Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-883-922/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
1-883-922/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01269-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Kaltinamasis
B. S.
Advokatai
Remigijus Merkevičius
Baudžiamoji byla Nr. 1-883-922/2019Proceso Nr. 1-01-1-01269-2019-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,sekretoriaujant Rasai Osinskienei, Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant prokurorėms Ž. G., Reginai Juškevičienei,kaltinamosios gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. S. 2018 m. gruodžio 26 d., apie 01.40 val., siekdama aiškintis aplinkybes dėl ankstesnio konflikto (duomenys neskelbtini)sugriebė sėdinčiai V. J. už plaukų ir tampydama papurtė galvą, taip sukeldama nukentėjusiajai V. J.fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji B. S. parodė, kad įvykio dieną ji su sese I. S. ir draugėmis sėdėjo prie staliuko, o kai ruošėsi išeiti į lauką, išgirdo konfliktą (duomenys neskelbtini). V. J. prie staliuko su draugu mėtėsi vienas į kitą daiktus, girdėjosi riksmai, tačiau jos į konfliktą nesikišo ir nuėjo į tualetą, esantį (duomenys neskelbtini) apačioje. Pirmoje tualeto kabinoje buvo ji, o kitoje – jos sesuo. Jos kalbėjosi viena su kita, kai išgirdo kažką ateinant į tualetą. Ji girdėjo keiksmažodžius, žodinį konfliktą, stumdymąsi į sienas, duris. Kai išėjo iš kabinos, pamatė seserį klūpančią ant kelių su nuplėštu kapišonu. Sesuo jai pasakė, kad ta moteris ją užpuolė, bandė ištraukti iš tualeto. Kai su sese išėjo iš tualeto, koridoriuje stovėjo du iš matymo pažįstami vyrai. Prasidėjo stumdymasis, todėl ji norėjo pabėgt. Pabėgusi ji išėjo į kiemą, kur buvo ir jos sesuo, padėjusi ranką ant galvos ir apsiverkusi. Sesuo pasakė, kad šios galvą ta pati moteris trenkė į sieną, bėgo kraujas, galvoje buvo guzas. Kai atvažiavo policija ir greitoji, ji pareigūnams pasakė, kad sumušta jos sesė ir nuvedė juos prie stalo, kur sėdėjo ta moteris. Tuomet ji stvėrė tai moteriai už plaukų ir patampė 1-2 kartus, tačiau jas išskyrė ir nuvežė į komisariatą. Savo elgesį vertina blogai, labai gailisi, pasielgė taip dėl to, kad nukentėjus artimam žmogui, ją užvaldė emocijos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios B. S. prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Nukentėjusios V. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti, kur ji parodė, kad įvykio dieną apie 20 val. ji su draugu A. D. nuėjo į (duomenys neskelbtini), atsisėdo prie iš anksto užsakyto staliuko. Netrukus prie jų prisijungė jos duktė G. Č. su savo drauge P. M., keturiese (duomenys neskelbtini) ir vakarojo, su niekuo jokių konfliktų neturėjo. 2018-12-26 apie 01 val. 20 min. jie nusprendė eiti į namus, apmokėjo sąskaitą. Ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) moterų tualetą, kuris yra (duomenys neskelbtini) rūsyje, nulipus laiptais. Moterų tualete yra patalpa su kriaukle ir dvi kabinos. Tualete daugiau niekas prie kabinų nelaukė. Ji patraukė vienos kabinos duris, jos buvo užrakintos, suprato, kad kažkas kabinoje yra. Ji patraukė kitos kabinos duris, jos buvo atrakintos, atidariusi pamatė nugara į ją kabinoje stovinčią moterį. Ji atsiprašė ir duris uždarė, stovėjo, laukė, kol atsilaisvins kabina. Moteris buvo nematyta, net nebuvo šios pastebėjusi tą vakarą (duomenys neskelbtini). Netrukus iš kabinos išėjo ta moteris, kurios kabinos duris ji buvo atidariusi, iš gretimos kabinos taip pat išėjo moteris. Ta nepažįstama moteris, kurios kabinos duris ji buvo atidariusi, piktai pradėjo šaukti, ko čia ji lenda, ir puolė ją, sugriebė už plaukų, tempdama palenkė į priekį, ji pargriuvo ant grindų, krūtine žemyn. Ji pradėjo moters atsiprašinėti, tačiau pajuto smūgius į nugarą. Rankomis ji užsidengė galvą, nematė, kuri iš dviejų moterų kur sudavė, tačiau pajuto smūgius į nugarą, į kojas. Abi moterys stovėjo jai iš kairės pusės, nes jos dešinėje pusėje buvo siena. Ji jautė ir, sukiodama galvą, šiek tiek matė, kaip abi moterys jai suduoda smūgius tiek kojomis, tiek rankomis į nugarą, kairį šoną, kojas, galvą. Ji labai išsigando, pradėjo verkti, iš baimės ir po smūgių krušos apsišlapino. Matydama, kad moterys jos taip paprastai nepaleis, ji per prievartą atsistojo ir pradėjo bėgti atgal į (duomenys neskelbtini) patalpą, užbėgo laiptais į viršų ir šaukdama pasakė, kad ją ką tik sumušė. Su ja atgal nusileido A. D., (duomenys neskelbtini) buvęs M. Č., jos duktė G. Č., gal būt dar kažkas, tačiau kas, ji nepamena. Ji nusileido tikslu kad kažkas moteris sulaikytų, ketino kviesti policiją, tačiau, jai nusileidus, jau prie tualeto koridoriuje kažkuri iš tų dviejų moterų jai vėl spyrė į šoną, griebė už plaukų ir tempė. Kaip tik tuo momentu ji pamatė, kad jai prie kojų ant žemės nukrito M. Č.. Ji nematė, bet suprato, kad M. Č. sudavė smūgį iš matymo pažįstamas P. M. Č. nukrito, buvo be sąmonės. Visi išsigando, duktė G. Č. savo tėvą bandė prikelti, tačiau šis nesikėlė. Tuo metu viskas ir pasibaigė. Ji su tomis moterimis nesimušė ir nė vienai jokių smūgių nesudavė. Ji nematė, kad tuo metu kažkas kitas būtų šias sumušęs. Ji su A. D. ir dukterimi grįžo prie staliuko, buvo išsigandusi, verkė, galvojo, ką daryti, planavo kviesti policiją. Pokalbio metu jai duktė pasakė, kad tos dvi moterys, kurios ją mušė, yra seserys, viena yra (duomenys neskelbtini). Praėjus maždaug 5 min., jiems dar sėdint prie staliuko, ji pamatė, kad į (duomenys neskelbtini) įėjo vienas policijos pareigūnas, pirma šio link jų ėjo viena iš moterų, kuri ją tualete mušė. Jau prieš tai jai duktė pasakė, kad būtent ši moteris yra (duomenys neskelbtini). Ji nieko blogo neįtarė, žiūrėjo, kaip jos link artėjo moteris su policijos pareigūnu. Netikėtai prie jos iš nugaros priėjusi moteris griebė jai už plaukų, pradėjo tempti ir kumščiais sudavė mažiausiai tris smūgius į galvą. Tą akimirką policijos pareigūnas stovėjo, nieko nedarė. A. D. atsistojo, pradėjo šaukti policijos pareigūnui, kodėl šis nieko nedaro. Ta moteris staiga liovėsi ją talžiusi, policijos pareigūnas, paėmęs už rankos, šią išsivedė iš (duomenys neskelbtini). Netrukus tas pats policijos pareigūnas sugrįžo, atėjo dar mažiausiai du policijos pareigūnai. A. D. pradėjo reikšti pretenzijas policijos pareigūnui, kodėl šis, matydamas, kad ji mušama kitos moters, į tai nereaguoja. A. D. buvo piktas, bet negirdėjo, kad šis keiktųsi. Policijos pareigūnai A.D. pradėjo raminti žodžiu, o po to sulaikė, surakino ir paguldė ant žemės. Ją taip pat sulaikė, įsodino į policijos tarnybinį automobilį, abu nuvežė į policijos komisariatą, ją apklausė ir paleido. Dėl pareigūnų elgesio, atvykus į įvykio vietą, ji reiškia pretenzijas dėl to, kad priėjęs policijos pareigūnas netramdė įsisiautėjusios ir ją mušančios moters, kuri yra (duomenys neskelbtini), atrodė, kad šie veikė išvien. Kad moteris yra (duomenys neskelbtini), ji sužinojo iš savo dukters, ta moteris nešaukė ir pati neprisistatė, kad yra (duomenys neskelbtini). Dėl kūno sužalojimo ji 2018-12-26 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėta medikų, vėliau, nesiliaunant skausmams, kreipėsi (duomenys neskelbtini) į šeimos gydytoją, kurios buvo apžiūrėta, jai išrašyti raminamieji vaistai, taip pat ji vartojo vaistus nuo skausmo (t. 1, b. l. 41-44)

