- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-05-27
- Bylos Nr.
- 1A-129-332-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- V. B., R. K., D. A. I.
- Kaltinamasis
- E. J.
- Advokatai
- Stasys Zabita, Zenonas Klapatauskas
- Kategorijos
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-129-332/2009
Teisėja: Eleonora Matulaitienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.4.1., 1.1.8., 1.1.8.7.1., 2.4.6., 2.4.6.3.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2009 m. gegužės 27 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
gynėjams advokatams Zenonui Klapatauskui, Ritai Roščenkovienei, Stasiui Zabitai, Sauliui Alysui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės, nuteistųjų V. B., D. A. I. ir nuteistojo R. K. gynėjo advokato Stasio Zabitos apeliacinius skundus dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-02-06 nuosprendžio, kuriuo:
R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;
V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007-01-09 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;
Deivydas A. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;
E. J. (buv. K.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 13 str., Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d., dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. išteisinta, nusikaltimo padarymo metu neturint jai amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė už minėtą nusikaltimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K., D. A. I. ir V. B. nuteisti už tai, kad 2007 m. lapkričio 4-6 dienomis A. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Pakruojo raj., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, panaudodami psichinę prievartą nukentėjusiajam A. B., veikdami bendrininkų grupėje, taip pat su ne subjektu E. J. (buv. K.) vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą nepilnametės E. J. (buv. K. tikrą arba tariamą teisę į neturtinės žalos atlyginimą, reikalaudami nukentėjusiojo atlyginti E. J. (buv. K.) 20 000 Lt neturtinės žalos už jos išžaginimą, tuo padarydami didelės žalos nukentėjusiojo A. B. teisėms ir teisėtiems interesams:
2007-11-04 ryte, nepilnametei E. J. (buv. K.), gim. (duomenys neskelbtini), pranešus kaltinamajam D. A. I. apie tai, kad ją naktį išžagino jos sesers vyras A. B. ir paprašius padėti nuvykti pas jį išsiaiškinti, tą pačią dieną, apie 20 val., (duomenys neskelbtini), Pakruojo raj., A. B. namuose, R. K., D. A. I. ir V. B., pastarajam pristačius R. K. kriminalistu ir šiam parodžius į E. J. (buv. K.), pasakius, kad žino, kaip elgtis su tokiais, kurie „prisidirba", pareikalavo nukentėjusiojo A. B. atlyginti E. J. (buv. K.) žalą už išžaginimą 20 000 Lt, E. J. (buv. K.) pritariant šiam reikalavimui, R. K. parodė lapą popieriaus, paaiškindamas, kad tai E. J. (buv. K.) „apdukcija", V. B. tariamai perskaičius lape nurodytus straipsnius ir bausmes už išžaginimą, paragino A. B. sumokėti pinigus, kad nereikėtų sėsti į kalėjimą. D. A. I. pasakius, kad už tokius dalykus perlaužia per pusę, reikalaudamas nukentėjusiojo greičiau sumokėti E. J. (buv. K.) pinigus. Nukentėjusiajam atsakius, kad tokių pinigų neturi, R. K., D. A. I. ir V. B. siūlė pinigus surinkti kuo greičiau, parduodant kiaules, automobilį, pasiimant paskolą iš banko;
tęsdami nusikalstamą veiką, 2007-11-05, nukentėjusiajam A. B. pardavus už 200 Lt savo automobilį V. B. nurodytam pirkėjui, ir apie 21 val. savo namuose perdavus gautus 200 Lt nepilnametei E. J. (buv. K.), pastarajai pareiškus, kad jai reikia visų pinigų, R. K., V. B. ir D. A. I., grasindami kalėjimu ir blogu elgesiu ten, reikalavo nukentėjusiojo greičiau surinkti likusią pinigų dalį;
tęsdami nusikalstamą veiką, R. K. ir D. A. I., 2007-11-06, apie 21 val., atvykę į nukentėjusiojo A. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Pakruojo raj., nukentėjusiajam A. B. pasakius, kad paskolos banke negavo, R. K. grasinant, o D. A. I. pritariant, kad bus parašytas pareiškimas policijai dėl E. J. (buv. K.) išžaginimo, jeigu nebus pinigų, reikalavo nukentėjusiojo likusios sumos, nurodydami gavus paskolą iš (duomenys neskelbtini) banko pranešti apie tai V. B..
R. K., D. A. I. ir V. B. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.
E. J. (buv. K.) buvo kaltinama tuo, kad 2007 m. lapkričio 4 dieną, apie 20 val. A. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Pakruojo raj., veikdama bendrininkų grupėje su V. B., D. A. I. ir R. K., neturėdama teisėto pagrindo, prisidengdama tariamu jos išžaginimu, atvirai, savo ir bendrininkų naudai, reikalavo perduoti turtą – 20000 Lt, panaudodami psichinę prievartą, V. B. pristačius R. K. kriminalistu, R. K. pasakius, kad žino, kaip elgtis su tokiais, kurie „prisidirba", parodžius į E. J. (buv. K.) ir pareikalavus už jos išžaginimą mokėti „bapkes" – 20000 Lt, galvos linktelėjimu patvirtino šį reikalavimą, R. K. išsitraukus iš kišenės popieriaus lapą, sakant, kad tai E. J. (buv. K.) „apdukcija", V. B. perskaičius juose tariamai nurodytus straipsnius ir bausmes, paraginus sumokėti pinigus, kad nereikėtų sėstis į kalėjimą, grasino panaudoti fizinį smurtą ,, perlaužti per pusę", reikalaujant, kad kuo greičiau būtų pinigai, reikalavo pinigų – 20 000 Lt, R. K. pareikalavus skubiai surinkti pinigus, siūlant parduoti kiaules, skalbimo mašiną, automobilį, pasiimti iš banko paskolą.
Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, prisidengdama išžaginimu, 2007 m. lapkričio 5 dienos rytą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, vykdydama bendrą susitarimą su V. B., R. K. ir D. A. I., V. B. skambinant telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. B. į mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), reikalaujant greičiau parduoti automobilį „F. E.“ jo surastam pirkėjui, R. K. panaudojus psichinę prievartą, pareikalavus gautus pinigus atiduoti E. J. (buv. K.), kad ši nerašytų pareiškimo policijai dėl išžaginimo, taip vertė nukentėjusįjį parduoti savo turtą – automobilį, kurį jis tą pačią dieną, bijodamas, kad grasinimas nebūtų įvykdytas, pardavė V. B. surastam pirkėjui už 200 Lt.
Po to, tęsdami nusikalstamą veiką tos pačios dienos apie 17 val. nukentėjusiajam paskambinus ir pranešus V. B. apie parduotą automobilį, apie 21 val., A. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Pakruojo raj., vykdydami bendrą susitarimą, nukentėjusysis perdavė jai gautus už automobilį 200 Lt, panaudodami psichinę prievartą, reikalavo kartu su R. K. ir D. A. I. nukentėjusiojo likusios dalies pinigų, ragindami juos greičiau rinkti, R. K. grasinant kalėjimu ir „blogu" elgesiu, verčiant sekančią dieną paimti iš banko paskolą, jam kartu su D. A. I. pritarė bei reikalavo parduoti kiaules, reikalavo perduoti turtą – pinigus – 20 000 Lt.
Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, 2007 m. lapkričio 6 dieną apie 21 val. A. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Pakruojo raj., vykdydami bendrą susitarimą, nukentėjusiajam A. B. pasakius, kad banke (duomenys neskelbtini) paskolos jam nedavė, panaudodami psichinę prievartą, R. K. supykus reikalaujant pinigų E. J. (buv. K.) vardu, jam pritarė kartu su D. A. I., R. K. nukentėjusiojo reikalaujant, gavus pinigus iš (duomenys neskelbtini) banko, paskambinti V. B., visiems patvirtinus, kad jeigu nebus pinigų, bus rašomas pareiškimas policijai dėl jos išžaginimo, reikalavo perduoti turtą – pinigus 20 000 Lt.
Šie E. J. (buv. K.) veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., tačiau dėl šios veikos E. J. (buv. K.) išteisinta, nusikaltimo padarymo metu neturint jai amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė už minėtą nusikaltimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-02-06 nuosprendį: R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose; V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007-01-09 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; D. A. I. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; E. J. (buv. K.) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1, 2 dalimis, bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant jai elgesio apribojimą 6 mėnesiams - per šį laiką uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Nurodo, kad nuosprendis keistinas dėl R. K., V. B., D. A. I. ir E. J. (buv. K.) atžvilgiu netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – nepagrįsto jų veikos perkvalifikavimo iš Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. (turto prievartavimo) į Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. (savavaldžiavimą), o E. J. (buv. K.), perkvalifikavus veiką, išteisinimo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai. Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisų ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos CK 1.136 ir 1.137 straipsniuose. Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą Lietuvos Respublikos CK 1.136 str.), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais, dispozicijos prasme konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-04 nutartis). Pažymi, kad šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, nes nukentėjusysis nuteistųjų R. K. ir D. A. I. net nepažinojo, jokių įsipareigojimų E. J. (buv. K.), R. K., V. B. ir D. A. I. jis neturėjo ir negalėjo turėti, nes tarp jų nebuvo tikrų ar tariamų teisinių santykių (numatytų Lietuvos Respublikos CK 1.136 straipsnyje). Nurodo, kad iš Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. straipsnio dispozicijos matyti, jog pagrindinis turto prievartavimo objektas yra nuosavybės ir kitos daiktinės, prievolinės ar kitos kilmės turtinės teisės ir turtiniai interesai, kurie pažeidžiami, verčiant nukentėjusįjį atlikti turtinį veiksmą ar nuo jo susilaikyti kaltininko ar kito asmens naudai. Pažymi, kad pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes E. J. (buv. K.) papasakojusi D. A. I. apie tariamą jos išžaginimą ir apie nusikaltimo padarymą, nepranešusi teisėsaugos institucijai (ikiteisminis tyrimas dar nebuvo pradėtas), D. A. I. pasitelkus nuteistuosius R. K. ir V. B., panaudodami psichinę prievartą (šią aplinkybę teismas pripažino) savo naudai vertė nukentėjusįjį perduoti 20 000 Lt už tai, kad nepraneštų apie padarytą jo nusikaltimą. Pažymi, kad turto prievartavimo atveju kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą naudoja tam, kad priverstų asmenį perduoti turtą, versdamas perduoti turtą, kaltininkas paprastai nurodo reikalavimo motyvą, priežastį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-23 nutarimas Nr. 52), kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Pažymi, kad delsimas paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas – pranešimas apie padarytą nusikaltimą yra viena iš psichinės prievartos priemonių, verčiant nukentėjusįjį suteikti turtinę naudą. Veikos (turto prievartavimo) kvalifikacijai svarbu, kaip faktines bylos aplinkybes suprato nukentėjusysis. Iš bylos medžiagos matyti, kad pinigų – 20 000 Lt – reikalavimą nukentėjusysis suprato, kad iš jo yra prievartaujamas, jo žodžiais tariant „reketuojamas", turtas, apie tai jis pasakė liudytojai R. R., su kuria važiavo į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, o kitą dieną parašė pareiškimą policijai apie iš jo prievartaujamą turtą. Nurodo, kad nepagrįstas teismo aiškinimas, jog nukentėjusysis priėmė ir derėjosi su E. J. (buv. K.) ir kitais kartu atvykusiais asmenimis todėl, jog jis pripažino E. J. (buv. K.) teisę į žalos atlyginimą, tačiau teismo vertinimas prieštaringas, nes jis pripažino, kad nukentėjusysis buvo išsigandęs grasinimų, jų bijojo, jis buvo spaudžiamas morališkai. Iš nukentėjusiojo A. B. parodymų matyti, kad jis neturėjo kito pasirinkimo, nes jam buvo nuolat skambinama, vakarais į jo namus atvykdavo grupė asmenų, kurie grasino, vertė parduoti turtą, pasiimti paskolą. Baimę keliančios aplinkos sukūrimas, bijojimas dėl savęs, vertė jį derėtis. Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs, pagrįsti kitais byloje surinktais įrodymais, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Nurodo, kad teismas perkvalifikavęs R. K., V. B., D. A. I. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – neteisingai kvalifikavo jų veiksmus ir paskyrė neteisingas, nors ir atitinkančias Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. sankcijoje nustatytas ribas, tačiau savo dydžiu aiškiai per švelnias bausmes, o E. K. išteisino. Pažymi, kad skiriant bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, nusikalstamo veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str.). Nurodo, kad R. K., V. B., D. A. I. ir E. J. (buv. K.) padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, savanaudiškais tikslais siekdami užvaldyti svetimą turtą, grasindami smurtu ir panaudodami psichinę prievartą, R. K. ir V. B. anksčiau teisti po 7 kartus, daugumą iš jų – už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimą padarė būdami recidyvistais, V. B. – per lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, laiką, abu nedirbantys, bausti administracine tvarka, tai juos charakterizuoja kaip neigiamas asmenybes, nors Pakruojo seniūnija R. K. elgesiu, o Pašvitinio seniūnija – V. B. elgesiu nusiskundimų neturi, tačiau negalima laikyti, kad jie charakterizuojami patenkinamai, kaip pasisakė teismas. Teismas nenustatė jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jie veiką padarė bendrininkų grupėje, todėl, atsižvelgdamas į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, turėjo parinkti bausmės dydį, artimą bausmės vidurkiui. D. A. I. neteistas, 2008-01-16 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baustas administracine tvarka, mokėsi (duomenys neskelbtini) 9 klasėje, nedirbo, Pakruojo seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi, tačiau taip pat nėra pagrindo charakterizuoti jį patenkinamai, nes iš bylos duomenų matyti, kad yra linkęs daryti nusikaltimus (jau buvo atleistas nuo bausmės), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra sunkinančių, tačiau jis yra jauno amžiaus, jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, artima bausmės vidurkiui, jos vykdymą atidedant. E. J. (buv. K.) nepilnametė, labai jauno amžiaus, nusikalstamą veiką padarė 15 metų amžiaus, tačiau būtent ji pranešė D. A. I. apie jos tariamą išžaginimą, neteista, mokėsi Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) 1 kurse (nebesimoko), nedirbanti, Pakruojo seniūnija jos elgesiu nusiskundimų neturi, tačiau (duomenys neskelbtini) bendrija, kur ji gyveno, ją charakterizavo kaip nedrausmingą, pažeidinėjančią vaikų globos namų taisykles, jos elgesys buvo svarstytas (duomenys neskelbtini) valdybos posėdyje, nuo 2007-10-10 ji įrašyta į Pakruojo raj. PK dominančių vaikų sąrašą, tai ją charakterizuoja kaip neigiamą asmenybę, tačiau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ji davė nuoseklius parodymus, yra jos atsakomybę lengvinančių (prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančių aplinkybių ( nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje), todėl jai skirtina terminuota laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę.
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. A. I. prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-02-06 nuosprendį panaikinti, jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., požymių. Nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, neįrodyta, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., sudėties požymiai. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajam A. B. buvo padaryta didelė žala jo teisėms ar teisėtiems interesams bei kad prieš jį buvo panaudota psichinė prievarta, t.y. neįrodyti visi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., sudėties požymiai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme E. J. (buv. K.) parodė, jog 2007-11-04 ryte parašė D. A. I. SMS žinutę, jog ją išžagino sesers sugyventinis. Susitikusi su juo tą pačią dieną, ji tai vėl jam patvirtino ir paprašė jai padėti. Savo teiginių ji laikėsi ir toliau, 2007 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl išžaginimo, A. B. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. Pažymi, kad pats nukentėjusysis A. B. parodė, jog 2007-11-04 vakare įsileido atvykusius svečius, jiems pripažino lytiškai santykiavęs su nepilnamete E. J. (buv. K.), jos atsiprašęs, pareiškė, kad gali su mergina susitarti. Vėliau davė E. J. (buv. K.) 200 Lt už tai, kad ji nerašytų policijai pareiškimo. Nurodo, kad A. B. teisme patvirtino, jog nei jis (D. A. I.), nei kiti jam negrasino, fizinio smurto nenaudojo. Nukentėjusysis A. B. ieškinio nepareiškė, nes, kaip paaiškino, jam nebuvo padaryta žala ir jokių pretenzijų neturi. Nurodo, kad iš E. J. (buv. K.) ir A. B. veiksmų pagrįstai manė, jog vyriškis išžagino nepilnametę. Jo apsilankymų pas nukentėjusįjį tikslas buvo padėti 15 metų merginai susitarti su gerokai vyresniu vyriškiu dėl žalos atlyginimo. Jis vieną kartą A. B. pasakė, jog už tokius darbelius (nepilnametės išžaginimą) paprastai žmones perlaužia, tačiau tai nebuvo grasinimas susidoroti, o tiesiog pasakymas, kokia yra visuomenėje susiformavusi neigiama nuomonė apie prievartautojus. Jis prie A. B. net nebuvo prisilietęs, anksčiau nebendravo, rankose ginklų, pagalių ar kitų daiktų neturėjo, stovėjo įprastoje, ne kovinėje padėtyje, jokio psichologinio spaudimo nei jis, nei kiti kaltinanmieji nukentėjusiajam nedarė. Nurodo, kad nepavykus gera valia išspręsti žalos atlyginimo E. J. (buv. K.) dėl išžaginimo, pastaroji 2007 m. lapkričio mėnesį pareiškimu kreipėsi į Pakruojo raj. PK, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos išžaginimo. Pažymi, kad jis pats taip pat vyko į policiją, norėdamas, kad jį apklaustų kaip liudytoją, ir kad tokie jo veiksmai rodo, jog nieko neteisėto prieš A. B. jis nesiekė daryti.
