Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Eligijaus Gladučio rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo P. R. gynėjo advokato Viliaus Nikitino kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 15 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 15 d. nutarties vykdymą, klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 37 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį). Teismai padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų. Teismai visiškai neatsižvelgė į P. R. parodymus, jog tarp jo ir L. Z. kilo konfliktas, tačiau jis prieš ją nesmurtavo. Teismai taip pat neatsižvelgė į kitų liudytojų parodymus, jog šie nematė jokio P. R. smurto prieš L. Z.. Teismai nepagrįstai vertino, jog P. R. ir L. Z. yra šeima. Teismai neįsigilino į bylos aplinkybes ir nepagrįstai vertino, jog P. R. veikė tiesiogine tyčia ir yra kaltas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra jokių įrodymų dėl U. P. sukelto fizinio skausmo - ji niekur nesikreipė ir nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. U. P. nusprendė pateikti pareiškimą praėjus 30 dienų po tariamo fizinio skausmo jai sukėlimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą apie fizinio skausmo sukėlimą U. P., remdamasis vien jos parodymais. Teismai nepagrįstai atmetė P. R. gynėjo argumentus dėl BK 37 straipsnio taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo P. R. gynėjas kelia įrodymų pakankamumo klausimą, kritikuoja abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą, ir nesutinka su jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad P. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Iš kasacinio skundo turinio taip pat matyti, kad kasatoriaus nesutikimas su teismų išvadomis dėl nustatytų faktinių aplinkybių pateikiamas ir kaip BPK reikalavimų pažeidimai, iš esmės tuo siekiant pakartotinio įrodymų vertinimo ir nuteistajam palankių išvadų.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad P. R. galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Pažymėtina, kad sprendimas (ne) taikyti BK 37 straipsnio nuostatas yra žemesniųjų instancijų teismų diskrecija, susijusi su byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, nes konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-648/2015, 2K-276-693/2018). Klausimai, ar teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei BK 37 straipsnio taikymo sąlygos, išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus grindžia ne teisiniais argumentais, o teiginiais, susijusiais su faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl BK 37 straipsnio taikymo, nustatymu bei vertinimu, o tai nėra kasacijos dalykas.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 15 d. nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo P. R. gynėjo advokato Viliaus Nikitino kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.