Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos ir Agnės Tikniūtės,

civilinės ieškovės UAB „A“ (duomenys neskelbtini) (buvusi A. B. individuali įmonė) atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo An. B., Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir nukentėjusiojo A. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo An. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį 100 (šimto) MGL (3 766 (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių) Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

An. B. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš An. B. civilinei ieškovei A. B. individualiai įmonei (šiuo metu UAB „A“) (toliau – A. B.IĮ) priteista 2 192,30 Eur (du tūkstančiai šimtas devyniasdešimt du eurai, 30 ct) turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškovės civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. An. B. buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2017 m. kovo 2 d., dirbdamas A. B.IĮ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėju, pagal 2013 m. gegužės 23 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas atsakingas už jam patikėtų įmonei priklausančių materialinių vertybių saugojimą, pasisavino jam patikėtą svetimą – A. B.IĮ priklausantį – didelės vertės turtą: dirbdamas padangų ir akumuliatorių skyriuje bei išėmęs iš kasos aparato gautus už parduotas prekes pinigus perduoti įmonės kasininkui A. B., dalies jų neperduodavo, o pasisavindavo:

Eil. Data Kasos pajamų Suma, įnešta į kasą pagal Faktiškai perduota Skirtumas

Nr. orderio Nr. kasos orderį (išskaičiuojant A. B. suma (žala)

taip pasisavino iš viso 22 736,52 Eur;

be to, iš prekybos salės bei pagalbinių patalpų laikotarpiu nuo 2015 metų birželio mėnesio iki 2017 m. kovo 2 d., tiksliau nenustatytu laiku, pasisavino jam patikėtų, įvairių A. B.IĮ priklausančių prekių, kurių bendra vertė 33 234,76 Eur:

už jas nesumokėdamas bei negrąžindamas. Taip An. B. pasisavino A. B.IĮ priklausantį turtą iš viso už 55 971,28 Eur ir šiai įmonei padarė 55 971,28 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5.1. Teismas neapgrįstai An. B. išteisino dėl 20 544,22 Eur piniginių lėšų ir 33 234,76 Eur vertės turto (prekių), priklausančių A. B. IĮ, pasisavinimo. Teismas nuosprendyje neišdėstė visų ištirtų įrodymų, išsamiai jų neišanalizavo, nesujungė byloje esančių įrodymų į vieną loginę grandinę ir nevertino jų visumos, t. y. visiškai ignoravo įrodymus, kurie patvirtina An. B. kaltę, iš esmės tyrė ir vertino tik kaltinamojo nekaltumą patvirtinančius duomenis, nepateikė motyvų, kodėl atmetė kaltinančius įrodymus, be to, nuosprendį grindė prielaidomis. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies nuostatas, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžio pagrindimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-528/2008), ignoravo faktines bylos aplinkybes, atsietai ir nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, nepašalino visų byloje esančių prieštaravimų, o tuo pačiu buvo šališkas ir nepagrįstai An. B. išteisino pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

5.6. Skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai An. B. buvo išteisintas ir pagal BK 184 straipsnio 1 dalį dėl A. B. IĮ 6 458,39 Eur bendros vertės turto iššvaistymo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra galimybės nustatyti, ar An. B. prekių pardavimo dienomis dirbo parduotuvėje. Byloje, kaip jau minėta, yra pateiktas kasos aparato operacijų žurnalas. Vadovaujantis kasos aparato kasos operacijų žurnale esančiais duomenimis, t. y. kasos aparato Z ataskaitose esančiais pardavėjų spaudais, pardavėjų parašais, galima nustatyti, kurią konkrečiai dieną dirbo An. B.. Kaltinime buvo pateiktos konkrečios datos, kurios buvo paremtos įmonės buhalteriniais duomenimis, kada, kurią konkrečiai dieną prekės buvo parduotos žemesne nei savikaina kaina. Sulyginus šias datas bei datas esančias kasos operacijų žurnale, galima lengvai nustatyti, kas tomis dienomis dirbo ir kas pardavė prekes žemiau savikainos. Visos be išimties datos, kuriomis prekės buvo parduodamas žemesne negu savikainos kaina, sutampa su kasos aparato kasos operacijų žurnale esančiomis kasos aparato Z ataskaitomis, kurias pasirašė An. B.. Būtent tokiu principu ir buvo grindžiamas kaltinimas bei nurodytos datos, kuriomis An. B. pardavė prekes žemiau jų savikainos. Šias aplinkybes teisme patvirtino tiek jis (A. B.), tiek liudytojomis apklaustos įmonės buhalterės B. K. ir O. S.. Tačiau pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir visiškai neįvertino bei neišanalizavo šių įrodymų, dėl ko šioje dalyje taip pat buvo priimtas neteisingas sprendimas.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis An. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro ir nukentėjusiojo A. B. apeliacinius skundus atmesti. Prokuroras ir civilinės ieškovės atstovas prašė nuteistojo An. B. apeliacinį skundą atmesti, prokuroro ir nukentėjusiojo A. B. apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžio dalis, kuria An. B. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 3 ir 4 dalys, 329 straipsnio 2 punktas). Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžio dalis, kuria An. B. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, keičiama dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2, 3 ir 4 punktai).

9. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, padarė išvadas, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina aplinkybes, jog An. B. darbo A. B.IĮ priklausančios parduotuvės padangų ir akumuliatorių skyriuje laikotarpiu buvo nustatytas grynųjų pinigų ir prekių trūkumas, tačiau vien šių aplinkybių An. B. patikėto turto pasisavinimo faktui pilna kaltinimo apimtimi konstatuoti nepakanka. Taip pat byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių An. B. kaltę iššvaisčius įmonės turtą. Bylos duomenimis nustatyta, kad An. B., dirbusį padangų ir akumuliatorių skyriuje, atostogų, ligos ar laisvos dienos metu pavaduodavo tos pačios parduotuvės kėbulo detalių skyriaus pardavėjas M. Z., kuris taip pat, kaip ir An. B., dirbo su kasos aparatu, pasirašinėjo kasos aparato Z ataskaitų kvituose, pildė kasos aparato kasos operacijų žurnalą, užsakydavo prekes, jas priimdavo, pasirašydavo PVM sąskaitose faktūrose, suvesdavo duomenis į apskaitos programą. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyti, kuris pardavėjas kaltinime An. B. nurodytą galimą pinigų pasisavinimo dieną dirbo padangų skyriuje, galimybės nėra, nes šiuo klausimu duomenys nėra informatyvūs. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo pildomi ne vadovaujantis faktiškai darbuotojų dirbtu laiku, o tik iš anksto sudarytu grafiku, kurio darbuotojai nesilaikydavo ir buhalterės apie tai neinformuodavo. Informacija, kuris darbuotojas kurią dieną dirbo ir galimai A. B. perdavė jo pateiktame užrašų kalendoriuje nurodytas grynųjų pinigų sumas, neatsispindi ir A. B. pateiktame užrašų kalendoriuje, o kitų duomenų, pagrindžiančių, kad konkrečią kaltinime nurodytą dieną, kai A. B. buvo perduota mažesnė grynųjų pinigų suma, nei užfiksuota tos dienos kasos aparato Z ataskaitos kvite, padangų ir akumuliatorių skyriuje dirbo An. B., byloje nėra, išskyrus kaltinime dėl grynųjų pinigų pasisavinimo nurodytą laikotarpį nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2017 m. vasario 21 d. Šiuo laikotarpiu An. B. pasisavino iš viso A. B.IĮ priklausančius 2 192,30 Eur, tai patvirtina paties nuteistojo, taip pat nukentėjusiojo A. B., liudytojų V. B., M. Z., O. S., B. K. parodymai, kasos aparato kasos operacijų žurnalai, kasos aparato juostos, A. B. pateikti keturiasdešimt devyni lapeliai ir lentelė, kasos pajamų orderiai. Kita kaltinimo dalis – dėl 20 544,22 Eur pasisavinimo – nepasitvirtino, nes nėra galimybės nustatyti, ar kaltinime nurodytomis datomis dirbo An. B., ar kitas asmuo. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad An. B. pasisavino jam inkriminuojamas A. B.IĮ priklausančias prekes iš viso už 33 234,76 Eur, juolab, kad kaltinime net nėra nurodyta, kokiu būdu An. B. tas prekes pasisavino, to nenurodė ir teisme apklausti A. B. IĮ darbuotojai. Tiek kaltinimą palaikantis prokuroras, tiek nukentėjusysis ir jo atstovas samprotavo, kad prekes pasisavinti An. B. galėjo išduodamas jas pirkėjams, o gautų pinigų neįmušdamas į kasą, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Teismas nuosprendyje nurodė, kad aptartų abejonių dėl 20 544,22 Eur piniginių lėšų ir 33 234,76 Eur vertės prekių pasisavinimo pašalinti nepavyko, todėl An. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintinas, o jo veika dėl A. B.IĮ priklausančių piniginių lėšų – 2 192,30 Eur – pasisavinimo kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Taip pat teismas nuosprendyje konstatavo, kad įrodymų, patvirtinančių An. B. kaltę padarius BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, byloje nebuvo surinkta – pagal pateiktus įrodymus nėra galimybės nustatyti, ar prekių pardavimo už mažesnę kainą, negu jos buvo įgytos įmonėje, dienomis parduotuvės padangų ir akumuliatorių skyriuje dirbo An. B..