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-02-06 nuosprendį panaikinti, jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Jis nuteistas nepagrįstai, nes jokių nusikalstamų veiksmų nepadarė, be to, bylą buvo išnagrinėjo šališkas teismas. Nurodo, kad pats A. B. jo prašė suteikti finansinę pagalbą norėdamas E. J. (buv. K.) atlyginti padarytą žalą už jos išžaginimą, kad ji dėl to nesikreiptų į policiją. Jis su R. K., T. K., D. A. I., E. K., D. Š., A. A., V. A. atvyko į policiją paliudyti, kad A. B. pripažino santykiavęs su E. J. (buv. K.) ir norėjo jai atlyginti padarytą žalą.
Apeliaciniu skundu nuteistojo R. K. gynėjas advokatas S. Zabita prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-02-06 nuosprendį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, R. K. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų. Teismas įrodymus turėjo vertinti objektyviai ir nešališkai, sudėjus juos į įrodymų visumą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimais. Teismas nepagrįstai nustatė ir nuosprendyje nurodė, kad R. K. bei kiti nuteistieji, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, panaudodami psichinę prievartą, nukentėjusiajam A. B., bendrininkų grupėje, su ne subjektu E. J. (buv. K.) vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą nepilnametės E. J. (buv. K.) tikrą ar tariamą teisę į neturtinės žalos atlyginimą, reikalaudami nukentėjusiojo atlyginti E. J. (buv. K.) 20 000 Lt neturtinės žalos už jos išžaginimą, tuo padarydami didelės žalos nukentėjusiojo A. B. teisėms ir teisėtiems jo interesams.Nurodo, kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, iš 2007-11-03 į 2007-11-04 naktį E. J. (buv. K.) (tuo metu buvusią 15 metų) išžagino A. B.. E. J. (buv. K.) tą pačią dieną apie tai pranešė savo draugui D. A. I.. Šis paskambino R. K., apibūdino situaciją ir paprašė nuvežti iki A. B. išsiaiškinti gražiuoju. Prie jų prisijungė ir V. B., kuris pažinojo A. B. ir palaikė su juo ryšius. Kai visi nuvyko pas A. B., V. B. nuėjo pažiūrėti, ar jis namie ir pašnekėti su juo. Tada užėjo ir kiti. A. B. pripažino nuskriaudęs E. J. (buv. K.) ir su ja kalbėjosi kaip galėtų atlyginti žalą. Dėl sumos tarėsi abu, E. J. (buv. K.) pasakė „reikia 20", A. B. sakė, kad tokios pinigų sumos neturi. Kaip nustatyta byloje, jam buvo pasakyta, kad už nepilnametės išžaginimą yra skiriama griežta bausmė ir už tokį nusikaltimą skiriamą ilga laisvės atėmimo bausmė bei kad į nepilnamečių prievartautojus yra ypatingai neigiamas visuomenės požiūris. Taip pat buvo pasakyta, kad jei nenori gražiuoju susitaikyti, E. J. (buv. K.) kreipsis pareiškimu į policiją. Pažymi, kad, kaip apylinkės teismas nustatė, iš viso buvo 3 iš eilės derybų vakarai. A. B. dalį sutartos sumos antrą dieną E. J. (buv. K.) atlygino, tačiau, kaip nustatyta, sakė negalįs gauti pinigų nei iš banko, nei iš kur nors kitur. E. J. (buv. K.) suprato, kad gražiuoju su A. B. neišsiaiškins, todėl 2007-11-09 pareiškimu kreipėsi į Pakruojo raj. PK dėl išžaginimo, o dėl šio įvykio kartu nuvyko paliudyti V. B., R. K., T. K., D. A. A., D. Š., A. A., V. A.. Prieš A. B. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., A. B. buvo suimtas, po ko jis 2007-11-11 pateikį pareiškimą dėl „neva" iš jo neteisėtai prievartaujamo turto. Tačiau teismas į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė. Pats nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2007 m. lapkričio mėn. naktį iš 3 d. į 4 d. jis lytiškai santykiavo su E. J. (buv. K.), jis pripažįsta, jog derėjosi su E. J. (buv. K.) dėl sumos, kad antrą dieną pardavęs automobilį gavo 200 Lt, kuriuos norėjo paduoti R. K., „tačiau jis jų neėmė, todėl pinigus padavė E. J. (buv. K.)”. Tai yra teisinga, kadangi žala buvo padaryta ne R. K., o E. J. (buv. K.), todėl jo pinigų R. K. nereikėjo bei tai įrodo, jog jis neturėjo jokio turtinio intereso. Po pinigų perdavimo E. J. (buv. K.), A. B. ir toliau derėjosi su ja dėl žalos atlyginimo. Kaip nurodė A. B., E. J. (buv. K.) paklausė, kada bus kiti pinigai, jeigu jų negaus, rašys pareiškimą policijai. Jis bandė derėtis su E. J. (buv. K.), bet ši nenusileido. A. B. pats parodė, jog jo atžvilgiu niekas smurto nenaudojo, jautė psichologinį spaudimą, o ypač iš R. K., nes pagalvojo, kad tikrai gali atsisėsti į kalėjimą. Tai tik patvirtina R. K. parodymus, jog jis nurodė A. B., kad už tokius nusikaltimus yra numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, nes tai yra sunkus nusikaltimas, kas negali būti pripažintina psichine prievarta. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-12-10 nutartyje Nr. 2K-763/2002 yra nurodęs, kad „neteisėtas elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, būtinos įstatymo leidėjo nurodytos sąlygos: 1) kaltininkas, vykdydamas savo (ar kito asmens) tikras ar tariamas teises, nesilaiko teisės aktais nustatytos tvarkos ir padaro žalą asmens teisėms ir teisėtiems interesams; 2) kaltininko reikalavimai patenkinti turtines pretenzijas turi būti lygiaverčiai nukentėjusiojo prievolei; 3) tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-10-15 nutartyje Nr. 2K-490/2002 yra pasisakęs, kad „sprendžiant, ar padaryta didelė turtinė žala asmens teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat turi būti atsižvelgta į teisės pažeidimo trukmę, nuostolius, iš daikto gaunamas pajamas, moralinę žalą." Pažymi, kad teismas visiškai neanalizavo ir neįvertino, kokią žalą A. B. teisėms ir teisėtiems interesams padarė R. K.. Išskyrus tai, kad nurodė A. B., kokia bausmė laukia už padarytą nusikaltimą, daugiau jokių veiksmų R. K. neatliko. Reali žala nebuvo padaryta, o E. J. (buv. K.) teisės realizuotos Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka 2007-11-09, parašant pareiškimą policijai dėl