Kauno apygardos teismo nutartis

2014-01-28 · Civilinė byla Nr. 2A-199-273/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-09-26Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-28Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-28
Bylos Nr.
2A-199-273/2014
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-13577-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Izolda Nėnienė (pran.), Aušra Baubienė
Atsakovas
D. A.
Ieškovas
E. A.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-199-273/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13577-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; (S) 121.14; 121.18;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Izoldos Nėnienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-231-375/2013 pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui D. A., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2009-10-10 iki 2012-10-10 sumoje 12 600,00 Lt, priteisti ieškovei automobilį VW Golf valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti finansines prievoles pagal kredito sutartį su AB „Swedbank“ jos asmenine prievole, pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės tiesę į ¼ dalį žemės sklypo ir ¼ dalį gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Posėdžio metu ieškovė sutiko, kad santuoka nutrūko dėl jų abiejų kaltės.

Ieškovė nurodė, kad jau septyneri metai šalys gyvena atskirai. Ieškovė su dukra gyvena Kaune, nuomojasi butą. Jau yra prarastas dvasinis ryšys ir jausmai, šiuo metu jų santuoka yra formali, nes negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio ir negali tikėtis, kad santykiai pasikeis. Nutraukus santuoką prašo palikti A. pavardę. Atsakovas nuo 2005-05-01 prie dukters išlaikymo prisidėjo tik minimaliai ir tik po to, kai kreipėsi į teismą. Ne kartą prašė prisidėti prie dukters išlaikymo, nes jos poreikiai nuolat didėja, ji turi sveikatos problemų (stuburo pakrypimą, plokščiapėdystę, trumparegystę). Tam reikalingos papildomos išlaidos (mankštos, vandens procedūros ir kt.), tačiau atsakovas ir toliau netinkamai vykdo savo prievolę. Jis yra sveikas, darbingas, turi savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, todėl iš jo turėtų būti priteista po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojant po 350 Lt kas mėnesį už 3 metus, kas sudaro 12 600,00 Lt. Dukros išlaikymui, padedant tėvams, išleidžia nuo 1086 Lt iki 1453 Lt per mėnesį. Dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, kadangi tinkamai atlieka savo pareigas, rūpinasi dukters auklėjimu, sudaro sąlygas, tinkamas gyventi. Nekilnojamojo turto įgiję nebuvo. Atsakovas paveldėjo ¼ dalį žemės sklypo ir ¼ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė prašo pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe. Prievolė AB „Swedbank“ yra asmeninė ieškovės prievolė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

Nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovės E. A. ir atsakovo D. A., įregistruotą 2000-02-29 Kauno miesto CMB, įrašo Nr.30, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo paliko pavardes – A., A,.

Nustatė dukters G. A. gyvenamąją vietą su ieškove E. A..

Priteisė iš atsakovo D. A. išlaikymą dukters G. A. nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2012-10-11 po 500,00 Lt periodinių kasmėnesinių išmokų iki vaiko pilnametystės išlaikymą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę E. A.. Sprendimą išlaikymo dalyje nurodė vykdyti skubiai.

Priteisė iš atsakovo D. A. nepilnametei dukrai G. A. išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį 2009-10 10 – 2012-10-10 sumoje 12 600,00 Lt.

Ieškovei E. A. priteisė automobilį VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1992 m. laidos, vertė 1 Lt. Likusioje dalyje reikalavimus atmetė.

Priteisė iš atsakovo D. A. ieškovei E. A. 143,00 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo D. A. valstybei pašto išlaidas – 34,00 Lt ir 558,00 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta 2000-02-26 Kauno miesto CMB, įrašo Nr.30. Šalys santuokoje 2000-08-14 susilaukė dukters G. A. (b.l. 9, 10). Šalys santuokoje nėra įgijusios nekilnojamojo turto (b.l. 14). Ieškovės vardu yra registruotas automobilis VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu nėra registruotų jokių transporto priemonių ( b.l. 11, 12). Iš 2011-12-12 darbo užmokesčio pažymos matyti, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 2300 Lt per mėnesį (b.l. 13). Atsakovas yra paveldėjęs žemės ¼ dalį žemės sklypo ir ¼ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (b.l.15-19). Šalių dukra turi specialiųjų poreikių: jai diagnozuotas stuburo iškrypimas, plokščiapėdystė, turi regėjimo problemų (b.l. 24, 25, 29 -32). Atsakovas niekur nedirba ( b.l.45, 57).