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad 2018-12-26 apie 01 val. 20 min. kai jie nusprendė iš (duomenys neskelbtini) eiti į namus, ji sugalvojo nueiti į tualetą, kuris yra (duomenys neskelbtini) rūsyje. Moterų tualete yra patalpa su kriaukle ir dvi tualetų kabinos. Ji patraukė vienos kabinos duris, šios buvo užrakintos, suprato, kad kažkas kabinoje yra, patraukė kitos kabinos duris, jos buvo atrakintos, atidarė ir pamatė, nugara į ją kabinoje stovinčią moterį. Ji šios atsiprašė ir uždarė duris. Moteris jai buvo nepažįstama. Netrukus ši iš kabinos išėjo. Tada iš kitos kabinos išėjo kita mergina, jai nepažįstama. Kažkuri iš moterų pradėjo jai reikšti pretenzijas, sugriebė ranka už kaklo ir pagriovė ant žemės. Ji gulėjo ant pilvo, galvą prisidengė rankomis. Ją ant žemės pargriovė gražiai, t. y. ji į grindis savo kūnu, rankomis ar kojomis stipriai neatsitrenkė. Ją kažkuri moteris koja prispaudė prie grindų, jautė smūgius į nugarą, jai galėjo būti suduota į nugarą 10-15 smūgių. Odos nubrozdinimas jos kairėje šlaunyje atsirado, kai ją laikė, prispaudę prie grindų. Sužalojimas gaktos srityje, ji mano, atsirado, kai ji buvo prispausta prie grindų, nes ji kilnojo dubenį, norėjo keltis, bet jai neleido, todėl turbūt susimušė tą kūno vietą. Kuri iš tų moterų jai smūgiavo ir kiek kartų konkrečiai, ji negali pasakyti, nes nematė, veidu buvo į grindis. Ar ją spardė, ji negali pasakyti. Vienu momentu ji nuo tų moterų išsilaisvino, atsistojo ir laiptais nubėgo į (duomenys neskelbtini) viršų. Užbėgusi laiptais į viršų, ji šaukdama pasakė, kad ją ką tik sumušė. Su ja atgal nusileido A. D., (duomenys neskelbtini) buvęs M. Č., jos duktė G. Č.. Ji nusileido tikslu, kad kažkas moteris sulaikytų, ketino kviesti policiją. Jai nusileidus, jau prie tualeto koridoriuje kažkuri iš ją mušusių moterų jai bandė įspirti, bet nepataikė, už plaukų netampė. Jai duktė pasakė, kad tos dvi moterys, kurios ją mušė, yra seserys, viena iš jų yra (duomenys neskelbtini). Praėjus maždaug 5 min., jiems dar sėdint prie staliuko, ji pamatė, kad (duomenys neskelbtini) įėjo vienas policijos pareigūnas, pirma šio link jų ėjo viena iš moterų, kuri ją tualete mušė, kaip duktė sakė, būtent (duomenys neskelbtini). Ta moteris ėjo tiesiai prie jos, priėjusi prie jos iš nugaros pusės, griebė jai už plaukų, pradėjo tempti ir kumščiais sudavė mažiausiai tris smūgius į galvą. Policijos pareigūnas tą moterį atitraukė nuo jos, paėmęs už rankos, išsivedė iš (duomenys neskelbtini). Dėl suduotų smūgių ir dėl tempimo už plaukų ji jautė fizinį skausmą. Tą patį vakarą ji iš aplinkinių sužinojo, kad ją už plaukų (duomenys neskelbtini) tampė B. S., kad ją rūsyje tualetų patalpoje mušė ši su savo seserimi I. S.. Ji pretenzijų jau niekam neturi, nenori jokių teismų, nes neturi laiko dalyvauti proceso veiksmuose, yra nėščia (t. 1, b. l. 54-55).

Liudytoja P. M. parodė, kad apie įvykio metu pirmą valandą jos jau nebuvo, viską jai pasakojo G. Č.. Į k(duomenys neskelbtini) atvažiavo gal 10-11 val. vakaro kartu prie stalo sėdėjo su A. D., V. J., G. Č.. J. iki jai išvykstant nebuvo sužeista, nesiskundė, kad jai ką nors skauda, prie stalo jokio konflikto nebuvo. Ryte ji paskambino G. Č., kuri jai papasakojo, kad tualete mama susimušė - B. S. užpuolė V. J., kad jos tėtis nukentėjo nuo kažkokio žmogaus. V. J. buvo labai neblaivi (t. 2, b. l. 186, 187).

Liudytoja I. S. parodė, kad yra kaltinamosios sesuo. Įvykio dieną ji su B. ruošėsi išeiti iš (duomenys neskelbtini), todėl apsirengė paltus ir nuėjo žemyn į tualetą. Sesuo buvo pirmoje kabinoje, ji kitoje. Ten būdama išgirdo besikeikiančią moterį, kuri įėjo į jos kabiną, griebė ją už kapišono, paskui už plaukų, pastūmė į klozetą, paskui ištempė iš kabinos, smūgiavo kelis kartus į kairę pusę, ją parvertė, dėl ko ji suklupo. Kai iš savo kabinos išėjo sesuo, ta moteris pabėgo. Kaltinamoji rado ją klūpančią. Ar sesuo matė, kaip ją sužalojo koridoriuje, negali pasakyti – kaltinamoji pamatė ją kai buvo išvesta, kai bėgo kraujas. Ji sakė kaltinamajai, kad nukentėjusioji ją sugriebė už plaukų, suplėšė gobtuvą. Kai su kaltinamąja išėjo iš tualeto, koridoriuje stovėjo du vyrai, buvę su ta moterimi, kuri vėl dar kartą trenkė jos galvą į seną. Ji pasijuto blogai, nuėjo į viršų, paskui ją išvežė į ligoninę, kur buvo diagnozuota, kad prakirsta galva, mėlynės ant nugaros, patempti kaklo raiščiai (t. 2, b. l. 187).

Liudytoja G. Č. parodė, kad V. J. yra jos motina. Įvykio dieną jos šeima su drauge buvo (duomenys neskelbtini) švęsti Kalėdų. Ji buvo su V. J., A. D. ir P. M., vėliau atvažiavo jos tėtis M. Č.. Vakaro eigoje ji buvo išėjusi į lauką, o kai grįžo, atbėgo iš tualetų, esančių apačioje, verkdama, rėkdama ir visa sutaršyta nukentėjusioji, kad šią sumušė ir suspardė dvi blondinės. Ji labai išsigando, iš viso nesuprato, kas vyksta. Tada pamatė B. su I., kai buvo kažkoks sambrūzdis prie pačių tualetų. I. ir ji stovėjo apačioje, B. - ant laiptų, o mama stovėjo viršuje ir parodė jai, kad jos sumušė mamą. Ji pati negali suprasti už ką. Ji dar susikivirčijo su B.. Tuomet B. P. trenkė jos tėčiui ir šis nukrito ant žemės. Po to visi išsiskirstė, išsibėgiojo, atvažiavo greitoji. Po to vėl visi nuėjo ir susėdo prie staliuko, tik P. M. jau nebuvo. Tada atėjo B. su policininku, stvėrė mamą už plaukų ir pradėjo visokiais žodžiais rėkti. Tada kaltinamąją kažkaip patraukė nuo mamos. Kas vyko tualete, ji nematė. Kai po visko ji pamatė mamą, jos drabužiai suplėšyti. Dėl to, kad mamą spardė ir mušė, ši net apsišlapino. Mama buvo apsirengusi kelnėmis. Matėsi, kad ji apsišlapinusi. Dėl mėlynių ji tiksliai negali pasakyti, nes jos motina tų sumušimų neakcentavo ir jai nerodė. Mama jai tą vakarą kažkaip greitai pasakė, kad ši nuėjo į tualetą, ten vienos durys neužsirakina, mama įėjo į tualetą ir ten sėdėjo I.. Kai mama ją pamatė, uždarė duris, tačiau I. labai supyko ir tada tas konfliktas ir gavosi, kad ko tu lendi, kai ši šlapinasi. Mama sakė, kad ją mušė, o jai nukritus ant žemės, spardė. Ryškių sumušimų ant mamos nemačiusi, tik pati mama skundėsi jai, kad jai labai ilgai skaudėjo nugarą, nes spardė į šonkaulius (t. 2, b. l. 189-191).