išžaginimo. Jeigu teismas laikytų, jog turtinė žala padaryta 200 Lt, tai jų R. K. ne tik kad nepaėmė, bet atsisakęs nurodė, jog jam pinigai nereikalingi. Nukentėjusysis A. B. teisme pripažino, o teismas nuosprendyje užfiksavo, kad dėl žalos A. B. niekam jokių pretenzijų nereiškia. Taip pat atkreipia teismo dėmesį į tai, jog E. J. (buv. K.) pripažįstama – tikra teisė buvo realizuota įstatymų nustatyta tvarka ir po to, kai A. B. neįvykdė sutartų sąlygų dėl jai padarytos žalos atlyginimo. Taigi, R. K. jokiu būdu negalėjo būti nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., kadangi nėra nusikaltimo sudėties, nes teises E. J. (buv. K.) realizavo įstatymų nustatyta tvarka – pirmiausia – derybomis, po to – kreipimusi į teisėsaugos instituciją. Pažymi, kad taip pat nėra Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. numatytą nusikaltimą kvalifikuojančios sudėties, t.y. psichinės ar fizinės prievartos panaudojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-11-06 nutartyje Nr. 2K-334/2008 nurodė, kad "psichinė prievarta – grasinimai naudoti smurtą (pavyzdžiui, nužudyti, atimti laisvę ir pan.), sunaikinti ar sugadinti turtą paskleisti nepalankias žinias apie jį ar jo artimuosius ir pan.“ – įstatymo išaiškinimas su nurodoma bausme bei neigiamas požiūris į nepilnamečių prievartautojus, jokiu būdu negali būti pripažintinas psichine prievarta, nes tai yra bendro pobūdžio informacija, kuri yra žinoma daugumai žmonių. Trumpas derybų laikas iki pareiškimo padavimo policijai pažymi visų nuteistųjų tikslą nustatyti tiesą ir įvykdyti teisingumą, todėl visas įvykis privalo būti vertinamas ne atsietai, bet įvertintas visapusiškai ir objektyviai, nustatant tikrąjį tikslą. Pažymi, jog baudžiamojoje teisėje galioja principas „leistina tai, kas nedraudžiama". Lietuvos Respublikos BPK nedraudžia asmenims susitaikyti ne baudžiamojo proceso metu, o taip pat net ir nustato galimybę nukentėjusiajam ir dėl padarytos veikos kaltam asmeniui susitaikyti. Pati įvykių seka nuo 2007-11-04 iki 2007-11-06 (realizuojant teisę į žalos atlyginimą) bei pareiškimo dėl nusikalstamos veikos padarymo padavimas policijos komisariatui tik patvirtina tą faktą, jog neatlyginus žalos dėl padarytos A. B. veikos, E. J. (buv. K.) dar kartą realizavo savo teisę įstatymų nustatyta tvarka, o jos pareiškimą patvirtino visa eilė liudytojų, t.y. V. B., R. K., T. K., D. A. I., D. Š., A. A., V. A.. Todėl pagrįstai darytina išvada, kad R. K. bei kiti asmenys nepažeidė įstatymų, o baudžiamoji atsakomybė už Lietuvos Respublikos BPK 294 str. numatytą nusikaltimą negalima, nesant nusikaltimo sudėties. Tai, kad E. J. (buv. K.) savo teises realizavo, nepažeisdama įstatymų, patvirtina A. B. veiksmai – jis atvykusius priėmė, neginčijo E. J. (buv. K.) teisės reikalauti žalos atlyginimo, derėjosi dėl sumos ir dalį prašomos sumos atlygino, taigi tokiu būdu pripažino E. J. (buv. K.) teisę. Nurodo, kad abejonių kelią ir pats ikiteisminio tyrimo procesas - susidaro įspūdis, jog teisėsaugos institucija pasirinktinai nutarė, kieno atžvilgiu reikia atlikti baudžiamąjį persekiojimą, o ne vadovaujantis teisingumo principu ir ne siekiant nustatyti tiesą susiklosčiusioje situacijoje, t.y. ikiteisminis tyrimas buvo atliktas jiems neparankių asmenų atžvilgiu, kurie yra teisti ir/arba bausti. Lietuvos Respublikos įstatymai (Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos BPK) nustato lygybės principą, kuriuo privalo vadovautis visi subjektai. Tačiau šiuo atveju, kuomet realiai nukentėjęs asmuo yra E. E. J. (K.), ji pati tapo kaltinamąją, o asmuo prieš jos valią panaudojęs smurtą – A. B. tapo nukentėjusiuoju. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo atlikimo seka, tendencingumas ir rezultatas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 1 ir 2 str. normas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų D. A. I., V. B. ir nuteistojo R. K. gynėjo apeliacinius skundus patenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė prokurorės apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų D. A. I., V. B. ir R. K. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistųjų D. A. I., V. B. ir nuteistojo R. K. gynėjo apeliaciniai skundai atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-02-06 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – nepagrįsto R. K., V. B., D. A. I. ir E. J. (buv. K.) veikos perkvalifikavimo iš Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. K., D. A. I., V. B. ir E. J. (buv. K.) 2007 m. lapkričio 4 – 6 d., veikdami bendrininkų grupėje, neturėdami teisėto pagrindo, prisidengdami tariamu E. J. (buv. K.) išžaginimu, atvirai savo naudai, panaudodami psichinę prievartą, be to, D. A. I. grasinant panaudoti fizinį smurtą, reikalavo perduoti 20 000 Lt:
Žemesnės instancijos teismas
2007 m. lapkričio 4 d. apie 20 val. A. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Pakruojo raj., veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami psichinę prievartą – V. B. pristatė R. K. kriminalistu, R. K. pasakė, kad žino, kaip elgtis su tokiais, kurie „prisidirba", parodė į E. J. (buv. K.), pareikalavo už jos išžaginimą mokėti „bapkes" – 20000 Lt, E. J. (buv. K.) galvos linktelėjimu patvirtino šį reikalavimą, R. K. išsitraukė iš kišenės popieriaus lapą ir pasakė, kad tai E. J. (buv. K.) „apdukcija“, V. B. perskaitė juose tariamai nurodytus straipsnius ir bausmes, paragino sumokėti pinigus, kad nereikėtų sėstis į kalėjimą, D. A. I. reikalavo, kad kuo greičiau būtų pinigai, E. J. (buv. K.) pasakė, „kad jai reikia 20 000 Lt", be to, D. A. I. grasinant panaudoti fizinį smurtą – „perlaužti per pusę", – reikalavo skubiai surinkti pinigus, siūlydami parduoti kiaules, skalbimo mašiną, automobilį, pasiimti iš banko paskolą.
