- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2S-770-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00010-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Pareiškėjas
- S.M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S.M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S.M. pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys: antstolė V.M., A.P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S.M. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės V.M. 2020 m. gruodžio 22 d. patvarkymą Nr. S-20-15-22047, kuriuo antstolė priėmė vykdyti dokumentą Nr. e2-42321-294/2020, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundo reikalavimų įvykdymui užtikrinti pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0015/20/01602 vykdymo veiksmus, iki kol bus išnagrinėtas skundas.
2. Pareiškėjo teigimu, 2020 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e2-42321-294/2020 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjo atžvilgiu, kuri priimta vykdyti antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0015/20/01602, yra neteisėta, nepagrįsta ir neįsiteisėjusi, todėl nėra teisėto pagrindo pareiškėjui jos vykdyti.
3. Pareiškėjo manymu, antstolės reikalavimas nedelsiant įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį, yra iš esmės neteisėtas bei nepagrįstas, todėl skundžiami antstolės vykdymo veiksmai yra laikomi neteisėtais bei nepagrįstais. Jo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neteisėtos ir nepagrįstos.
4. Atsižvelgiant į tai, kad antstolės veiksmai yra vykdomi nepagrįstos bei neteisėtos nutarties pagrindu, vykdymo veiksmai negali būti vykdomi iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties ir šis skundas, nes, pareiškėjo nuomone, antstolės reikalavimas yra nepagrįsti bei neteisėti.
5. Visus šiuos argumentus bei duomenis prieš priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolė privalėjo įvertinti, kadangi jų pagrindu egzistuoja akivaizdžios ir objektyvios kliūtys priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Tokiu būdu yra konstatuojama ir antstolės veiksmų neteisėtumas ir pagrindas panaikinti patvarkymą, kuriuo pagrindu buvo priimtas vykdyti A. P. pateiktas vykdomasis dokumentas.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjo teigimu, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasidaryti neįmanomas arba labai pasunkėti, kadangi pareiškėjui gali būti taikoma atsakomybė už antstolės reikalavimų nevykdymą, o jeigu pareiškėjas įvykdys antstolės reikalavimus, jam galimai palankaus teismo sprendimo nebebus galima įvykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi nutarė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
8. Teismas nurodė, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdytina nuo jos priėmimo, todėl, preliminariai vertinant ir nepasisakant iš esmės, antstolė galėjo pradėti vykdyti ginčo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pačios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties teisėtumas ir/ar pagrįstumas yra sprendžiamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacine tvarka, o ne sprendžiant antstolio veiksmų teisėtumo ir/ar pagrįstumo klausimus.
9. Teismas vertino, kad vykdymo veiksmų stabdymas, nors ir yra galimas ir leistinas kaip toks pagal įstatymus, tačiau šiuo konkrečiu atveju jis reikštų ne ką kitą, kaip jau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių paneigimą (tai yra, būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinųjų apsaugos priemonių), todėl savo turiniu nebūtų teisingas. Tokia praktika sudarytų prielaidas iš esmės paneigti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nelaukiant, kol jų pritaikymo pagrįstumas bus patikrintas aukštesnės instancijos teismo, o tai neatitiktų paties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir įstatymų leidėjo įtvirtinto jų vykdymo skubumą.
10. Teismas sprendė kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kodėl jo nurodomų neigiamų padarinių (peržiūrų skaičiaus anuliavimasis) atsiradimo padėtų išvengti būtent tik vykdymo veiksmų sustabdymas, o ne vienų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas kitomis. Kita vertus, nurodė, jog yra akivaizdu, kad sustabdžius vykdymo veiksmus, kitos šalies interesai būtų pažeisti, nes nebūtų vykdomos jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi teismas įpareigojo pareiškėją pašalinti iš video įrašų, patalpintų pareiškėjo YouTube ir Patreon platformose, tam tikrus teiginius teisminio ginčo laikotarpiu. Teismas neįpareigojo pareiškėjo sunaikinti visų video įrašų ar jų dalių negrįžtamai, todėl pareiškėjo teiginiai, jog sunaikintų vaizdo įrašų nebus galima atkurti, buvo atmesti kaip nepagrįsti. Be to, deklaratyvaus teiginio, jog nebus galima atkurti peržiūrų skaičiaus, pareiškėjas neįrodinėjo ir nepagrindė šio teiginio, todėl teiginį atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis).
