Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. atstovės K. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti K. S. pateiktą apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014 ir pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovo apeliacinio skundo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Nustatyta, jog Kauno apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-25-260/2014 pagal ieškovo R. A. ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pažeistų teisių atkūrimo bei sprendimų, pirkimo-pardavimo sutarčių, santuokinio turto dalybų sutarties panaikinimo, žemės sklypo suformavimo ir įpareigojimo atstatyti nuosavybę natūra ir pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, S. A. ieškinį dėl termino atnaujinimo palikimui priimti.

Ieškovas R. A. byloje buvo atstovaujamas K. S. ir advokatų A. N., R. T..

Kauno apygardos teisme 2014 m. balandžio 14 d. gautas ieškovo atstovės K. S. apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo ir prisidėjimas prie ieškovo teikiamo 2014 m. kovo 20 d. apeliacinio skundo.

Šiame pateiktame teismui procesiniame dokumente ieškovo atstovė K. S. nurodė, kad ji prašo:

1) atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių: dėl to, jog jai nebuvo įteiktas teismo sprendimas kaip trečiajam asmeniui, neišaiškintos teisės paduoti skundą, be to, priešiški ieškovo veiksmai jos ir jos būsimos globotinės D. R. A. atžvilgiu, kai buvo užgrobta namo dalis, suniokoti jos asmeniniai daiktai, buvo atlikti jau po 2014 m. kovo 20 d. ir traktuotini nauja aplinkybe, bei sužinojimu apie savo pažeistas turtines teises kaip nuomininko, išgyvenusio daugiau kaip 10 metų bešeimininkiame turte, taip pat ir kaip E. A. įpėdinės – kuriai jokios turto dalies suteikti neketinama, jeigu ji neįgyvendins teisių pati;

2) pakeisti jos procesinį statusą iš ieškovo įgalioto asmens į trečiojo suinteresuotojo asmens, prisijungiančio prie advokato A. N. pateikto 2014 m. kovo 20 d. apeliacinio skundo;

3) traktuoti ją trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankišką reikalavimą panaikinti ne tik sprendimo dalį, kur tenkinamas prašymas dėl juridinio fakto nustatymo, bet ir visą Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimą pilna apimtimi, nes teismas sprendime pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų turtinių teisių ir interesų;

4) bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmąja instancija, įtraukiant suinteresuotuosius asmenis – antrosios eilės E. A. paveldėtojus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti K. S. apeliacinį skundą, prisidėjimą prie apeliacinio skundo.

Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su apeliacinio skundo ir prisidėjimo prie jo priėmimu

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti jam suteikta teise į teisminę gynybą, turi laikytis įstatymų nustatytų sąlygų tokiai teisei įgyvendinti. Viena iš teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo būdų – apeliacijos galimybė. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme bei neįsiteisėjusių teismų sprendimų apskundimo tvarka reglamentuojama CPK XVI skyriuje.

CPK 305 ir 309 straipsniai apibrėžia asmenų, turinčių teisę pateikti apeliacinį skundą bei prisidėjimą prie apeliacinio skundo, ratą. Minėtos normos nustato, jog ši teisė suteikiama byloje dalyvaujantiems asmenims. Taigi, dalyvaujančio byloje asmens procesinio teisinio statuso turėjimas, kaip jis apibrėžiamas CPK 37 straipsnyje, yra būtina procesinės teisės dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties paduoti apeliacinį skundą, įgyvendinimo sąlyga. Pagal CPK 37 straipsnį, dalyvaujančiais byloje asmenimis yra laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardintose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai.

Pareiškėja K. S. yra ieškovo atstovė, atstovavusi jį bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pagal ieškovo jai suteiktą 2007 m. gegužės 4 d. įgaliojimą (t. 5, b. l. 11-12), todėl aukščiau išdėstytų teisės normų pagrindu ji laikytina byloje dalyvaujančiu asmeniu, turinčiu jai, kaip ieškovo atstovei, suteiktas procesines teises (CPK 59 str.). Tačiau siekiant įvertinti, ar šis statusas suteikė teisę jai teikti apeliacinį skundą ar prisidėjimą prie apeliacinio skundo, būtina įvertinti jos teikiamu procesiniu dokumentu keliamus reikalavimus ir jais siekiamus sukurti teisinius padarinius bei jų ryšį su ieškovo byloje siekiamomis įgyvendinti teisėmis.