Dėl santuokos nutraukimo.

Teismas atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus bei įvertinęs tai, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2005 m. balandžio mėnesio padarė išvadą, kad šiuo metu šalių santuoka yra formali, o dėl jos iširimo kalti abu sutuoktiniai, todėl šalių santuoką nutraukė pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių. Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo teismas ieškovei paliko santuokinę pavardę – A., atsakovui – A. pavardę. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalavo, todėl išlaikymo teismas nepriteisė.

Dėl turto ir prievolių padalijimo.

Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad šalys neturi dalintino nekilnojamojo turto, nes gyvendamos santuokoje jokio nekilnojamojo turto įsigiję nebuvo. Teismas nurodė, kad turto paveldėjimo pagrindu atsakovo vardu yra registruota ¼ dalis žemės sklypo ir ¼ dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Šis turtas atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir dėl to tarp šalių nekilo jokio ginčo, todėl reikalavimas pripažinti jį atsakovui asmeninės nuosavybės teise yra perteklinis, todėl netenkintinas. Šalys sutiko, kad santuokoje įgytas automobilis VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų priteistas ieškovei, todėl šį reikalavimą teismas tenkino. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė yra paėmusi iš AB „Swedbank“ 8000 Lt paskolą (b.l.27, 28). Kreditoriui apie santuokos nutraukimo bylą yra pranešta ( b.l.7). Jokių prieštaravimų iš trečiojo asmens nebuvo gauta, todėl teismas laikė, kad jis su ieškinio reikalavimais sutinka. Įvertinęs tai, jog paskola paimta 2012-09-27, šalims jau apie 7 metus gyvenant atskirai ir be atsakovo sutikimo , teismas tenkino ieškinio reikalavimą pripažinti prievolę pagal kredito sutartį Nr.09-034024-GV asmenine ieškovės prievole ( CK 3.109 str. 3 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko, todėl šalių dukters G. A. gyvenamąją vietą teismas nustatė su ieškove.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Teismas nustatė, kad šalių dukra G. A. yra paaugliško amžiaus. Tokio amžiaus sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, ji greitai išauga drabužius ir avalynę. Ieškovė, vykdydama savo pareigą dukrai, užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą ir drabužius, tenkina jos socialinius ir dvasinius poreikius. Vaikui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Šalių dukra turi ir specialiųjų poreikių: jai diagnozuotas stuburo pakrypimas, plokščiapėdystė, turi regėjimo problemų (b.l. 23, 24, 29-32). Mergaitė lanko choreografijos mokyklą (b.l.33). Vaikui gyvenant su ieškove jai tenka didesnė išlaikymo našta, nes tai susiję su kasdiene dukters priežiūra, rūpesčiu, kasdienėmis problemomis. Teismas nurodė, kad atsakovas jau 3 metai yra bedarbis ir yra oficialiai jokių pajamų negaunantis asmuo. Atsakovo teigimu, darbo birža per visą jo bedarbystės laikotarpį jam jokių pasiūlymų nepateikė, jis yra išlaikomas savo mamos, todėl sutinka mokėti dukters išlaikymui po 150,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Posėdžio metu sutiko su priteistina 300,00 Lt išlaikymo suma. Tačiau atsakovas yra visiškai sveikas, jaunas, darbingas vyras, baigęs Policijos akademiją t.y. turi visus reikiamus duomenis pagal amžių, sveikatą ir išsilavinimą susirasti gerai apmokamą darbą. Be dukters G. jis neturi daugiau jokių išlaikytinių. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų kokių jis pats ėmėsi priemonių, kad gautų darbą ir užsitikrintų pakankamas darbines pajamas, kurių dalis galėtų būti skirta ir dukters išlaikymui (CPK 178 str.). Posėdžio metu atsakovas pripažino, kad nežiūrint į tai, kad jis oficialiai niekur nedirba, tačiau turi pragyvenimo šaltinį, nes remontuoja automobilius (CPK 186 str.).Teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi visas galimybes teikti 500 Lt išlaikymą kas mėnesį savo dukrai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2005 m. gegužės mėnesio prie dukters išlaikymo prisideda minimaliai ir per