10. Nuteistasis An. B., ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo kaltės pasisavinus A. B.IĮ priklausančias pinigines lėšas (2 192,30 Eur), teigia, kad šio nusikaltimo nepadarė, pinigų nepasisavino, įmonės savininkui ir kasininkui A. B. visuomet perduodavo visus už parduotas prekes gautus grynuosius pinigus. Prokuroras ir nukentėjusysis A. B., apeliaciniuose skunduose ginčydami pirmosios instancijos teismo išvadas dėl dalies nepasitvirtinusio kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, susijusio su grynųjų pinigų pasisavinimu, ir nepasitvirtinusio kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad aplinkybę, kurią konkrečią dieną kuris pardavėjas dirbo padangų ir akumuliatorių skyriuje, galima nustatyti pagal kasos aparato kasos operacijų žurnalą ir kasos aparato Z ataskaitas, nes paties nuteistojo An. B., nukentėjusiojo A. B. bei liudytojo M. Z. parodymais nustatyta, jog kasos aparato kasos operacijų žurnale ir Z ataskaitose pasirašydavo pardavėjas už prieš tai dieną dirbusį asmenį.

11. Teisėjų kolegija su pirmiau aptartomis pirmosios instancijos teismo išvadomis bei minėtais prokuroro ir nukentėjusiojo A. B. apeliacinių skundų argumentais sutinka iš dalies, o nuteistojo An. B. apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas jo nuteisimas dėl patikėto svetimo turto – grynųjų pinigų – pasisavinimo, atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad An. B. pasisavino jam patikėtas A. B. IĮ priklausančias pinigines lėšas ir teisingai nustatė jų pasisavinimo būdą, šios teismo išvados, kitaip nei teigiama nuteistojo An. B. apeliaciniame skunde, pagrįstos išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Tačiau, nustatydamas An. B. patikėto svetimo turto pasisavinimo nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį ir pasisavintų grynųjų pinigų sumą, o taip pat išteisindamas An. B. dėl patikėto svetimo turto iššvaistymo, pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus šiems klausimams išspręsti reikšmingus byloje surinktus įrodymus.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje

14. Jau minėta, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad byloje surinktais įrodymais pasitvirtino tik dalis kaltinimo An. B. dėl grynųjų pinigų pasisavinimo, nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, kuris darbuotojas dirbo kaltinime nurodytomis dienomis iki 2017 metų sausio mėnesio. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su prokuroro ir nukentėjusiojo A. B. apeliacinių skundų argumentais, kad darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo ir nevertino A. B.IĮ parduotuvės padangų ir akumuliatorių skyriaus kasos aparato kasos operacijų žurnalų duomenų, t. y. skyriaus pardavėjų rankraštinių įrašų ir parašų žurnaluose bei juose įklijuotose kasos aparato Z ataskaitose, o taip pat nuteistojo An. B., nukentėjusiojo A. B. ir liudytojo M. Z. parodymų apie minėtų žurnalų pildymo tvarką. Kita vertus, negalima sutikti su apeliantų argumentais, kad visais atvejais An. B. rankraštiniai įrašai kasos aparato kasos operacijų žurnaluose ir parašai ties jais, taip pat jo parašai kasos aparato Z ataskaitose patvirtina, jog pastarasis dirbo vieną ar kitą konkrečią kaltinime nurodytą parduotuvės darbo dieną. Nors nuteistasis An. B., nukentėjusysis A. B. bei liudytojas M. Z. parodė, kad paprastai kasos aparato Z ataskaitą pasirašydavo ir rankraštinius įrašus kasos aparato kasos operacijų žurnale padarydavo bei savo parašu juos patvirtindavo kitą darbo dieną į darbą padangų ir akumuliatorių skyriuje dirbti atėjęs pardavėjas, tačiau, išanalizavus rankraštinius įrašus prie bylos esančiuose kasos aparato kasos operacijų žurnaluose už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2016 m. vasario 29 d. bei už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. ir šiuose žurnaluose įklijuotas kasos aparato Z ataskaitas, matyti, kad tokios dokumentų pildymo tvarkos buvo laikomasi ne visuomet ir An. B. bei M. Z. parašai faktinį jų darbo grafiką atspindi tik tam tikrais laikotarpiais. Taip nuteistojo An. B. parašais patvirtintos 2015 m. gegužės 30 d. – 2015 m. birželio 4 d., 2015 m. birželio 26–29 d. d., 2015 m. liepos 14–27 d. d., 2015 m. rugpjūčio 11–17 d. d., 2015 m. rugsėjo 1–2, 7, 9, 10, 12, 15–18, 22 d. d. kasos aparato Z ataskaitos ir rankraštiniai įrašai kasos aparato kasos operacijų žurnale (visos kitos 2015 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių Z ataskaitos bei įrašai žurnale patvirtinti M. Z. parašais) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo laikotarpiu An. B. ir M. Z. įrašai ir parašai kasos aparato kasos operacijų žurnale bei parašai Z ataskaitose atspindi faktinį jų darbą parduotuvės padangų ir akumuliatorių skyriuje ir kad 2015 metų birželio 1–5, 27–30 dienomis, liepos 15–28 dienomis, rugpjūčio 12–18 d. d. ir rugsėjo 2, 3, 8, 10, 11, 13 bei 16–19, 23 dienomis An. B. dirbo šiame skyriuje, pavaduodamas skyriaus nuolatinį darbuotoją M. Z. jo atostogų ar ligos metu, taip pat pavienėmis savaitės darbo dienomis, taigi ir kaltinime pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nurodytomis 2015 metų birželio 2, 27, 29, liepos 22, 24, rugsėjo 17 dienomis, ką pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytojas M. Z. (t. 5, b. l. 136–137, 190, 192–196) bei iš dalies nuteistasis An. B. (t. 5, b. l. 192–195). 2015 m. spalio 17 d. An. B. pradėjus nuolat dirbti parduotuvės padangų ir akumuliatorių skyriuje, visos kasos aparato Z ataskaitos ir įrašai kasos aparato kasos operacijų žurnale laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 17 d. iki 2016 m. birželio 10 d., taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 18 d. iki liepos 15 d. patvirtinti tik nuteistojo An. B. parašais, išskyrus 2015 m. lapkričio 10 d. ir 2016 m. sausio 27 d. Z ataskaitas bei įrašus žurnale, patvirtintus M. Z. parašais, kurie leidžia daryti pagrįstas išvadas tik apie faktinį An. B. darbą ir jo pavadavimą parduotuvės padangų ir akumuliatorių skyriuje 2015 metų lapkričio mėnesio savaitę nuo 9 iki 14 dienos ir 2016 metų sausio mėnesio savaitę nuo 25 iki 30 dienos, t. y. kad paminėtomis savaitėmis M. Z. pagal nusistovėjusią vienos dienos per savaitę pavadavimo tvarką pavadavo An. B. 2015 m. lapkričio 11 d. ir 2016 m. sausio 28 d., o An. B. dirbo visomis kitomis minėtų dviejų savaičių darbo dienomis, įsikatant kaltinime nurodytas 2015 metų lapkričio 12, 13, 14 dienas ir 2016 metų sausio 26, 29 dienas. Tuo tarpu visi kiti aptariamo laikotarpio (nuo 2015 m. spalio 17 d. iki 2016 m. liepos 15 d.) rankraštiniai įrašai kasos aparato kasos operacijų žurnale bei kasos aparato Z ataskaitos yra patvirtinti išimtinai An. B. parašais, taigi, kitaip nei teigiama prokuroro ir nukentėjusiojo A. B. apeliaciniuose skunduose, objektyvios informacijos apie vieną ar kitą konkrečią darbo dieną parduotuvės padangų ir akumuliatorių skyriuje dirbusį pardavėją nesuteikia.