Kaip jau nustatyta, ieškovas R. A. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovo tėvas Z. A., po savo žmonos E. A. mirties palikimą priėmė per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Tenkinus šį prašymą ieškovas siekė pripažinti atsakovų sudarytus bei priimtus administracinius sprendimus bei sandorius, negaliojančiais, kas leistų jam, kaip Z. A. įpėdiniui, pretenduoti į E. A. nuosavybės teise atkurtiną nuosavybę, kuri ginčijamais sprendimais bei sandoriais atiteko atsakovams. Ieškinį tenkinus iš dalies (tik dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) ir ieškovui nesutinkant su priimtu procesiniu sprendimu, jis pasinaudojo jam įstatymu suteikta teise ir pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo, prašydamas panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir šioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai. Tuo tarpu 2014 m. balandžio 14 d. pirmosios instancijos teisme gautu K. S. apeliaciniu skundu bei prašymu priimti jos prisidėjimą prie apeliacinio skundo keliami reikalavimai ne tik dėl nepatenkintos sprendimo dalies panaikinimo, bet ir reikalavimai dėl sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. K. S. teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje pažeidžia jos ir kitų E. A. įpėdinių teises, todėl turi būti panaikintas, pareiškėja kartu su kitais E. A. įpėdiniais turi būti įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu ir priimant naują sprendimą atsižvelgta į jų teises ir teisėtus interesus.

Įvertinus ieškovo ir pareiškėjos skundų motyvus, prašymus bei jais siekiamas sukurti teisines situacijas akivaizdu, jog teikdama apeliacinį skundą K. S. veikia ne kaip ieškovo atstovė, bet kaip savarankiškas asmuo, ketinantis įstoti į bylą. Siekis įstoti į bylos nagrinėjimą kaip savarankiškam asmeniui, siekiant apginti, jo manymu, pažeistas materialines teises ir dėl to keliant priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą (taip pat ir dėl neįtraukimo į bylos nagrinėjimą), įgyvendinamas CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo. Šiuo atveju K. S. kaip ieškovo atstovės procesinės teisės byloje nesuteikia jai galimybės teikti savarankišką apeliacinį skundą, o tuo labiau prisidėjimą prie ieškovo pateikto apeliacinio skundo. Pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo negalima reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųsto teismo sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų (CPK 309 str.), o pareiškėjos skundu, kaip jau nurodyta, keliami papildomi, ieškovo apeliaciniame skunde neaptarti, reikalavimai ir dėstomi savarankiški sprendimo negaliojimo pagrindai.

Kadangi CPK 315 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti (CPK 315 str. 2 d. 2 p.), todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. S. apeliacinį skundą bei prisidėjimą prie ieškovo apeliacinio skundo atsisakė priimti.

Atmestini kaip nepagrįsti ir K. S. argumentai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jos skundo argumentų, susijusių su absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu, t. y. nesprendė, ar ji turėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, tarp jų ir nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte, patikrinimas įeina į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas. Šis klausimas sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimą nevertinamas, todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vertinti skundo argumentų, susijusių su K. S. procesinės padėties nustatymu.

Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su prašymo dėl proceso atnaujinimo pareiškimo pateikimu

Atskirajame skunde taip pat teigiama, jog teismas nepagrįstai apribojo pareiškėjos teises kreiptis į teismą su pašymu dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja teigia, jog jos pateiktą procesinį dokumentą atsisakius priimti kaip apeliacinį skundą, teismas jį turėjo vertinti kaip prašymą dėl proceso atnaujinimo, o tik procesinio dokumento pavadinimo tinkamas nesuformulavimas, nesudarė pagrindo pareiškimą atsisakyti priimti, teismas privalėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu.