pastaruosius 3 metus yra sumokėjęs tik 600,00 Lt, todėl yra susidaręs 12 600,00 Lt, skaičiuojant išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį. Atsakovas teigė, kad per pastaruosius 3 metus jis sumokėjo žymiai daugiau nei nurodo ieškovė, nes pinigus ieškovei pervesdavo per banką, duodavo ieškovei ir dukrai grynaisiais pinigais, mergaitė didžiąją savo atostogų dalį praleidžia pas jį ir atostogų metu jos išlaikymas buvo pilnai užtikrinamas. Jis pirko dukrai rašomąjį stalą, muzikinį centrą, dviratį, auksinę grandinėlę, paspirtuką ir kitus daiktus, vesdavo į kino teatrą, cirką, piceriją ir pan. Už ieškovės nurodomą laikotarpį 2009-10-10 – 2012-10- 10 byloje yra pateikti tik 3 banko mokėjimo nurodymai (201- 04-26, 2012-07-05 ir 2012-08-31) pagal kuriuos atitinkamai buvo pervestas išlaikymas 150, 200 ir 200 Lt. Atsakovas teigė, kad jis duodavo išlaikymą ieškovei arba dukrai grynaisiais pinigais, tačiau ieškovė šią aplinkybę kategoriškai neigia. Atsikirtimo į ieškinį argumentus atsakovas, neturėdamas kitų rašytinių įrodymų, grindė liudytojų parodymais, tačiau teismas vertino liudytojų L. A., L. S. ir V. A. parodymus kaip subjektyvius ir nepadėjusius nustatyti objektyvią tiesą byloje. Teismas nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių, jog išlaikymas buvo teikiamas grynaisiais pinigais perduodant juos vaikui, o jei atsakovas taip ir elgėsi, tai jis elgėsi neapdairiai ir neprotingai kasdienių vaiko poreikių tenkinimui skirtus pinigus atiduodamas nepilnamečiui vaikui. Atsakovas yra buvęs policijos pareigūnas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas ėmėsi visų reikalingų atsargumo priemonių užkirsti kelią nepagrįstoms pretenzijoms dėl išlaikymo teikimo, todėl nesant rašytinių įrodymų dėl išlaikymo teikimo, teismas sprendė, kad per ieškovės nurodytą laikotarpį atsakovas išlaikymo savo dukrai neteikė. Tai, kad atsakovas dovanojo tokias vertingas dovanas dukrai kaip auksinė grandinėlė, dviratis, muzikinis centras ar vedėsi į teatrą, cirką, piceriją ir pan. negali būti laikoma kasdienių vaiko poreikių tenkinimu. Tai vertintina atsakovo, kaip tėvo pastangos palaikyti su dukra artimus ir šiltus santykius, bet ne išlaikymo teikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas D. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai G. A. už laikotarpį 2009-10-10- 2012-10-10 sumoje 12600,00 Lt panaikinti, bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą šioje dalyje, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo iš tėvų priteisimą. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis žemės sklypo ir 1/4 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), santuokoje įgytas vienintelis turtas -automobilis VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteistas ieškovei, kito turto atsakovas nuosavybės teise nevaldo, piniginių santaupų atsakovas neturi, darbo birža per visą bedarbystės laikotarpį atsakovui jokių pasiūlymų nepateikė, atsakovas šiuo metu darbo neturi, gyvena iš atsitiktinių uždarbių, iš automobilių remonto. Todėl šios faktinės aplinkybės, kurios byloje nėra paneigtos jokiais kitais rašytiniais įrodymais, patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga, jis neturi reguliarių lėšų pragyvenimui, todėl priteistas išlaikymas neatitinka atsakovo turtinės padėtis, tokio dydžio išlaikymo atsakovas mokėti yra nepajėgus. Atsakovas posėdžio metu sutiko mokėti jo gaunamas pajamas atitinkantį išlaikymą - po 300,00 Lt į mėnesį, be to atsakovo nuomone, tokia išlaikymo suma yra pakankama tokio amžiaus vaikui, kokio yra šalių dukra, poreikių patenkinimui. Kasacinės instancijos teismas nėra suformulavęs įsakmaus imperatyvo, kad išlaikymas vaikui turi būti ne mažiau nei minimali mėnesinė alga, kiekvienu atveju apie išlaikymo dydį turi būti sprendžiama individualiai. Ieškovės argumentai, kad ji skiria vaiko išlaikymui nuo 1086 Lt iki 1453 Lt per mėnesį, šiuo atveju vertintinas kaip siekis, jog teismas priteistų kuo didesnį išlaikymą vaikui arba vaiko pratinimas prie prabangos dalykų, kurie pagal tokio amžiaus vaiko poreikius nėra būtini.

