Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovams įmonės (duomenys neskelbtini) R. Š. ir advokato padėjėjui Remigijui Katinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Naujas fasadas“ ieškinį atsakovei 946-oji daugiabučio namo savininkų bendrijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB ,,Baltislanda“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

23. Nagrinėjant bylą vykusiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

24. Byloje nustatyta, kad ginčas tarp šalių kilo dėl to, jog, ieškovės teigimu, atsakovė neatsiskaito su ieškove pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Rangos darbų sutartį, pagal kurią šalys, t. y. UAB ,,Naujasis fasadas“ ir 946-oji DNSB, susitarė dėl gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos.

25. Pažymėtina, jog daugiabučio rekonstravimo darbai prasidėjo dar iki pasirašant Rangos darbų sutartį, t. y. 2007-07-09 tarp UAB „Baltislanda“, UAB „Estinos arka“ bei atsakovės buvo pasirašyta Jungtinės veiklos sutartis. Šios sutarties pagrindu UAB „Baltislanda“ ir UAB „Estinos arka“ įsipareigojo atlikti ginčo daugiabučio rekonstravimą, pastatyti kitą daugiabutį gyvenamąjį namą su požeminiu parkingu (Jungtinės veiklos sutarties 1.1 punktas); UAB ,,Estinos arka“ pradėjo daugiabučio rekonstrukcijos darbus, tačiau 2009-10-22 šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, Jungtinės veiklos sutarties dalyvėmis liko UAB ,,Baltislanda“ ir atsakovė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad už UAB ,,Estinos arka“ atliktų Daugiabučio rekonstrukcijos darbų dalį buvo atsiskaityta.

26. Pažymėtina ir tai, kad dėl to paties daugiabučio rekonstravimo 2009-04-23 su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra buvo sudaryta Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo pagal daugiabučių namų modernizavimo programą sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovė pateikė Agentūrai paraišką valstybės paramai gauti ir parama buvo suteikta, paramos suma sudarė 1 566 000 Lt (453 544,95 Eur). Gavus finansavimą tarp šalių 2009-09-16 buvo pasirašyta Rangos darbų sutartis. Atkreiptinas dėmesys, jog visų paminėtų sutarčių pasirašymo metu atsakovę atstovavo (duomenys neskelbtini) I. G., kuris pareigas ėjo nuo 2003 m. iki 2022 m.

28. Su tokiais atsakovės teiginiais sutikti nėra pagrindo. CK 1.124 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškinio senaties samprata – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal šią normą ieškinio senatį reikėtų suprasti kaip laikotarpį per kurį galima priverstinai , t. y. padedant valstybei, įgyvendinti savo teises. Būtų galima išskirti šias ieškinio senaties nustatymo priežastis: 1) būtina garantuoti civilinių santykių stabilumą ir aiškumą. Toks stabilumas ir aiškumas neegzistuotų, jeigu galimybė reikalauti gynybos nebūtų ribojama atitinkamais terminais; 2) faktinių bylos aplinkybių nustatymas taptų labai sunkiai įgyvendinamu reikalu, jeigu ieškinys būtų pareiškiamas praėjus ilgam laikotarpiui po pažeidimo; 3) ieškinio senaties egzistavimas skatina operatyviau ginti pažeistas teises ir kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą. Taigi ieškinio senatis nustatoma tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesais. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į pažeistos teisės gynybą. Tačiau pati subjektinė teisė pasibaigus ieškinio senačiai neišnyksta. Tuo ieškinio senatis skiriasi nuo naikinamojo termino – jam pasibaigus baigiasi ir pati subjektinė teisė (CK 1.117 str. 6 d.). CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato bendrąją taisyklę, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Savo ruožtu teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentą, kartu ir ieškinio senaties pradžią įstatymas sieja su subjektyviu kriterijumi – subjektinės teisės turėtojo suvokimo, kad o teisė yra pažeista. Tačiau įstatymas įvardija ir papildomą objektyvų kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

