Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P., jo įgaliotam atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

institucijos, surašiusios pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo, įgaliotam atstovui – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajam specialistui N. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymo patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d., kuris įformintas 2015 m. lapkričio 6 d. surašant operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (23.30-08) FR1042-10310, kurio metu buvo tikrinta piniginių lėšų judėjimas kasoje ir sąskaitose, atskaitingi asmenys, finansinė atskaitomybė, debitoriai, kreditoriai ir nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), biuras Šiaulių (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota mokesčių mokėtojų registre 2010 m. spalio 4 d., veikla vykdoma, dirba 2 darbuotojai, pagrindinė veikla – gėlių ir sodinukų didmeninė prekyba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoja nuo 2010 m. spalio 28 d., įstatinis kapitalas 2897 Eur, 100 procentų akcijų valdo M. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), apskaitą tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigose dirbo G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. buvo išmokėta 3789,35 Eur G. P., kuris atsiskaitė su kitais kreditoriais, kas atsispindi kasos avanso apyskaitoje apie išmokėtas sumas - liepos mėn.: 2 700 Eur - UAB „(duomenys neskelbtini)“; 657,83 Eur - AB „(duomenys neskelbtini)“; 260 Eur - (duomenys neskelbtini) IĮ, iš viso - 3617,83 Eur. Skola valstybės biudžetui 2015 m. liepos 1 d. buvo 52 169,14 Eur, įmokėta 651,73 Eur, 2 252 Eur buvo įskaityta iš deklaruotos PVM mokesčio permokos. 16 877,46 Eur suma buvo išieškota pagal VMI prie LR FM sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų.

Laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. iš „(duomenys neskelbtini)“ kasos atskaitingam asmeniui G. P. buvo išmokėta 7 596,74 Eur, kuris atsiskaitė su kitais kreditoriais, kas atspindi kasos avanso apyskaitoje apie išmokėtas sumas – rugpjūčio mėn.: 3 608,27 Eur - UAB „(duomenys neskelbtini)“; 726 Eur - UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2 991,73 Eur - UAB „(duomenys neskelbtini)“; 26,99 Eur - UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso – 7 352,99 Eur. Skola valstybės biudžetui 2015 m. rugpjūčio 1 d. buvo 35 121,54 Eur, įmokėta 0 Eur, 139 Eur buvo įskaityta iš deklaruotos PVM mokesčio permokos. 595,28 Eur suma buvo išieškota pagal VMI prie LR FM sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų.

Tokiais veiksmais „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. P. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, bei kaltinamas pažeidęs kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

Apklaustas teismo posėdžio metu G. P. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, tačiau parodė, kad pirmiausia atsiskaitė su kreditoriais, o ne su VMI. Teismui paaiškino, kad pirmiausia atsiskaitė su kreditoriais, siekdamas išvengti įmonės bankroto iškėlimo, tikėjosi, jog tai laikini nesklandumai, o vienintelis kelias juos įveikti – atsiskaityti su esamais tiekėjais. Įmonės skola valstybei iki 2015 metų pabaigos buvo sumažinta, o nuo 2016 metų – su valstybe visiškai atsiskaityta. Nurodė, kad nežinojo, jog atsiskaitymai su VMI turi būti vykdomi pirmiau nei su kitais kreditoriais. Į VMI nesikreipė, nederino galimo atsiskaitymo grafiko (b. l. 129).

Institucijos, surašiusios pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo, įgaliotas atstovas palaikė pareiškimą ir jame išdėstytas aplinkybes, taip pat parodė, kad atliekant patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovas dalyvavo, po patikrinimo ėmėsi veiksmų ir įsiskolinimas VMI buvo ženkliai sumažintas. Paaiškino, jog dėl skolos valstybei atsiskaitymo išdėstymo turi kreiptis mokesčių mokėtojas, VMI savo iniciatyva šios galimybės nesiūlo (b. l. 129-130).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 9 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais). CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Minėtas pažeidimas padaromas tik tyčia.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. P. nesutiko su padarytu pažeidimu, teigdamas, kad jis, kaip įmonės vadovas, pagal susidariusią bendrovės finansinę padėtį, pirmiausia atsiskaitė su esamais teikėjais (kreditoriaus) (b. l. 129), siekdamas išvengti bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra vertinamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovautos įmonės galimas bankrotas ir jo, kaip vadovo, elgesys šiuo klausimu, o sprendžiamas klausimas dėl jo, kaip bendrovės vadovo, netinkamo elgesio konkrečių, visiems privalomų teisės normų, nurodytų CK 6.930¹ straipsnyje, nesilaikymo ir iš to kylančios administracinės atsakomybės pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį.

