Telšių apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. patikslintą ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmestinas..

12. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi ieškovė atsakovei neteikė jokių paslaugų, dėl ko nepagrįstai išrašė ir pateikė atsakovei ginčo sąskaitą faktūrą.

13. Teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. <..> Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas <...> yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

14. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.

15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tiek dėl paslaugų teikimo fakto, tiek dėl šių paslaugų gavėjo, t. y. paslaugų sutarties šalies.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (pardavėja) E. D. 2024 m. rugsėjo 2 d. išrašė sąskaitą-faktūra Serija ED Nr. 01, Verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei (pirkėjui) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas – „Kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veikla nuo rugpjūčio 29 d. iki rugsėjo 2 d.“, paslaugų kaina su PVM 3 800,00 Eur, nurodytas apmokėjimo terminas per 3 d. Ieškovė nurodė, kad šią PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui pateikė atsakovei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ko iš esmės neginčijo ir atsakovės atstovas atsiliepime bei teismo posėdžio metu.

17. Pažymėtina, jog sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tokių veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus iš kurių ir ieškovės pateiktą sąskaitą-faktūrą, susirašinėjimus su trečiojo asmens atstovu, kitais asmenimis, spręstina, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina ieškovės ieškinyje nurodomo ieškovės E. D. paslaugų teikimo būtent atsakovei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovė E. D. ir atsakovė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ susitarė ar iš viso tarėsi dėl tarpusavio teisinių santykių, nenustatyta, kad šalys būtu tarusios dėl ieškovės sąskaitoje nurodytų ar kitų (renginių organizavimo) paslaugų teikimo atsakovei, priešingai, šalys iš esmės neginčijo, kad faktiškai tokie ieškovės susitarimai dėl tarpusavio susitarimų, teisinių santykių siejo ieškovę ir trečiojo asmens vardu veikiantį G. K., t. y. manytina trečiąjį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vien trečiojo asmens ir atsakovės išoriniai santykiai su paslaugų užsakovais, ar šių asmenų tarpusavio bendradarbiavimas susikertančiose įmonių veiklose nepatvirtina, kad ir ieškovės reikalavimai turėtų būti kildinami analogiškai nežiūrint į tikruosius šalių ketinimus ir nukreiptą šalių valią. Šiame kontekste reikšmingi ne tik ieškovės nurodyti formalūs ieškinyje reiškiamo reikalavimo pagrindai (atsakovei išrašyta sąskaita-faktūra už ieškovei suteiktas paslaugas), tačiau tikrieji šalių ketinimai ir tikroji šalių valia siekiant sukurti tam tikrus tarpusavio santykius bei atitinkamai teisines pasekmes.

19. CK 6.193 straipsnyje nurodoma, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

20. Taigi, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio ar jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 85 punktas).

21. Pirma, siekiant nustatyti konkrečias pateiktoje sąskaitoje-faktūroje nurodytas laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d. iki 2024 m. rugsėjo 2 d. ieškovės teiktas paslaugas, jų įkainojimą ieškovė detalesnių skaičiavimų neteikė ir bylos nagrinėjimo metu (iki 2025 m. liepos 17 d.) laikėsi pozicijos, kad ieškovė pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą teikė atsakovei renginių organizavimo paslaugas sąskaitoje nurodytu laikotarpiu (2024 m. rugpjūčio 29 d. – 2025 m. rugsėjo 2 d.), vis dėl to 2025 m. liepos 17 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės nurodomą atsakovės įsiskolinimo sumą sudaro buvusio ieškovės darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ likęs įsiskolinimas už ankstesnį darbo laiką bei galimai dalis įsiskolinimo už jos 2024 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje – rugsėjo mėn. pradžioje atliktus darbus-teiktas paslaugas atsakovei (teismo posėdžio metu skirtingai nurodomos aplinkybės ar nurodomas įsiskolinimas apima 2024 m. teiktas paslaugas ar ne, ieškinyje nedetalizuojant). Taigi ir pati ieškovė patvirtino, kad nors sąskaita-faktūra išrašyta už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d. iki rugsėjo 2 d., tačiau prašomas įsiskolinimas kildinamas iš aptartų ieškovės ir trečiojo asmens tarpusavio santykių, o kita dalis galimai už jos atsakovei suteiktas renginių organizavimo paslaugas (t. y. sąskaita išrašyta ne už pačioje sąskaitoje faktūroje nurodytas ieškovės suteiktas kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veiklos paslaugas). Ir, vėl gi, kokia sumos dalis skaičiuojama kaip ieškovės nurodomas įsiskolinimas už ankstesnį darbo/renginių organizavimo laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kuri dalis skaičiuojama kaip skola už ieškovės teiktas paslaugas atsakovei, ieškovė nedetalizavo, nurodydama, kad bendra suma nurodyta suderinta su G. K. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi).

22. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino aplinkybes, kad ieškovės pateikta skaičiavimo lentelė (kuria ieškovė rėmėsi grįsdama įsiskolinimą) yra jo (trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“) su ieškove derinta lentelė, šalims tariantis dėl galimų premijų išmokėjimo ieškovei už jos ankstesnio darbo laikotarpį darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Trečiojo asmens paaiškinimais, šią sumą, už atsakovės 2023 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdirbtą laikotarpį, kaip premiją būtų išmokėjęs ieškovei tuo atveju, jeigu ji 2024 m. būtų sutikusi grįžti dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

26. Ieškovės pateikti susirašinėjimai mobiliojoje programėlėje WhatsApp su G. P., kuriuose ieškovė informavo „Laba diena, rugsejo 20 diena 22-24 asmenys nori blindos edukacijos su spirito degustacija, pasto sales nuomos 2 valandoms (..)“, taip pat susirašinėjimas su K. (K. I.), ieškovei 2024 m. rugpjūčio 27 d. rašant „Labas rytas, dailininkas klausė ar ant plakato reikia kokio teksto ar užtenka parašyti (duomenys neskelbtini); ieškovės žinutės L. rugpjūčio 29 d. „Laba diena, rugsejo 6 diena 8 asmenys nori kostiumu nuomos. Ar galima rezervuoti? Valanda patikslinsiu“ tikėtinai pagrindžia ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jos atliktų veiksmų nukreiptų į renginių organizavimą (duomenys neskelbtini), atlikimą. Tačiau šiame kontekste, visų pirma paminėtina, kad kaip aptarta, iš pateikto ieškinio nėra galimybės nustatyti, kaip skaičiuojamas įsiskolinimais ir kokia ieškovės prašomo priteisti įsiskolinimo dalis kildinama iš aptartų ieškovės ir trečiojo asmens teisinių santykių, o kuri įsiskolinimo dalis skaičiuojama, už ieškovės teiktas paslaugas/atliktas funkcijas laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2024 m. rugsėjo 4 d.

28. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).

29. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

30. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

31. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą).

32. Nagrinėjamu atveju įvertinus aptartus kartu su ieškiniu pateiktu įrodymus, pačios ieškovės teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, taip pat ir atsakovės atstovo, trečiojo asmens atstovo bei liudytojų byloje apklaustų asmenų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovė ieškinyje reiškiamą reikalavimą kildina iš jos ir trečiojo asmens „UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisinių santykių ir būtent šių asmenų tarpusavio susitarimų. Byloje nepakanka įrodymų ieškovės nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, kad ieškovę ir atsakovę siejo paslaugų sutarties teisiniai santykiai, taip pat iš pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad ieškovę ir atsakovę sieja tarpusavio teisės ir pareigos, trečiojo asmens atstovui G. K. veikiant atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Tokių aplinkybių, t. y. egzistavus ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiams susijusiems su paslaugų teikimo atsakovės naudai, nepatvirtina nei byloje pateikti rašytiniai įrodymai, nei ieškovės kviestų liudytojų paaiškinimai. Priešingai bylos duomenimis ieškovės reikalavimas faktiškai kildinamas iš ieškovės ir trečiojo asmens buvusių tarpusavio santykių, sutartinių/ iki sutartinių darbo santykių, ir/ar galimai bendradarbiavimo pagal verslo liudijimą, o ne iš ieškinyje nurodytų paslaugų teikimo susitarimo su atsakove pagrindu.

33. Nors nepaneigtinos ieškovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakove VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė iš esmės panašias funkcijas (duomenys neskelbtini), kuriame organizuodavo renginius 2022-2023 m. laikotarpiu, iš kurių dalį renginių organizuojant ir abiem įmonėms, tarpusavyje pasiskirstant funkcijoms. Tačiau iš pateiktų duomenų negalima vienareikšmiškai teigti, kad įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojant renginius, sąskaitos už šį renginį dėl kokių nors priežasčių kiekvienu atveju būtų išrašomos kitai įmonei – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ir tokios sąskaitos būtų išrašomos nepriklausomai nuo šių sąskaitų pobūdžio, faktinio renginio organizatoriaus ar pan. Be to, ieškovės reikalavimo dalis už teiktas paslaugas yra reiškiama už laikotarpį 2024 m. rugpjūčio 29 d. – 2024 m. rugsėjo 2 d. Atsakovės, taip pat liudytojos R. G. paaiškinimais VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2024 m. renginių nebeorganizuodavo, ko neneigė ieškovė. Atsakovei nesant renginių organizatoriumi aptartu laikotarpiu, negalima daryti išvados, kad ieškovė galėjo faktiškai teikti renginių organizavimo paslaugas šiuo laikotarpiu būtent atsakovei. Esant aptartam, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad sąskaitoje-faktūroje nurodytu laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d. iki 2024 m. rugsėjo 2 d. teikė sąskaitoje nurodytas paslaugas būtent atsakovei, taip pat neįrodė, kad ieškovės kildinamas įsiskolinimas kyla iš ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykių.

34. Taip pasisakytina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyti neatitikimai, prieštaravimai tarp liudytojų, o ir pačių šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, tačiau įvertintina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį, o rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai, nes rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti ar suprasti tam tikras aplinkybes, jas visas detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Dėl ko tiek liudytojų, tiek ir pačių bylos šalių paaiškinimai vertintini byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste, atsižvelgiant ir į jų prieštaravimus neatitikimus, tarpusavyje. Atsižvelgtina, kad liudytojų parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų paaiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015)..

