Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovams J. G. ir VĮ „Registrų centras“, tretieji asmenys R. G., A. G., dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovams J. G., VĮ Registrų centras, tretieji asmenys R. G., A. G., kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 1992-09-07 buto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. I-1374, sudarytą J. G.; pripažinti negaliojančia 1995-05-11 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P41/95-20141, sudarytą J. G.; panaikinti įrašą Valstybės įmonės „Registrų centras“ dėl buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos, kuriuo J. G. nurodomas kaip buto ir žemės sklypo savininkas; butą S.Moniuškos g. 29-7, Vilniuje ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės M. P. nuosavybe. Nurodė, jog atsakovu nurodytas J. G. mirė 2014 m. liepos 14 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantė skundžia teismo nutartį, kuria jos ieškinį buvo atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nustačius, jog byloje nėra vieno iš atsakovų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d.). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma bei turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš tokių pagrindų – jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Šiuo pagrindu būtina ieškinį (pareiškimą) atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumą teismui, o tai reiškia, kad visi šie ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai.

Įvertinus teismui pareikšto ieškinio turinį, nustatyta, kad ieškovė ieškinį atsakovui kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų privatizavimo procese ir prašo pripažinti jai asmeninės nuosavybės teises į ginčo butą bei žemės sklypą. Tokie ginčai yra nagrinėtini teisme (CPK 22 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog atsakovas neturi civilinio procesinio teismumo ir veiksnumo, nes yra 2014 m. liepos 14 d. miręs, tačiau šis skundžiamoje nutartyje nurodytas trūkumas nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Teismas nevertino to, jog ieškinyje yra du nurodyti atsakovai, t.y. tiek J. G., tiek ir VĮ „Registrų centras“, kuriam taip pat yra reiškiami reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas turi teisę ir galimybę taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str.) bei spręsti netinkamos šalies pakeitimo tinkama, procesinių teisių perėmimo klausimą (CPK 48 str.). Ieškinyje yra informacija, apie būsimus mirusio atsakovo teisių perėmėjus.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirąjame skunde išdėstyti motyvai yra pagrįsti ir sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka netinkamai pritaikęs ir išaiškinęs CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normas, skundžiama teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.