Liudytojas M. Č. parodė, kad įvykio dieną jis su A. D., V. ir M. (duomenys neskelbtini) šventė Kalėdas. V. J. atėjo iš apačios rėkdama, kad ją mušė ar ištempė už plaukų - daugiau ši nieko jam neaiškino ir nesakė, kur šią mušė. V. nubėgo atgal į apačią. Jis nuėjo iš paskos, kad nebūtų toliau konflikto. Susirinko daug žmonių. Ten vyko grumtynės. Jis P. įstūmė į tualetą ir tada jis gavo smūgį bei nugriuvo. Matė ten tris blondines V. J., I. ir B. S., kurios ten stumdėsi. Nelabai atsimena visų įvykio aplinkybių, nes pats nukentėjo- tą patį vakarą buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) su 8 lūžiais (t. 2, b. l. 192, 193).

Liudytoja I. B. parodė, įvykio dieną jai dirbant (duomenys neskelbtini), ji matė, kaip prieš ją ėjo šviesi moteris, kuri sprendžiant iš gestų, buvo pikta, o iš paskos- - policijos pareigūnai, ir ta šviesi moteris puolė už plaukų nukentėjusiąją, kuri sėdėjo prie staliuko su draugu D.. Nurodė, kad kitą dieną buvo kalbama, kad (duomenys neskelbtini)užpuolė ir kad tualete vyko kažkokios muštynės, tačiau jų pati nematė (t. 3, b. l. 11, 12).

Liudytojas L. R. parodė, kad jam dirbant Alytaus reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu sunku atsiminti visas prieš metus įvykusio įvykio aplinkybes, nes dirbant tokį darbą sunku atsiminti kiekvieną įvykį (t. 3, b. l. 36). L. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti, kur jis parodė, kad jis, dirbdamas kartu su kolega J. K., 2018-12-26 prieš 02 val., tiksliai laiko nepamena, iš Alytaus apskrities VPK policijos budėtojo gavo nurodymą reaguoti į įvykį, nes gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyriškis muša merginą. Nuvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) lauke pasitiko mergina B. S., kuri paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kažkokia moteris sumušė jos seserį, tuo metu šalia stovėjo ir sesuo. Nors pranešimas buvo, kad (duomenys neskelbtini) mušama moteris kažkokio vyriškio, tačiau jiems atvykus, niekas apie jokį vyriškį nekalbėjo, buvo minima moteris. Jis matė, kad nukentėjusiajai iš galvos bėga kraujas. Jiems pranešėja pasakė, kad sumušė blondinė moteris, apsirengusi juodai, kuri dar yra (duomenys neskelbtini). B. S. ėjo į (duomenys neskelbtini) parodyti jos sesę sumušusią moterį, sakė, kad sesuo buvo sumušta (duomenys neskelbtini) tualeto patalpose. B. S. nuėjo iš pradžių į tualeto patalpas, tačiau ten moters neradusi, užlipo į (duomenys neskelbtini) patalpas. Jis ėjo iš paskos, matė (duomenys neskelbtini) patalpos dešinėje pusėje prie staliuko sėdintį būrį asmenų. Pirma eidama B. S. apėjo staliuką, staiga prie stalo ramiai sėdinčiai moteriai iš nugaros sugriebė už plaukų, patempė į save ir paleido, šaukė, kad ši sumušė jos sesę. Jis B. S. sušuko ramintis ir priėjęs ranka šią pradėjo traukti atgal. Tada prie stalo sėdėjusi moteris stojosi ir atbula ranka bandė suduoti B. S., bet nepataikė. Tuo metu B. S. vėl puolė prie sėdėjusios moters, vėl sugriebė už plaukų ir pradėjo tampyti, jis jas išskyrė, B. S. patraukė į šalį, daugiau neleido artintis vienai prie kitos. B. S. jis išvedė į lauką, jai liepė nusiraminti ir papasakoti viską, kaip buvo. B. S. papasakojo, kad ji su sese nuėjo į tualetą, buvo atskirose kabinose, kai užgirdo, jog į sesers tualeto kabiną įėjo kažkokia moteris, ten šios abi pradėjo pyktis, vėliau išgirdo, kad abi grumiasi, mušasi. B. S. sakė, kad, išėjusi iš savo kabinos, pamatė, jog kažkokia nepažįstama moteris lyg tai tualeto kabinoje muša jos seserį jas išskyrė, sesę mušusi moteris nuėjo į (duomenys neskelbtini) ir, kol jos dar buvo tualete, ta moteris atsivedė draugų kompaniją, tarp atėjusių asmenų įvyko dar vienas konfliktas, kurio metu susimušė kažkokie vyrai. Tuo metu buvo atvykę medikai ir apžiūrinėjo nukentėjusią I. S., netrukus abi seserys išvyko į ligoninę (t. 1, b. l. 101-105). Šiuos parodymus jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu, papildomai nurodydamas, kad kaltinamoji buvo labai sustresavusi, nes jos seseriai iš galvos bėgo kraujas, todėl kalbėjo nerišliai ir buvo sunku su ja bendrauti. Sužalojimus jis matė tik ant I.- buvo kruvina viršutinė dalis, ant J., kurią tampė už plaukų, vizualiai jokių sužalojimų nematė- ją buvo nusivežę į komisariatą apklausti, tai tikrai jokių sužalojimų nematė. J. buvo neblaivi, susierzinusi jo nuomone dėl pareigūnų atvykimo. Jos kalbėjimas buvo nelabai rišlus, kai pareigūnai jai bandė paaiškinti, kad reiks vykti į komisariatą. Į komisariatą buvo pristatyta V. J. ir A. D., kuris nevykdė pareigūnų reikalavimų. D. pirmiausiai įžeidinėjo pareigūnus žodžiais, o išeinant į lauką D. jį pastūmė ir po to pastūmimo buvo panaudota fizinė jėga, nes priešinosi, todėl pargriovė D. ant žemės, uždėjo antrankius ir laukė kito ekipažo, nes automobilyje nebuvo vietos, kur jį pasodinti. Kai pareigūnai sulaikinėjo D., J. puolė jį ginti, savo kūnu neleido prie jo prieiti, puolė į isteriją, bandė patraukti pareigūnus, tačiau šie ją atstūmė. Ji nenorėjo, kad pareigūnai sulaikytų D. ir realiai trukdė policijos darbui. Yra nufilmuota vaizdo medžiaga, Ar J. buvo užsigulusi ant pargriauto D., tiksliai negali pasakyti, bet kažkas panašaus buvo. Tiksliai nepamena, bet kad ją reikėjo nuo D. atitraukti, tai reikėjo tikrai (t. 3, b. l. 36).

Liudytojas E. Š. parodė, kad tą vakarą jis aptarnavo J. staliuką, prie kurio sėdėjo D., dar viena mergina sėdėjo- jie trise sėdėjo visą vakarą. D. ir J. buvo gerai išgėrę, tačiau jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Viskas įvyko apačioje, prie tualetų. Išgirdęs ten šurmulį, jis leidosi laiptais žemyn ir sutiko kaltinamosios sesę, kurios galva buvo praskelta. Ten buvo daug žmonių, bet J. jis ten nepastebėjo. Jis paprašė, kad skirstytųsi ir visi išsiskirstė. Viršuje, salėje, jis matė, kai policininkai išsivedė D., o prieš tai nieko nematė. To momento, kai atvyko policijos pareigūnai, jis nematė, tik girdėjo J., atėjusią iš apačios, sakančią, kad ją sumušė, bet ant jos nieko nesimatė, todėl jis pagalvoja, kad ji susidūrino. Jam buvo toks įspūdis, kad tiesiog reikia prie kažko prisikabini, kad eitų kažkas ginti (t. 3, b. l. 38).