35. Pagal CK 45 straipsnio 1 dalies normą nagrinėjančiam bylą teismui suteikta teisė, nustačius, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti, ar ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, nenutraukiant bylos vienos iš šalių motyvuotu prašymu pakeisti pradinį ieškovą ar atsakovą tinkamu ieškovu ar atsakovu. Tačiau sprendimo teisė dėl tinkamo ieškovo ar tinkamo atsakovo įtraukimo byloje priklauso išimtinai ieškovui (CPK 45 straipsnio 3 dalis.

36. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas 2025 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje teikdama paaiškinimus teismui nurodė, kad ieškovės ir jo vadovaujamos įmonės jokie teisiniai santykiai nesiejo ir ieškinys klaidingai reiškiamas atsakovei. Nepaisant atsakovės pozicijos ieškovė ieškinį palaikė ir įrodinėjo, kad pareiga apmokėti ieškovės surašytą ir pateiktą apmokėjimui sąskaitą-faktūrą kyla būtent atsakovei. Tenkinus ieškovės atstovės prašymą 2025 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu išklausyti liudytojo G. K. (trečiojo asmens „UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius) paaiškinimai, kuriuose iš esmės neginčijo jo valdomą įmonę ir ieškovę siejusius ankstesnius darbo santykius, o taip pat neneigė ir vėliau buvusius susitarimus/derybas dėl darbo sąlygų, po kurių ieškovei buvo pasiūlyta dėl asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukimo į bylos nagrinėjimą, tačiau ieškovės atstovė nurodė, kad jų pozicija nesikeičia, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo iniciatyva įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. nagrinėjamu atveju ieškovę byloje atstovavo profesionalus teisininkas – advokatė, dėl ko pareziumuotina, kad ieškovei jos teisės civiliniame procese yra žinomos.

37. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė viso bylos nagrinėjimo teisme metu reikalavimą kildino iš ieškovės ir atsakovės sudarytos paskolos teisinių santykių, pagal ieškovės atsakovei išrašytą ir pateiktą apmokėjimui sąskaitą-faktūrą ir šiuo pagrindu reiškė ieškinį teisme, taip suformuodama ieškinio dalyką ir tik 2025 m. liepos 17 d. bylos nagrinėjimo metu teikdama paaiškinimą, nurodė faktines aplinkybes apie kitą nei ieškinyje nurodomą ieškinyje reiškiamo reikalavimo kilmę. Nepaisant to, taip pat nepaisant atsakovės nurodytoms aplinkybėms dėl jų (ieškovės ir atsakovės) tarpusavio santykių, taip pat ir nepaisant trečiojo asmens paaiškinimų minėtu klausimu, ieškovė ieškiniu siekė įrodyti, kad būtent atsakovei kyla pareiga apmokėti ieškovės išrašytą ir pateiktą apmokėjimui sąskaitą faktūra, ir tai nagrinėjamu atveju tai sudarė vieną iš ieškinio įrodinėjimo dalykų, dėl ko bylos nagrinėjimo teisme metu, neišnagrinėjus bylos iš esmės, ir nesuteikiant galimybės ieškovei įrodyti aplinkybių kurias teigia ir kuriomis remiasi, nebuvo pagrindo teigti, kad ieškovės reiškiamas ieškinys akivaizdžiai reiškiamas ne tam atsakovui, juolab, kad ir kaip minėta ieškinys reiškiamas reikalavimą kildinant iš paskolos teisinių santykių ieškovės išrašytos sąskaitos-faktūros pagrindu ir tik 2025 m. liepos 17 d. posėdžio metu nurodant kitokias faktines aplinkybes nei iki tol. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareikšdama atsakovei reikalavimą dėl įpareigojimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus kildinamus iš paskolos teisinių santykių išrašytos sąskaitos-faktūros pagrindu, suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką ir nustatė teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (CPK 13 straipsnis).

38. Teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020, 21 punktas). Be to, nors teismas turi teisę būti aktyvus tam tikrose bylose, tačiau tai nereiškia, kad teismas turi teisę ir pareiga savo iniciatyva keisti ieškinio pagrindą ar ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus, teismas neturi įgaliojimų nurodinėti asmeniui, kam ir kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad procesinis dokumentas, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas, priešingu atveju nebūtų užtikrinamas rungimosi principo, teismo nepriklausomumo, nešališkumo principų įgyvendinimas procese.

39. Apibendrinęs pirmiau išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad būtent atsakovei kilo pareiga apmokėti ieškovės atsakovei pateiktą sąskaitą-faktūrą už suteiktas paslaugas, iš esmės neįrodė, kad ieškovę ir atsakovę tarpusavyje siejo paslaugų teisiniai santykiai ir atsakovei šiuo pagrindu kiltų pareigą atlyginti ieškovei už ieškovės suteiktas paslaugas atsakovei dėl to ieškovės ieškinys atsakovei atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

41. Bylos rezultatas yra palankus atsakovei. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų patyrusi kokių nors bylinėjimosi išlaidų, todėl šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovei nepriteistinos (CPK 88, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.