12. Teismas, įvertinęs, jog pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie akivaizdžiai (vertinant skundą preliminariai) pagrįstų antstolio veiksmų (o ne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties) neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą, sprendė, jog nėra būtinųjų sąlygų pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, net atsiribojant nuo to, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių savo esme yra ydingas. Dėl šių priežasčių pareiškėjo prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį ir priimti naują nutartį - pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė norminių teisės aktų reikalavimus ir nukrypo nuo nacionalinių teismų formuojamos praktikos, kadangi esant akivaizdžioms sąlygoms ir būtinybei, buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas tik deklaratyviais pasvarstymais, o ne objektyviu byloje esančių duomenų ir įrodymų išnagrinėjimu bei vertinimu.
13.2. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas iš esmės sukelia neproporcingą žalą pareiškėjui ir šalių teisių nelygiateisiškumą. Akivaizdu, kad tai yra neproporcinga priemonė ir laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomas, kad būtų išsaugotas šalių teisių lygiateisiškumas bei nesuteikta suinteresuotam asmeniui A. P. dominuojanti padėtis dar net nepradėjus nagrinėti jo pateikto ieškinio. Šių argumentų pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina, kartu pritaikant laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
14. Suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
15. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
16. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, kai skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, kuris išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 str. 8 d.).
17. CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
18. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones (išieškojimo vykdymo procese sustabdymą pagal CPK 145 str. 1 d. 10 p.) ir nukeliant neapibrėžtam laikui vykdomojo dokumento įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pagrindinių civilinio proceso tikslų bei principų (CPK 2 str.) (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-105-340/2011).
19. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, teismų praktikoje pasisakyta, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016).
20. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, taip pat tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
21. Remiantis išdėstytu, tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tokiu atveju, kai teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio (skundo) argumentus, padaro išvadą, kad ieškinys (skundas) yra preliminariai pagrįstas ir byloje galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas, taigi, teismas turi teisę ir pareigą preliminariai įvertinti ieškinio (skundo) pagrįstumą.
22. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016, 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018, 2019 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019).
23. Taip pat išaiškinta, kad skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo procese, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas, kuriuo skundas atmestas, nėra įsiteisėjęs, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, skundo dėl antstolio veiksmų atmetimas sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėjo skundas yra prima facie nepagrįstas (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1639-619/2020).
24. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad pareiškėjo skundas (kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones) buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4940-599/2021. Nurodyta nutartimi teismas konstatavo, kad antstolė V.M. nepažeidė CPK nuostatų ir tinkamai bei laiku atliko visus vykdymo veiksmus, priskirtinus antstolės kompetencijos ribose; sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl antstolės patvarkymo neteisėtumo yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti. Nurodyta nutartimi teismas nutarė pareiškėjo skundą atmesti.
25. Remiantis aptarta teismų praktika, nurodytos faktinės aplinkybės apie pareiškėjo skundo atmetimą civilinėje byloje Nr. e2YT-4940-599/2021, sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo skundas yra prima facie nepagrįstas. Tokią išvadą leidžia daryti ir kitos toliau nurodomos faktinės aplinkybės.
26. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas antstolės veiksmų neteisėtumą grindė išimtinai tuo, kad, jo manymu, antstolė nepagrįstai atlieka vykdymo veiksmus, nes vykdymo veiksmų pagrindu esanti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-42321-294/2020 yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl nevykdytina. Pareiškėjas skundu, kurio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reiškė reikalavimą panaikinti antstolės 2020 m. gruodžio 22 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-15-22047. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-4521-1064/2021 pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui, pateikė būtent skundą, kuriuo skundžiami ne bet kokie kiti antstolės veiksmai, tačiau tik antstolės 2020 m. gruodžio 22 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-15-22047, prie prašymo pridėjo būtent šį patvarkymą, taigi, pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas šios bylos kontekste vertino ir vertina tik aptarto pareiškėjo skundo prima facie pagrįstumą.
27. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-550-431/2021 apeliacine tvarka išnagrinėjęs S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-42321-294/2020, nutarė minėtą nutartį pakeisti, netenkinti ieškovo A. P. prašymo dalies dėl įrašų, kuriuose yra teiginiai apie ieškovą, pašalinimo, tenkinti prašymo dalį, kuria prašoma uždrausti S. M. iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos iš naujo kituose įrašuose (įskaitant vaizdo, garso ir kitus) viešai skelbti teiginius apie ieškovą. Taigi, Vilniaus apygardos teismas nekonstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties neteisėtumo ir jos nepanaikino, nutartis neprarado vykdytinumo savybės.
28. Aukščiau nurodytos nustatytos faktines aplinkybes, t. y. kad išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-42321-294/2020 apeliacine tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis nebuvo panaikinta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomai patvirtina išvadą, jog pareiškėjo skundas, kuriuo skundžiami antstolės veiksmai, nurodant, kad ji priėmė vykdymui neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, yra prima facie nepagrįstas.
29. Pažymėtina, ir tai, kad pareiškėjas skunde, kurio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie prima facie pagrįstų būtent antstolės veiksmų, o ne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą.
30. Nustačius, kad pareiškėjo skundas, kurio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra prima facie nepagrįstas, nėra pagrindo spręsti dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir vertinti su šia sąlyga susijusių pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų.
31. Papildomai pažymėtina, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo procese nesudaro sąlygų šalių nelygiateisiškumui. Šalių lygiateisiškumą procese užtikrina rungimosi principo taikymas, kuris suteikia teisę abiem šalims naudotis joms procese suteiktomis teisėmis, tačiau šis principas nereiškia situacijos, kad abiejų šalių veiksmai (pvz. prašymų teikimas teismui) turi sukelti tokias pat teisines pasekmes (pvz. prašymų patenkinimą), nepriklausomai nuo to, ar tokie šalių veiksmai procese yra teisiškai pagrįsti.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra įprasto civilinės bylos nagrinėjimo proceso išimtis, kuri taikoma tik tokiu atveju, kai egzistuoja būtinosios sąlygos jai taikyti. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra priemonė šalių lygiateisiškumui procese (šiuo atveju, suinteresuoti asmenys netgi prašė taikyti laikinąsias priemones skirtinguose bylų nagrinėjimo procesuose) užtikrinti. Vien tai, kad vienos iš ginčo šalių atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nėra savarankiškas pagrindas vėliau tame pačiame ar kitame procese taikyti laikinąsias apsaugos priemones tos šalies atžvilgu, kurios prašymas dėl jų taikymo buvo teismo patenkintas.
33. Laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos besąlygiškai kiekvienu atveju. Kaip minėta, siekiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti nustatytos būtinosios sąlygos: ieškinys/skundas/pareiškimas turi būti prima facie pagrįstas bei turi egzistuoti grėsmė, kad tokių priemonių nepritaikius šaliai galimai palankaus teismo sprendimas iš esmės pasunkės. Taigi, tik esant šioms būtinosioms sąlygoms (lot. conditio sine qua non), egzistuoja teisinis pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šių aplinkybių nesant, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti tenkinamas. Nurodytų motyvų pagrindu atmestinas pareiškėjo teiginys, jog kitoje civilinėje byloje tenkinus ieškovo A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atitinkamai turėjo būti patenkintas ir pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teiktas šioje civilinėje byloje, tokiu būdu užtikrinant šalių lygiateisiškumą.
34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti.
35. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.