- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- 1A-140-519/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28726-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus, Ilona Jakubėnienė
- Nuteistasis
- V. S.
- Advokatai
- Petras Simėnas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. gynėjo advokato Petro Simėno apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį areštu 30 (trisdešimt) parų;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį areštu 30 ( trisdešimt) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, areštą keičiant laisvės atėmimu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. S. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2023-07-31 19 val. iki 2023-08-01 11 val. 50 min.
Iš V. S. priteista 284, 35 Eur žalos atlyginimas Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1,7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta V. S. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos ar dienos, kai nuteistasis lygtinai paleidžiamas iš pataisos namų, iš V. S. konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , vertę atitinkanti pinigų suma – 1720 Eur.
Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinami J. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. S. nuteistas už tai, kad vartojo alkoholį (alkoholinius gėrimus) po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2023 m. liepos 31 d. apie 17 val. 30 min., važiuodamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį J. G., sukėlė eismo įvykį, kurio metu reguliuojamoje sankryžoje nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į sankryžoje stovėjusius automobilius „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juos apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos bei atvažiavęs į J. G. namus, esančius (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus (Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti), t. y. numatančius draudimą po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), 2023 m. liepos 31 d. apie 17 val. 35 min. vartojo alkoholį (alkoholinius gėrimus), t. y. vartojo alkoholį (alkoholinius gėrimus) po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas (po eismo įvykio alkotesteriu „(duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 19:31 val. nustatytas 2,42 promilių girtumas, antru tikrinimu 20:01 val. nustatytas 2,02 promilių girtumas).
2. Taip pat V. S. nuteistas už tai, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esant V. S. paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – draudimui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, 2023 m. liepos 31 d. apie 17 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Taip pat V. S. nuteistas už tai, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2023 m. rugpjūčio 1 d. 00 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato kieme, būdamas patalpintas tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su skiriamaisiais ženklais, sulaikymo patalpoje, nenustatytu būdu tyčia sugadino ten įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą 169,40 Eur vertės ir jungtis bei izoliacinę medžiagą bendros 12,10 Eur vertės, tai yra sugadino Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį nedidelės 181,50 Eur vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. S. gynėjas advokatas Petras Simėnas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 metų vasario 19 d. nuosprendį ir V. S. paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.
4.1. Gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas V. S. skyrė aiškiai per griežtą bausmę. Teigia, jog teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, t. y. į tai, kad V. S. kartu su D. S. augina dukrą M. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Taip pat nebuvo atsižvelgta, kad D. S. nustatytas juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija ((duomenys neskelbtini)), jog ji dėl šios ligos negali dirbti fizinio darbo.
4.2. Taip pat gynėjas skunde nurodo, kad V. S. įvertino savo netinkamą elgesį ir pasižada ateityje taip nebesielgti, po bausmės atlikimo nedelsiant įsidarbins, prisidės prie D. S. vaikų išlaikymo.
5. Teismo posėdyje nuteistasis V. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo V. S. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir 187 straipsnio 3 dalyje. Nagrinėjamu atveju gynėjas neginčija nuteistojo V. S. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės V. S. skyrimo klausimas.
Dėl bausmės
7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).
8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su gynėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas V. S. už nusikalstamas veikas paskyrė per griežtas bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam V. S. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.
10. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl V. S. paskirtų bausmių rūšių ir jų dydžių matyti, kad apylinkės teismas įvertino nuteistojo V. S. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir du baudžiamieji nusižengimai, jo asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis ne kartą teistas, nusikalstamas veikas padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, 2024 m. vasario 13 d. V. S. atžvilgiu priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (nuosprendis neįsiteisėjęs), kas rodo, jog jis savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, toliau daro nusikalstamas veikas, kurios yra dėsningas jo elgesio padarinys. Teismas nuteistojo V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau nustatė jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, o nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
11. Visumos minėtų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas V. S. skyrė pačias griežčiausias BK 281¹ straipsnio 1 dalies, 243 straipsnyje, 187 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas bausmės rūšis – areštą ir laisvės atėmimą. Teisėjų kolegija su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais visiškai sutinka ir pažymi, kad V. S. padaryti teisės pažeidimai akivaizdžiai nebuvo atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kai V. S. buvo suteikta galimybė pateisinti išreikštą pasitikėjimą ir jam suteikta galimybė probacijos laikotarpiu koreguoti savo elgesį bei pasitaisyti, jis padarė naujas nusikalstamas veikas ir tai akivaizdžiai parodo nuteistojo antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Ir nors nuteistojo gynėjo skunde nurodoma, kad V. S. savo elgesį vertina kritiškai, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistajam skyrus švelnesnes bausmes bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Be to, nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė ir ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės, nes jis vėl nusikalto.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai kas aptarta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo V. S. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 243 straipsnyje, 187 straipsnio 3 dalyje, paskyrus minėtų straipsnių sankcijose numatytas griežčiausias bausmių rūšis – areštą ir laisvės atėmimą, o jų dydžius nustačius didesnius nei minėtų straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam V. S. paskirtos bausmės nėra per griežtos, ar aiškiai neteisingos. Įvertinus anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tai, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, švelninti paskirtas bausmes, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistojo gynėjas, nėra jokio pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes teisingai subendrino apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, todėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, ir nėra per griežta.
13. Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti nuteistojo V. S. gynėjo apeliacinį skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. S. gynėjo advokato Petro Simėno apeliacinį skundą atmesti.