Liudytojas R. R. parodė, kad įvykio dieną jis leido vakarą (duomenys neskelbtini). Jam einant į tualetą apačioje, išgirdo šurmulį ir pamatė, kad ten kažkas vyksta, žmonių ten buvo nemažai. Nusileidęs pamatė I. ir tą moterį, kurios vardo dabar nepamena, kad jos ten kažką aiškinasi. Ta moteris pastūmė I., I. atsitrenkė į sieną ir susiėmė už galvos. Matė, kaip jai iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Jis jas išskyrė ir išvedę I. į lauką. Kas ten vyko daugiau, jis nematė. B. tuo momentu jis nematė. Kažkas iškvietė policiją ir greitąją. Atvažiavo policija ir greitoji. Kavinėje matė ilgesnį laiką J. ir D., kurie buvo labai apsvaigę ir agresyvūs, konfliktavo su kitais žmonėmis (t. 3, b. l. 39).

Liudytojas A. D. posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną atėjo su V. J. į (duomenys neskelbtini), kur sutiko jos dukrą su drauge P. M. ir visi susėdo prie vieno staliuko. Besirengiant į namus, V. dar nusileido į apačioje esantį tualetą. Po kurio laiko ji parbėgo verkdama, pareiškė, kad ją tualete sumušė dvi panos. Kadangi tai buvo garsiai išsakyta, tai visas baras sujudo, leidosi bėgti į apačią masė žmonių, jis taip pat nusileido, bet ten jau vyko grumtynės, bet panų apačioje nematė - tik tai vyrų susistumdymus. Grįžo atgal į barą, V. jau sėdėjo prie staliuko, tvarkėsi plaukus, makiažą, nes buvo apsiverkusi. Po kurio laiko įbėgo šviesi pana, nežino, ar kaltinamoji, tik žino iš pasakojimų, kad jos dvi sesės. Ji pribėgusi stvėrė V. už plaukų, po kurio laiko pareigūnas, buvęs su ja, nutraukė tą susikibimą. J. jam pasakojo, kad ji užėjo į tualetą, atsidarė duris, jas atidarius pamatė stovinčią paną ir atsiprašiusi uždarė duris, kad ta panelė lyg kaip ir įsižeidė, kai ji atidarė duris, lyg įsibrovė, bet ji sakė, kad durys buvo neužkabintos, todėl ji jas atidarė; belaukiant, iš kažkur jos atsirado dviese ir pradėjo ją tampyti už plaukų, kumščiuoti, spardyti, pargriovė ant grindų. Parodė, kad ant V. kaktos buvo paraudimai, nubalnota, ji skundėsi, kad labai skauda plaukus ir šoną labai skaudėjo.

Liudytojas E. M. parodė, kad tą dieną vakarop atėjo į (duomenys neskelbtini) susitikti su draugais ir švęsti. Realiai apie šį įvykį nieko negali pasakyti, nes buvo neblaivus. Tik iš kalbų kitą dieną girdėjo, kad sukonfliktavo I. S. su V. tualete, o po to B. su V. prie stalo viršuje, (duomenys neskelbtini), dar buvo atskiras susikibimas tarp vyrų (t. 3, b. l. 70,71).

Liudytojas J. K. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą apie sumuštą merginą (duomenys neskelbtini) tualete. Nuvykus pareigūnus pasitiko B. su sese. Sesė paaiškino, kad tualete ją sumušė mergina. Jis liko su B. sese lauke laukti greitosios, o B. su kolega nuėjo į vidų aiškintis, kas įvyko. Kai atvyko greitoji, kolega jam nurodė, kad reikia sulaikyti V. J., nes ji sumušė I.. Nuėjus į (duomenys neskelbtini), juos nedraugiškai pasitiko - V. nenorėjo vykti su pareigūnais, šiek tiek trukdė D., bet sulaikė. Jis pats nematė, kaip kaltinamoji tampė J. už plaukų, nes tuo metu buvo lauke. Vėliau žiūrėjo vaizdo medžiagą, kurioje matosi kaip B. tampo už plaukų V.. Neprisimena, ar ant J. buvo kokie nors sužalojimai. Sužalojimus matė tik ant I. galvos, kai jie atvyko ir jos pareigūnus pasitiko (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 71,72). Liudytojui gerai neatsiminus visų įvykio aplinkybių, jo ikiteisminio metu duoti parodymai buvo pagarsinti ir liudytojas juos patvirtino, tame tarpe ir tai, kad jam einant link (duomenys neskelbtini), iš ten išėjo L. R. su B. S., kuri dar kartą pasakojo, kad tualetų patalpoje jos sesę mušė moteris, o ji sesę gynė (t. 1, b. l. 154-156).

Liudytojo B. P. ikiteisminio tyrimo metu parodymai buvo pagarsinti, kur jis parodė, kad įvykio dieną po vidurnakčio jis su E. K. ir B. bei I. S. nuėjo į (duomenys neskelbtini). Pasėdėjus apie valandą laiko merginos sugalvojo eiti į kitą (duomenys neskelbtini). Visi išėjo į kiemą parūkyti, o B. su I. grįžo atgal į (duomenys neskelbtini), nes norėjo į tualetą. Jų laukė apie 5-10 min. E. nesulaukęs nuėjo į (duomenys neskelbtini), o jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) pažiūrėti, kur užtruko merginos. Jis nusileido į rūsį, kur yra įrengti tualetai, pamatė, kaip viena moteris, vėliau sužinojo jos vardą, V., stovėdama prieš I. iš priekio, delnu suėmė I. už veido ir I. galvą pastūmė į sieną, I. pakaušiu atsitrenkė į sieną. I. susiėmė už pakaušio ir atsitūpė. Jis V. patraukė nuo I.. Prie merginų buvo D. ir M. Č., kurie abu buvo girti, kažką kalbėjo, D. barėsi su V.. Tuo momentu B. buvo kažkur prie paties tualeto, jis šią pamatė, kai patraukė V. nuo I.. Vienu momentu M. Č. jį pastūmė iš nugaros, stovėdamas už jo, kaip suprato, dėl to, kad jis V. atitraukė nuo I.. Jam žinoma, kad V. yra buvusi M. Č. žmona, šis turbūt suprato, kad jis V. stumdo be pagrindo. Jis atsisuko, pradėjo aiškintis su M. Č., dėl ko šis stumdosi, abu susistumdė, nes šis neleido jam praeiti ir išeiti iš tos patalpos. Toje patalpoje buvo vandens, grindys buvo labai slidžios. M. Č. smūgių jis nesudavė. D. kalbėjo daugiau su B.. Kaip stumdėsi su M. Č., kur tuo momentu buvo V., jis neatkreipė dėmesio. Tose patalpose iš kažkur atsirado jo pažįstamas R. R., kuris pakėlė I. ir išsivedė iš (duomenys neskelbtini). Jis irgi išėjo į kiemą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir medikai. I. nuėjo į medikų automobilį. Paskui jis matė, kaip iš (duomenys neskelbtini) išėjo M. Č. ir nuėjo prie to paties medikų automobilio. Jis neatkreipė dėmesio, ar M. Č. buvo sužalotas. Konflikto metu tualetų patalpose, kiek prisimena, ant V. išorinių sužalojimų nebuvo. Vienu momentu jis matė, kaip B. su policijos pareigūnu nuėjo į (duomenys neskelbtini) ir, pabuvę kelias minutes, išėjo. Vėliau jis buvo su B. (duomenys neskelbtini) ligoninėje, pažiūrėti kaip sekasi I. (t. 1, b. l. 144-146).

Liudytojo R. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti, kur jis parodė, kad įvykio dieną jis buvo neblaivus ir nelabai atsimena, kas vyko (duomenys neskelbtini) ir nematė I. ir B. S. su V. J. konflikto, tai girdėjęs tik iš kalbų (t. 1, b. l. 159-161).