15. M. Z. parašais patvirtintos 2016 m. liepos 16–29 d. d., rugpjūčio 13–19, 26–29 d. d., rugsėjo 7–9, 14, 23, 27–28 d. d. kasos aparato Z ataskaitos ir įrašai kasos aparato kasos operacijų žurnale (visos kitos 2016 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių Z ataskaitos bei įrašai žurnale patvirtinti An. B. parašais) taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad An. B. ir M. Z. rankraštiniai įrašai ir parašai kasos aparato kasos operacijų žurnale bei parašai kasos aparato Z ataskaitose 2016 m. liepos 16 d. – rugsėjo 29 d. laikotarpiu atspindi faktinį An. B. darbą ir jo pavadavimą padangų ir akumuliatorių skyriuje, t. y. kad An. B. šiuo laikotarpiu buvo pavaduojamas tiek po vieną dieną, tiek atostogų ar ligos metu, t. y. 2016 m. liepos 17–30 d. d., rugpjūčio 14–20 ir 27–30 d. d., rugsėjo 8–10, 15, 24 ir 28–29 d. d., o dirbo parduotuvės padangų ir akumuliatorių skyriuje laikotarpiais tarp minėtų pavadavimų, t. y. 2016 m. rugpjūčio 1–13, 22–26 d. d. , rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 7 d., rugsėjo 12–14, 16–23, 26 ir 27 d. d., įskaitant kaltinime nurodytas 2016 metų rugpjūčio 3, 8, 9, 11, 12, 22, 23, 25, rugsėjo 1, 12, 13, 16 ir 17 dienas. Visos 2016 metų spalio–gruodžio mėnesio kasos aparato Z ataskaitos ir rankraštiniai įrašai kasos aparato kasos operacijų žurnale patvirtinti tik An. B. parašais, išskyrus spalio 21 d. Z ataskaitą ir įrašą žurnale, patvirtintus M. Z. parašais, kurie leidžia daryti pagrįstas išvadas tik apie faktinį An. B. darbą ir jo pavadavimą padangų ir akumuliatorių skyriuje vieną 2016 metų spalio mėnesio savaitę nuo 17 iki 22 d., ir kad šią savaitę M. Z. pavadavo An. B. 2016 m. spalio 22 d., o An. B. dirbo visomis kitomis šios savaitės darbo dienomis, įskaitant kaltinime nurodytas 2016 m. spalio 17 ir 20 dienas. Visi kiti minėto laikotarpio rankraštiniai įrašai kasos aparato kasos operacijų žurnale bei kasos aparato Z ataskaitos, patvirtinti išimtinai An. B. parašais, objektyvios informacijos apie vieną ar kitą konkrečią darbo dieną parduotuvės padangų ir akumuliatorių skyriuje dirbusį pardavėją taip pat nesuteikia.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas An. B. inkriminuojamas 2015 metų birželio 2, 27, 29, liepos 22, 24, rugsėjo 17, lapkričio 12, 13, 14 dienomis ir 2016 metų sausio 26, 29, rugpjūčio 3, 8, 9, 11, 12, 22, 23, 25, rugsėjo 1, 12, 13, 16, 17, spalio 17, 20 dienomis pasisavintas už praduotas prekes gautų grynųjų pinigų sumas, jų neperduodant įmonės kasininkui A. B., iš kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pašalino nepagrįstai, šioje dalyje teismo išvados dėl nepasitvirtinusio kaltinimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tuo tarpu nesant kitų duomenų, iš kurių būtų galima patikimai spręsti, kad būtent An. B. dirbo A. B.IĮ parduotuvės padangų ir akumuliatorių skyriuje ir visomis kitomis kaltinime už laikotarpį iki 2016 m. gruodžio 31 d. nurodytomis dienomis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad šioje dalyje byloje surinkti įrodymai pagrįstoms išvadoms dėl An. B. kaltės pasisavinus jam patikėtą turtą nėra pakankami.

17. Atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad nuteistojo An. B. parodymus apie tai, jog rašydamas pasiaiškinimą A. B. jis buvo pasimetęs, išsigandęs, jam buvo daromas spaudimas, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pacitavo, tačiau jais nesivadovavo. Pagrįsdamas išvadą, kad kaltinimas dėl dalies grynųjų pinigų pasisavinimo nepasitvirtino, teismas nurodė, kad pokalbio su A. B. ir V. B., kurio garso ir vaizdo įrašas pateiktas į bylą, metu An. B. apie galimą pinigų pasisavinimą kalbėjo abstrakčiai, nenurodydamas konkrečios sumos, o pasiaiškinime jis įrašė A. B. jam nurodytą sumą, kas iš esmės atitinka nukentėjusiojo A. B. parodymus (t. 5, b. l. 2–11).

20. Skundžiamu nuosprendžiu An. B. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, be kita ko, nuteistas už 2017 m. vasario 8 d. pasisavintą 396,80 Eur grynųjų pinigų sumą, tačiau akivaizdu, kad 2017 m. vasario 8 d. lapelyje perduodamų pinigų suma, kaip ir kiti rankraštiniai įrašai, įrašyta ne An. B., bet M. Z. ranka, ką šis liudytojas ir pats patvirtino apklaustas apeliacinės instancijos teisme (t. 6, b. l. 183–187). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas An. B. 396,80 Eur pasisavinimą 2017 m. vasario 8 d. inkriminavo nepagrįstai ir, iš dalies tenkindama nuteistojo apeliacinį skundą, šią aplinkybę šalina iš kaltinimo.

21. Kaip minėta, nuteistasis An. B. apeliaciniame skunde neigia pasisavinęs A. B.IĮ priklausančias pinigines lėšas ir nurodo, kad įmonės vadovui ir kasininkui A. B. visuomet perduodavo tiek grynųjų pinigų, kiek gaudavo už parduotas prekes ir kiek buvo užfiksuota kasos aparato kasos operacijų žurnale bei kasos pajamų orderiuose. Tokį nuteistojo aiškinimą paneigia jau pirmiau aptarti nukentėjusiojo A. B. parodymai apie jo kalendoriuje fiksuojamas iš padangų ir akumuliatorių skyriaus pardavėjų gaunamas grynųjų pinigų už parduotas prekes sumas, užrašai A. B. pateiktame kalendoriuje bei rankraštiniai įrašai nukentėjusiojo pateiktuose lapeliuose, kuriuos kartu su už parduotas prekes gautais pinigais jam perduodavo skyriuje dirbę pardavėjai, ir kurie, kaip jau minėta, patvirtina, kad lapeliuose įrašyta grynųjų pinigų suma kaltinime nurodytomis dienomis nesutapdavo su tą dieną faktiškai už prekes gauta grynųjų pinigų suma, t. y. buvo mažesnė už faktiškai pardavus prekes gautą sumą, atskaičius už grąžintas prekes pirkėjams sugrąžintus pinigus. Šiuo aspektu dar kartą atkreiptinas dėmesys į A. B. IĮ buhalterių O. S. bei B. K. parodymus, kad kasos pajamų orderius jos pildydavo, į šiuos dokumentus įrašydamos tokias vieną ar kitą dieną suprekiautas grynųjų pinigų sumas, kokias joms nurodydavo An. B., ir jas tikrindavo tik su įrašais, padarytais kasos operacijų žurnale ir Z ataskaitomis, bet netikrindavo, ar šios sumos sutampa su A. B. faktiškai perduotomis grynųjų pinigų sumomis. Taigi nepagrįstas gynybos argumentas, kad kasos pajamų orderiai objektyviai patvirtina An. B. A. B. faktiškai perduotas pinigų sumas, kurios atitinka užfiksuotas kasos operacijų žurnale ir Z ataskaitose.

