkalinimo įstaigos jis nėra išėjęs, todėl ieškinio senatis neturėtų būti taikoma.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, teismo šaukimu.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (t. 4, 102-114) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-06-11 pažymos Nr. 60-15808 matyti, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas periodiškai nuo 2017-01-16 iki 2018-06-28.

Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiškia, kad ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą ieškinio senatis taikoma. Atsakovas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2020-05-05. Aktualiu skundui laikotarpiu ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-06-11 pažymos Nr. 60-15808, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, kuriam netaikoma senatis, o būtent, nuo 2017-05-05 iki 2018-06-28 periodiškai buvo laikomas šiose kamerose: kameroje Nr. 35 buvo laikomas 1 asmuo ir jam teko 7,49 m², kameroje Nr. 20 buvo laikomi nuo 1 iki 2 asmenų ir vienam iš jų teko nuo 18,7 m² iki 9,35 m², kameroje Nr. 45 buvo nuo 1 iki 5 asmenų ir vienam iš jų teko nuo 18,5 m² iki 3,69 m², kameroje Nr. 2 buvo laikomas 1 asmuo ir jam teko 6,45 m², kameroje Nr. 5 buvo laikomi 1-3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 12,7 m² iki 4,23 m², kameroje Nr. 16 buvo laikomi 2-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,55 m² iki 4,77 m², kameroje Nr. 59 buvo laikomi nuo 3 iki 5 asmenų ir vienam iš jų teko nuo 6,59 m² iki 3,96 m², kameroje Nr. 77 buvo laikomas 1 asmuo ir jam teko 6,56 m², kameroje Nr. 81 buvo laikomi 1-2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,35 m² iki 3,68 m², kameroje Nr. 46 buvo laikomi 1-2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,3 m² iki 9,17 m², kameroje Nr. 32 buvo laikomi 1-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 20,9 m² iki 4,18 m². Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) yra pasisakęs, „jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį (žr. LVAT 2017-02­20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.). Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m², pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma - 3,6 m² - atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes nacionaliniai teisės aktai to nenumato. Matyti, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m², kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai,jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad naudojantis san. mazgu nebuvo tinkamai užtikrinamas privatumas. Taip pat nurodo, kad nesant ventiliacijos tvyrojo blogas kvapas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, san. mazgo įėjimas kamerose Nr. 16, 20, 46, 59 atitvertas durimis, kamerose Nr. 2, 5, 32, 35, 45, 77, 81 - užuolaidomis, o kameroje Nr. 46 - pertvara nuo bendro kameros ploto, bei užuolaida, kuri skiria už pertvaros esantį tualetą nuo praustuvės. Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad užuolaidos tvarkingos, nepermatomos, stangrios bei dengiančios visą įėjimo į san. mazgą plotą. Kadangi jos iš sunkaus pluošto, nei skersvėjis, nei panašūs veiksniai užuolaidų judėjimo neįtakoja. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, bendros kameros erdvės atskyrimas nuo san. mazgo ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaida, paprastai laikomas tinkamu (LVAT 2018-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018 ir kt.). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. LVAT 05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu - nėra. Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad per stebėjimo langelį pareiškėjo stebėjimas būnant san. mazge - neįmanomas. Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, pareiškėjas kamerose beveik visą laiką gyveno vienas pats, o kamerų plotai pakankamai dideli, todėl nėra pagrindo teigti, kad galėjo užsilaikyti blogas kvapas. Be to, vėdinimas per langus galimas (2019-11-13 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akte Nr. PA-8516 nustatyta, kad kameroje Nr. 75 nebuvo sudaryta galimybė vėdinti patalpų per langą, tačiau pažeidimas nedelsiant pašalintas). Pažymi ir tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, taigi, ir patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo jų valios. Be to, toje pusėje, kurioje įrengtas san. mazgas, sienoje išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kameroje užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, be kita ko, turi būti veidrodėliai, spintelės (lentynėlės), tačiau jų nebuvo. Nurodo, kad Taisyklių 14.7 papunktyje įtvirtinta, kad knygoms ir daiktams susidėti kameroje turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems. Taip pat nurodo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau - Normos). Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius. Pagal šias normas kamerose, be kita ko, turi būti spintelė (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), veidrodis (1 vnt.). Pažymi, kad įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameras, bet ir atnaujinami jose esantys baldai. Iš pridedamų nuotraukų matyti san. mazgai, lentynėlės higienos priemonėms susidėti, veidrodėliai. Nors lentynėlės ir veidrodėliai matomi ne visose nuotraukose, nurodo, kad neįmanoma aktualiu laikotarpiu užfiksuoti visų galimai ateityje skundžiamų aspektų. Be to, galimi atvejai, kuomet kamerų inventorius, siekiant prisiteisti neturtinę žalą, piktavališkai kalinamų asmenų sulaužomos. Kartu nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai, pastebėję, kad inventorius sugadintas ir pan., arba gavę kalinamų asmenų prašymą dėl inventoriaus trūkumo, jį nuolat atnaujina. Pažymi, kad jokių skundų dėl veidrodėlių ar lentynų pareiškėjas neteikė. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad kamerose trūko kėdžių, dėl to teko valgyti atšalusį maistą. Atsakovas nurodo, kad daugelyje kamerų stalai įrengti prie lovų, todėl galimybė valgyti prie stalo sudaryta. Tokiu būdu ne tik sudaromos galimybės patogiai rašyti, skaityti, pavalgyti ir t. t., bet ir sutaupoma laisvo grindų ploto. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad beveik visą laikotarpį pareiškėjas kameroje buvo vienas ar su dar vienu asmeniu, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo, kur atsisėsti. Taip pat nurodo, kad Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V- 908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Iš 2017-05-19 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-145 matyti, kad kameroje Nr. 35 dirbtinė apšvieta tinkama, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, pelėsio nėra. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta. Iš 2017-06-12 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-195 matyti, kad kameroje Nr. 81 drėgmė tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Iš 2017-06-21 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-203 matyti, kad kameroje Nr. 20 dirbtinė apšvieta per maža, oro temperatūra, drėgmė tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad patikrinimas atliktas vėliau, nei šioje kameroje buvo laikomas pareiškėjas, todėl nėra pagrindo teigti, jog apšvieta pareiškėjo kalinimo laikotarpiu buvo netinkama. Pažymime, kad tinkamą apšvietą labai dažnai sugadina patys suimtieji/nuteistieji, o nuolat tvarkomas apšvietimas neturi ilgalaikio poveikio. Kadangi pareiškėjas nenurodo, dėl kokių priežasčių apšvietimas buvo netinkamas, nėra pagrindo teigti, jog dėl jo kaltas atsakovas. Iš 2017-08-11 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-248 matyti, kad kameroje Nr. 5 dirbtinė apšvieta per maža, temperatūra tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, pelėsio nėra. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta. Iš 2017-09-01 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-263 matyti, kad kameroje Nr. 77 apšvieta per žema, temperatūra, drėgmė tinkama. Iš 2017-09-05 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-267 matyti, kad kameroje Nr. 77 dirbtinė apšvieta per maža, laidai netvarkingi, nedega 1 lempa. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta. Nusiskundimų dėl blusų nepateikta. San mazgo apdaila ištrupėjusi. Iš 2018-05-14 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-2772 matyti, kad kameroje Nr. 46 apšvieta tinkama. Lempos be gaubtų. Kameroje pelėsio nėra. Iš 2018-08-07 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-5239 matyti, kad kameroje Nr. 32 drėgmė per didelė. Kameroje Nr. 46 apšvieta tinkama., kameroje Nr. 32 - per maža. Kameroje Nr. 32 vienas iš šviestuvų sugadintas (išardytas). Kitų veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Kameroje Nr. 32 pelėsio nėra, galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta. Kameroje Nr. 45 vidurinis lango stiklas suimtųjų/nuteistųjų prašymu išimtas. Pažymi tai, kad įstaiga susiduria su ypač aštria problema: suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo elektros instaliacija, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba išmontuoja, sugadina liuminescencines lempas, todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto. Šviestuvai ardomi siekiant prisiteisti neturtinę žalą dėl nesaugios aplinkos, tačiau pažymėtina tai, kad šviestuvus galima pasiekti tik pasilipus ant kėdės, todėl nėra galimybės netyčia prie jų prisiliesti ir t. t . Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundžiasi per ryškia dirbtine apšvieta, nors nei vienoje kameroje nenustatyta, kad apšvieta būtų per ryški, netgi priešingai nustatyta, kad dalyje kamerų apšvieta per maža. Visa tai įvertinus mano, kad pareiškėjo dėstomos aplinkybės niekaip nesusijusios su būtent jo kalinimu, o teismui teiktas skundas yra šabloniškas, paduotas siekiant pasipelnyti. Taip pat pridedami 2017-02-20 ir 2017-03-13 patikrinimo aktai, tačiau plačiau apie juos atsakovas nepasisako, kadangi jie aktualūs laikotarpiui, kuriam taikoma senatis. Nors kitos kameros dėl jų atitikimo higienos normoms aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas. LVAT tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje nesant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y. kai jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normas (pvz., LVAT 2018-04-18 nutartis adm. byloje Nr. A-348/2018 ir kt. ) Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Prideda Ūkio skyriaus (vėliau reorganizuotas į Turto valdymo skyrių) pažymas apie atliktus remonto darbus. Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 matyti, kad iki pareiškėjo laikymo minimose kamerose, remontai atlikti kamerose Nr. 16, 32, 2, 46, 77, 35. Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 matyti, kad iki pareiškėjo laikymo minimose kamerose, remontai atlikti kamerose Nr. 2, 32. Nors pareiškėjas nurodo, kad kamerose neatsidaro langai, to niekaip nedetalizuoja - nenurodo nei kada, nei kuriose kamerose jie neatsidarė. Kad kameros tvarkingos, patvirtina ir pridedamos nuotraukos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini. Pareiškėjas nurodo tai, kad šiukšlių konteineriai buvo per arti gyvenamųjų patalpų, iš jų sklido smarvė. Pažymi, kad pareiškėjo teiginiai dėl po langais esančių konteinerių visiškai nepagrįsti, konteineriai laikomi prie įstaigoje esančios parduotuvės ir įvažiavimo vartų, tai yra, atskiroje teritorijoje nei režiminis korpusas. Šias teritorijas skiria didelis atstumas bei mūrinė tvora, o patys konteineriai yra hermetizuoti, sandarūs. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo užtikrinta judėjimo laisvė, pasivaikščiojimo trukmė - tik 1 val., nebuvo sudaroma galimybė užsiimti įvairia veikla ne mažiau kaip 8 val. per dieną už gyvenamosios kameros ribų. Teigia, kad pasivaikščiojimo kiemeliai labai maži, juose gali vaikščioti tik 3 asmenys, juose nėra suoliukų, šiukšlių kibiro, be to, nėra stogelių, kurie apsaugotų nuo kritulių. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, įsigaliojus Bausmių vykdymo kodekso reguliavimo pasikeitimams, nuo 2016 m. balandžio 1 d. vykdoma vadovaujantis šiame kodekse nustatytomis normomis. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ anksčiau minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios ir įstaigoje suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. 2018-04-16 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ pastarasis įsakymas panaikintas, numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems, ir nuteistiesiems (pagal Bausmių vykdymo kodeksą). Pagal šį įsakymą suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas - nuo 17,31 m² iki 22,44 m². Pažymi, kad higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau - Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje kiemeliai įrengti vadovaujantis minėtais reikalavimais. Nurodo ir tai, kad galiojantys teisės aktai nenumato suoliukų, šiukšlinių ar kito inventoriaus įrengimo kiemeliuose, todėl pareiškėjo argumentai yra atmestini. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad kiemeliuose nebuvo pagalbos mygtukų, todėl jis, esant poreikiui, negalėdavo prisikviesti pareigūnų. Kaip minėta, išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengta pakyla prižiūrėtojui, kuris nuolat stebi kiemelius. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan. Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Be to, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punkte numatyta, kad „Suimtųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi būti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. Esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas“. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Nurodo, kad suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiškėjas, vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Be to, atsakovas pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti šia teise yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios. Pažymi tai, kad užimtumo grafikai nėra sudarinėjami individualiai, o sudaromi bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems), todėl kiekvienas gali pasirinkti, į kokį siūlomą užimtumą jam eiti. Nurodome, kad jokie teisės aktai nenumato įpareigojimo kalinamiems asmenims sudaryti individualu užimtumo grafiką, o pareiškėjas yra asmuo, turintis specifini teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Nors pareiškėjas teigia, kad kalinamiems asmenims turi būti užtikrinama galimybė bent 8 val. praleisti ne kamerose, o lauke, toks teiginio traktavimas klaidina gerbiamą Teismą. Nurodo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 - Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai - outside their cells) ir užsiimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, tačiau ne laiko praleidimui lauke, kaip kad nurodo pareiškėjas. Be to, minėtos nuostatos yra ne imperatyvaus, o rekomendacinio pobūdžio. Pareiškėjas nurodo, kad įstaigoje nevykdomas kenkėjų naikinimas, taip pat nesuteikiamos tinkamos sąlygos švaros ir tvarkos palaikymui. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename rėžiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Be to, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras yra išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Esant poreikiui, laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Informuoja, kad patalpų (rėžiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos - dezinfekcijos planais. Kad patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija atliekama tinkamai, o minkštasis inventorius tvarkingas, patvirtina ir pridėti patikrinimo aktai Nr. PA.6-145, PA.6-195, PA.6-195, PA.6-248, PA.6-267, PA-5239, PA-2772. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarko palaikymo sąlygomis kamerose. Taip pat nurodo tai, kad atliekant kameros dezinsekciją, kameroje esantys asmenys kelioms valandoms visada išvedami į kitas patalpas. Be to, dezinsekcijos priemonės yra bekvapės, todėl jos negali užsiuosti. Asmenys į dezinsekuotą kamerą parvedami, kai nebejuntamas joks dezinfekavimo priemonių poveikis, t. y., po poros valandų. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas pats prieštarauja sau. Jis nurodo, kad kenkėjų naikinimas įstaigoje nevykdomas, tačiau vėliau nurodo, kad atlikus dezinsekciją kiti kalintys asmenys parvesti į po dezinsekcijos neišvėdintas patalpas. Pareiškėjas nurodo, kad dušu galima pasinaudoti tik kartą per savaitę, be to, dažnai nebūdavo karšto vandens, todėl negalėjo tinkamai pasirūpinti savo higiena. Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Atsakovas nurodo, kad ŠTI duše bėga karštas vanduo. Nurodome, kad vanduo į ŠTI tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Atkreipiame dėmesį, kad atsakovas karšto vandens tiekimo negali įtakoti, todėl, sutrikus centralizuotam vandens tiekimui, už tai nėra atsakingas. Be to, pareiškėjas šios savo skundo dalies neindividualizuoja, nenurodo, kada, anot jo, jis dėl karšto vandens nebuvimo nebuvo nuvestas į dušą. Taip pat pažymi tai, kad kiekvienoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, tad tai suteikia galimybes rūpintis savo higiena kiekvieną dieną. Be to, aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ numatyta teisė turėti elektrinį virdulį, todėl kalintys asmenys gali vandenį pasišildyti. Pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirstprieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatorius būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas teigia, kad pristatomas maistas neskanus ir nekaloringas, neatitinka nustatytų reikalavimų. Taip pat nurodo, kad nebuvo sudarytos sąlygos pavalgyti LSP patalpose. Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpi maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius bei juos pakeitusius pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 patvirtintus valgiaraščius. Taigi, Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Nurodo, kad Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, pagal 2015-08-13 sudarytą maitinimo paslaugos pirkimo - pardavimo sutartį (toliau - Sutartis) Nr. 47/08-3, pasirašytą, pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, pagamintą maistą aktualiu laikotarpiu tiekdavo UAB „Pontem“. Pažymi, kad valgiaraščius, patiekalų receptūrą ir technologinius aprašymus parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras), jie atitinka Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Sutarties 6 punktas numato pareigą paslaugos teikėjui teikti paslaugą kokybiškai ir pagal maitinimo paslaugos techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugos teikimą pagal visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodamas visus reikiamus įgūdžius, žinias. Atkreipia dėmesį, kad maitinimo procesą tiria bei kontroliuoja už maitinimo kokybės kontrolę atsakingos valstybinės institucijos. Kaip matyti iš pridėtų Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos ir Nacionalinės visuomenės Sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus patikrinimo aktų, esminių pažeidimų, kurie įtakotų pareiškėjui teikiamo maisto kokybę, nenustatyta. Papildomai pažymi, jei pristatyto karšto maisto temperatūra žemesnė nei 68°C, maistas pagal kalinamų asmenų prašymą pašildomas. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. Taip pat nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad nesudaromos tinkamos sąlygos pavalgyti LSP - nepagrįstas. Pareiškėjas teigia, kad minėtose patalpose nėra nei kėdžių, nei suolų, tačiau iš pridedamų nuotraukų matyti, kad minimose patalpose yra suolai ir stalai, taigi, sąlygos valgymui sudarytos. Pareiškėjas skundžia tai, kad jam nebuvo sudaromos tinkamos sąlygos skalbtis, džiovinti skalbinius. Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2012-10-31 priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-210, kuriuo patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos aprašas, o 2012-11­20 - įsakymas Nr. 1/01-236, kuriuo patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas. 2015-11-02 priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo “papildymo“, kuriuo nustatyta, jog įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas, kuriuo tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais. Taigi, galimybė gauti švarius skalbinius aktualiu laikotarpiu ŠTI buvo sudaryta. Taip pat atsakovas nurodo, kas jokie teisės aktai reikalavimo įrengti džiovyklių nenumato, tačiau iš pridedamų nuotraukų matyti, kad skalbinius galima džiauti ant radiatorių, ant san. mazgo atitvarų, įrengtų kabliukų. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodo, jog nesudaromos tinkamos sąlygos skalbtis, tačiau tai sieja ne su konkrečiai savo teisėmis, nenurodo, ar konkrečiai jis buvo mokus ar nemokus, ir kada, pasak jo, galimybė skalbtis jam nebuvo sudaryta. Visa tai įvertinus konstatuotina, kad Šiaulių TI suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems sutiekiamomis galimybėmis. Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo suteikiami trumpalaikiai bei ilgalaikiai pasimatymai, įstaigoje nebuvo ilgalaikiams pasimatymams skirtų patalpų. Pažymi, kad nuteistųjų teisė pasimatyti Šiaulių tardymo izoliatoriuje įgyvendinama vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1 - 3 dalimi, nuteistiesiems leidžiami šie pasimatymai: 1) trumpalaikiai pasimatymai be fizinio kontakto; 2) neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta papildomi trumpalaikiai pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti arba trumpalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas; 3) ilgalaikiai pasimatymai. Kaip matyti iš Saugumo valdymo skyriaus 2020-06-16 pažymos Nr. 60-16298, nuteistajam J. S. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017-01-01 iki 2018-07-01 trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai suteikti nebuvo, kadangi jokių prašymų suteikti trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus iš jo gauta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, plačiau apie patalpas, skirtas ilgalaikiams pasimatymams, atsakovas nebepasisako. Skunde nurodo, kad pareiškėjui neužteko tualetinio popieriaus, taip pat abstrakčiai nurodoma, kad kalinami asmenys turi būti aprūpinami higienos priemonėmis, švaria patalyne ir t. t. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo netenkina pats teisinis reglamentavimas, o ne Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai. Be to, nurodomi abstraktūs teiginiai niekaip nesiejami su jo patirtais išgyvenimais, neigiamais padariniais. Be to, iš Asmeninės sąskaitos Nr. 1783 matyti, kad higienos priemonėmis bei minkštuoju inventoriumi pareiškėjas buvo aprūpintas tinkamai. Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Pareiškėjo J. S. skundas tenkintinas iš dalies.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-06-11 pažymos Nr. 60-15808 Dėl J. S. (t. 4, b. l. 117-119) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiškai nuo 2017-01-16 iki 2017-09-21 ir nuo 2018-05-28 iki 2018-06-28.