Liudytojos D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti, kur ji parodė, kad įvykio dieną apie 20 val. ji su drauge E. K. atėjo į (duomenys neskelbtini), Apie 21.30 val. atėjo B. S. su savo seserimi I. S., kurios prisėdo prie jų staliuko, užsisakė lyg tai šampano. Ji matė, kad D. su S. barėsi, stumdėsi, juos (duomenys neskelbtini) barmenas išskyrė. O po vidurnakčio pastebėjo, kad V. J. barasi su D.. V. rėkė ant šio, kad jis daro gėdą, paėmusi savo rankinę, metė į jį. Po to jos visos sutarė, kad eis į (duomenys neskelbtini). B. su I. pasakė, kad eina į (duomenys neskelbtini) tualetą, abi nuėjo. Kur tuo momentu buvo V. J., ji nekreipė dėmesio. Ji viena išėjo į kiemą prie (duomenys neskelbtini) ir laukė draugių. Būnant kieme, palaukus apie 10 min., prie jos priėjo E. K.. Tada prie jų pribėgo verkdama I., kažką sakė: ,,V.,V.", nieko nespėjo papasakoti. Ji norėjo paguosti I., paglostė galvą ir pamatė, kad I. galva kruvina. Tada prie jų atėjo B., kuri ramino I.. Prie jų susirinko pašalinių asmenų. Kažkas jai pasakė, kad B. iškvietė policiją. Ji matė, kad atvyko policijos automobilis ir greitosios med. pagalbos automobilis. Su B. ji I. palydėjo iki medikų automobilio. Tada prie B. atėjo policijos pareigūnas, kuris bendravo su B., abu nuėjo į (duomenys neskelbtini). Ji su Ema nuėjo į (duomenys neskelbtini). Kiek laiko pabuvo B. su policininku (duomenys neskelbtini) ji nežino, nematė kaip jie išėjo. Ji nematė, kad B. su I. konfliktuotų su V. J.. Kai sekančiomis dienomis ji bendravo su I., ši pasakojo, kad, būnant (duomenys neskelbtini) tualete su B., atėjo kažkokia moteris, stvėrė jai už plaukų ir trenkė į sieną. Iš visko sprendžiant, ji mano, kad ta moteris buvo V. J., nes matėsi, kad ši apgirtusi, supykusi ant D. (t. 1, b. l. 121-123).

Iš akistatos tarp nukentėjusiosios V. J. ir I. S. protokolo matyti, kad V. J. ir I. S. nurodė aplinkybes analogiškas jų duotiems parodymams (t. 1, b. l. 61-72). Iš akistatos tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios protokolo matyti, kad jos nurodė aplinkybes analogiškas jų duotiems parodymams (t. 1, b. l. 58-60).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 105/2019(06) nurodyta, kad V. J. kliniškai nustatyta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje plaštakoje, gaktos srityje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje ir kairėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti, veikiant kietais bukais žalojančiai daiktais. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkių trauminių poveikių pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą plokščią paviršių, mažai tikėtina (t. 1, b. l. 94).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 495/20198(06) nurodyta, kad, esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems tempimo už plaukų faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai galimybė (t.1, b. l. 98).

2018-12-26 apie 01.40 val. reagavusių į įvykį policijos pareigūnų mobiliais filmavimo įrenginiais buvo padarytas vaizdo įrašas, kurio duomenys užfiksuoti vaizdo įrašo apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 26, 27-32).

Šiame protokole užfiksuota, kad pareigūnas L. R. ir B., nieko neradę tualete, eina tiesiai prie (duomenys neskelbtini) tolumoje, dešinėje, prie sienos stovinčio stalo, kur sėdi 3 asmenys.- du vyriškiai ir prie sienos moteris (J.). Priekyje policijos pareigūno L. R. ėjusi B. apeina minėta stalą, iš nugaros prieina prie sėdinčios J. ir sugriebusi jai už plaukų patempia atgal. Pareigūnas L. R. prieina prie B., ją bando atitraukti nuo sėdinčios J.. Šalia stovėjusi moteris, tikėtina J. dukra Goda ranka pastumia B.. Ši ją stumia atgal. Staiga prie stalo sėdinti J. stojasi ir sukdamasi atgal dešine ranka bando suduoti B.. Po to ji atsisėda ir matyti, kaip pro pareigūną L. R. jį šiek tiek atstumiant į šalį B. vėl prasibrauna prie sėdinčios J. vėl sugriebia už plaukų ir tempia. Pareigūnas L. R. B. atitraukia į šalį ir liepia nusiraminti.

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, todėl jie yra pripažintini įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamosios B. S. ir nukentėjusiosios V. J. paaiškinimus, liudytojų G. Č., I. B. L. R. A. D. ir J. K. parodymus bei ištyrus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, tame tarpe ir mobiliais filmavimo įrenginiais nufilmuoto vaizdo įrašą ir jo apžiūros protokolą, teismas sprendžia, kad visi nurodyti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog kaltinamoji B. S., siekdama aiškintis aplinkybes dėl ankstesnio konflikto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sugriebė sėdinčiai V. J. už plaukų ir tampydama papurtė galvą. Byloje esanti teismo specialisto išvada patvirtina, kad tokiais kaltinamosios veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytas fizinio skausmo sukėlimas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių pasekmių nukentėjusiajai yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamoji suvokė savo veiksmų pavojingumą, suprato, jog smurtaudama sukels fizinį skausmą nukentėjusiajai ir kils pasekmės, todėl kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1d.

Dėl įvykio tualetų patalpose.

Kaltinamoji B. S. taip pat kaltinama tuo, kad ji 2018 m. gruodžio 26 d., apie 01.25 val., (duomenys neskelbtini) tualetų patalpose, tyčia, kilus konfliktui, sudavė V. J. ne mažiau kaip penkis smūgius ranka ir koja į įvairias kūno vietas, tuo sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tačiau ištyrus byloje esančius įrodymus, toks kaltinimas nepasitvirtino.

Nagrinėjamu atveju pagal liudytojų paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus galima išskirti keturis įvykio epizodus.

Pirmame epizode konfliktas prasidėjo (duomenys neskelbtini) tualete, kuriame tuo metu buvo kaltinamoji, I. S. ir nukentėjusioji V. J. Būtent šiame kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas kaltinimas dėl nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, tačiau savo kaltės dėl šios veikos ji nepripažino.

Antrame epizode veiksmas vyko laiptinėje, kuria nusileidžiama į (duomenys neskelbtini) tualetus ir prie tualeto esančios aikštelės, kai V. J. atėjusi iš tualeto į (duomenys neskelbtini) salę, pasakė, kad ją sumušė. Tuomet kartu su nukentėjusiąja nulipo su ja prie staliuko sėdėję A. D., M. Č., dukra G. Č., ir kiti (duomenys neskelbtini) lankytojai, tame tarpe liudytojais apklausti B. P., E. Š., R. R., kur įvykusio tarp vyrų susistumdymo metu buvo sužalotas M. Č., o nukentėjusioji sužalojo I. S..

Trečiame epizode veiksmas tęsėsi (duomenys neskelbtini) salėje prie nukentėjusiosios staliuko, kai atvykus policijos pareigūnams, kaltinamoji aiškinosi santykius su nukentėjusiąją ir tampė šią už plaukų, tuo sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl šios veikos kaltinamoji savo kaltę pripažino pilnai ir jos kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurie aukščiau aptarti.

Ketvirtame epizode policijos pareigūnai dėl I. S. sužalojimo sulaikė nukentėjusiąją ir pareigūnus įžeidinėjantį A. D., kuris sulaikomas jiems priešinosi, o nukentėjusioji V. J. jiems trukdė.

Kaltinamoji kategoriškai neigė I epizode sudavusi smūgius ranka ir koja nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) tualete, teigdama, kad jai būnant vienoje tualeto kabinoje, o jos seseriai I.- kitoje, išgirdo kažką ateinant į tualetą; kad ji girdėjo keiksmažodžius, žodinį konfliktą, stumdymąsi į sienas, duris, o kai išėjo iš kabinos, pamatė klūpančią ant kelių su nuplėštu kapišonu seserį, kuri jai pasakė, kad V. J. ją užpuolė, bandė ištraukti iš tualeto. Analogiškas aplinkybes ji nurodė ir akistatos su nukentėjusiąja metu.