22. Nuteistasis An. B. apeliaciniame skunde teigia, kad A. B. parodymai, jo pateikti užrašai bei skundžiamame nuosprendyje minima A. B. pateikta lentelė (t. 5, b. l. 15–18) taip pat nėra patikimi įrodymai, tačiau įvertinus tai, kad visos A. B. kalendoriuje už 2017 metų sausio–vasario mėnesių laikotarpį užfiksuotos iš padangų ir akumuliatorių skyriaus pardavėjų gautos grynųjų pinigų sumos atitinka sumas, įrašytas An. B. ir M. Z. nukentėjusiajam kartu su pinigais perduotuose lapeliuose, nėra jokio objektyvaus pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. B. parodymais bei užrašais kalendoriuje ir už laikotarpį iki 2017 metų, už kurį kartu su grynaisiais pinigais pardavėjų perduodamų lapelių jis neišsaugojo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ir pats nuteistasis An. B. patvirtino matęs A. B. juodos spalvos kalendorinę knygą, kurią pastarasis imdavo atlyginimų dieną ir pagal savo užrašus joje aptardavo su pardavėjais prekių pardavimus (t. 5, b. l. 82). Aplinkybę, kad A. B. kiekvieną dieną savo užrašuose fiksavo grynųjų pinigų sumas, kurias jam perduodavo pardavėjai, patvirtino ir kaip liudytoja apklausta įmonės buhalterė O. S. (t. 5, b. l. 51). Iš nukentėjusiojo A. B. pateiktos lentelės dėl piniginių lėšų 2015 m. birželio 2 d. – 2017 m. vasario 21 d. laikotarpiu (t. 5, b. l. 15–18) matyti, kad ji buvo sudaryta pagal įrašus kasos aparato kasos operacijų žurnaluose, kasos aparato Z ataskaitas, kasos pajamų orderius, prekių grąžinimo dokumentus (t. 1, b. l. 90–137) ir įrašus jau minėtame jo kalendoriuje. Taigi nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad A. B. lentelėje pateikti subjektyvūs paskaičiavimai, nepagrįsti pirminiais apskaitos dokumentais, ir dėl to pirmosios instancijos teismas negalėjo jais vadovautis. Nuteistasis An. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nukentėjusiojo A. B. parodymai turėjo būti vertinami itin atidžiai ir remiamasi tik ta jų dalimi, kurią patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys, bet būtent taip tiek nukentėjusiojo, tiek ir kitų asmenų parodymai buvo ir yra vertinami, kaip to reikalauja įrodymų vertinimo taisyklės.

23. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia ir tai, kad trūkstamus pinigus galėjo pavogti kas nors kitas, nes jie buvo laikomi parduotuvėje, neužrakintame stalčiuje. Šis argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Visų pirma, kaip jau minėta, tokie atvejai, kai A. B. buvo perduodamos mažesnės grynųjų pinigų sumos negu realiai tą dieną buvo gauta už parduotas prekes, pasikartodavo sistemingai ir tęsėsi ilgiau nei vienerius metus, o ir trūko tais atvejais ne tik pinigų, bet mažesnės jų sumos buvo nurodomos ir kartu su pinigais A. B. perduodamuose lapeliuose, kuriuos, kaip jau minėta, surašydavo ir nuteistasis An. B.. Be to, kaip matyti iš bylos, neretai grynieji pinigai A. B. buvo perduodami ir tą pačią darbo dieną, kas taip pat paneigia nuteistojo keliamą versiją dėl kitų asmenų galimai įvykdytos pinigų vagystės. Juolab, kad kaip matyti iš bylos duomenų, parduotuvės salė, įskaitant ir prekystalį, kurio stalčiuje buvo laikomi už prekes gauti grynieji pinigai, buvo stebima vaizdo kameromis (2017 m. rugpjūčio 16 d. A. B. pateikto kompaktinio disko su vaizdo įrašais apžiūros protokolas, t. 1, b. l. 186–188).

24. Nuteistasis An. B. apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad A. B.IĮ buhalterinė apskaita ne visuomet buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų (nebuvo atliekamos inventorizacijos, kasininko pareigas ėjo vadovas, o kasos dokumentus pildė kasos netvarkanti buhalterė ir t. t. ). Visgi ši aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl grynųjų pinigų pasisavinimo šioje byloje nustatytu būdu, t. y. perduodant įmonės kasininkui mažesnes už faktiškai suprekiautas grynųjų pinigų sumas, kurias patvirtina paties An. B. rankraštiniai įrašai kasos operacijų žurnaluose ir jo parašais patvirtintos kasos aparato Z ataskaitos, o taip pat pagal jo paties pateiktus duomenis užpildyti kasos pajamų orderiai. Nuteistasis An. B. teisingai pažymi, kad įrašai kasos aparato kasos operacijų žurnale nėra patvirtinti atsakingo asmens – įmonės vadovo A. B. – parašais, kaip to reikalavo žurnalų pildymo metu galiojusios 2003 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. V-255 Dėl kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo redakcijos 37.4 punktas. Visgi vien šis formalus pažeidimas nedaro aptariamų A. B.IĮ kasos aparato kasos operacijų žurnalų niekiniais, juolab, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, jog šiuose dokumentuose esantys įrašai apie už parduotas prekes gautas grynųjų pinigų sumas yra teisingi, o įklijuotos kasos aparato Z ataskaitos yra tikros. Atkreiptinas nuteistojo An. B. dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl jo kaltės pasisavinus A. B.IĮ priklausančias pinigines lėšas, 2017 m. kovo 18 d. atsargų inventorizacijos aprašu nesivadovavo. Šiuo dokumentu nesivadovauja ir teisėjų kolegija, todėl plačiau dėl apeliacinio skundo argumentų, kritikuojant inventorizacijos A. B.IĮ atlikimo tvarką, nepasisako.

25. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju bylai aktualios 2016 m. rugsėjo 12, 13, 16 ir 17 d. d. Z ataskaitos yra išblukusios ir neįskaitomos. Kita vertus, minėtomis dienomis parduotuvės padangų ir akumuliatorių skyriuje už parduotas prekes faktiškai gautas grynųjų pinigų sumas (rugsėjo 12 d. 717,37 Eur, rugsėjo 13 d. 646,69 Eur, rugsėjo 16 d. 1 090,60 Eur ir 2016 m. rugsėjo 17 d. 546,10 Eur) patvirtina tiek nuteistojo An. B. rankraštiniai įrašai kasos aparato kasos operacijų žurnale, tiek ir prie bylos esantys kasos pajamų orderiai Nr. 0137054, 0137061, 0137076, 0137134 (kasos dokumentų už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. segtuvas Nr. 5, lapai 90, 92, 99 ir 102), taigi abejonių dėl minėtomis dienomis už parduotas prekes gautų grynųjų pinigų sumų nekyla.

26. Nuteistasis An. B. apeliaciniame skunde teigia, kad jis negali būti pripažintas materialiai atsakingu asmeniu, nes darbdavys nevykdė visiškos materialinės atsakomybės sutartyje numatyto įsipareigojimo supažindinti jį su teisės aktais dėl visiškos materialinės atsakomybės. Teisėjų kolegija tokį apeliacinio skundo argumentą taip pat atmeta kaip nepagrįstą. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad An. B. ne vienerius metus dirbo A. B.IĮ pardavėju. Atlikdamas šias pareigas jis užsakydavo prekes, jas pajamuodavo ir parduodavo, dirbo su kasos aparatu, pildė kasos aparato kasos operacijų žurnalus, duomenis apie už parduodas prekes gautus pinigus teikė įmonės buhalterėms, o už prekes gautus grynuosius pinigus (nors kartais ir ne visus) perduodavo bendrovės kasininko pareigas einančiam A. B.. Taigi, nors nuteistasis teigė, kad nebuvo supažindintas su visiškos materialinės atsakomybės sutartyje nurodytais teisės aktais, akivaizdu, kad bent jau esminiai patikėtų materialinių vertybių priėmimo ir saugojimo bei perdavimo principai, kaip ir atsakomybė už šių principų nesilaikymą, nuteistajam An. B. buvo gerai žinomi, ką, be kita ko, patvirtina ir byloje užfiksuotas jo pokalbis su A. B. bei V. B., kurio metu pastariesiems pareiškus pretenzijas dėl trūkstamų pinigų, nuteistasis pripažino privalantis grąžinti pasisavintus pinigus (2017 m. birželio 1–2 d. d. A. B. pateikto kompaktinio disko apžiūros protokolas, t. 1, b. l. 177–185).