29. Nagrinėjamoje byloje atsakovė prašo teismo taikyti ieškinio senatį motyvuodama tuo, kad ieškovo galimai pažeistos teisės buvo 2009 m. ir remiantis CK 1.125 str. 1 d. nuo teisės pažeidimo yra praėję daugiau kaip 12 metų, todėl ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį. Ieškovė ginasi teigdama, kad atsakovė visą laikotarpį pripažino savo skolą ir tai patvirtina 2010 m. gruodžio 20 d., 2014 m, vasario 12 d., 2016 m. vasario 26 d. ir 2021 m. gruodžio 21 d. skolų suderinimo aktai Skolų suderinimo aktų apačioje yra nurodyta, kad ,,patvirtintą suderinimo akto vieną egzempliorių prašome grąžinti 10-ies dienų laikotarpyje. Negavę jūsų patvirtinimo įsiskolinimo likutį laikysime teisingu“. Pažymėtina, kad šis ieškovės minimas sakinys yra užrašytas tiktai 2016 m. vasario 26 d. skolų suderinimo akte, kuris yra atsakovės nepasirašytas. Iš visų ieškovės teismui pateiktų atsiskaitymo suderinimo aktų tiktai 2010 m. gruodžio 20 d. ir 2014 vasario 12 d. aktai yra atsakovės atstovo pasirašyti.

30. Pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį ieškinio senatis nutraukiama jeigu skolininkas (įpareigotas asmuo) atlieka veiksmus, liudijančius šį asmenį pripažįstant skolą (pareigą). Tokie veiksmai gali būti, pavyzdžiui, prašymas atidėti prievolės įvykdymo terminą, dalinis prievolės įvykdymas, palūkanų sumokėjimas, pasižadėjimas kreditoriui įvykdyti prievolę. Tokie pasižadėjimai ar pareiškimai nebūtinai turi būti pareikšti kreditoriui, jie gali būti pareikšti ir kitiems asmenimis, tačiau kreditorius turi šitai žinoti. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, 2014 vasario 12 d. skolų suderinimo aktas pasirašytas abiejų šalių, todėl remiantis CK 1.130 straipsnio 2 dalies nuostata laikytina, kad nuo šio momento ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas.

31. CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovė privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo atsikirtimus į ieškinį, tame tarpe ir tai, kad Skolų suderinimo aktus pasirašęs asmuo to nepadarė ar neturėjo įgaliojimų to padaryti. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės pozicija iš esmės viso bylos nagrinėjimo metu buvo grindžiama tuo, jog ji neturi ar jai tinkamai nėra perduoti tam tikri duomenys, pagrindžiantys ieškinio reikalavimus. Iš į bylą pateikti 2021 m. gruodžio 30 d. atsakovės rašto, adresuoto ieškovei, turinio matyti, jog buvęs atsakovės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) I. G. informavo atsakovę apie tai, jog atsakovės skola ieškovei sudaro 38 351,73 Eur, tačiau atsakovei nėra žinoma, kaip ta skola susidarė. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovė niekaip negalėjo įtakoti atsakovės apskaitos ir kitų dokumentų saugojimo, todėl teismas atsakovės argumentus, susijusius su atsakovės ribotomis galimybėmis naudotis savo pačios dokumentais, vertina kritiškai. Juo labiau, kad teismo posėdyje išklausytas liudytojas I. G. patvirtino, jog ieškovė atliko PVM sąskaitos faktūrose nurodytus darbus ir už tuos, dėl kurių buvo susitarta papildomai, atsakovė ieškovei liko skolinga, nes bendrija neturėjo pinigų, kad atsiskaityti su ieškove, dėl tos pačios priežasties buvo pasirašomi tarpusavio skolų suderinimo aktai.

32. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

33. Atsakovė savo argumentais siekia sukelti pagrįstų abejonių, jog neva už atliktus darbus galbūt buvo sumokėta pagal Jungtinės veiklos sutartį arba pagal Modernizavimo sutartį. Pažymėtina, kad Rangos darbų sutartis 2009 m. rugsėjo 16 d. buvo sudaryta būtent tarp šios bylos šalių, Pagal Modernizavimo sutartį mokėjo Agentūra tik už tuos darbus, kurie buvo numatyti Modernizavimo sutartyje, tačiau už papildomus darbus, kurių atsakovė pageidavo savo narių būstų būklės pagerinimui, turėjo atsiskaityti būtent atsakovė. Taip, tikėtina, jog Jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsakovės gautos lėšos būtų panaudotos atsiskaityti su ieškove, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nėra Jungtinės veiklos sutarties šalimi ir tarp UAB ,,Baltislanda“ bei atsakovės sudaryti susitarimai neįtakoja ieškovės teisių ir pareigų. Todėl darytina išvada, jog atsakovė turi pareigą sumokėti už ieškovės atliktus darbus. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Užsakovas privalo mokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (CK 6.687 straipsnio 1, 2 dalys). Užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys.

34. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl darbų atlikimo byloje nėra.

35. Kaip minėta, tarp šalių buvo sudaryta Rangos darbų sutartis dėl gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), išorės sienų šiltinimo, stogo rekonstravimo jį papildomai apšiltinant, langų ir balkonų durų keitimo butuose, laiptinių ir rūsio langų keitimo, balkonų stiklinimo, laiptinių durų keitimo, bendrojo naudojimo patalpų remonto. Tarp šalių buvo pasirašyta Rangos darbų sutartis 220 675,95 Eur (761 949,91 Lt) sumai. Ieškovė atliko darbų už 128 755,20 Eur (444 565,95 Lt). Atsakovė sumokėjo ieškovui 90 403,56 Eur (312 145,40 Lt) ir dar liko skolinga ieškovei 38 351,64 Eur. Ieškovė atliktus darbus perdavė, atsakovė juos faktiškai priėmė ir jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo ieškovei nepareiškė. Taigi, darbus, numatytus rangos sutartyje, ieškovė atliko ir perdavė juos atsakovei, todėl ieškovė įgijo teisę į apmokėjimą, o atsakovė pareigą atsiskaityti su ieškove.

36. Pasisakant dėl ieškinio reikalavimo, susijusio su palūkanų priteisimu, pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos yra reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose. Kompensuojamosios palūkanos bei jų dydžiai taip pat gali būti įtvirtinti specialiuosiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublik?s mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatyme. Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 38 351,64 Eur sumos už 5 metų laikotarpį yra pagrįstas ir teisėtas. Iš atsakovės ieškovei priteistina 11 505,49 Eur (5 metų X 0,06 proc. palūkanų x 38 351,64 Eur skolos) kompensuojamųjų palūkanų

37. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos už priteistą sumą skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa - kompensacinė ir skatinamoji; per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo - tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 2022 m. sausio 27 d. nuo sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkinamas visiškai, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

39. Ieškovė šioje byloje patyrė 973 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 2200 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, ieškovės atstovo paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, jiems rengti patirtas darbo laiko sąnaudas, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, teismas sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos 2200 Eur yra ne per didelės ir pagrįstos, todėl kartu su sumokėtu žyminiu mokesčiu priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Naujasis fasadas“ (juridinio asmens kodas 125561330) iš atsakovės 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (juridinio asmens kodas 2628754) 38 351,64 Eur (trisdešimt aštuonis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą 64 centus) skolos, 11 505,49 Eur (vienuolika tūkstančių penkis šimtus penkis eurus 49 centus) palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 49 857,13 Eur (keturiasdešimt devynių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 13 centų) sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos - 2022 m. sausio 27 d. - iki visiško skolos (49 857,13 Eur) sumokėjimo, 3 173Eur (tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.