Sprendžiant šioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi būti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju kelia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, o CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl būtent pastaroji nuostata, nustatanti trejų metų ieškinio senaties terminą, yra taikytina šioje byloje (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2330-624/2015). Įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2020 m. gegužės 5 d. (pagal spaudą ant voko, t. 4, b. l. 30-31), tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, todėl pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo periodiškai už laikotarpį nuo 2017-01-16 iki 2017-05-04. Atsakovas, atstovaujamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus, prašė taikyti ieškinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo už aukščiau nurodytą laikotarpį nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi, šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą. EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr. EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, p. 51-52).

Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Skunde (t. 1, b. l. 1-40) pareiškėjas nieko nepasisakė dėl ieškinio senaties termino praleidimo, o teismo posėdžio metu nurodė, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada kalinamasis išeina iš įkalinimo įstaigos, tačiau iš įkalinimo įstaigos jis nėra išėjęs, todėl ieškinio senatis neturėtų būti taikoma. Teismo nuomone, tai, kad pareiškėjo laisvė yra apribota, negali pateisinti 3 metų (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ieškinio senaties termino nesilaikymo, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą fundamentalų teisės principą, praleistas terminas kreiptis į teismą negali būti pateisinamas remiantis tariamu teisės norminių aktų turinio nežinojimu. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už aukščiau nurodytą laikotarpį ir teismas šiuo atveju vadovaujasi nacionaline teise – CK nuostatomis dėl senaties termino ir jo praleidimo pasekmių, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad pareiškėjas privalo nurodyti objektyvias aplinkybes, pateisinančias 3 metų (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ieškinio senaties termino nesilaikymą, dėl kurių jis įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2014-10-30 nutartis byloje Nr. A-575-1559/2014). Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo J. S. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį periodiškai nuo 2017-01-16 iki 2017-05-04.

Atsižvelgiant į tai, ginčui aktualus laikotarpis yra periodiškai nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 28 d iki 2018 m. birželio 28 d.

2020 m. birželio 8 d. Regionų apygardos administracinio teismo nutartimi (t. 4, b. l. 40-43) pareiškėjo J. S. 2020 m. gegužės 5 d. skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dalyje dėl laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 26 d. (dėl maitinimo ir nesudarymo sąlygų pavalgyti laikino sulaikymo kamerose) atsisakyta priimti, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Paminėta teismo nutarties dalis įstatymo nustatyta tvarka ir terminais apskųsta nebuvo.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Aktualiu skundui laikotarpiu ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-06-11 pažyma Nr. 60-15808 Dėl J. S. (t. 4, b. l. 117-119), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2017-05-05 iki 2017-09-21 ir nuo 2018-05-28 iki 2018-06-28 (67 dienos). Kamerose su 45, 59 ir 32, su dar 1- 5 asmenimis ir jam teko nuo 3,69 m² iki 18,47 m², taigi, visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimyb ę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį - nuo 18,47 m² iki 20,91 m² (t. 4, b. l. 117-119), sanitarinių mazgų užimamą plotą – nuo 1,109 iki 1,440 m² (t. 4, b. l. 123-124) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (1-5) nustatė, kad tais atvejais, kai kamerose Nr. 45, 59 buvo laikomi 5, iš kamerų ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui kameroje Nr. 45 teko 3,27 m², kameroje Nr. 59 pareiškėjui teko 3,56 m², t. y. mažiau negu 3,6 m², bet daugiau kaip 3 m². Kameroje Nr. 32, kai buvo laikomi 5 asmenys, pareiškėjui teko 3,89 m², taip pat kitose kamerosebuvo laikoma mažiau asmenų, net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 m². Įvertinus pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis (t. 4, b. l. 125-128) bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas (t. 5, b. l. 22-32), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą. Be to, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 Apie 2017 metais atliktus remonto darbus (t. 4, b. l. 133–135) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2017 metus kameroje Nr. 2 – išmontuotas nereikalingas gultas. Todėl pareiškėjas nebuvo laikomas ankštomis sąlygomis. Juo labiau, kamerose pareiškėjas daugiausia laiko buvo vienas ar dar su vienu asmeniu, tačiau šeši asmenys, kaip teigia skunde pareiškėjas, ginčui aktualiu laikotarpiu, nebuvo nei vienoje kameroje.

Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas

Pareiškėjas skunde nurodo, jog kamerose nėra ventiliacijos, drėgna, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa silpnai patenka į patalpas, elektrinis apšvietimas kamerose buvo per stiprus, tačiau jo reguliuoti negalėjo, žiemą šalta, o vasarą karšta, kamerų lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, dažai nuo sienų atsilupę, kameros neremontuotos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-145 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gegužės 11 d., t. 4, b. l. 170–171) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 35. Dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 35 atitiko nustatytus ribinius dydžius (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 reglamentuoja, jog dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx). Nustatyti oro temperatūros ir santykinės drėgmės dydžiai kameroje Nr. 35 nevertinti, nes matavimų metu kameroje langai buvo atviri.

Nustatyta, kad kameroje Nr. 35 esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Ant kameros Nr. 35 sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra. Galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-195 (16.3.187.6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gegužės 30 d., t. 4, b. l. 173-175) konstatuota, kad oro santykinė drėgmė kameroje Nr. 81 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Įvertinus kameroje Nr. 81 esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius, nustatyta, kad veiksnių (naudojant pagal paskirtį), galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. birželio 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-203 (16.3.187 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. birželio 14 d., t. 4, b. l. 176-177) konstatuota, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 20 neatitiko nustatyto ribinio dydžio (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 reglamentuoja – 200 lx) (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 14). Oro temperatūros dydžiai ir santykinė drėgme kameroje Nr. 20 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Kameroje Nr. 20 esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimin gus atsitikimus, nenustatyta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-248 (16.3.187 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 8 d., t. 4, b. l. 178-180) konstatuota, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 5 neatitiko nustatyto ribinio dydžio (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 reglamentuoja – 200 lx) (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 14). Oro temperatūros dydžiai kameroje Nr. 5 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Kameroje Nr. 5 esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimin gus atsitikimus, nenustatyta. Kameroje Nr. 5 ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra.

Patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos ir jose esantys įrenginiai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-263 (16.3.187 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 29 d., t. 4, b. l. 181-182) konstatuota, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 77 neatitiko nustatyto ribinio dydžio (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 reglamentuoja – 200 lx) (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 punktas 14). Oro temperatūros dydžiai ir santykinė drėgmė kameroje Nr. 77 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būri ne žemesnė kaip 18⁰C ir ne aukštesnė – 28⁰C, santykinė oro drėgmė reglamentuojama nuo 35 proc. iki 65 proc).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-267 (16.3.187 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 29 d., t. 4, b. l. 183-185) konstatuota, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 77 neatitiko nustatyto ribinio dydžio (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 punktas 14). Dalis šviestuvų kameroje buvo techniškai netvarkingi: kameroje Nr. 77 techniškai netvarkingi šviestuvo laidai, nedega 1 lempa (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Kameroje Nr. 77 esančio sanitarinio ,azgo sienų ir grindų (antrojo laiptelio) apdaila ištrupėjusi, nuskilę laiptelio plytelių kraštai nesaugūs (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Galimybė išvėdinti patalpas per langą sudaryta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-5239 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., t. 4, b. l. 186-188) konstatuota, kad kameroje Nr. 32 santykinė oro drėgmė didesnė nei reglamantuojama Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Bendra dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 32 mažesnė nei reglamentuojama Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 punktas 14). Bendra dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 46 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kameroje Nr. 32 vienas iš dviejų šviestuvų neveikiantis ir sugadintas – išardytas šviestuvo korpusas, ištraukti laidai (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Kitų veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, nenustatyta. Kameroje Nr. 32 ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra. Sąlygos išvėdinti gyvenamųjų kamerų patalpas per langus sudaryta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 14 d., t. 4, b. l. 189-191) konstatuota, kad bendra dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 46 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kameroje Nr. 46 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų, suraišiotos raiščiais (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Kameroje Nr. 46 vizualiai matomų pelėsių nėra.

Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir neužtikrinto natūralaus apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš administracinėje byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kamerų gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta ir tai atitinka atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Kiti pareiškėjo nurodyti skundo argumentai yra deklaratyvūs, o teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Tačiau iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kamerose Nr. 20, 5, 77, 32 nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto, kameroje Nr. 32 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto, kamerose Nr. 77, 32, 46 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai, todėl tai vertintina pareiškėjo naudai. Paminėtais patikrinimo aktais kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, nėra konstatuota nei pelėsio, nei drėgmės, nei šalčio ar karščio, todėl laikytina, kad kitos pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ (t. 4, b. l. 129–132) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ (t. 4, b. l. 133-135), matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2016-2017 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 16 – grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba; Nr. 32 - grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba; Nr. 2, 46, 77 – apšvietimo remontas; Nr. 35 – pelėsio šalinimas, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, sienų, lubų lyginimas ir perdažymas, san. mazgo išmontavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas; Nr. 2 – nušveistos ir perdažytos lubos, sienos, išardytas san. mazgo pjedestalas, išklotos grindų ir sienų plytelės san. mazge, sumontuotas klozetas, išmontuotas nereikalingas gultas, perdažytos grotos, sumontuotas san. mazgo atitvaras, Nr. 32 – nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija, perdažytos lubos; Nr. 77 – perstatytas klozetas, įrengta kriauklė, sutvarkytos lubos, sienos, apšvietimas, nuardytas san. mazgo „pjedestalas“, išklijuotos plytelės (sienos, grindys), pastatytas klozetas, lovos, stalo, kėdės, lentynos montavimas, įrengta tualeto pertvara, pakabintos užuolaidos ir kt., todėl pareiškėjo argumentas, kad kameros buvo neremontuotos, atmestinas kaip nepagrįstas. Kad kameros tvarkingos, dažai nuo sienų nėra atsilupę, matyti iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (t. 5, b. l. 22-32).

Pareiškėjo argumentas, kad patys kamerose buvę asmenys neturėjo galimybės išjungti kamerose šviesos, nes nebuvo jungiklių, vertintinas kritiškai, nes pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 14.3. papunktyje numatyta, kad kameroje turi būti įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, o elektros jungikliai įmontuojami koridoriuje prie kameros. Toks kamerų įrengimo apšvietimas užtikrina tinkamo režimo laikymąsi ir žmonių saugumą.

Pareiškėjas prieštarauja pats sau teigdamas, kad kamerose buvo perteklinių baldų, nors toliau nurodo, jog kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Pareiškėjas savo nurodytų teiginių nekonkretizavo, nenurodė nei kokioje kameroje kokie buvo pertekliniai baldai ir kokioje kameroje kokio inventoriaus trūko. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra, be kito inventoriaus, ir spintelės (1 vnt. 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai), sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai), veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje - viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.), tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad patalpose, kuriose buvo pareiškėjas, buvo būtinas inventorius, tai patvirtina kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukos (t. 5, b. l. 22-32).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos -dezinfekcijos planą 2016-2017 m. m. (t. 4. b. l. 136-144) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2018-2019 m. (t. 4, b. l. 145-147).

Be to, pareiškėjas visą savo skundą grindė Lietuvos higienos norma HN 76:2010, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., ir jau galiojo visą pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laiką (nauja redakcija nuo 2018-11-01).

Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pasivaikščiojimo kiemeliuose, po išsimaudymo duše kaliniams nėra užtikrinama galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, tad pareigūnus tekdavo kviesti, daužant į duris.

Dėl iškvietimo mygtuko teismas pažymi, jog kalinių saugumo užtikrinimas susijęs su pareigūnų iškvietimo mygtuko (signalizacijos sistemos) įrengimu kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, padaryta išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, todėl pareiškėjo argumentai dėl iškvietimo mygtuko įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sanitarinio mazgo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, nes buvo matomas tiek kartu kalinčių asmenų, tiek pareigūnų. Sanitariniuose mazguose nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, tualetas atskirtas žema sienele, todėl kamerose sklisdavo nemalonūs kvapai.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai atitverti iš visų keturių pusių, o nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma medžiagine iš storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (t. 4, b. l. 123-124) matyti, kad kamerose Nr. 45, 59, 46, 32 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurių aukštis nuo 2,16 m iki 2,31 m., kamerose Nr. 35, 2, 16, 77,81 atitvarinė konstrukcija yra OSB, kurių aukštis nuo 1,67 m iki2,12 m, kameroje Nr. 20 atitvarinė konstrukcija yra PDF, kurios aukštis 1,96 m., kameroje Nr. 5 atitvarinė konstrukcija yra plastikinė d., kurios aukštis 1,92 m., o kameroje Nr. 81 atitvarinė konstrukcija yra OSB užuolaida, kurios aukštis yra 1,81 m, t. y. ženkliai aukštesni negu žema sienelė, todėl pareiškėjo argumentas, kad kamerose tualetai atskirti žema sienele nuo likusios kameros dalies, atmestinas kaip nepagrįstas. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs. Pareiškėjas nurodė, kad naudojantis sanitariniu mazgu buvo matomas tiek kartu kalinčių asmenų, tiek pareigūnų. Administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose (t. 5, b. l. 22-32) matyti, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) arba iš kameros vidinės pusės įėjimo durų atžvilgiu. Kitų argumentų, kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui, pareiškėjas nenurodė. Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis, OSB, OSB užuolaidomis, PDF ir kt., kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei žemos sienelės o įėjimai atitverti durimis (pvz.: kameros Nr. 16, 20, 46, 59) arba užuolaidomis (Nr. 2, 5, 32,35, 45, 77,81). Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis mūrinėmis, OSB ir kitomis atitvarinėmis konstrukcijomis ir įėjimas yra atitvertas durimis arba neperšviečiamomis užuolaidomis, šiuo atveju niekas negalėjo matyti pareiškėjo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-622/2020 ir kt.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Juo labiau, kaip minėta aukščiau, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad gyvenamosiose kamerose sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą. Be to, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., (t. 4, b. l. 189-191) matyti, kad pagal ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, ŠTI gyvenamąsias patalpas ir jose esančius įrenginius valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpinti. Gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbact forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai – valymo darbai registruojami „Įstaigos objektų kasdienio dezinfekavimo kontrolės žurnale“. Tai patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos -dezinfekcijos planas 2016-2017 m. m. (t. 4. b. l. 136-144) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. (t. 4, b. l. 145-147). Taip pat atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (t. 5, b. l. 22-32), todėl įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose, nenustatyti.

