Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BnP Finance, akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5135-713/2016 pagal ieškovės BnP Finance, akcinės bendrovės ieškinį atsakovei M. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui tuo pagrindu, kad ieškovė nesilaikė teritorinio teismingumo taisyklių, numatytų CPK 29 straipsnyje, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad jeigu byla teismui neteisminga, teismas atsisako ieškinį priimti. Bendrąjį teritorinį civilinių bylų teismingumą numatančioje CPK 29 straipsnio nuostatoje reglamentuota, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškovė BnP Finance, AB kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovės M. B. skolą pagal 2015 m. gegužės 21 d. vartojimo kredito sutartį Nr. m7xy6dcs, ieškinyje nurodytas atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Ieškovė tokį atsakovės adresą ieškinyje nurodė remdamasi vartojimo kredito sutartimi ir joje pačios atsakovės nurodytu adresu. Pirmosios instancijos teismas pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis nustatė, kad atsakovės paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), todėl ieškinį atsisakė priimti, nurodydamas, kad ieškovė gali kreiptis į Šakių rajono apylinkės teismą pagal atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Pagal bendrąją teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Pagal CK nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba jos nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnis). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena. Kaip pagrįstai pastebi apeliantė, ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-482-278/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir jų gyvenamąją vietą (Gyventojų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). Jei asmuo gyvena keliose vietose, bet deklaruoja tik vieną, tokiais atvejais teismai neturėtų vadovautis vien gyvenamosios vietos duomenimis gyventojų registre sprendžiant apie asmens gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomi minėti CK 2.17 straipsnyje įtvirtinti gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai (pvz., paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą). Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad atsakovė, sudarydama vartojimo kredito sutartį, savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), t. y. skirtingu adresu, nei yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas šio ginčo dėl teismingumo aspektu pripažįsta teisiškai reikšmingu CK 2.17 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Pagal minėto straipsnio nuostatas fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamoje vietoje. Sutarties šalies nuo pareigos pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą neatleidžia kitos šalies žinojimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, nes ši pareiga išlieka ir po sandorių sudarymo. Atsakovė, siekdama pakeisti sandorio sudarymo metu nurodytą informaciją apie savo gyvenamąją vietą, turėjo tai padaryti raštu, nes tokie pakeitimai reikšmingi prievolių įvykdymui, ginčų sprendimui ir kitiems iš sandorių atsirandantiems padariniams. Šių veiksmų atsakovei neatlikus, ieškovė pagrįstai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, vadovaudamasi sandoryje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (LAT 2014 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2014). Be to, sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.5. punkte yra numatyta atsakovės pareiga informuoti apeliantę apie kontaktinių duomenų pasikeitimą (įskaitant gyvenamosios vietos adresą). Atsakovei šių duomenų nepakeitus yra laikoma, kad sutartyje nurodytas adresas yra atsakovės faktinė gyvenamoji vieta.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis yra nustatyta, jog kreditorius UAB „SB lizingas“ taip pat kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės M. B., atsakovės adresą nurodydamas (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato galimybę teismui nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui. Šis pagrindas skirtas apsaugoti atsakovo teises tuo atveju, kai byla nagrinėjama ne jo gyvenamosios vietos teisme dėl to, kad tariamai yra nežinoma atsakovo gyvenamoji vieta. Dėl nurodytos priežasties atsakovas, kurio gyvenamoji vieta iš pradžių buvo nežinoma, sužinojęs apie nagrinėjamą bylą, turi teisę prašyti perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui. Taigi nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismui priėmus ieškinį ir vėliau nustačius, jog atsakovės M. B. gyvenamoji vieta yra ne (duomenys neskelbtini), o kitame mieste (pvz., jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu), civilinė byla gali būti perduodama gyvenamosios vietos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentu, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atsisakymo priimti ieškinį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovei M. B. dėl skolos priteisimo, naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.