Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Active Construction Management“, atstovaujamai bankroto administratoriaus V. K., dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo byloje – G. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Ieškovė neįrodė paties draudimo įvykio fakto ir patirtos žalos dydžio. Mobilių mašinų ir aparatų kasko draudimo liudijime yra nurodyta, jog draudimo objektu yra draudžiama technika pagal sąrašą Priede Nr. 4, kuris nėra pateiktas. Kiti bylos duomenys nepatvirtina, jog buvo apdraustas būtent elektroninis tachometras SPS930. Ieškovė į žalą nepagrįstai įtraukė siuntimo, pakavimo, laboratorines ir kitas išlaidas, kurios visais atvejais pripažįstamos nekompensuojamomis išlaidomis draudimo teisiniuose santykiuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

5. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė 2017 m. kovo 7 d. su AB „Eurovia Lietuva“ sudarė Mobilių mašinų ir aparatų kasko draudimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią buvo apdrausta AB „Eurovia Lietuva“ priklausanti technika (el.b., 1 t., l. 4), tarp kurios ir tachometras SPS930 (el.b., 1 t., l. 5). Atsakovės darbuotojai 2017 m. balandžio 10 d. tvarkė statybines atliekas. Vienas iš atsakovės darbuotojų, trečiasis asmuo, tempdamas kartono lakštą, užkabino stovintį draudėjo trikojį su tachometru, juos nuvertė ir sugadino (el.b., 1 t., l. 6). Ieškovė 2017 m. rugsėjo 6 d. išmokėjo draudėjai AB „Eurovia Lietuva“ 8 926,28 Eur draudimo išmoką dėl sugadinto tachometro (el.b., 1 t., l. 8-9) ir pareikalavo, jog atsakovė atlygintų jai šią draudimo išmoką. Atsakovė 2017 m. spalio 26 d. raštu atsisakė atlyginti ieškovei 8 926,28 Eur draudimo išmoką.

Dėl ieškinio senaties

6. Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu ir prašė jam taikyti ieškinio senatį, teigdama, jog ieškiniui turi būtį taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Tuo tarpu ieškovė teigė, jog jos reikalavimui turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais dėl ieškovės reikalavimui taikytino vienerių metų ieškinio senaties termino, kadangi atsakovė netiksliai cituoja analogiškose bylose suformuotą teismų praktiką.

7. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

8. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad tokiu atveju susiklosto ne draudimo, bet būtent žalos atlyginimo teisiniai santykiai, nes žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia vien pasikeitus prievolės šaliai. Todėl subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020). Ieškinio senaties terminui taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Todėl draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų ir jų skaičiavimo tvarkos, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto, kitaip tariant, taikomas ne CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų, bet šio straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

9. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą tiesiogiai ją padariusiam asmeniui, tarp šio asmens ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto civilinės atsakomybės santykis, ir tik tada, kai nukentėjusiajam asmeniui žalą atlyginęs draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp šalių (dviejų draudikų) susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).

10. Nagrinėjamoje byloje draudėjai, AB „Eurovia Lietuva“, žala buvo padaryta atsakovės darbuotojo veiksmais. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų apdraudusi savo ar savo darbuotojų civilinę atsakomybę dėl žalos, padarytos atliekant statybos darbus. Todėl ieškovei (draudikei), išmokėjusiai draudimo išmoką savo draudėjai ir taip perėmusiai draudėjos teises, jos pareikštam žalą padariusiam asmeniui (ne jo draudikui) reikalavimui taikytinas ne vienerių metų terminas, nustatyta CK 1.125 straipsnio 7 dalyje, bet trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.

11. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nors CK 1.127 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, nagrinėjamoje byloje pareikšto subrogacinio reikalavimo atveju ieškinio senaties termino pradžios momentas nesietinas su draudimo išmokos išmokėjimu.

12. Ieškovei teisė į ieškinį atsirado nuo to paties momento, kuris buvo atsiradęs draudėjai, atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje jau aptartą asmenų pasikeitimo toje pačioje žalos atlyginimo prievolėje taisyklę (CK 1.128 straipsnis) ir CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatas, kartu reiškiančias, kad draudikas subrogacinio reikalavimo pateikimo atveju negali turėti daugiau teisių, negu būtų turėjęs pats žalą patyręs asmuo. Nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties terminas šiuo atveju prasidėjo nuo AB „Eurovia Lietuva“ sužinojimo apie patirtą žalą, tai yra apie 2017 m. balandžio 10 d. įvykusį įvykį, kada tachometras SPS930 buvo nuverstas. Todėl ieškovė, pateikusi teismui ieškinį 2019 m. spalio 24 d., trejų metų ieškinio senaties termino nepraleido.

