- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-1772-852/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30738-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Visorių bendruomenės asociacijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, V. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė Registrų centras
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Visorių bendruomenės asociacijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir V. B. dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 7 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-01-170607-01082, 2017 m. birželio 8 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-01-170608-01094, 2018 m. liepos 5 d. deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama: 1) Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2017 m. birželio 7 d. statybos leidimą Nr. LSNS-01-170607-01082 ir 2017 m. birželio 8 d. statybos leidimą Nr. LSNS-01-170608-01094; 2) Panaikinti 2018 m. liepos 5 d. Deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą Nr. 1, dėl statinio – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), galiojimą ir 2018 m. liepos 5 d. Deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą Nr. 1, dėl statinių – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), galiojimą; 3) Įpareigoti atsakovę Visorių bendruomenės asociaciją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į valstybės įmonę Registrų centras dėl minėtų nekilnojamųjų daiktų ((duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo; 4) Įpareigoti Visorių bendruomenės asociaciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojos V. B. lėšomis nugriauti (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę; 5) Teismo sprendime nustatyti, kad Visorių bendruomenės asociacijai nepašalinus neteisėtos statybos, atliktos valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) padarinių, t. y. nenugriovus statinių ((duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nesutvarkius statybvietės, šiuos statybos padarinius turi teisę pašalinti ir sutvarkyti statybvietę Inspekcija Visorių bendruomenės asociacijos lėšomis; 6) Pranešti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui apie bylos, susijusios su nekilnojamaisiais daiktais – (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iškėlimą; 7) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, patikrinus atsakovės V. B. duomenis Gyventojų registre, nustatyta, jog ji mirė (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad procesas prieš mirusį asmenį nėra įmanomas, todėl sprendė, kad ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nesprendžiant kitų ieškinio atitikimo procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų. Išaiškino, kad išsiaiškinus, jog procesinis perėmimas galimas ir kas yra mirusiosios teisių ir pareigų perėmėjai, ieškovė gali reikšti naują ieškinį atsakovui, turinčiam civilinį procesinį veiksnumą ir teisnumą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį ir perduoti jos ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
5. Ieškovė nurodo, kad nustačiusi, jog yra pažeisti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, siekė įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir kt. jai garantuojamą teisę į teisminę gynybą, tačiau pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi užkerta šią teisę realizuoti dėl ne nuo jos valios priklausančių priežasčių, t. y. dėl vieno iš atsakovų mirties. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad ji ieškiniu reiškia reikalavimus ne tik atsakovei V. B., bet ir kitoms atsakovėms – Visorių bendruomenės asociacijai bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad tiek Visorių bendruomenės asociacija, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų netinkamos procesinės šalys ir negalėtų atsakyti pagal ieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad ieškinyje buvo pareikštas tik vienintelis reikalavimas mirusios atsakovės atžvilgiu, t. y. įpareigojimas per nurodytą terminą savo ir kitų atsakovų lėšomis nugriauti ginčo statinius ir sutvarkyti statybvietę. Kitų reikalavimų, tiesiogiai susijusių su mirusia atsakove, nebuvo pareikšta. Pažymėjo, ir tai, kad ginčas kilęs dėl statybos darbų, atliktų valstybinėje žemėje, todėl šio klausimo išsprendimas yra ypatingai svarbus ir reikšmingas visai visuomenei, nes turi viešojo intereso požymių. Pirmosios instancijos teismo taikyta CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisės norma, apsunkina (arba netgi užkerta galimybę) ieškovei ginti savo pažeistus interesus teisme. Akcentavo, kad ji ieškiniu teismo prašė ne tik įpareigoti atsakovus pašalinti neteisėtos statybos padarinius, esančius valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), bet ir panaikinti administracinius aktus – atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus 2017 m. birželio 7 d. statybos leidimą Nr. LSNS-01-170607-01082 ir 2017 m. birželio 8 d. statybos leidimą Nr. LSNS-01-170608-01094), kurių ginčijimui įstatymų leidėjas nustatė ribotą terminą. Tokiu atveju atsisakant priimti ieškinį dėl visų reikalavimų, net ir tų, kurie mirusiam asmeniui nenukreipti, sukuriamos nepagrįstos prielaidos kitiems atsakovams bandyti išvengti pareigos šalinti teisės pažeidimus, keliant abejones dėl administracinių aktų skundimo terminų praleidimo. Vadovaujantis CPK 138 straipsniu, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į minėtą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo taikyti CPK reglamentuotą ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir suteikti ieškovei galimybę per nustatytą terminą ieškinio trūkumus pašalinti, t. y. ieškovei spręsti ir patikslinti kokia apimtimi, kokių subjektų atžvilgiu palaiko savo reikalavimus, įvertinus paaiškėjusias aplinkybes. Šiuo atveju, civilinėje byloje taikant ieškinio trūkumų šalinimą, o ne atsisakymą priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, būtų įgyvendinti ir civilinio proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai. Pažymėjo, kad pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį, teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumą teismui, o tai reiškia, kad visi šie ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai. Akcentavo, kad ieškinį atsakovams kildina iš atsakovų neteisėtų veiksmų statybų procese ir prašo pripažinti statybą leidžiančius dokumentus negaliojančiais, panaikinti deklaracijų apie statinių statybos užbaigimą galiojimą bei pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Vadinasi, tokie ginčai yra nagrinėtini teisme (CPK 22 straipsnis). Nurodė, kad neginčija, jog atsakovė V. B. neturi civilinio procesinio teisnumo ir veiksnumo, nes yra mirusi, tačiau šis ginčijamoje nutartyje nurodytas trūkumas nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pvz. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-840-619/2015.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atsisakyti ieškinį priimti esant tik įstatyme išvardytiems pagrindams (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis).
10. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad viena iš atsakovių – V. B. – mirė (duomenys neskelbtini). Todėl konstatavo, kad procesas prieš mirusį asmenį, t. y. asmenį, neturintį civilinio procesinio teisnumo ir veiksnumo, nėra įmanomas.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, t. y. nėra suėjęs naikinamasis terminas ieškiniui pareikšti.
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad asmuo, kuriam pareikštas ieškinys, neturi civilinio procesinio teisnumo ir veiksnumo, turėjo laikyti, kad ieškinys yra pareikštas su trūkumais, t. y. turėjo laikyti, kad ieškinyje nenurodyti duomenys apie atsakovą bei nustatyti terminą šiam trūkumui ištaisyti (CPK 138 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir tik nepašalinus šio trūkumo, priimti nutartį atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nes teisminis ginčo nagrinėjimas su nesama šalimi negalimas.
15. Taigi, vertintina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai, nenustatęs termino nustatytam ieškinio trūkumui pašalinti, atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
16. Be to, kaip nurodė ieškovė, ieškinyje atsakove nurodyta ne tik V. B., tačiau ir Visorių bendruomenės asociacija bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nenurodė, kad ir šios atsakovės neturi civilinio procesinio subjektiškumo ar, kad yra nustatytos kitos aplinkybės, dėl kurių negali priimti ieškinio jų atžvilgiu.
17. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, ginčijama nutartis naikintina ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį ir perduoti ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.