27. Prokuroras ir nukentėjusysis A. B. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigia, kad byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta An. B. kaltė pasisavinus jam patikėtas A. B.IĮ priklausančias bendros 33 234,76 Eur vertės prekes. Nukentėjusysis A. B. pateikė į bylą 2017 m. kovo 18 d. inventorizacijos aktą, kuriuo buvo nustatytas prekių už 33 234,76 Eur trūkumas (t. 2, b. l. 28–58). Kita vertus, iš bylos matyti, kad A. B.IĮ nebuvo atliekamos kasmetinės turto inventorizacijos (paskutinė inventorizacija A. B.IĮ parduotuvės padangų ir akumuliatorių skyriuje buvo atlikta 2014 metų sausio mėnesį (t. 5, b. l. 140–189). Dėl šios priežasties tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti bent kiek tikslesnį trūkstamų ir An. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį inkriminuojamų prekių praradimo laiką. Taip pat nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti ir kitų šių prekių praradimo aplinkybių, t. y. kokiu būdu šių prekių įmonė neteko. Nors prokuroras apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad vien tai, jog nėra nustatytas tikslus turto pasisavinimo būdas, nėra pagrindas konstatuoti, kad nebuvo padaryta turto pasisavinimo nusikalstama veika, visgi šiuo atveju be to, kad nėra nustatytas nei prekių praradimo būdas, nei bent kiek tikslesnis jų praradimo laikas, reikšmingos yra ir kitos aplinkybės. Kaip jau buvo aptarta šiame teisėjų kolegijos nuosprendyje, o taip pat pažymėta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, A. B.IĮ parduotuvės padangų ir akumuliatorių skyriuje dirbo ir iš esmės analogiškas funkcijas atliko bei laisvą prieigą prie parduotuvės prekių turėjo ne tik nuolatinis šio skyriaus darbuotojas An. B., bet ir kito parduotuvės skyriaus darbuotojas, t. y. M. Z.. Bylos duomenimis nustatyta, kad pastarasis, pavaduodamas An. B., taip pat užsakydavo prekes (tik nedarydavo didelių užsakymų), jas priimdavo, suvesdavo duomenis į buhalterinės apskaitos programą ir parduodavo. Pažymėtina ir tai, kad dalį kaltinime An. B. dėl prekių pasisavinimo nurodyto laikotarpio – nuo 2015 metų birželio iki 2015 m. spalio 17 d. – M. Z. buvo nuolatinis šio padangų ir akumuliatorių skyriaus darbuotojas, o An. B. tuo laiku jį tik pavadavo. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad parduotuvės padangų ir akumuliatorių skyriuje parduodamas prekes (padangas ir jų montavimui reikalingas kitas prekes) naudojo ir kiti A. B.IĮ darbuotojai, kurie teikė padangų montavimo paslaugas. Paimdami prekes montuotojai apie tai iš pradžių tik pažymėdavo ant lapelio ar į skolų sąsiuvinį, o atsiskaitoma būdavo vėliau, klientui sumokant už visą jam suteiktą paslaugą, t. y. montavimą ir panaudotas prekes (nuteistojo An. B., liudytojų G. D., M. Z. parodymai, t. 1, b. l. 168–169, t. 5, b. l. 67–69, 79-86, t. 6, b. l. 183–186). Taigi neatmestina, kad tam tikra dalis An. B. inkriminuojamų prekių galėjo būti panaudotos įmonės garaže teikiant montavimo paslaugas, tačiau dėl žmogiškos klaidos ar kitų aplinkybių neužfiksuojant to dokumentuose. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, o nuteistajam An. B. neigiant prekių pasisavinimo faktą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju byloje surinkti įrodymai nėra pakankami patikimai išvadai dėl An. B. kaltės pasisavinus kaltinime pagal BK 183 straipsnio 2 dalį jam inkriminuojamas A. B.IĮ priklausančias įvairias prekes (padangas, akumuliatorius, ratlankius, ratų gaubtus, ratų varžtus, ratų veržles, ratų smeiges, lopus kamerai, lopus padangai, ventilius ir t. t.). Šiuo aspektu atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad ginčo dėl to, jog kaltinime išvardytos prekės buvo gautos A. B.IĮ ir įtrauktos į įmonės apskaitą, nėra. Tuo tarpu, kaip jau minėta, prekes užsakydavo, pajamuodavo ir parduodavo ne tik An. B., bet ir M. Z., kuriam, akivaizdu, prekių likutis taip pat buvo žinomas, ir kuris taip pat, kaip ir An. B., klausimų dėl prekių trūkumo nekėlė ir įmonės vadovo taip pat neinformavo.

28. Prokuroro apeliaciniame skunde minimas nuteistojo An. B. elgesys, kuomet pastarasis, A. B. pradėjus aiškintis dėl pinigų trūkumo ir nurodžius, kad bus atliekama inventorizacija, nebesirodė darbe ir nekontaktavo su įmonės atstovais, leidžia daryti išvadą, kad pastarasis, nusikalstamai elgęsis su jam patikėtu turtu ir padaręs žalą A. B.IĮ, stengėsi išvengti kontakto su darbdaviu ir atsakomybės už įmonei padarytą žalą. Visgi vien ši aplinkybė, kaip ir An. B. prisipažinimas A. B., kad tam tikras pinigų ir prekių trūkumas parduotuvės padangų ir akumuliatorių skyriuje gali būti, pirmiau aptartų duomenų kontekste negali būti vertinama kaip pagrindas patikimai išvadai dėl An. B. kaltės pasisavinus jam kaltinime pagal BK 183 straipsnio 2 dalį inkriminuojamas visas pinigines lėšas ir prekes. Minėtos apelianto nurodytos aplinkybės, t. y. An. B. elgesys neinformuojant įmonės vadovo apie didelį prekių trūkumą, taip pat jo elgesys A. B. pradėjus aiškintis dėl pinigų trūkumo, kaip ir bylos duomenims prieštaraujantys An. B. parodymai, kad didelis prekių trūkumas galėjo būti iš ankstesnių laikotarpių ir apie tai jis sakė tiek įmonės vadovui, tiek buhalterėms, gali būti vertinamos tik kaip prielaidos, kad An. B. galėjo neteisėtai užvaldyti ir kurias nors A. B.IĮ priklausančias prekes, tačiau prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, o šiuo atveju tokių įrodymų byloje nėra.

29. Atsižvelgiant į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad An. B., dirbdamas A. B. individualiai įmonei priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėju, pagal 2013 m. gegužės 23 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas atsakingas už jam patikėtų įmonei priklausančių materialinių vertybių saugojimą, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2017 m. vasario 21 d. pasisavino jam patikėtą svetimą – A. B.IĮ priklausantį – turtą, t. y. dirbdamas padangų ir akumuliatorių skyriuje, išėmęs iš kasos aparato gautus už parduotas prekes pinigus perduoti įmonės kasininkui A. B., dalies jų neperduodavo, o pasisavindavo:

Eil. Data Kasos pajamų Suma, įnešta į kasą pagal Faktiškai perduota Skirtumas

Nr. orderio Nr. kasos orderį (išskaičiuojant A. B. suma (eurais)

taip An. B. pasisavino A. B. individualiai įmonei priklausančius 5 479,89 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt devynis eurus, 89 centus) ir padarė šiai įmonei 5 479,89 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt devynių eurų, 89 centų) turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

30. Prokuroro apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas dėl vienos šioje byloje An. B. inkriminuojamos patikėto svetimo turto, t. y. A. B.IĮ priklausančių pinigų ir A. B.IĮ priklausančių prekių, pasisavinimo veikos (BK 183 straipsnio 2 dalis) nepagrįstai priėmė du sprendimus – pripažino jį kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir išteisino pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Kaip jau minėta, išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad An. B. nusikalstami veiksmai atitinka ne jam inkriminuojamo kvalifikuoto turto pasisavinimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, bet paprasto turto pasisavinimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, požymius, nes kaltinimo dalis dėl prekių pasisavinimo nepasitvirtino, o kaltinimo dalis dėl pinigų pasisavinimo pasitvirtino iš dalies. Taigi tokiu atveju teismas turėjo priimti sprendimą An. B. nusikalstamus veiksmus iš BK 183 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 1 dalį. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka teisėjų kolegijos nustatytos aplinkybės dėl pasisavinto turto vertės įtakos nuteistojo An. B. veiksmų kvalifikavimui neturi, nes pasisavinto turto vertė nesiekia 250 MGL sumos. Jokia kita turto pasisavinimo veika An. B. šioje byloje nebuvo inkriminuojama ir nagrinėjama, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas, panaikinant nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytą sprendimą išteisinti An. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje

31. Bylos duomenimis, nuteistasis An. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė tam tikras A. B. IĮ priklausančias prekes pardavęs mažesnėmis kainomis, negu šios prekės buvo įgytos įmonėje, tačiau tvirtino, kad tokių prekių buvo mažiau negu nurodyta kaltinime, paprastai tai būdavo padangos, be to, A. B.IĮ priklausančio turto jis neiššvaistė, nes tokiomis kainomis buvo parduodamos pasenusios prekės savininko A. B. nurodymu (t. 5, b. l. 79–86, 106–107).