Dėl 12600,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo.

Atsakovas, pasitikėdamas ieškove ir tuo pačiu nenorėdamas aštrinti situacijos, tiek ieškovei, tiek dukrai susitikimų metu duodavo grynųjų pinigų, tačiau pakvitavimų apie pinigų perdavimą nepaimdavo, todėl negalėjo pinigų perdavimo aplinkybių pagrįsti rašytiniais įrodymais. Todėl šių aplinkybių pagrindimui, atsakovas byloje rėmėsi liudytojų parodymais, byloje buvo apklausta jo mama, bei brolis su drauge, kurie yra mergaitės krikšto tėvai, artimai bendrauja ir žino visas aplinkybes, susijusias su išlaikymo dukrai teikimu. Teismas šiuos parodymus atmetė įvardindamas juos subjektyviais, nurodant, kad liudytojai negalėjo matyti aplinkybių, susijusių su pinigų perdavimu, tačiau su tokia pozicija negalima sutikti, nes tokias aplinkybes būtent ir gali žinoti tik artimi žmonės, šeimos nariai, nes susitikimai su dukra, pinigų perdavimas, vyksta privačioje aplinkoje, todėl tą galėjo matyti ir patvirtinti tik šeimos nariai. Teismo motyvas, kad liudytojai yra subjektyvūs, yra visiškai nepagrįstas, nes jis paremtas prielaidomis, o ne įrodymais. Teismo pozicija atmetant vieningus liudytojų parodymus, yra subjektyvi ir nepagrįsta, nes liudytojų parodymai šiuo atveju buvo atmesti be aiškios motyvacijos, neargumentuotai, atimant iš atsakovo teisę įrodinėti savo atsiliepime nurodytas aplinkybes leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad visi liudytojai vieningai patvirtino tas pačias aplinkybes, jog atsakovo santykiai yra artimi, atsakovas pagal galimybes visada rėmė dukrą, duodamas piniginių lėšų, pirkdamas daiktus, vežiodamas pas stomatologus, kartu atostogaudamas, leisdamas bendrai savaitgalius, jų parodymuose prieštaravimų nėra, todėl teismas be teisėto pagrindo liudytojų parodymus atmetė. Bylos nagrinėjimo metu akivaizdžiai nustatyta, kad atsakovas nevengė bendravimo su dukra, dažnai ją pasiimdavo, pirkdavo tam tikrus daiktus, todėl teismas detaliai nesiaiškindamas šių aplinkybių ir priteisdamas visą ieškovės prašomą išlaikymą, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir šioje dalyje priėmė netinkamą sprendimą. Be to, šiuo atveju teismas turėjo įvertinti ir pačios ieškovės elgesį protingos ir atsakingos mamos aspektu - jos teigimu, visiškai negaunant išlaikymo daugiau nei 3 metus laiko, ieškovė niekur nesikreipė. Toks ieškovės elgesys leidžia daryti išvadą, kad išlaikymas dukrai buvo teikiamas, todėl ieškovė niekur dėl jo priteisimo ir nesikreipė, tačiau ši aplinkybė sprendime liko tinkamai neįvertinta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė E. A. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas yra fiziškai sveikas ir darbingas, tačiau niekada neieškojo oficialaus darbo. Gyvenant kartu ir po santykių nutraukimo, po atsakovo atleidimo iš policijos yra puikiai žinoma, kad jis remontuoja automobilius. Kiek visuotinai žinoma, tokios paslaugos gerai apmokamos, tačiau atsakovas tiesiog piktnaudžiauja įstatymo jam suteiktomis lengvatomis ir spragomis. Kad atsakovas atlieka šiuos darbus, jis pripažino ir teisme, todėl teismas tinkamai vertino ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus ir atsakovo pateiktus įrodymus bei liudytojų, išimtinai suinteresuotų bylos baigtimi, parodymus. Be to, atsakovas yra pakankamai išsilavinęs ir jam puikiai žinoma, kad jis turi dukrą tinkamai išlaikyti, pervedant pinigus į ieškovės sąskaitą ką ir darė tik keletą kartų. Kito jokio išlaikymo t.y. duodant dukrai pinigų į rankas, niekada nebuvo, todėl atsakovas privalo tinkamai įvykdyti prievolę. Be to, jau proceso eigoje su atsakovo atstovais buvo vedamos derybos dėl taikaus ginčo sprendimo, tačiau atsakovo netenkina jokios sąlygos, nors jos buvo pakankamai sąžiningos. Atsakovas tiesiog iš principo siekia visiškai nusišalinti nuo bet kokio dukters išlaikymo, tad nuo tokios prievolės jis negali būti atleistas. Be to, iš atsakovo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 350,00 Lt kas mėnesį už tris metus, skaičiuojant nuo 2009 m. spalio 10 d. kas sudarytų - 12 600,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuomojasi butą, viena augina sergančią dukrą ja rūpinasi ir suteikia jai pilnavertį gyvenimą, todėl 500,00 Lt suma, kurią prašo priteisti dukters išlaikymui nėra per didelė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su priteistu 500,00 Lt išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžiu ir 12 600,00 Lt išlaikymo įsiskolinimu.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Taip pat pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, t. y. būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta 2000- 02-26 Kauno miesto CMB, įrašo Nr.30. Šalys santuokoje 2000-08-14 susilaukė dukters G. A. (b.l. 9, 10). Šalys santuokoje nėra įgijusios nekilnojamojo turto (b.l. 14). Ieškovės vardu yra registruotas automobilis VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių ( b.l. 11, 12). Iš 2012-09-26 darbo užmokesčio pažymos matyti, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 2300,00 Lt per mėnesį (b.l. 13). Atsakovas yra paveldėjęs žemės ¼ dalį žemės sklypo ir ¼ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (b.l.15-19). Šalių dukra turi specialiųjų poreikių: jai diagnozuotas stuburo iškrypimas, plokščiapėdystė, turi regėjimo problemų (b.l. 23-24, 29 -32). Atsakovas niekur nedirba ( b.l.45, 57).