Iš pateiktų kamerų fotonuotraukų (t. 5, b. l. 22-32) matyti, kad kamerose (išskyrus kameras Nr. 35, 45, 46 ir 59) klozetai yra sėdimi. Teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą. Be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1. p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020). Taigi vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020). Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopija nepatvirtina, kad dėl tupiamo tualeto konstrukcijos pareiškėjui susidaro nepatogumų juo naudotis. Juo labiau, pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas.

Dėl švaros ir tvarkos kamerose

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrinamos švarios kameros.

Pagal HN 134:2015 37 punktą, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-145 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gegužės 11 d., t. 4, b. l. 170–171) konstatuota, kad valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-248 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 8 d., t. 4, b. l. 178–180) konstatuota, kad valymo inventorius laikomas kamerose arba Režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-267 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 29 d., t. 4, b. l. 183–185) matyti, kad vadovaujantis ŠTI vidaus tvarkos taisyklėmis, ŠTI gyvenamąsias patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Tam skirtos valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra, tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-5239 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., t. 4, b. l. 186–188) konstatuota, kad ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose gyvenantys asmenys. Patikrinimo metu nustatyta, kad valymo priemonių (šepečių grindims, šluosčių, šiukšlių semtuvėlių, kibirų), skirtų gyvenamųjų patalpų valymui, turi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., t. 4, b. l. 189–191) konstatuota, ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpinami. Sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbact forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai - valymo darbai registruojami „Įstaigos objektų kasdienio dezinfekavimo kontrolės žurnale“.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., t. 4, b. l. 196–200) konstatuota, kad ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai jiems skirtose uždarose spintose bendrojo naudojimo patalpose.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad pažeidimų dėl valymo priemonių išdavimo nenustatyta. Patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2016-2017 m. (t. 4, b. l. 136-144) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. (t. 4, b. l. 145-147). Duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė paminėtus planus, nėra. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, pareiškėjo teiginiai dėl nešvarių kamerų ir valymo priemonių neišdavimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, pasivaikščiojimų trukmės

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibiro, patys kiemeliai maži, juose gali tilpti trys asmenys, o kiti turi stovėti, nes nebuvo suoliuko, taip pat nebuvo įrengta stogo, saugančio nuo kritulių.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punkte reglamentuota, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.

Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ tvarką, suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo užtikrinamas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore per dieną (t. 4, b. l. 148). Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 patvirtintos tvarkos 1.1 punktą, suimtiesiems nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė kasdien (t. 4, b. l. 149), tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ su papildymu. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130 nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsnių nustatyta tvarka (t. 4, b. l. 150), tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems“.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja CPT išaiškinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke.

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

Pasivaikščiojimo trukmė nustatyta aukščiau paminėtais Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas patikrinimo aktais neuždraudė vesti asmenis pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius. Juo labiau, iš Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ (t. 4, b. l. 129–132) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2016 metus buvo atlikti darbai – stogo virš pasivaikščiojimo kiemelių izoliavimas. Pareiškėjo argumentai, kad kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibiro, patys kiemeliai maži, juose gali tilpti trys asmenys, o kiti turi stovėti, nes nebuvo suoliuko, yra nepagrįsti. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 ir 22 punktai reglamentuoja pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimą. Teisės aktai nereglamentuoja inventoriaus pasivaikščiojimo kiemeliuose. Be to, posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog pasivaikščiojimų grafikų laikas buvo pakeistas ir jis buvo vedamas pasivaikščioti du kartus per dieną po pusantros valandos. Taigi, pareiškėjo skundo teiginiai yra deklaratyvūs, prieštaraujantys paties pareiškėjo paaiškinimams posėdžio metu, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Dėl galimybės skalbti drabužius, pūvančių čiužinių, tualetinio popieriaus kiekio

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jis nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje, o asmenų, kurie neturi pinigų sąskaitoje yra apie 70 procentų. Net ir esant galimybei plauti rūbus, kildavo įvairios biurokratinės kliūtys. Kameroje nebuvo pakankamai tualetinio popieriaus.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punktas nustato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymui ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-145 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gegužės 11 d., t. 4, b. l. 170–171) konstatuota, kad sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos (ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); vedamas Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.

ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-248 (16.3.187 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 8 d., t. 4, b. l. 178-180) konstatuota, kad patikrinus minkšto inventoriaus sandėlį ŠTI, nustatyta, jog patalpos tvarkingos, švarios; laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija – pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-267 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 29 d., t. 4, b. l. 183–185) matyti, kad operatyviosios kontrolės metu tikrinant švarių skalbinių laikymo ir minkštojo inventoriaus išdavimo sandėlį, nariuotakojų nepastebėta. Švarūs skalbiniai laikomi jiems skirtoje švarioje vietoje atskirai nuo nešvarių. ŠTI laikomiems asmenims išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas; pildomas dezinfekuojamo minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., t. 4, b. l. 189–191) konstatuota, kad ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas sanitarinėje švarykloje įrengtoje dezinfekavimo kameroje. Vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija „Kameros dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale“.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (16.3.178. 6.12) (t. 4, b. l. 192–195, patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 13 d.) konstatuota, kad sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos (ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); pildomas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.

ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., t. 4, b. l. 196–200) konstatuota, kad švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi švariai, specialiai jiems skirtose patalpose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Patalynė, darbuotojų teigimu, keičiama 1 kartą per savaitę po kalinamųjų nusiprausimo duše.

Asmenims išvykus iš kamerų, organizuojamas pagrindinis valymas ir baigiamoji dezinfekcija. Minkšto inventoriaus nukenksminimas vykdomas dezinfekcijos kamerose ir registruojama žurnale.

Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintą Skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarką (t. 4, b. l. 156-159), Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbiniai – išduodama patalynė ir rankšluosčiai, taip pat suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Šiaulių TI skalbykloje. Tiek ŠTI skalbiniai, tiek asmeniniai skalbiniai skalbiami ne dažniau, kaip kartą per savaitę. Skalbiniai skalbimui iš suimtųjų (nuteistųjų) surenkami pagal ŠTI direktoriaus patvirtintą suimtųjų ir nuteistųjų maudymosi dušuose ir suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių skalbinių surinkimo grafiką. Asmeniniai skalbiniai skalbiami ir džiovinami nemokamai. Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 Suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašą (t. 4, b. l. 160-163), papildytą 2015-11-02 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo “papildymo“(t. 4, b. l. 164), kuriais nustatyta, jog įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų, taip pat neturintis asmeninėje sąskaitoje pinigų, ne trumpiau kaip 3 mėnesius, suimtasis (nuteistasis) gali išsiskalbti vieną komplektą sezoninių viršutinių drabužių, bet ne dažniau kaip kartą per 2 mėnesius, o striukes – kartą per sezoną. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas (t. 4, b. l. 165-169), kuriuo pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais. Pagal nustatytą tvarką, neturintiems pinigų užtikrinamas nemokamas viršutinių rūbų skalbimas, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų, o paminėto įsakymo 17 punkte apibrėžta, kad viršutiniai rūbai (marškiniai, sportinės kelnės ir bliuzonas) nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbiami įstaigos skalbykloje kartą per mėnesį.

Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta Šiaulių tardymo izoliatoriuje rūbų skalbimo tvarka. Pastebėtina, jog pareiškėjas nurodo, kad apatinio trikotažo neplaudavo, administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje, tačiau šis argumentas paneigtas į bylą pateiktais apatinių rūbų skalbimą reguliuojančiais aktais. Pareiškėjas, nurodydamas aukščiau aptartus argumentus, akcentuoja, kad viršutinio, apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje, o tokių asmenų yra apie 30 procentų (apie 70 procentų neturi sąskaitoje pinigų). Taigi, pareiškėjas, nurodydamas minėtus argumentus, pasisako ne savo, o kitų asmenų vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiškėjas įgalinimų nepateikė; pareiškėjo nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio, abstraktūs, nekonkretūs, nedetalizuoti. Be to, pareiškėjas prieštarauja pats sau, nurodydamas, kad net ir tokiu atveju, kai galėdavo skalbtis, kildavo biurokratinės kliūtys. Pareiškėjo įvardintos biurokratinės kliūtys yra neįtikinamos ir perdėm dirbtinės. Pareiškėjo argumentas, kad kameroje nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, yra nepagrįstas ir atmestinas. Tualetinis popierius yra išduodamas ne kamerai, o konkrečiai asmenims, tualetinis popierius buvo išduodamas pagal nustatytas normas, tai patvirtina Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninė sąskaita Nr. 1783 (t. 4, b. l. 121-122, t. 5, b. l. 128-129), kur už išduotą patalynę, higienos priemones ir kt. pasirašė pats pareiškėjas, pretenzijų dėl kokybės nepareiškė, neprašė jų pakeisti. Pareiškėjas 2017-05-05 pateikė prašymą skirti higienos priemones, kurios jam priklauso, ir jas gavo (t. 2, b. l. 73-75). Iš atsakovo atsiliepimo matyti, kad nors jokie teisės aktai reikalavimo įrengti gyvenamosiose kamerose džiovyklių nenumato, tačiau skalbinius galima džiauti ant radiatorių, ant san. mazgo atitvarų, įrengtų kabliukų.

Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 ir 43 punktus ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Dėl naudojimosi dušu

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebūna šilto (karšto) vandens ir nebūna sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-195 (16.3.187.6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gegužės 30 d., t. 4, b. l. 173-175) konstatuota, kad operatyviosios kontrolės metu vandens matavimai dušų karšto vandens sistemoje neatlikti, nes dėl trasos remonto darbų gegužės 30 d. nuo 8:00 iki 21:00 val. karštas vanduo į ŠTI pastatų kompleksą, adresu Trakų g. 10, nebuvo tiekiamas.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-267 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 29 d., t. 4, b. l. 183–185) matyti, kad prausyklos patalpos švarios, dušinių dezinfekcijai naudojami autorizuoti biocidai.

Patikrinimo akte nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos -dezinfekcijos planas 2016-2017 m. m. (t. 4. b. l. 136-144) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. (t. 4, b. l. 145-147). Duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė paminėtus planus, pateikta nėra.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebūdavo nuvestas nusiprausti be eilės. Teismas atkreipia dėmesį, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.) 19.3 punktas numato, kad „kaliniai turi turėti greitą priėjimą prie sanitarinių įrenginių, kurie atitinka higienos ir privatumo reikalavimus“, 19.4 punkte numatyta, kad atitinkamais įrenginiais turi būti taip aprūpinta, jog kiekvienas kalintis asmuo galėtų pasinaudoti vonia ar dušu klimatui tinkamoje temperatūroje. Darytina išvada, jog šis aspektas akcentuojamas dėl naudojimosi sanitariniu įrenginiu, o ne dušais, todėl negalima daryti išvados, jog dėl to, kad dušais pareiškėjas negalėjo pasinaudoti dažniau, pareiškėjo galimybės palaikyti asmeninę švarą būtų sumažėjusios. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tokia situacija, kai nėra galimybės (pvz. po sporto pasinaudoti dušu) yra apgailestautina, bet ne tokia, kuri visiškai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higieną (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017). Juo labiau, kaip jau minėta, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, tačiau kiekvienoje gyvenamojoje kameroje yra kriauklė ir čiaupas, iš kurio bėga šaltas vanduo, o tai suteikia galimybę rūpintis higiena kiekvieną dieną. Be to, teisės aktuose numatyta teisė turėti elektrinį virdulį, todėl kalintys asmenys gali vandenį pasišildyti. Šiaulių tardymo izoliatoriaus duše bėga šiltas vanduo, kuris į Šiaulių tardymo izoliatorių tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų, tai patvirtina aukščiau paminėtas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. birželio 12 d. patikrinimo aktas Nr. PA.6-195 (16.3.187.6.12).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad Šiaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Juo labiau, kad pareiškėjas skunde nenurodė nieko konkretaus, nei kiek kartų, nei kada (bent apytikriai) jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše.

Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-145 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gegužės 11 d., t. 4, b. l. 170–171) konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamame kenkėjų kontrolės stebėjimų ir darbų atlikimo žurnale paskutinis įrašas 2017-05-19).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-267 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 29 d., t. 4, b. l. 183–185) matyti, kad ŠTI nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas atliekamas. Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įrašas apie atliktą planinį (pagrindinį) apsilankymą – 2017 m. rugpjūčio 10 d.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., t. 4, b. l. 189–191) konstatuota, kad ŠTI nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas atliekamas Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale“. Paskutinis įrašas apie atliktą planinį (pagrindinį) apsilankymą 2018 m. vasario 13 d. Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, registruotų nusiskundimų dėl blakių laikotarpiu nuo 2018-04-05 iki 2017-04-13 registruota nebuvo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (16.3.178. 6.12) (t. 4, b. l. 192–195, patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 13 d.) konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., t. 4, b. l. 196–200) konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas 2017 m. vasario 14 d.