Po to, tęsiant nusikalstamą veiką, prisidengint E. K. išžaginimu, 2007 m. lapkričio 5 d. rytą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, vykdant bendrą susitarimą, V. B. skambino telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam A. B. į mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavo greičiau parduoti automobilį „F. E.“ jo surastam pirkėjui, R. K., panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo gautus pinigus atiduoti E. K., kad ši nerašytų pareiškimo policijai dėl išžaginimo, taip vertė nukentėjusįjį parduoti savo turtą – automobilį, kurį jis tą pačią dieną, bijodamas, kad grasinimas nebūtų įvykdytas, pardavė V. B. surastam pirkėjui už 200 Lt.
Po to, tęsiant nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 17 val., nukentėjusiajam A. B. paskambinus ir pranešus V. B. apie parduotą automobilį, apie 21 val., R. K., V. B., D. A. I., E. J. (buv. K.) atvykus į A. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Pakruojo raj., vykdė bendrą susitarimą – E. J. (buv. K.) pareikalavo A. B. atiduoti jai 200 Lt, gautus už automobilį, kuriuos nukentėjusysis jai ir perdavė, R. K., panaudodamas psichinę prievartą – grasindamas kalėjimu ir „blogu" elgesiu, reikalavo nukentėjusiojo likusios dalies pinigų, ragindamas juos greičiau rinkti, vertė sekančią dieną paimti iš banko paskolą, reikalavo parduoti kiaules, jam pritarė D. A. I. ir E. K..
Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, 2007 m. lapkričio 6 dieną apie 21 val. R. K., V. B., D. A. I., E. J. (buv. K.) atvykus į A. B. namuse, esančius (duomenys neskelbtini), Pakruojo raj., vykdė bendrą susitarimą – nukentėjusiajam A. B. pasakius, kad banke (duomenys neskelbtini) paskolos jam nedavė, visiem panaudojus psichinę prievartą – visi patvirtino, kad jeigu nebus pinigų, bus rašomas pareiškimas policijai dėl E. K. išžaginimo, R. K. supykęs reikalavo pinigų E. K. vardu, taip pat reikalavo, kad, gavęs pinigus iš (duomenys neskelbtini) banko, A. B. paskambintų V. B., R. K. pritarė E. K. ir D. I. I., tokiu būdu reikalavo perduoti turtą – pinigus 20 000 Lt.
Ši R. K., D. A. I., V. B. ir E. J. (buv. K.) tęstinė nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d.
Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas yra priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai, kurio tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas - tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Turto prievartavimas ir plėšimas, yra nusikaltimai nuosavybei, kurių rūšinis objektas – nuosavybė, o papildomas objektas gali būti sveikata, laisvė, orumas ir kt. Atskiriant objektyviuosius šių nusikaltimų požymius, svarbu pažymėti tai, kad savavaldžiavimo atveju yra savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdoma ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė, o esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia ginama teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo (Lietuvos Aukšiausiojo Teismo 2006-09-05 nutartis, Nr. 2K-524/2006).
Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplikybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą.
Nukentėjusysis A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2007 m. lapkričio mėn. iš 3 d. į 4 d. jis lytiškai santykiavo su nepilnamete E. J. (buv. K.). Ryte atsikėlusi ji išėjo namo. Nors jos nežagino, tačiau išsigando, kad E. K. parašys pareiškimą dėl jos neva išžaginimo. Tos pačios dienos vakare pas jį atvažiavo R. K., D. A. I., V. B. ir E. J. (buv. K.), kažkuris pradėjo sakyti, kad jis prisidirbo. Kažkuris pasakė, kad E. J. (buv. K.) nori 20 000 Lt už tai, kad jis ją išžagino. R. K. pasakė, kad tiek nesurinks. D. A. I. pasakė, kad už tokius dalykus reikia perlaužti. A. B. paprašė V. B., kad šis paieškotų mašinos pirkėjo. V. B. surado pirkėją. Kadangi mašina buvo nebevažiuojanti, V. B. pardavė ją į metalo laužą už 200 Lt. Vakare pas jį vėl atvažiavo R. K., D. A. I., V. B. ir E. J. (buv. K.). Jis jiems pasakė, kad pinigų niekur negavo, tik turi 200 Lt už mašiną, pasisuko į R. K., bet jis neėmė pinigų, pasakė E. J. (buv. K.), kad ji pasiimtų. E. J. (buv. K.) paklausė, kada bus kiti pinigai, kiek reikės laukti, kad rašys pareiškimą policijai. A. B. dar bandė su ja derėtis, bet ji pasakė, kad jau susiplanavusi, ką pirks už tuos pinigus. Kažkuris pasiūlė A. B. imti paskolą iš banko. Jis buvo (duomenys neskelbtini) ir banke (duomenys neskelbtini), tačiau paskolos negavo. Jam paskambino V. B. ir šiam A. B. pasakė, kad paskolos negavo. Po to R. K., D. A. I., V. B. ir E. J. (buv. K.) vėl atvažiavo pas jį trečia kartą. A. B. pasakė, kad pinigų negavo, ir visi keturi išvažiavo. Parodė, kad po įvykio viską geriau prisiminė, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad pas jį į namus 3 kartus reikalauti pinigų atvažiavo R. K., pasivadinęs kriminalistu, V. B., D. A. I. ir E. J. (buv. K.). Pirmą kartą R. K., E. J. (buv. K.), D. A. I. ir V. B. atvažiavo 2007-11-04 dienos vakare. Jie įėjo į vidų. R. K. pasakė „ką prisidirbai“, prisistatė esąs kriminalistas ir žino, kaip elgtis su tokiais, kurie „prisidirbę“. A. B. iš karto suprato, kad jie atėjo dėl to, kad jis turėjo lytinius santykius su E. J. (buv. K.). E. J. (buv. K.) jis neprievartavo, tačiau žinojo, kad ji yra nepilnametė ir todėl išsigando dėl lytinių santykių su ja. Jeigu E. K. būtų buvusi pilnametė, jis nebūtų išsigandęs R. K., D. A. I., V. B. ir E. J. (buv. K.) grasinimų rašyti pareiškimą policijai, nes E. K. pati norėjo lytiškai santykiauti su juo. R. K. išsitraukė iš kišenės popieriaus lapą, V. B. jį paėmė ir pradėjo skaityti, pasakė, kad tai yra E. J. (buv. K.) apdukcija, skaitė tekstą, iš kurio turinio buvo galima suprasti, tarsi A. B. būtų išprievartavęs E. J. (buv. K.). Pačiam A. B. to lapo į rankas nedavė. D. A. I. atrodė girtas ir pasakė, kad perlauš jį (A. B.) pusiau. V. B. pasakė, kad tartųsi gražiuoju, kad nereikia policijos, paklausė A. B., kad gal jis kaip nors atsilygins E. J. (buv. K.). A. B. pasimetė ir pasakė E. J. (buv. K.), kad atsiprašo jos ir kad gali susitarti su ja. R. K. pasižiūrėjo į E. J. (buv. K.) ir paklausė jos, kiek jai reikėtų pinigų. E. J. (buv. K.) pasakė, kad 20 000 Lt. A. B. pasakė, kad jis neturi tokių pinigų. R. K. sakė, kad parduotų kiaules, paskui parodė į virtuvėje buvusią skalbimo mašiną, pasakė, kad parduotų ir ją, kad greičiau atsiskaitytų su E. J. (buv. K.), liepė pasiimti iš banko paskolą. V. B. parodė brošiūrą iš AB „Hansabanko“, pasakė, kad jis pats iš ten paėmė paskolą ir kad A. B. taip pat paimtų. R. K. reikalavo, kad A. B. parduotų mašiną, užstatytų bankui namą. D. A. I. taip pat pasakė, kad kuo greičiau būtų pinigai E. J. (buv. K.). V. B. pasakė, kad nereikia norėti taip greitai gauti pinigų, nes A. B. greitai jų niekur negaus, paklausė E. J. (buv. K.), kad gal užteks 10 000 Lt, tačiau E. J. (buv. K.) pasižiūrėjusi į D. A. I. ir R. K. pusę, pasakė, kad jai reikia 20 000 Lt. Išvažiuojant R. K. pasakė A. B., kad greičiau ieškotųsi pinigų. Kitą rytą paskambino V. B., pasiūlė A. B. parduoti savo seną automobilį, kad gautus pinigus galėtų atiduoti E. J. (buv. K.), sakė, kad suras A. B. mašinos pirkėją. Vakare atvažiavo A. B. nepažįstamas vyras, pasakė, kad jam skambino V. B., kuris pasakė, kad A. B. parduoda automobilį. A. B. pardavė automobilį tam vyriškiui už 200 Lt. Vakare paskambino V. B.. A. B. pasakė, kad gavo 200 Lt už automobilį, daugiau nieko nekalbėjo. Tą patį vakarą apie 21 val. atvažiavo R. K., D. A. I., V. B. ir E. J. (buv. K.). Su jais kartu atvažiavo T. K. ir V. B. sugyventinė. V. B. pasakė „tai mašiną parsidavei“. R. K. paklausė, kiek surinko pinigų. E. J. (buv. K.) paklausė A. B., kodėl jis nepardavė kiaulių. A. B. atsakė, kad iki pirmadienio niekas neatvažiuos pirkti, paklausė E. J. (buv. K.), ar ji ims 200 Lt. E. J. (buv. K.) pasakė, kad jai reikia pinigų. A. B. padavė jai 200 Lt, pasakė, kad daugiau pinigų neturi. R. K. pasakė, kad reikėjo, jog būtų apie 5000 Lt, kad jiems neapsimoka važinėti. A. B. iš visų atvažiavusių pajuto spaudimą. R. K. ir D. A. I. liepė kuo greičiau imti paskolą, liepė kitą dieną važiuoti imti paskolos. V. B. pasakė, kad lengviausia yra pasiimti iš banko (duomenys neskelbtini). R. K. pasakė, kad kai bus pinigai, kad A. B. paskambintų V. B.. Kitą dieną A. B. nuvažiavo į banką (duomenys neskelbtini) dėl paskolos. Banke A. B. paskolos nedavė. Vakare apie 21 val. pas A. B. vėl atvažiavo R. K., D. A. I., V. B. ir E. J. (buv. K.). A. B. pasakė, kad paskolos nedavė. R. K. priekaištavo, kodėl A. B. nesurenka pinigų, buvo susinervinęs. A. B. pasakė, kad važiuos paskolos į banką (duomenys neskelbtini). R. K. pasakė, kad kai tik A. B. iš banko (duomenys neskelbtini) gaus pinigus, kad tuoj pat paskambintų V. B.. Kiekvieną kartą, kai jie atvažiuodavo pas A. B., R. K. pabrėždavo, kad jeigu nebus pinigų – 20 000 Lt, bus rašomas pareiškimas policijai dėl E. J. (buv. K.) išprievartavimo. Tokius pat žodžius kelis kartus pasakė E. J. (buv. K.) ir D. A. I.. E. J. (buv. K.) priekaištavo, kiek ji gali laukti pinigų. Ryte A. B. su broliu ir broliene nuvažiavo į banką (duomenys neskelbtini) ir susitarė, kad jam suteiks paskolą 3200 Lt sumai po 10 dienų. Paskambinus V. B., A. B. jam pasakė, kad paskolą gaus už 10 dienų, sumos nesakė. 2007-11-09 A. B. sulaikė dėl išprievartavimo. A. B. suprato, kad E. K. nesulaukė iš jo pinigų ir parašė policijai pareiškimą. A. B. dėl turto prievartavimo kreipėsi į policiją (t. 1, l. 23-25, 32-34).