Dėl žalos dydžio

13. Pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). Aptarta CK 6.264 straipsnio norma nustato samdančio darbuotojus asmens netiesioginę civilinę atsakomybę.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).

15. Byloje nėra šalių ginčo dėl to, jog trečiasis asmuo draudiminio įvykio metu buvo atsakovės darbuotoju ir vykdė savo darbines pareigas, taip pat nėra ginčo dėl paties įvykio aplinkybių, tai yra dėl to, jog trečiasis asmuo, nešdamas kartono lakštą, juo užkliudė tachometrą ir jį nuvertė bei apgadino. Todėl pripažintina, jog atsakovės darbuotojas pažeidė bendrą pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kaip jos darbuotojai vykdė ar turėjo vykdyti statybinių atliekų šalinimo darbus, ar buvo aptvėrę teritoriją, kokioje vietoje ir kokiu pagrindu stovėjo AB „Eurovia Lietuva“ tachometras, ar šios abi įmonės vykdė darbus tame pačiame objekte. Todėl pripažintina, jog atsakovė nenurodė bei neįrodė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti CK 6.248 straipsnio 4 dalį ir mažinti atlygintinų nuostolių dydį dėl galimos draudėjos kaltės.

16. Ieškovė pateikė 2017 m. kovo 7 d. Mobilių mašinų ir aparatų kasko draudimo liudijimą Nr. 710-412-44054, kuriame nurodyta, jog draudimo objektas yra technika pagal sąrašą Priede Nr. 4 (el.b., 1 t., l. 4). Byloje yra pateikta 2017 m. kovo 7 d. ieškovės ir AB „Eurovia Lietuva“ sudaryto dokumento dalis su technikos sąrašu, kurio 56 punkte yra nurodytas ir tachometras SPS930 (el.b., 1 t., l. 5). Šio dokumento turinys patvirtina, jog tai yra Sutartyje minimo Priedo Nr. 4 dalis. Todėl atsakovės argumentas, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad Sutartimi buvo apdraustas tachometras SPS930, yra nepagrįstas.

17. Byloje esantis defektinis aktas patvirtina, jog po 2017 m. balandžio 10 d. įvykio tachomentras įsijungia, bet nematuoja, išorinių pažeidimų nesimato, nuplėšta objektyvo guma, sulūžo trikojo laikiklis (el.b., 1 t., l. 7). 2017 m. liepos 12 d. sąskaita faktūra patvirtina, jog tachometro remontas kainavo 9 096,28 Eur be PVM, 11 006,50 Eur su PVM (el.b., 1 t. l. 10). Remonto darbų sąmatoje nurodytos keistos detalės ir atlikti remonto darbai: teleskopas DR+ (3 206,92 Eur), plokštė MSB3 su apvijom (1 089,49 Eur), horizontalus posūkio mazgas MSB3 aukšto tikslumo (1 982,71 Eur), optika (721,76 Eur), 1 val. laboratorijos darbo paslaugos (1 440 Eur), trikojis stovas (427 Eur), pakavimas siuntimui (10 Eur), siuntimo išlaidos (218,40 Eur) (el.b., 1 t., l. 11).

18. Atsakovė neginčijo didžiosios dalies nurodytų tachometro remonto išlaidų, tačiau teigė, jog ieškovė į žalą nepagrįstai įtraukė siuntimo, pakavimo, laboratorines ir kitas išlaidas, kurios visais atvejais pripažįstamos nekompensuojamomis išlaidomis draudimo teisiniuose santykiuose. Nagrinėjamoje byloje 10 Eur pakavimo ir 218,40 Eur siuntimo išlaidos buvo įtrauktos į bendrą draudėjai pateiktą UAB „Avesco Lithuania“ PVM sąskaitą-faktūrą, tai yra jos apima visus draudėjos patirtus nuostolius. Bendrą 9 096,28 Eur sąskaitos sumą ieškovė sumažino 170 Eur Sutartyje numatytos franšizės suma. Pripažintina, jog atsakovė neįrodė galimų prašomos priteisti 8 926,28 Eur žalos mažinimo pagrindų. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteisiant 8 926,28 Eur draudimo išmokos atlyginimą.

19. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 2 dalį. Vilniaus miesto apygardos teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi atsakovei iškėlė bankroto bylą. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Todėl ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio procesinės palūkanos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, iš atsakovės BUAB „Active Construction Management“ 8 926,28 Eur nuostolių atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.