32. Tuo tarpu nukentėjusysis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad nurodymo parduoti prekes mažesnėmis už savikainą kainomis nei An. B., nei M. Z. nedavė. Tokiomis kainomis pardavinėti įmonei priklausančias net ir užsilaikiusias prekes neleido. Jo vadovaujama įmonė buvo sudariusi sutartis su kitomis įmonėmis, kuriose buvo numatytos atitinkamos fiksuotos nuolaidos procentais nuo pardavimo kainos, ir kurios buvo žinomos pardavėjams, o fiziniai asmenys turėjo nuolaidų korteles su fiksuota 5 procentų nuolaida nuo pardavimo kainos ir tik tokias nuolaidas pardavėjai galėjo taikyti, papildomai su juo nederindami (t. 5, b. l. 2–11). Tokius nukentėjusiojo A. B. parodymus patvirtino ir liudytojas M. Z., kuris ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme, o taip pat apeliacinės instancijos teisme parodė, kad parduoti prekes žemiau savikainos įmonės savininkas A. B. neleido. Didesnes nuolaidas užsilikusioms prekėms derindavo su pastaruoju, bet žemiau savikainos ir šios prekės nebuvo parduodamos (t. 5, b. l. 69–73, 196–198, t. 6, b. l. 183–186). Taigi šie įtikinami ir logiški nukentėjusiojo A. B. ir liudytojo M. Z. parodymai paneigia nuteistojo An. B. aiškinimą apie A. B. nurodymą parduoti prekes už mažesnę kainą, negu jos buvo įgytos įmonėje, ir patvirtina, kad A. B.IĮ pateiktame įmonės buhalterinės apskaitos programos „Steko apskaita“ sudarytame mažesnėmis už savikainą kainomis parduotų prekių sąraše (t. 2, b. l. 23–27, t. 6, b. l. 180) nurodytos prekės buvo parduotos pirkėjams už mažesnę kainą, negu jos buvo įgytos įmonėje, be įmonės vadovo A. B. leidimo.

33. Pirmosios instancijos teismas sprendimą išteisinti An. B. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį grindė išimtinai ta aplinkybe, kad byloje nėra galimybės nustatyti, ar kaltinime inkriminuojamų prekių pardavimo už mažesnę kainą, negu prekės buvo įsigytos įmonėje, dienomis parduotuvės padangų ir akumuliatorių skyriuje dirbo An. B.. Kaip jau minėta, tokia teismo išvada pagrįsta tik iš dalies, nes padaryta neįvertinus A. B.IĮ parduotuvės padangų ir akumuliatorių skyriaus kasos aparato kasos operacijų žurnalų duomenų bei nuteistojo An. B., nukentėjusiojo A. B. ir liudytojo M. Z. parodymų apie šių žurnalų pildymo tvarką. Be to, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra galimybės nustatyti An. B. faktinio darbo ir 2017 metų sausio – vasario mėnesių laikotarpiu, prieštarauja to paties teismo skundžiamame nuosprendyje padarytoms pagrįstoms išvadoms dėl byloje surinktų įrodymų pakankamumo An. B. kaltei tomis pačiomis dienomis, t. y. 2017 metų sausio 19, vasario 1, 6, 17 bei 21 dienomis, dirbant A. B.IĮ parduotuvėje pasisavinus įmonei priklausančias lėšas pagrįsti.

34. Dėl kaltinimui pagal BK 184 straipsnio 1 dalį aktualaus laikotarpio nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. teisėjų kolegija jau pasisakė šiame nuosprendyje (14–16 punktai), todėl, nekartodama argumentų, konstatuoja, jog byloje surinktais įrodymais pasitvirtino, kad kaltinime pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nurodytomis 2015 metų lapkričio 10, 12, 14 dienomis, 2016 metų rugpjūčio 3, 5, 9, 10, 24, 25, 26, rugsėjo 1, 2, 3, 5, 13, 19, 20, 21, 22, 26, 27 ir spalio 18, 19, 20, 21 dienomis A. B.IĮ parduotuvės padangų ir akumuliatorių skyriuje dirbo, taigi ir prekes, nurodytas minėtame įmonės buhalterinės apskaitos programos sudarytame sąraše, o kaltinime pagal BK 184 straipsnio 1 dalį pažymėtas numeriais nuo 17 iki 20, nuo 128 iki 162 ir nuo 179 iki 186, tomis dienomis pardavė An. B.. Tuo tarpu duomenų, iš kurių būtų galima patikimai spręsti, jog būtent An. B. dirbo minėtos parduotuvės padangų ir akumuliatorių skyriuje kitomis kaltinime nurodytomis aptariamo laikotarpio dienomis, byloje nėra.

35. Kaip jau minėta, faktinį An. B. darbą 2017 metų sausio–vasario mėnesiais atspindi A. B. į bylą pateikti lapeliai, kuriuos An. B. ir M. Z. jam perduodavo kartu su už prekes gautais grynaisiais pinigais. Įvertinus šio teisėjų kolegijos nuosprendžio 19 punkte aptartus An. B. rašysenos ypatumus, nekyla abejonių, kad visomis kaltinime pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nurodytomis aptariamo laikotarpio dienomis, išskyrus 2017 m. sausio 13 d. (įrašai šios dienos lapelyje padaryti M. Z. ranka, tai apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir pats liudytojas, t. 6, b. l. 183–186)), t. y. 2017 m. sausio 4, 5, 11, 14, 19, 24, 25, vasario 1, 6, 13, 17, 21, 25 ir 28, A. B. perduotus lapelius su užfiksuotomis pastarajam perduodamų grynųjų pinigų sumomis surašė, taigi ir dirbo tomis dienomis parduotuvės padangų ir akumuliatorių skyriuje nuteistasis An. B.. Atitinkamai nėra pagrindo abejoti, kad būtent pastarasis minėtomis dienomis pardavė prekes, nurodytas įmonės buhalterinės apskaitos programos sudarytame sąraše, o kaltinime pagal BK 184 straipsnio 1 dalį pažymėtas numeriais nuo 255 iki 260, ir nuo 262 iki 276.

36. Kaltinime pagal BK 184 straipsnio 1 dalį An. B. taip pat buvo inkriminuojamos prekės, parduotos 2017 metų kovo 1 ir 2 dienomis. Nukentėjusysis A. B. parodė, kad An. B. po 2017 m. vasario 28 d. įvykusio pokalbio, kurio metu buvo aiškinamasi dėl grynųjų pinigų trūkumo, dar kelias dienas dirbo (t. 5, b. l. 2–11), tačiau nuteistasis An. B. teigė, kad dar tą pačią dieną po pokalbio jis kreipėsi į M. Z. su prašymu jį pavaduoti ir daugiau darbe nepasirodė (t. 3, b. l. 75–78). Jau minėta, kad A. B.IĮ darbo laiko apskaitos žiniaraščiai faktinio pardavėjų darbo neatspindi, o kitų duomenų, iš kurių būtų galima objektyviai spręsti apie An. B. darbą A. B. IĮ parduotuvės padangų ir akumuliatorių skyriuje 2017 metų kovo 1 ir 2 dienomis, byloje nėra.

37. Dėl gynybos apeliacinėje instancijoje pasakytoje baigiamojoje kalboje iškeltų abejonių, susijusių su An. B. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį inkriminuojamų prekių įsigijimu ir pardavimu, teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį į nukentėjusiojo A. B., nuteistojo An. B., liudytojų M. Z. ir O. S. parodymus, iš kurių matyti, kad A. B. IĮ priklausančių prekių pardavimas padangų ir akumuliatorių skyriuje buvo fiksuojamas tik minėtoje buhalterinės apskaitos programoje, susietoje su parduotuvėje naudojamu kasos aparatu. Taigi jokie kiti prekių pardavimo dokumentai į bylą nebuvo ir negalėjo būti pateikti. Kita vertus, byloje nėra tokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie buhalterinės apskaitos programos klaidas, fiksuojant prekių pardavimo kainą, taip pat nėra tokių duomenų, kad programoje užfiksuota prekių pardavimo kaina vėliau galėjo būti keičiama, todėl pagrindo abejoti A. B.IĮ pateiktas prekių pardavimo duomenimis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Be to, iš nuteistojo An. B. ir liudytojo M. Z. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu (t. 5, b. l. 69–73, 79–86), taip pat matyti, kad pardavus konkrečią prekę ar prekes ir nebelikus tokių prekių likučio, buhalterinės apskaitos programoje likdavo laisvas prekės kodas, kuriuo būdavo užpajamuojamos vėliau gautos naujos tokios pačios rūšies prekės, nurodant jų kainą, kuri nuo ankstesnių, jau parduotų prekių, kainos galėjo skirtis. Esant analogiškų prekių likučiui, tuo atveju, jei naujai gautų prekių savikaina atitikdavo esamų prekių savikainą, jos būdavo pajamuojamos tuo pačiu kodu, o jei savikaina neatitikdavo, naujoms prekėms būdavo suteikiamas kitas kodas (laisvas arba naujas). Taigi šios nuteistojo ir liudytojo nurodytos aplinkybės paaiškina gynybos akcentuojamą tų pačių kodų pasikartojimą įmonės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, kuriose buhalterinės apskaitos programos parinktus prekių kodus ranka įrašydavo tas prekes pajamuojantys parduotuvės pardavėjai.