G. P. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga: pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-2), UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių apskaitos kortelėmis (b. l. 3-8), UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto istoriniais duomenimis (b. l. 9-11), kasos sąskaitų išrašais (b. l. 12-13), avanso apyskaitų išrašais (b. l. 14-15), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 126-127). Iš šių teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų dokumentų matyti, jog G. P. savo veiksmais nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmiau atsiskaitydamas su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, ir tuo pažeidė kreditoriaus – VMI teises. Be to, ir pats G. P., nors ir nesutikdamas su padarytu pažeidimu, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad ne tik laiku negalėjo sumokėti mokesčių VMI, bet ir pripažino, atsiskaitė su kitais kreditoriais (tiekėjais) (b. l. 129), kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme buvo žemesnėse eilėse už VMI. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad tuo laikotarpiu, kai šie atsiskaitymai vyko, G. P. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga VMI (b. l. 3-6), t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės pripažįsta atlikęs jam inkriminuotus veiksmus (objektyviuosius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius), tačiau mano, kad už tokius veiksmus jo atžvelgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti nutraukta (b. l. 131), nes jis taip elgėsi siekdamas išgelbėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo galimo bankroto. Teismas pažymi, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

G. P. atsakomybės pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį nešalina ir ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėliau atsiskaitė su VMI, kadangi tai nepaneigia fakto, jog pažeidimo padarymo metu bendrovė buvo skolinga VMI ir kad įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, pažeisdama įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą.

Aukščiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie pažeidėjo veiksmai, kuomet jis būdamas skolingas VMI atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, pažeisdamas įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi ir tyčiniai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato savo atliekamų veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2015 m. balandžio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-199-107/2015, 2014 m. lapkričio 21 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-472-185/2014).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymo patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d., kuris įformintas 2015 m. lapkričio 6 d. surašant operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (23.30-08) FR1042-10310, kurio metu buvo tikrinta piniginių lėšų judėjimas kasoje ir sąskaitose, atskaitingi asmenys, finansinė atskaitomybė, debitoriai, kreditoriai ir nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), biuras (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota mokesčių mokėtojų registre 2010 m. spalio 4 d., veikla vykdoma, dirba 2 darbuotojai, pagrindinė veikla – gėlių ir sodinukų didmeninė prekyba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoja nuo 2010 m. spalio 28 d., įstatinis kapitalas 2897 Eur, 100 procentų akcijų valdo M. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), apskaitą tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigose dirbo G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. buvo išmokėta 3789,35 Eur G. P., kuris atsiskaitė su kitais kreditoriais, kas atsispindi kasos avanso apyskaitoje apie išmokėtas sumas - liepos mėn.: 2 700 Eur - UAB „(duomenys neskelbtini)“; 657,83 Eur - AB „(duomenys neskelbtini)“; 260 Eur - (duomenys neskelbtini) IĮ, iš viso - 3617,83 Eur. Skola valstybės biudžetui 2015 m. liepos 1 d. buvo 52 169,14 Eur, įmokėta 651,73 Eur, 2 252 Eur buvo įskaityta iš deklaruotos PVM mokesčio permokos. 16 877,46 Eur suma buvo išieškota pagal VMI prie LR FM sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų. Laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. iš „(duomenys neskelbtini)“ kasos atskaitingam asmeniui G. P. buvo išmokėta 7 596,74 Eur, kuris atsiskaitė su kitais kreditoriais, kas atspindi kasos avanso apyskaitoje apie išmokėtas sumas – rugpjūčio mėn.: 3 608,27 Eur - UAB „(duomenys neskelbtini)“; 726 Eur - UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2 991,73 Eur - UAB „(duomenys neskelbtini)“; 26,99 Eur - UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso – 7 352,99 Eur. Skola valstybės biudžetui 2015 m. rugpjūčio 1 d. buvo 35 121,54 Eur, įmokėta 0 Eur, 139 Eur buvo įskaityta iš deklaruotos PVM mokesčio permokos. 595,28 Eur suma buvo išieškota pagal VMI prie LR FM sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų. Tokiais veiksmais „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. P. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, bei pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, tvarką ir šiais veiksmais G. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje. G. P. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. P., kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgalioto atstovo prašymu jam skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, teismas pažymi, kad atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl teismo įgaliojimų sušvelninti ATPK nustatytą sankciją“). Administracinė atsakomybėn traukiamo asmens įgalioto atstovo nurodytos aplinkybės, jog G. P. augina du nepilnamečius vaikus (b. l. 63-64), dirba vadybininku ir jo gaunamos pajamos nėra didelės (b. l. 65-66), negali būti laikomos išskirtinėmis, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, prisiėmė atsakomybę už kilusias neigiamas pasekmes. Vien pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011). Atsižvelgiant į įgalioto atstovo nurodytas aplinkybes, į tai, kad nenustatyta G. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į faktą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose dirbo keturis mėnesius (nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d.), jam skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje – bauda, nustatant minimalų jos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 50⁶ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

G. P. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2.–5821– 888/2016. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.