Liudytoja I. S. patvirtino šias aplinkybes, parodydama, kad kaip tik nukentėjusioji jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Ji parodė, kad jai būnant tualeto kabinoje, išgirdo besikeikiančią moterį, kuri įėjo į jos kabiną, griebė ją už kapišono, paskui už plaukų, pastūmė į klozetą, paskui ištempė iš kabinos, smūgiavo kelis kartus į kairę pusę, ją parvertė, dėl ko ji suklupo. Kai iš savo kabinos išėjo sesuo (kaltinamoji), ta moteris (V. J.) pabėgo. Kaltinamoji rado ją klūpančią. Analogiški liudytojos I. S. buvo užfiksuoti ir akistatos su nukentėjusiąją protokole.

Iš liudytojo L. R. parodymų matyti, kad jam, kaip pareigūnui, pagal iškvietimą atvykus į įvykio vietą, kaltinamoji jam sakiusi, kad išėjus jai iš savo kabinos pamatė, jog kažkokia nepažįstama moteris tualeto kabinoje mušė jos seserį ir ji jas išskyrusi., o mušusi moteris nuėjo į (duomenys neskelbtini), kol jos dar buvo tualete. Liudytojas J. K. parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išėjus L. R. ir B. S., ji dar kartą pasakojo, kad tualetų patalpoje mušė jos sesę, o ji gynė.

Iš filmuojamo vaizdo įrašo, kuris užfiksuotas apžiūros protokole, matyti, kaip kaltinamoji pareigūnams pasakoja, kad ji su sese nuėjo į tualetą ir užėjo į ten esančias dvi kabinas. Jai būnant kabinoje girdėjo, išgirdo sesę kažką kalbant ir jai išėjus iš kabinos, pamatė, kaip vyko grumtynės su nukentėjusiąja. Ji sako „Tai blet aišku, aš savo sesę ginsiu nachui, mes ją ant žemės ...(moteris nekalba, bet rankų judesiais rodo,) lyg plotų rankomis ir tuo pokalbis baigėsi (t. b. l. 28).

Šie liudytojų parodymai ir vaizdo įrašas patvirtina, kad kaltinamoji buvo kartu, kai vyko konfliktas tarp jos sesers ir nukentėjusiosios ir gynė savo seserį, tuo pačiu ir paneigia kaltinamosios bei I. S. nurodomas aplinkybes, kad kaltinamoji išėjo iš tualeto kabinos tik po to, kai nukentėjusioji sumušė I.. Tačiau nežiūrinti to, iš tokių duomenų, nesant kitų neginčijamų įrodymų, taip pat negalima spręsti, kokius konkrečius veiksmus atliko kaltinamoji gindama savo seserį ir ar ginant seserį būtent kaltinamosios veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryti kūno teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyti kūno sužalojimai, todėl jie yra nepakankami, kad būtų įrodyta kaltinamosios kaltė. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių kitų liudytojų, tiesiogiai mačiusių šį įvykį.

Liudytoja P. M. apie šį įvykį sužinojo G. Č., kuri kitą dieną jai pasakojusi, kad tualete B. S. užpuolė V. J.. Liudytoja G. Č. irgi užgirdo apie konfliktą iš motinos, kuri pasakojo, kad ją sumušė ir suspardė dvi blondinės. Liudytojas M. Č. tik galėjo patvirtinti, kad V. J. atėjo iš apačios rėkdama, tačiau nieko neaiškino ir nesakė kur mušė. Liudytojas A. D. parodė, kad iš tualeto atbėgusi nukentėjusioji pareiškė, kad ją tualete sumušė dvi moterys. Liudytojas E. M. taip pat tik iš kalbų girdėjo, kad sukonfliktavo I. su V. tualete. Liudytojas R. L. irgi nematė I. ir B. S. su V. J. konflikto, tik apie tai girdėjęs iš kalbų. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad jie visi skirtingai nurodo aplinkybes- vieni teigia girdėję, kad B. sumušė nukentėjusiąją, kiti teigia - kad I. S., treti - kad jos abi sužalojo nukentėjusiąją. Faktiškai ikiteisminio tyrimo metu inkriminuojant šį epizodą iš esmės buvo remiamasi vienintelės nukentėjusiosios V. J. parodymais. Tačiau ir nukentėjusiosios parodymai dėl I epizodo yra nenuoseklūs, prieštaringi, apklausiama kelis kartus, vis nurodydavo skirtingas įvykio aplinkybes kaip ir aukščiau aptarti liudytojai - vienu metu ji teigė, kad ją sumušė I. S., kitu metu- kad kaltinamoji, vėliau – kad jos abi ją sumušė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. J. parodė, kad jai nuėjus į tualetą, ją iškart užsipuolė, piktai pradėjo šaukti, ko čia ji lenda, ir puolė ją, sugriebė už plaukų, tempdama palenkė į priekį, dėl ko ji pargriuvo ant grindų, krūtine žemyn, moteris (I. S.), išėjusi iš kabinos, kurios durys buvo neužrakintos. Tuo tarpu akistatos metu su I. S. nukentėjusioji parodė, kad ant žemės ją pargriovė kaltinamoji B. S..

Nukentėjusioji taip pat parodė, kad ji nematė, kuri iš dviejų moterų kur sudavė, tačiau pajuto smūgius į nugarą, į kojas, bet vėliau teigia, kad sukiodama galvą, šiek tiek matė, kaip abi moterys jai suduoda smūgius tiek kojomis, tiek rankomis į nugarą, kairį šoną, kojas, galvą. Nukentėjusioji, papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, jau negalėjo nurodyti, kuri iš tų moterų jai smūgiavo ir kiek kartų konkrečiai, nes nematė, kadangi veidu buvo į grindis ir net neminėjo, kad ją pradėjo mušti I. S..

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 105/2019(06) nurodyta, kad V. J. kliniškai nustatyta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje plaštakoje, gaktos srityje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje ir kairėje alkūnėje.