Patikrinimo akte nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos -dezinfekcijos planas 2016-2017 m. m. (t. 4. b. l. 136-144) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. m. (t. 4, b. l. 145-147). Duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė paminėtus planus, pateikta nėra.

Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti, taip pat nėra įrodymų dėl neatliekamo ar netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo ar šiukšlių konteinerių prie kamerų langų įrengimo. Juo labiau, iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad šiukšlių konteineriai laikomi atskiroje teritorijoje nei režiminis korpusas. Šias teritorijas skiria didelis atstumas bei mūrinė tvora, o patys konteineriai yra hermetizuoti, sandarūs.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (t. 4, b. l. 151-155), kurioje nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocialinės skyriaus 2020 m. birželio 22 d. pažymos Nr. 61-1440 „Dėl J. S.“ (t. 5, b. l. 34) matyti, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais. Atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, įstaigoje veikia biblioteka, kurioje suimtieji savišvietai gali gauti grožinės ir teisinės literatūros (neturint bibliotekoje reikiamų teisės aktų, jie randami internete), į kameras esant galimybėms duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas, tačiau šiuo metu galimybių dėl lėšų trūkumo nėra, todėl Šiaulių tardymo izoliatorius bendradarbiavimo pagrindais gauna spaudą, kuri gali būti ir senesnės datos. Vykdoma Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūros renginiai. Šiaulių tardymo izoliatorius bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie vykdo meno terapijas, moko rankdarbių, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo tenisą, krepšinio aikštelę bei žaidimų kambarį pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Į krepšinio aikštelę suimtieji (nuteistieji) vedami tik esant tinkamoms oro sąlygoms. Šiaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą ir pareiškia norą juose dalyvauti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama rėžiminio korpuso koridoriuose ir kamerose. Taip pat pažymi, kad suimtieji gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku.

J. S. buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2017-01-07 iki 2018-07-01 buvo suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose.

Duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nurodyta programa, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose, nėra. Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamo užimtumo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pasimatymų su artimaisiais

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo suteikti ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-06-16 pažymos Nr. 60-16298 „Dėl J. S.“ (t. 4, b. l. 120) matyti, kad J. S. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017-01-01 iki 2018-07-01 trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai suteikti nebuvo, nes iš J. S. nuo 2017-01-01 iki 2018-07-01 prašymų sutekti trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus gauta nebuvo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo argumentas dėl trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (t. 4, b. l. 49-101) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė žalingus įpročius. Yra įrašas, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl sunkumo kairės krūtinės ląstos pusėje, reikalavo vežti į LAVL, tačiau nustatyta, kad indikacijų nėra. Taip pat skundėsi dėl dešinio šono skausmo, rėmens. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. birželio 22 d. pažymos Nr. 61-1440 (t. 4, b. l. 34) matyti, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais dėl kalinimo sąlygų kreipėsi. Teismas nevertina tų pareiškėjo skundų, kurie išeina už aktualaus skundo nagrinėjimo ribų laiko atžvilgiu (t. 5, b. l. 35-48, 56-66, 147-160, 171-181). Į kitus pareiškėjo skundus (t. 5, b. l. 49-55, pvz: pasivaikščiojimo kiemelių, t. 5, b. l. 67-112, dėl parduotuvės darbo (t. 5, b. l. 113-115, 123-125), dėl maitinimo (t. 5, b. l. 116-117, 130-136, 147), dėl tualetinio popieriaus ir tualetinio muilo (t. 5, b. l. 118, 128-129), dėl sauso davinio (t 5, b. l. 119), dėl gydymo paslaugų (t. 5, b. l. 161-166) yra Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakymai. Dėl vieno pareiškėjo skundo administracinė procedūra yra nutraukta ir skundas nenagrinėtas (t. 5, b. l. 167-170).

Pareiškėjas prie skundo pridėjo eilę įvairiais laikotarpiais savo rašytų skundų į įvairias institucijas bei gautus atsakymus. Teismas nevertina tų skundų, atsakymų į juos, kurie išeina už apibrėžtų skundo ribų (pvz: t. 1, b. l. 44-70, 85-100, 113, 117, 124-132, 147-150, 159-161, 174, 178-200, t. 2, b. l. 1-20, 23-29, 55-65, 68, 76-117, 119-128, 160-185, 189-195, t. 3, b. l. 3-28, 44-51, 85-93, 95, 102-124, 128-149, 161-167, 175-184) bei tų aplinkybių, kurių nenurodė savo skunde pats pareiškėjas, bet akcentavo posėdžio metu: dėl pareigūnų veiksmų, neregistruojant jo skundų įvairiais laikotarpiais, skundų sunaikinimo ( t. 1, b. l. 71-73, 76, 155-158, t. 2, b. l. 21-22, 30-32, t. 3, b. l. 33-40), dėl išvedimo į pasivaikščiojimo kiemelius grafiko keitimo ir pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo (skersinių) (t. 1, b. l. 74-75, 162-173, t. 3, b. l. 76-77, 80, t. 3, b. l. 190-196), dėl apiprekinimo parduotuvėje (aukšrų kainų ir dezopito grąžinimo) (t. 1, b. l. 77, t. 2, b. l. 32, 35-53, 153-155, 186-188, t. 3, b. l. 56-60, t. 3, b. l. 82, t. 3, b. l. 96, t. 3, b. l. 155, t. 3, b. l. 168-174) dėl valymo inventoriaus, išduodamos patalynės, tualetinio popieriaus ir muilo ( t. 1, b. l. 119-120, t. 2, b. l. 33-34, t. 2, b. l. 139-140, t. 2, b. l. 156, t. 3, b. l. 160), gydymo (t. 3, b. l. 163-167) ir kt.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog visas 67 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 67 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, taip pat nenustatytas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu. Vertinant kamerose Nr. 20, 5, 77, 32 nustatyto Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto, kameroje Nr. 32 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto, kamerose Nr. 77, 32, 46 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, t. y. nustačius tik higienos normos pažeidimą, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2020 m. vasario 19 d. n utartį administracinėje byloje Nr. A-1268-624/2020, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-624/2020 ir kt.). Tuo pačiu pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nenurodo, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kitos skųstos laikymo sąlygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, be to, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo ne ištisai (periodiškai nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. (2017 m. gegužės mėn. 7 dienas, 2017 m. birželio mėn. 12 d. , 2017 m. liepos mėn. 13 d., 2017 m. rugpjūčio mėn. 15 d., 2017 m. rugsėjo mėn. 4 d.) ir nuo 2018 m. gegužės 28 d iki 2018 m. birželio 28 d. (2018 m. gegužės mėn. 4 d., 2018 m. birželio mėn. 12 d.), todėl nurodyti higienos normų pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad J. S. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 28 d iki 2018 m. birželio 28 d. buvo pažeista.

Pareiškėjo J. S. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.