38. Sutiktina su gynybos išsakytu argumentu, kad byloje nėra visų An. B. inkriminuojamų prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Proceso metu A. B.IĮ pateikė į bylą PVM sąskaitų faktūrų, kurios, civilinės ieškovės atstovų teigimu, patvirtina šių prekių įsigijimą įmonėje (segtuvas „Prekių, parduotų žemiau savikainos, įsigijimo PVM sąskaitos faktūros“ (toliau – Segtuvas). Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, A. B.IĮ atstovas papildomai pateikė 39 PVM sąskaitų faktūrų originalus, kurių dalies nebuvo tarp anksčiau pateiktų PVM sąskaitų faktūrų kopijų. Kita vertus, visi šie pateikti dokumentai patvirtina tik dalies kaltinime pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nurodytų ir jau pirmiau šio teisėjų kolegijos nuosprendžio 34 ir 35 punktuose išvardytų prekių, kurios buvo parduotos An. B. darbo parduotuvėje laiku, įsigijimą. Tai prekės, kaltinime pažymėtos numeriais: nuo 17 iki 20 (Segtuvas, lapai 94, 77, 88, 64), nuo 128 iki 134 (Segtuvas, lapai 172, 154, 173, 85, 170, 174), nuo 137 iki 142 (Segtuvas, lapai 84, 89, 9, 23, 174, 172), nuo 144 iki 147 (Segtuvas, lapai 26, 183, 74, 123), 149 (Segtuvas, lapas 55), 151 (Segtuvas, lapas 185), 152 (Segtuvas, lapas 100), 154 (Segtuvas, lapas 35), 155 (Segtuvas, lapas 111), nuo 157 iki 160 (Segtuvas, lapai 176, 117, 181, 92), 162 (Segtuvas, lapas 51), 180 (Segtuvas, lapas 53), nuo 184 iki 186 (Segtuvas, lapai 102, 4, 199), 255 (Segtuvas, lapas 241) 256 (Segtuvas, lapas 236), 258 (Segtuvas, lapas 243), 262 (Segtuvas, lapas 74), nuo 265 iki 268 (Segtuvas, lapai 167, 190, 178, 246), 270 (Segtuvas, lapai 102), nuo 272 iki 276 (Segtuvas, lapai 93, 153, 156, 195).

39. Jau minėta, kad byloje surinktais įrodymais pasitvirtino, jog pirmiau išvardytos prekės mažesnėmis kainomis, negu įsigytos įmonėje, buvo parduotos be A. B.IĮ savininko leidimo, taigi neteisėtai, ir kad šių prekių pardavimo metu parduotuvėje dirbo, taigi ir minėtas prekes pardavė būtent nuteistasis An. B.. Tokie nustatyti nuteistojo veiksmai atitinka patikėto turto iššvaistymo nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, nes dėl jų A. B. IĮ patyrė turtinę žalą. Kaip matyti iš liudytojų M. Z. ir O. S. parodymų, prekių įsigijimo, kaip ir pardavimo kainas pardavėjai visuomet matė buhalterinės apskaitos programoje, kuri buvo susieta su kasos aparatu. Tai apklausiamas apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir pats nuteistasis An. B.. Dar daugiau, kitos darbo dienos pradžioje pati programa pateikdavo informaciją, kad tam tikros prekės praėjusią dieną buvo parduotos pigiau nei jų savikaina (t. 5, b. l. 50–55, 69–73, 196–198). Šios aplinkybės, kaip ir tai, kad prekių pardavimo kaina A. B.IĮ parduotuvės padangų ir akumuliatorių skyriuje paprastai buvo didesnė už savikainą net 46 procentais (pajamuojant prekes buvo pridedamas 21 procentas pridėtinės vertės mokesčio ir 25 procentų dydžio antkainis (nuteistojo An. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 93–94) ir apeliacinės instancijos teisme), iš esmės paneigia ir žmogiškosios klaidos galimybę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad An. B., parduodamas pirmiau išvardytas prekes už mažesnę kainą, negu jos buvo įsigytos įmonėje, iššvaistė jam patikėtą A. B.IĮ priklausantį turtą veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad dėl jo veiksmų A. B.IĮ priklausančias prekes parduodant mažesnėmis kainomis, negu jos buvo įgytos įmonėje, įmonė patirs turtinę žalą, ir norėjo taip veikti.

40. Kitų prekių, kurios buvo parduotos šio teisėjų kolegijos nuosprendžio 34 ir 35 punktuose nurodytomis An. B. darbo parduotuvės padangų ir akumuliatoriaus skyriuje dienomis, A. B.IĮ teismui nepateikė (prekės kaltinime pažymėtos numeriais 148, 264) arba įmonės pateiktuose dokumentuose nurodytų prekių pavadinimai nesutapo su buhalterinės apskaitos programos sudarytame sąraše tais pačiais kodais pažymėtų prekių pavadinimais (prekės kaltinime pažymėtos numeriais 135, 136, 143, 150, 153, 156, 161, 179, 181, 182, 183, 257, 259, 260, 263, 269, 271). Nuteistajam neigiant kaltinimą dėl patikėto turto iššvaistymo ir nesant pirminių išvardytų prekių įsigijimą patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų, taip pat A. B.IĮ nepateikus jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie klaidas, padarytas pajamuojant prekes, t. y. neteisingai nurodant buhalterinėje programoje prekių pavadinimus, pirmiau išvardytų prekių (kaltinime pažymėtų numeriais 135, 136, 143, 148, 150, 153, 156, 161, 179, 181, 182, 183, 257, 259, 260, 263, 264, 269, 271), pardavimas už mažesnę kainą, negu jos buvo įsigytos įmonėje, vadovaujantis in dubio pro reo principu, kad visos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, aiškinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, šalinamas iš An. B. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį pareikšto kaltinimo. Nesant duomenų, objektyviai patvirtinančių An. B. darbą A. B.IĮ parduotuvės padangų ir akumuliatorių skyriuje 2015 metų spalio 20, 22, 23, 24, 26, 27, 28, lapkričio 2–4, 16, 17, 21, 26, 30, gruodžio 1, 2, 7, 9, 23, 29, 30 dienomis, 2016 metų sausio 7, 14, 18, vasario 5, 12, 25, kovo 2, 4, 8, 10, 14, 21, 24, 29, 30, balandžio 1, 5–8, 12, 18, 19, 22, 25, 29, gegužės 3, 6, 14, 18, 21, 24, 25, 27, birželio 2, 3, 8, 20–22, 29, 30, liepos 1, 4, 5, 8, 11, 13–16, spalio 1, 3–7, 10, 13–15, 25–28, 31, lapkričio 4, 5, 7–12, 15, 16, 18, 21, 22, 24–26, 28, 30, gruodžio 1, 2, 5–7, 9, 14, 16, 20–22, 28 dienomis, kovo 1, 2 dienomis, taip pat nustačius, kad 2017 m. sausio 13 d. minėtame parduotuvės skyriuje dirbo M. Z., prekių, kaltinime pažymėtų numeriais: nuo 1 iki 16, nuo 21 iki 127, nuo 163 iki 178, nuo 187 iki 254, 261, nuo 277–281, pardavimas už mažesnę kainą, negu jos buvo įsigytos įmonėje, taip pat šalinamas iš An. B. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį pareikšto kaltinimo.

41. Pagal teismų praktiką patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-234-942/2015, 2K-123-895/2017, 2K-340-693/2018, 2K-38-788/2019, 2K-7-648/2019 ir kt.). Šiuo atveju An. B. A. B.IĮ priklausančios prekės, kaip ir grynieji pinigai, buvo patikėtos jo einamų pardavėjo pareigų pagrindu, jis buvo materialiai už šį turtą atsakingas, todėl kaltinimas An. B. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį tikslintinas, nustatant, kad jis iššvaistė jam patikėtą, o ne jo žinioje buvusį turtą.