Nukentėjusioji teigia, kad šiuos sužalojimus jai padarė kaltinamoji su seserimi I. S., kai ją pargriovė ant žemės, tačiau ji į grindis savo kūnu, rankomis ar kojomis stipriai neatsitrenkė. Nurodo, kad jai buvo suduota 10-15 smūgių į nugarą, odos nubrozdinimas jos kairėje šlaunyje atsirado, kai ją laikė, prispaudę prie grindų, o sužalojimas gaktos srityje - kai ji buvo prispausta prie grindų, nes ji kilnojo dubenį, norėjo keltis. Tačiau teismo medicinos specialistas savo išvadoje paneigė šias jos nurodomas aplinkybes, konstatuodamas, kad sužalojimų padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą plokščią paviršių mažai tikėtina. Apklausti liudytojai taip pat teigė, kad nukentėjusiajai grįžus iš tualeto į (duomenys neskelbtini) salę, jokių akivaizdžių sužalojimų ant jos nematė. Liudytojais E. Š. girdėjo, kaip iš apačios atėjusi V. J. sakė, kad ją sumušė, bet ant jos nieko nesimatė, todėl jis pagalvoja, kad ji susidūrino. Jam buvo toks įspūdis, kad tiesiog reikia prie kažko prisikabini, kad eitų kažkas ginti. Tai patvirtino ir liudytojas B. P., parodydamas, kad konflikto metu tualetų patalpose, kiek prisimena, ant V. išorinių sužalojimų nebuvo. Liudytoja G. Č. taip pat nieko negalėjo pasakyti apie jos motinai V. J. padarytus sužalojimus, nors sėdėjo su ja prie vieno staliuko. Ji parodė, kad dėl mėlynių ji tiksliai negali pasakyti, nes jos motina tų sumušimų neakcentavo ir jai nerodė, ryškių sumušimų ant mamos taip pat nemačiusi, tik pati mama skundėsi jai, kad jai labai ilgai skaudėjo nugarą, nes spardė į šonkaulius. Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas J. K., teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas, taip pat nematė ant J. jokių sužalojimų. Tai patvirtino ir liudytoju apklaustas pareigūnas L. R., parodydamas, kad sužalojimus matė tik ant I., o ant J. vizualiai jokių sužalojimų nematė- ją buvo nusivežę į komisariatą apklausti, tai tikrai jokių sužalojimų nematė. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie yra nuoseklūs ir vieni kitus papildantys. Nors liudytojas A. D. teigė, kad nukentėjusiajai grįžus į tualeto, jis matė ant V. kaktos paraudimus, nubalnojimą, tačiau tokie jo parodymai paneigti aukščiau aptartų liudytojų parodymais ir vertinti kaip siekis liudyti savo draugės nukentėjusios naudai.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad IV epizode policijos pareigūnai tramdė A. D., kuris sulaikomas jiems priešinosi, o nukentėjusioji V. J. jiems trukdė. Liudytojas L. R. parodė, kad pareigūnams sulaikant A. D., V. J. puolė jį ginti, savo kūnu neleido prie jo priartėti, puolė į isteriją, bandė nuo A. D. patraukti policijos pareigūnus, tačiau šie ją atstūmė, - ji nenorėjo, kad pareigūnai sulaikytų D. ir realiai trukdė policijos darbui. Ar J. buvo užsigulusi ant pargriauto D., tiksliai negalėjo pasakyti, bet tvirtai gali pasakyti, kad J. reikėjo atitraukti nuo D. Iš filmuojamo vaizdo įrašo, kuris užfiksuotas apžiūros protokole, galima suprasti, kad pareigūnai panaudoja fizinę prievartą, atlieka D. sulaikymą, jį griaunant ant žemės ir uždedant antrankius. Girdisi moteriškas balsas- nu baikit, nu baikit prašau, pareigūno balsas- pasitraukit, pasitraukit, moteriški balsai – ne,ne,ne, pareigūnai- pasitraukit, pasitraukit, patrauk savo mamą, ir moteris sako - mama, atsistoji. Šios aplinkybės patvirtina liudytojo parodymus, kad J. iš tiesų buvo užgriuvusi ant A. D., kai šis gulėjo ant žemės (t 1., b. l. 29). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji turėjo fizinį kontaktą tiek su policijos pareigūnais, tiek su A. D., todėl neatmetama galimybė, kad teismo medicinos specialisto nustatyti nukentėjusiosios kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kontakto su šiais asmenimis metu.

Nustatant nukentėjusios parodymų patikimumą, sistemiškai vertintini jos parodymai ne tik dėl I epizodo, kuriame kaltinamoji kaltinama dėl nukentėjusiosios nežymaus sveikatos sutrikdymo, bet ir visų jos parodymų visuma dėl II ir III epizodo kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Nukentėjusioji dėl įvykių II epizode teigė, kad jai vėl nusileidus į apačią atgal su A. D., M. Č. ir jos dukra G. Č., jau prie tualeto koridoriuje kažkuri iš tų dviejų moterų jai vėl spyrė į šoną, griebė už plaukų ir tempė, kad ji su tomis moterimis nesimušė ir nė vienai jokių smūgių nesudavė. Tačiau byloje esantys duomenys paneigia tokius jos parodymus. Atvirkščiai, jie patvirtina, kad būtent nukentėjusioji V. J. sumušė I. S.. Liudytoja I. S. parodė, kad jai su kaltinamąja išėjus iš tualeto, koridoriuje stovėjo du vyrai, buvę su ta moterimi (nukentėjusiąja), kuri vėl dar kartą trenkė jos galvą į sieną. Ji pasijuto blogai, nuėjo į viršų, paskui ją išvežė į ligoninę, kur buvo diagnozuota, kad prakirsta galva, mėlynės ant nugaros, patempti kaklo raiščiai. Analogiškus parodymus ji davė ir akistatos su nukentėjusiąja metu, kad po konflikto tualete netrukus V. J. grįžo su savo draugais ir ši sutrenkė jai galvą į sieną. Nors I. S. ir yra kaltinamosios sesuo, tačiau netikėti jos parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi juos patvirtina ir kiti liudytojų parodymai. Liudytojas R. R. parodė, kad jam einant į tualetą apačioje, išgirdo šurmulį ir pamatė, kad ten kažkas vyksta, žmonių ten buvo nemažai, kad nusileidęs pamatė I.ir tą moterį, kurios vardo dabar nepamena, kad jos ten kažką aiškinasi. Ta moteris (V. J.) pastūmė I., kuri atsitrenkė į sieną ir susiėmė už galvos. Matė, kaip jai iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Jis jas išskyrė ir išvedę I. į lauką. Liudytojas B. P. patvirtino, kad I. S. sužalojo nukentėjusioji, parodydamas, kad jam nusileidus į rūsį, kur yra įrengti tualetai, pamatė, kaip viena moteris, vėliau sužinojo jos vardą, V., stovėdama prieš I. iš priekio, delnu suėmė I. už veido ir I. galvą pastūmė į sieną, I. pakaušiu atsitrenkė į sieną, susiėmė už pakaušio ir atsitūpė. Jis V. patraukė nuo I.. Tose patalpose iš kažkur atsirado jo pažįstamas R. R., kuris pakėlė I. ir išsivedė iš (duomenys neskelbtini). Liudytojas L. R. tiesiogiai įvykio nematė, tačiau jam, kaip policijos pareigūnui pagal iškvietimą atvykus į įvykio vietą, prie kavinės lauke pasitiko mergina B. S., kuri paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kažkokia blondinė moteris, apsirengusi juodai(duomenys neskelbtini) tualeto patalpose sumušė jos seserį, tuo metu šalia stovėjo ir sesuo. Jis matė, kad I. S. iš galvos bėga kraujas. B. jam sakė, kad seserį sumušė blondinė moteris, apsirengusi juodai, kuri dar yra (duomenys neskelbtini). Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas J. K.. Liudytojas E. Š. parodė, kad išgirdęs šurmulį prie tualetų, jis leidosi laiptais žemyn ir sutiko kaltinamosios sesę, kurios galva buvo praskelta (t. 3, b. l. 38).

Nukentėjusioji V. J. dėl įvykių III epizode, teigė, kad jai su A. D. ir dukterimi G. sėdint prie staliuko, (duomenys neskelbtini) link jos ėjo vienas policijos pareigūnas, o pirma šio ėjo kaltinamoji. Netikėtai prie jos iš nugaros priėjusi kaltinamoji griebė jai už plaukų, pradėjo tempti ir kumščiais sudavė mažiausiai tris smūgius į galvą. Tačiau aukščiau teismo aptartais įrodymais dėl kaltinamosios veiksmais fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji jai smūgių į galvą nesudavė, o tik tampė už plaukų. Iš aptartų nukentėjusios parodymų matyti, kad ji nurodė aplinkybes, kurios bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas jos parodymus vertina kritiškai, laiko nepatikimais ir jais nesivadovauja. Vertintina ir tai, kad nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo labai neblaivi, ką patvirtina apklausti liudytojai ir įrašas iš Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo, kur V. J. buvo nustatytas 2,11 promilių girtumas (t. 2, b. l. 12).

Pažymėtina, kad nukentėjusiosios atžvilgiu dėl I. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir šiuo metu baudžiamoji byla Nr. 1-872-308/2019 perduota Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams nagrinėti teisiamajame posėdyje, ką patvirtina duomenys iš LITEKO. Šioje byloje V. J. kaltinama tuo, kad nežymiai sužalojo žmogų, t. y. kad 2018 m. gruodžio 26 d. apie 01.25 val. (duomenys neskelbtini) tualetų patalpose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,11 promilių girtumas), tyčia, dėl staiga kilusių priešiškų tarpusavio santykių, ranka sugriebė I. S. už striukės gobtuvo ir ją pastūmė, šiai atsitrenkus nugara į klozetą ir suklupus, rankos delnu sudavė I. S. ne mažiau kaip du smūgius į kaktos sritį, toliau tęsdama savo veiksmus, tualetų patalpos koridoriuje, ranka sugriebusi I. S. už galvos, trenkė jos galvą į sieną, tuo padarydama nukentėjusiajai I. S. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo dešinio momens srityje, poodinės kraujosruvos nugaroje ir sukeldama fizinį skausmą. Nors ši byla dar nėra išnagrinėta ir nėra įrodyta nukentėjusios kaltė, tačiau teismo ištirtų įrodymų visuma kelia pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų, kurie vertintini kaip jos gynybinė pozicija, siekiant pačiai išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl galimai pačios padarytos nusikalstamos veikos I. S. atžvilgiu. Atsižvelgiant į aptartų įrodymų visumą, spręstina, jog daugiau neginčijamų įrodymų, kad kaltinamoji (duomenys neskelbtini) tualete būtų sumušusi nukentėjusiąją, byloje nėra, todėl kaltinimas B. S. dėl nukentėjusiai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo pagrįstas tik prielaidomis.

Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 str. 5 d. teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2014, 2K-28-976/2015). Tik įvertinus visus įrodymus, pagal jų visumą daromos atitinkamos išvados. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

Nagrinėjamu atveju byloje patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą neabejotinai apkaltinti B. S. jai inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, padarymu, nėra. Kaltinamajai ir nukentėjusiajai skirtingai aiškinant įvykio aplinkybes, esant abejotiniems nukentėjusiosios parodymams ir byloje nesant kitų objektyvių, patikimų ir neginčytinų kaltinamosios kaltę patvirtinančių įrodymų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog kaltinamoji atliko jai kaltinime nurodytus veiksmus – nežymų sveikatos sutrikdymą, numatyta BK 140 str. 1 d.

Šios bylos kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013 ir kt.). Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka valstybiniam kaltintojui; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Europos Žmonių Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (žr. Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.). Kaip minėta, nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinamosios kaltę dėl nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, būtina vadovautis ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-446/2013). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).

Teismas, vadovaudamasi minėtomis nuostatomis ir remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje išnaudojus visas įrodinėjimo priemones ir galimybes, tačiau nepašalinus abejonių ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinamosios kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl nukentėjusiosios nežymaus sveikatos sutrikdymo (epizode tualeto patalpose), visos abejonės aiškinamos jos naudai. Dėl šių priežasčių kaltinamajai inkriminuojamas nežymaus sveikatos sutrikdymas šalintinas iš kaltinimo.

Dėl civilinio ieškinio.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa už nukentėjusiajai V. J. suteiktą priėmimo- skubiosios pagalbos paslaugą pareiškė civilinį ieškinį (t. 2., b. l. 31-33) dėl 15,26 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Turtinė žala civiliniam ieškovui padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamosios veiksmais, todėl ji privalo visiškai atlyginti (BPK 109 str., CK 2.263 str. 2 d.). Kaltinamoji su civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo.

Dėl bausmės skyrimo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji pateikė prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 str. pagrindu perduodant ją jos sesers I. S. atsakomybei pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. (t. 2, b. l. 167-171). Nurodė, kad yra visos BK 40 str. 2 d. nurodytos sąlygos atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pažymėtina, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau, kaip yra pasisakęs kasacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-303/2018, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad formuojamoje teismų praktikoje nusikaltimų valstybės tarnybai ir kitose bylose teismai, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, yra įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas, nagrinėjamu atveju – statutinės valstybės tarnautoja, kuriai, inter alia, taikomi ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto reikalavimai ir kuri be jokio papildomo auklėjamojo poveikio privalo laikytis įstatymų bei nedaryti nusikalstamų veikų, yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar yra nesusiformavę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-140/2015, 2K-120-489/2016). Nes būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą padarė išvadą, kad nėra visų įstatyme numatytų sąlygų atleisti B. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y., nėra pagrindo konstatuoti, kad ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas); laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.

Iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu B. S. apklausta kaip specialioji liudytoja ir kaip įtariamoji, savo kaltės nepripažino, atsisakė atlikti parodymų patikrinimą vietoje (t.1., b.l. 47, 75), akistatos metu su nukentėjusiąją ji paaiškino, kad neva nukentėjusiajai suėmė už plaukų tik norėdama taip parodyti policijos pareigūnui, kaip nukentėjusioji tampė jos seseriai už plaukų (t. 1., b.l. 59). Žalos pagal pareikštą Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį, pateiktą ikiteisminio tyrimo metu, neatlygino. Tik prasidėjus baudžiamos bylos nagrinėjimui teisme, kaltinamoji 2019-10-02 pateikė prašymą dėl atleidimo jos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir tik 2019-10-03 teisiamojo posėdžio metu B. S. pareiškė, kad kalta prisipažįsta iš dalies ir parodė nusikalstamos veikos aplinkybes, teigė, kad dėl padarytos veikos gailisi. Nors pagal teismų praktiką kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamosios asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015). Taigi B. S. savo kaltę pripažino tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jos kaltės įrodymų, ir nėra galimybės paneigti akivaizdžiai patvirtintus veikos padarymo faktus, kurie buvo užfiksuoti vaizdo įraše. Be to, net ir duodama parodymus ji nebuvo visiškai nuoširdi, nes bandė save pateisinti ir sušvelninti savo teisinę padėtį, teigdama, kad tai ji padarė užplūdus emocijoms dėl to, kad nukentėjusioji sumušė jos seserį. Nustatytos aplinkybės sumenkina teismo proceso metu B. S. pareikšto kaltės pripažinimo fakto ir gailėjimosi reikšmę BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto aspektu. Pripažindama savo kaltę ir tvirtindama, kad dėl nusikalstamos veikos labai gailisi, B. S. turėjo išskaičiavimą būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu atsižvelgiant į bylos aplinkybes kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Nors B. S. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, charakterizuojama teigiamai, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama statutine valstybės tarnautoja, kuriai, inter alia (be kita ko), taikomi ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto reikalavimai ir kuri be jokio papildomo auklėjamojo poveikio privalo laikytis įstatymų bei nedaryti nusikalstamų veikų.

Teismas, įvertinęs B. S. asmenybę (ji 2018 m. baigė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neturi, jos skatinimo klausimas sustabdytas dėl šios bylos nagrinėjimo, padarytos veikos pobūdį), jos pavojingumą (viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) akivaizdoje savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, buvo nusikalstamos veikos iniciatorius), taip pat tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama (duomenys neskelbtini), daro išvadą, jog B. S. padaryta veika nėra atsitiktinė, dėl to nėra pagrindo manyti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad tokią praktiką formuoja ir kasacinis teismas (pvz. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-303/2018). Sprendžiant klausimą dėl B. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

I. S., kaltininkės sesuo pateikė teismui prašymą atleisti B. S. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 str. pagrindu ir perduoti B. S. jos atsakomybėn pagal laidavimą (t. 2. b. l. 197-180). Jos nuomone ji yra tinkama laiduotoja, nes gyvena kartu su B. S. viename bute, tarp jų yra dvasinis ryšys, domisi tais pačiais dalykais, B. įsiklauso į jos patarimus, pasiūlymus, todėl mano, kad galo daryti kaltininkei teigiamą įtaką. Tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų apie laiduotojos savybes, jos charakteristiką, patvirtinančių, kad laiduotoja kaltininkei būtų tinkamas autoritetas ir darytų teigiamą įtaką kaltinamajai. Pažymėtina, kad pati laiduotoja dalyvavo kartu su kaltinamąja toje pačioje konfliktinėje situacijoje, tačiau jos nesulaikė nuo neteisėtų veiksmų. Dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo B. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl spręstinas bausmės skyrimo klausimas.

Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę atsižvelgia į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų.

Kaltinamoji B. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Praeityje neteista (t. 2, b. l. 65), administracine tvarka nebausta (t. 2., b. l. 64), duomenų apie įrašymą psichiatrinio ir priklausomybės ligų įskaitoje nėra. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamoji pripažino savo kaltę dėl vieno epizodo, teigė, kad nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas dėl aukščiau nurodytų motyvų sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą nelaiko tai kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kaltinamoji yra netekėjusi, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirbanti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, B. S. skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė už įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už jos nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkį, įpareigojant ją būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.

Kaltinamajai 2019-06-18 nutarimu paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina (t. 2., b. l. 77,78).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.

Nurodyti B. S., kad ji privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti B. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal LR BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, gavėjo bankas AB „Swedbank“, banko kodas 73000, banko sąskaita (duomenys neskelbtini), 15,26 EUR (penkiolika eurų 26 ct) už nukentėjusiosios V. J. gydymą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja Loreta Janiulytė