Susipažinęs su pirmosios instancijos skundžiamu procesiniu dokumentu, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais.

CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, tačiau siekiant užtikrinti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, reikalaujama, jog suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Bendrieji teismui teikiamo procesinio dokumento, ieškinio reikalavimai numatyti CPK 111, 135 straipsniuose. Be nurodytose teisės normose įtvirtintų reikalavimų teikiamam procesiniam dokumentui, CPK normos nustato specialiuosius reikalavimus atskirų procesinių dokumentų turiniui. Pareiškimų dėl proceso atnaujinimo pateikimo tvarką reglamentuoja CPK XVIII skyrius. CPK 369 straipsnio 1 dalis numato, jog be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas, proceso atnaujinimo pagrindas, motyvai ir aplinkybės, kuriomis grindžiami pareiškimų dėl proceso atnaujinimo padavimo terminų skaičiavimas.

Šiuo atveju iš K. S. pateikto procesinio dokumento matyti, jog ji procesiniame dokumente kėlė abejones dėl pasirinkto teisių gynybos būdo ir svarstė, ar nereikėtų į teismą kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo, tačiau nei paties prašymo atnaujinti procesą, nei pagrindų, nei motyvų tokio prašymo pateikimui nenurodė. Nesant pateikto konkretaus procesinio dokumento, iš kurio būtų galima aiškiai suvokti apie pareiškėjos apsisprendimą teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, jo pagrindų ir motyvų, pirmosios instancijos teismas prašymo nesvarstė. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, nepasinaudojęs trūkumų šalinimo institutu, apribojo jos teises.

Nors ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto procesinio dokumento, tačiau procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas taikomas tuomet, kai pateikto procesinio dokumento trūkumai nėra esminiai. Esminiais ieškinio (procesinio dokumento) elementais laikytinas ieškinio, ar kito procesinio dokumento, dalykas ir pagrindas, kuriuos be kita ko turi nustatyti pats į teismą besikreipiantis asmuo, o ne teismas.

Nurodant ieškinio ar kito teismui teikiamo procesinio dokumento dalyką turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 str.). Šis reikalavimas neturi būti suprantamas kaip pareiga pačiam pareiškėjui įvardyti pasirinktą civilinių teisių gynimo būdą CK 1.138 straipsnio prasme, t. y. neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti. Pakanka, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo. Tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai, kitaip atsakovui būtų sudėtinga gintis nuo pareikšto reikalavimo, o teismas rizikuotų pažeisti CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas.

Kadangi pareiškėja prašyme aiškiai reikalavimo atnaujinti procesą nereiškė, motyvų ir pagrindų tokiam reikalavimui nenurodė be to, iš jos pateikto procesinio dokumento negalima vienareikšmiškai teigti, jog K. S. buvo apsisprendusi dėl tokio (teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo) savo teisių ginimo būdo (jos nurodomos aplinkybės šiuo klausimu vertintinos tik kaip pasvarstymais dėl kitų galimų procesinių teisių gynybos būdų), todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo taikyti trūkumų šalinimo instituto ir įpareigoti pareiškėjos pašalinti pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumus. Priešingu atveju nustačius terminą trūkumams pašalinti ir pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, nesant aiškiai išsakytos nuomonės būtent dėl tokio teisių gynimo būdo pasirinkimo, būtų apribotos asmens procesinės teisės.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog K. S. yra nurodžiusi, jog turi teisinį išsilavinimą, atstovavo ieškovą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teismo nuomone, pareiškėja geba pasirinkti galimą pažeistų teisių gynybos būdą ir pateikti jos valią ir įstatymo reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą.

Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį. Pareiškėjai papildomai išaiškina, jog atsisakymas priimti jos pateiktą apeliacinį skundą, prisidėjimą prie apeliacinio skundo, neatima iš jos galimybės pasirinkus jos manymu tinkamą, pažeistų teisių gynybos būdą, kreiptis į teismą pakartotinai, pateikiant įstatymo reikalavimus atitinkantį ir pareiškėjos interesus bei siekius atspindintį procesinį dokumentą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.