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis žemės sklypo ir 1/4 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), santuokoje įgytas vienintelis turtas -automobilis VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteistas ieškovei, kito turto atsakovas nuosavybės teise nevaldo, piniginių santaupų atsakovas neturi, darbo birža per visą bedarbystės laikotarpį atsakovui jokių pasiūlymų nepateikė, atsakovas šiuo metu darbo neturi, gyvena iš atsitiktinių uždarbių iš automobilių remonto. Priteistas išlaikymas neatitinka atsakovo turtinės padėtis, tokio dydžio išlaikymo atsakovas mokėti yra nepajėgus.

Pažymėtina, kad vaikui gyvenant su ieškove jai tenka didesnė išlaikymo našta, nes tai susiję su kasdiene dukters priežiūra, rūpesčiu, kasdienėmis problemomis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010). Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl turi galimybę gauti didesnes su darbo santykiais susijusias pajamas ir užtikrinti reikiamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Pažymėtina, kad nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Apeliacinio skundo argumentas, kad darbo birža per visą bedarbystės laikotarpį atsakovui jokių pasiūlymų nepateikė, atsakovas šiuo metu darbo neturi, gyvena iš atsitiktinių uždarbių, nesuteikia pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydį. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaiko turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ar pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Byloje nenustatyta, jog atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl ko negalėtų dirbti ir taip užtikrinti pilnavertį savo vaikų išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas jau 3 metai yra bedarbis ir yra oficialiai jokių pajamų negaunantis asmuo, tačiau atsakovas yra visiškai sveikas, jaunas, darbingas vyras, baigęs Policijos akademiją t.y. turi visus reikiamus duomenis pagal amžių, sveikatą ir išsilavinimą susirasti gerai apmokamą darbą. Be dukters G. jis neturi daugiau jokių išlaikytinių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teisme sprendime nurodytu argumentu, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų kokių atsakovas ėmėsi priemonių, kad gautų darbą ir užsitikrintų pakankamas darbines pajamas, kurių dalis galėtų būti skirta ir dukters išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad nežiūrint į tai, kad jis oficialiai niekur nedirba, tačiau turi pragyvenimo šaltinį, nes remontuoja automobilius ( b.l. 101). Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, kad atsakovas turi visas galimybes teikti 500,00 Lt išlaikymą kas mėnesį savo dukrai. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius tenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, todėl jai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą vaikams, suteikti gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog apeliantas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, neturėdamas kitų išlaikytinių, byloje neesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti didesnį išlaikymą savo augančiai dukteriai, kurios fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Taip pat atsakovas negali teisintis aplinkybe, kad jo pajamos yra labai mažos ir todėl negali teikti savo nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padidėjusius šalių dukters poreikius, šalių turtinę padėtį, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino šalių turtinę padėtį, tinkamai nustatė vaiko išlaikymui skirtiną išlaikymo dydį.

Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl 12 600,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pagal galimybes visada rėmė dukrą, duodamas piniginių lėšų, pirkdamas daiktus, vežiodamas pas stomatologus, kartu atostogaudamas, leisdamas bendrai savaitgalius, dukrai susitikimų metu duodavo grynųjų pinigų, tačiau pakvitavimų apie pinigų perdavimą nepaimdavo, todėl negalėjo pinigų perdavimo aplinkybių pagrįsti rašytiniais įrodymais. Atsakovas byloje rėmėsi liudytojų parodymais, byloje buvo apklausta jo mama, bei brolis su drauge, kurie yra mergaitės krikšto tėvai, artimai bendrauja ir žino visas aplinkybes, susijusias su išlaikymo dukrai teikimu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad už ieškovės nurodomą laikotarpį 2009-10-10 – 2012-10-10 byloje yra pateikti tik 3 banko mokėjimo nurodymai (2010-04- 26, 2012-07-05 ir 2012-08-31) pagal kuriuos atitinkamai buvo pervestas išlaikymas 150, 200 ir 200 Lt, atsakovas neturėdamas kitų rašytinių įrodymų, grindė liudytojų parodymais, tačiau teismas vertino liudytojų L. A., L. S. ir V. A. parodymus kaip subjektyvius ir nepadėjusius nustatyti objektyvią tiesą byloje. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad teismui kilo pagrįstų abejonių, kad išlaikymas buvo teikiamas grynaisiais pinigais perduodant juos vaikui, o jei atsakovas taip ir elgėsi, tai jis elgėsi neapdairiai ir neprotingai kasdienių vaiko poreikių tenkinimui skirtus pinigus atiduodamas nepilnamečiui vaikui. Teismas padarė išvadą, kad nesant rašytinių įrodymų apie atsakovo teiktą išlaikymą 2009-09-10 – 2012-10-10 laikotarpiu, ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki kreipimosi į teismą dienos yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai iš atsakovo priteisė ir 12 600,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė teismo posėdyje (b. l. 100) paaiškino, jog dukra turi specialių poreikių, per tris metus atsakovas gal davęs 600–800 Lt. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas darbingas, gali susirasti geriau apmokamą darbą, ieškovės prašoma priteisti suma įsiskolinimo suma, turi būti priteistina (b.l.105). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teikė išlaikymą dukrai, tačiau pakvitavimų apie pinigų perdavimą nepaimdavo, todėl negalėjo pinigų perdavimo aplinkybių pagrįsti rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, jog jis nepilnametei dukrai teikė išlaikymą, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo skola neviršija įstatyme nustatytos trejų metų ribos, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą. Tai, kad ieškovė nebandė prisiteisti išlaikymo iš apelianto anksčiau, neeliminuoja jos teisės reikalauti priteisti išlaikymo skolą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu konstatavo, kad apeliantas nepateikė įrodymų apie vaikui teiktą išlaikymą 2009-09-10 – 2012-10-10 laikotarpiu iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Apeliantas, ginčydamas šią pirmosios instancijos teismo išvadą, jokių naujų įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, teismui nepateikė. Dėl šios priežasties apelianto apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aušra BaubienėJolita CirulienėIzolda Nėnienė