42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad An. B., dirbdamas A. B. individualiai įmonei priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėju, pagal 2013 m. gegužės 23 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas atsakingas už jam patikėtų įmonei priklausančių materialinių vertybių saugojimą, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. vasario 28 d. pardavė A. B.IĮ priklausančias įvairias prekes pirkėjams už mažesnę kainą, negu prekės buvo įgytos įmonėje, be įmonės vadovo leidimo:

Eil. Data Prekės Prekės pavadinimas Kiekis Vieneto Suma Pardavimo Skirtumas

1. 2015-11-10 307444 Užtraukėjas-pavalkėlis 8 0,033 0,027 0,20 0,07

2. 2015-11-10 308416 Gaubtai ratų Fox ring Mix 1 9,50 9,50 3 6,50

3. 2015-11-12 308316 Gaubtai ratų Luxury R16 1 7,90 7,90 7,60 0,30

4. 2015-11-14 308207 Gaubtai ratų Terra Ring MIX 1 9,93 9,93 8 1,93

6. 2016-08-05 307368 Užraktas borto ZB-06 1 1,6530 1,65 0,80 0,85

7. 2016-08-09 300896 Padanga 245/40R18 Infinity Ecomax 2 46,14 92,28 80 12,28

8. 2016-08-09 304080 Akumuliatorius Banner 100 Ah 800A 1 72,7610 72,77 50 22,77

9. 2016-08-10 306260 Ratlankis 5x112 7.5x17 Roxen 4 63,43 253,72 224 29,72

10. 2016-08-10 309229 Varžtas reguliavimo KK1020S 1 9,92 9,92 9 0,92

11. 2016-08-10 309321 Mechanizmas pr. st.45309s 1 9,9170 9,92 9,50 0,42

12. 2016-08-25 301671 Padanga 205/65R15 Nankang Sv-1 2 38,4427 76,89 50 26,89

13. 2016-08-25 301671 Padanga 205/65R15 Nankang Sv-1 2 40,0595 80,12 50 30,12

14. 2016-08-26 301038 Padanga 205/65R15C GT Radial 2 50,4518 100,90 90 10,90

16. 2016-09-02 307333 Laikiklis LZ-01 1 3,3060 3,31 3,2 0,11

17. 2016-09-02 308203 Gaubtai ratų Maximus GTS R14 1 12,40 12,40 11 1,40

18. 2016-09-05 300372 Padanga Hankook Kinergy Eco 2 31,5153 63,03 60 3,03

19. 2016-09-13 301544 Padanga Vredestein Snowtrack2 2 43,75 84,50 76 11,50

20. 2016-09-13 308400 Gaubtai ratų Energy R14 1 8,62 8,62 5 3,62

22. 2016-09-20 301922 Padanga 175/70R14 VRED Arctrac 2 39,9820 79,96 30 49,96

23. 2016-09-21 301686 Padanga 185/65R14 Nankang SV-1 1 28,00 28,00 15 13

24. 2016-09-21 301874 Padanga 185/65R14 Nankang 1 29,1819 29,19 15 14,19

25. 2016-09-22 301055 Padanga 195/60R15 PRIL Wcarcin 2 53,7303 107,46 50 57,46

26. 2016-09-22 301091 Padanga 195/65R15 Master Winter 1 20,66 20,66 10 10,66

27. 2016-09-22 301799 Padanga 195/65R15 GOYE UGRIP 9 1 43,34 43,34 10 33,34

28. 2016-09-26 301399 Padanga 205/65R15 Hankook RW09 2 63,12 1 26,24 30 96,24

30. 2016-09-27 301287 Padanga 215/65R16 Nankang Sv-1 4 46,4546 185,82 180 5,82

31. 2016-09-27 301768 Padanga 185/65R15 GOYE UGRIP9 4 48,2073 192,83 160 32,83

33. 2016-10-20 308348 Gaubtai ratų Spyder Pro R15 1 10,44 10,44 6 4,44

34. 2016-10-21 301994 Padanga 205/65R15C GT Radial 2 61,0910 122,18 100 22,18

36. 2017-01-04 301119 Padanga 205/55R16 Westlake SW618 2 30,53 61,06 40 21,06

37. 2017-01-04 301384 Padanga 195/65R15 Aurora UW71 1 33,0373 33,04 30 3,04

38. 2017-01-05 301718 Padanga Goodyear UltraGrip Suv 4 139,21 556,84 556 0,84

39. 2017-01-14 308140 Gaubtai ratų Active R14 1 8,68 8,68 4 4,68

40. 2017-01-25 301740 Padanga 195/70R15C GT Radial 2 38,8450 77,69 52 25,69

41. 2017-02-01 301457 Padanga Bridgestone Blizzak W810 2 64,13 128,26 100 28,26

42. 2017-02-01 307510 Ventilis davikliams juodas 4 3,1625 12,65 12 0,65

43. 2017-02-06 301006 Padanga 185/65R14 Sailun Ice blaizer 4 26,00 104,00 60 44,00

44. 2017-02-06 308333 Gaubtai ratų Top R15 1 5,46 5,46 5 0,46

45. 2017-02-17 301851 Padanga 195/60R15 Dayton DW510E 4 33,4091 133,64 100 33,64

46. 2017-02-21 300117 Padanga 195/65R15 Sailun AtrELITE 4 22,7275 90,91 87 3,91

47. 2017-02-25 304404 Akumuliatorius motociklinis 12Ah 1 28,22 28,22 28 0,22

48. 2017-02-28 301295 Padanga 175/70R14 Dayton DW510E 2 28,5124 57,02 46 11,02

49. 2017-02-28 301295 Padanga 175/70R14 Dayton DW510E 2 28,5124 57,03 46 11,03

taip An. B. iššvaistė jam patikėtą svetimą 908,61 Eur (devynių šimtų aštuonių eurų, 61 cento) vertės turtą ir padarė A. B.IĮ 908,61 Eur (devynių šimtų aštuonių eurų, 61 cento) turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmių ir civilinio ieškinio išsprendimo

43. Skirdama An. B. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, teisėjų kolegija atsižvelgia, kad baudžiamasis įstatymas šią nusikalstamą veiką priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), iššvaistyto turto suma nėra didelė. An. B. dirbantis, praeityje neteistas (t. 3, b. l. 49), bet yra padaręs dar vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, tos pačios įmonės atžvilgiu, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 50–55). Kita vertus, duomenų, kad pastarasis per nemažą laiko tarpą, praėjusį nuo šioje byloje nagrinėjamų veikų, būtų padaręs kitų nusikaltimų, byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinusi visas pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai An. B. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant jam baudos bausmę, žymiai mažesnę už šios bausmės, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, vidurkį (veikos padarymo metu galiojusi 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), t. y. 80 (aštuoniasdešimties) MGL (3 012,80 Eur (trijų tūkstančių dvylikos eurų, 80 centų) dydžio baudą.

44. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o taip pat į apeliacinės instancijos teisme nustatytą didesnę An. B. pasisavinto turto vertę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam už BK 183 straipsnio 1 dalį numatyto nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismo paskirta 100 MGL dydžio bauda yra per švelni, todėl turi būti griežtinama. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant An. B. 170 (šimto septyniasdešimties) MGL (6 402,20 euro (šešių tūkstančių keturių šimtų dviejų eurų, 20 centų) dydžio baudą.

45. An. B. už dvi atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą.

46. Teisėjų kolegija konstatavo, kad An. B. pasisavino didesnės vertės (5 479,89 Eur) jam patikėtą A. B.IĮ priklausantį turtą, nei kad nustatė pirmosios instancijos teismas, taip pat konstatavo, kad An. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje – iššvaistė jam patikėtą A. B. IĮ priklausantį 908,61 Eur vertės turtą, dėl kurio pirmosios instancijos nuosprendžiu jis buvo išteisintas. Kita vertus, nei prokuroro, nei nukentėjusiojo A. B. apeliaciniuose skunduose klausimas dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir civilinei ieškovei A. B.IĮ iš An. B. priteistos turtinės žalos dydžio nekeliamas, ši nuosprendžio dalis nėra ginčijama. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostata, kad nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo paliekama nepakeista. Šiuo aspektu pažymėtina, kad toks sprendimas neužkerta kelio civiliniam ieškovui dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 2, 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžio dalį, kuria An. B. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

An. B. pripažinti kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 80 (aštuoniasdešimties) MGL (3 012,80 euro (trijų tūkstančių dvylikos eurų, 80 centų) dydžio baudą.

Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendį pakeisti:

Nustatyti, kad An. B. nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 1 dalyje, truko nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2017 m. vasario 21 d. ir kad An. B. pasisavino jam patikėtą svetimą A. B.individualiai įmonei priklausantį 5 479,89 euro (penkių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt devynių eurų, 89 centų) vertės turtą.

An. B. už nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, paskirti 170 (šimto septyniasdešimties) MGL (6 402,20 euro (šešių tūkstančių keturių šimtų dviejų eurų, 20 centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, An. B. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 184 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 200 MGL (7 532 (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti An. B., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnis, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria An. B. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.