- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- 2S-886-601/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00329-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- J. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-8015-490/2021 pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolio N. A. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. S. Kauno apylinkės teismui 2021 m. kovo 1 d. pateikė skundą dėl antstolio N. A. veiksmų. Skundą pareiškėjas teismui pateikė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio ir 512 straipsnio nuostatomis. Nurodė, kad antstolis N. A., vykdydamas išieškojimą, areštavo 100 procentų nuo 1 MMA jo gaunamų pajamų. Pareiškėjas prašė teismo, vadovaujantis CPK 594 straipsniu, atlikti antstolio N. A. veiksmų kontrolę, patikrinti vykdomuosius dokumentus ir, nustačius įstatymų pažeidimus, nurodyti juos pašalinti. Taip pat nurodė, kad antstolis, išskaičiuodamas iš jo 100 procentų 1 MMA viršijančių pajamų, padarė žalą, todėl nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi CPK XXXI skyriaus 510 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Prašo teismo įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjui neteisėtai iš jo sąskaitos nuskaitytas sumas ir veikti sąžiningai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2021 m. kovo 3 d. nutartimi nustatė J. S. terminą pašalinti šioje nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nenurodė vykdomosios (-ųjų) bylos (-ų) numerio (-ių), kurioje skundžia antstolio veiksmus, kitų suinteresuotų asmenų byloje, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes bei teismui nepateikė reikiamo skaičiaus procesinio dokumento kopijų. Be to, anot teismo, nei iš skunde reiškiamo reikalavimo nei iš skundo turinio nėra aišku kokie konkrečiai antstolio veiksmai (patvarkymai) yra skundžiami. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas prašo pripažinti neteisėtu konkretų antstolio procesinį veiksmą (patvarkymą, nurodymą), turi būti aiškiai nurodyta, kokį jo nuomone neteisėtą antstolio patvarkymą (nurodymą) jis prašo panaikinti. Šiuo atveju pareiškėjas suformulavo nekonkrečius reikalavimus – atlikti antstolio N. A. veiksmų kontrolę, patikrinti vykdomuosius dokumentus ir, nustačius įstatymų pažeidimus, nurodyti juos pašalinti; įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjui neteisėtai iš jo sąskaitos nuskaitytas sumas ir veikti sąžiningai. Pareiškėjui nurodžius, kokį konkrečiai antstolio procesinį veiksmą ar atsisakymą atlikti procesinį veiksmą jis skundžia, jis atitinkamai turėtų patikslinti savo reiškiamus reikalavimus. Ir nors, pareiškėjas nagrinėjamu atveju antstolio veiksmų neteisėtumą sieja su galimai neteisėtu sumų nuskaičiavimu, skunde nenurodyta, kokią tiksliai nuskaitytą sumą prašoma įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjui. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad ginčams dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, todėl byloje būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas ir dėl tokios žalos atlyginimo į teismą turi būti kreipiamasi su ieškiniu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. S. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės dėl antstolio N. A. veiklos patikrinimo: ar antstolis veikia taip kaip privalo ir ar tinkamai taiko įstatymus, priiminėdamas patvarkymus. Nustačius, kad antstolis neveikia taip, kaip privalo pagal CPK 736 straipsnio nuostatas, nurodyti pašalinti vykdymo proceso pažeidimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė CPK 2 straipsnio nuostatų ir negynė pareiškėjo materialinės subjektinės teisės, pažeistų ar ginčijamų interesų, saugomų įstatymų, netinkamai taikė įstatymus nagrinėjant bylą, ir ne tik, kad neatkūrė teisinės taikos tarp ginčo šalių, bet ir visais būdais bandė užkirsti kelią siekti teisingumo;
1.2. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CPK 197–200 straipsnių nuostatomis ir nebandė išsireikalauti įrodymų, reikalingų ginčo sprendimui, taip pat netikrino prie skundo pateiktų antstolio patvarkymų, iš kurių matyti antstolio veiksmų neteisėtumas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
7. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas J. S. skunde nenurodė vykdomosios bylos numerio, kurioje skundžia antstolio veiksmus, kitų suinteresuotų asmenų byloje, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, teismui nepateikė reikiamo skaičiaus procesinio dokumento kopijų, neaiškiai apibrėžė skundo dalyką (reikalavimus) ir pagrindą (reikalavimus pagrindžiančius argumentus). Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas iš prie skundo pateiktų patvarkymų turėjo galimybę pats nustatyti antstolio veiksmų neteisėtumą, pasireikalauti bylai išspręsti reikalingus įrodymus, nustatyti kam ir kiek skundo kopijų reikia pateikti, padaryti atitinkamą šių kopijų skaičių ir atsiųsti jam sąskaitą už kopijas apmokėjimui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
9. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo J. S. skundas neatinka CPK 111 ir 113 straipsnių reikalavimų, t. y. neaiškiai suformuluoti skundo dalykas ir pagrindas, nenurodyta vykdomoji byla, suinteresuoti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, nepateikta tiek procesinio dokumento kopijų, kad po vieną tektų suinteresuotiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Todėl būtent pats skundą pareiškiantis asmuo privalo aiškiai suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).
10. Apeliantui išaiškintina, kad civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio (skundo) pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (skundą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus. CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
11. Teismų praktikoje nurodoma, kad procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateiktą procesinį dokumentą. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius trūkumus ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu procesiniu dokumentu (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1772-852/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1095/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1 ir t. t.). Trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą (CPK 5, 7 straipsniai), o ne apsunkinti teisės teikti procesinius dokumentus realizavimą tiems asmenims, kurie dėl įvykusio nesusipratimo, klaidos, nepakankamo įstatymo supratimo, informacijos stygiaus ir pan. procesiniame dokumente ne visai tinkamai nurodo tam tikrus duomenis ar jų apskritai nenurodo.
12. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai J. S. taikė procesinių dokumentų trūkumų institutą, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo ją panaikinti. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 22 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios išlaidos valstybės naudai iš pareiškėjo nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.