Išteisintoji E. J. (buv. K.) teisiamajame posėdyje parodė, kad A. B. buvo sesers sugyventinis. Naktį į 2007-11-04 dienos ji liko nakvoti pas A. B.. Tą naktį ji su nukentėjusiuoju lytiškai santykiavo. Ryte, lapkričio 4 d., grįžusi į (duomenys neskelbtini) globos namus, kur tada gyveno, pranešė savo draugui D. A. I., kad ją išžagino A. B.. Vakare apie 20-21 val. jai paskambino kažkuris, ir ji išėjo į lauką. Mašinoje sėdėjo D. A. I., V. B. ir R. K.. Mašinoje pasikalbėjo apie jos išžaginimą. R. K. ir V. B. pasiūlė važiuoti pas A. B. prašyti jai žalos atlyginimo. Ji nesitarė, kokios sumos prašyti iš A. B., tačiau R. K. su V. B. liepė jai patvirtinti, kokios sumos jie beprašytų. Nuvažiavę pas A. B., visi keturi atėjo į jo kambarį. V. B. R. K. pristatė kaip kriminalistą. V. B. su R. K. pradėjo kalbėti apie išžaginimą. R. K. aiškino, kokios bausmės jo laukia už tai, sakė, kad išimta E. J. (buv. K.) apdukcija, išsitraukė kažkokį popierių ir R. K. ar V. B. peskaitė iš jo straipsnius ir bausmes. V. B. ir R. K. liepė A. B. mokėti 20 000 Lt už jai padarytą žalą, sakydami, kad kitu atveju E. J. (buv. K.) parašys pareiškimą. A. B. pasakė, kad mokės pinigus, tik negali gauti tokios didelės sumos. Ji pritarė, kad A. B. turėtų sumokėti prašomą sumą. R. K. ir V. B. pasiūlė, o ji pritarė, kad jis turi parduoti kiaules, mašiną, paimti paskolą iš banko ir sumokėti prašomą sumą pinigų. D. A. I. griežtai, įtikinančiai pareiškė, kad jei nebus pinigų, perlauš per pusę. Po to jie visi išvyko, pasakę A. B., kad atvažiuos kitą dieną. Lapkričio 5 d. vakare, susiskambinę, prie (duomenys neskelbtini) atvažiavo R. K. su D. A. I.. V. B. automobilyje pamatė prie (duomenys neskelbtini) stotelės. Jis buvo su žmona ir vaiku. Ji jo nekvietė važiuoti kartu, bet visi nuvažiavo pas nukentėjusįjį. Jo namuose nebuvo, bet V. B. greitai jį surado ir parvedė. Pas A. B. į namus atėjo ji su kitais R. K., D. A. I., V. B. ir V. B. žmona. R. K. A. B. paklausė, ar turi pinigus. Šis atsakė, kad turi tik 200 Lt ir padavė pinigus jai. V. B. su R. K. nukentėjusiajam liepė kuo greičiau surinkti likusius pinigus, nes kitaip ji parašysianti pareiškimą policijai dėl išžaginimo. Ji tai patvirtinusi, sakydama, kad jai reikia visos sumos. Nukentėjusysis pasakė, kad stengsis gauti likusius pinigus kuo greičiau, ir jie visi išėjo. V. B. išvažiavo savo automobiliu, o ji su R. K. ir D. A. I.. P. S. stotelės stabtelėjo prie V. B. mašinos. Ji gautus 200 Lt perdavė priekyje sėdėjusiems R. K. ar D. A. I., o pastarasis per automobilio langą pinigus perdavė savo automobilyje sėdinčiam V. B., sakydamas, kad pinigus pasidalins po lygiai, kai gaus visą sumą, nes prieš tai buvo taip susitarę. Ji galvojo, kad teisingai daro, perduodama pinigus ir žadėdama pasidalinti su kitais, nes R. K., D. A. I. ir V. B. padėjo jai aiškintis su A. B.. Lapkričio 6 d. vakare jai paskambino D. A. I., ir ji atėjo į jos laukiantį R. K. automobilį. Ten buvo R. K., D. A. I. ir V. B.. Negali pasakyti, ar V. B., ar R. K. paskambino nukentėjusiajam ir paklausė, ar turi pinigus. Iš pokalbio ji suprato, kad A. B. pinigų dar nesurinko. Tada jie ją išleido iš automobilio, ir ji sugrįžo namo. Vėliau gavo šaukimą į policiją, nes A. B. pasiskundė, kad iš jo prievartauja pinigus. Pas A. B. buvo lyg tris kartus, bet dėl trečio karto neprisimena, ar ji buvo, ar tik girdėjo, kaip R. K., D. A. I. ir V. B. skambino ir klausė, ar turi pinigus. Du kartus tikrai buvo ir reikalvo 20 000 Lt. Ji tik D. A. I. pasakė, kaip viskas buvo su išžaginimu. Nesakė, kad skųsis. R. K., D. A. I. ir V. B. pas ją atvažiavo tartis visi trys todėl, kad buvo draugai. R. K. mašinoje aptarė, kas ką darys, kas bus kriminalistu, kas ką kalbės. Jai buvo pasakyta tik pritarti, ką jie sakys A. B.. Ji pareiškimo dėl išžaginimo iš viso nerašė. Kadangi ji pritarė, kai R. K., D. A. I. ir V. B. reikalavo iš A. B. 20 000 Lt, supranta, kad ji reikalavo pinigų su jais kartu.
E. J. (buv. K.) parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, tvirtina iš esmės analogiški jos parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur ji parodė, kad 2007-11-04 ryte parašė iš savo mobilaus ryšio telefono žinutę savo draugui D. J., kad atsitiko problema, kad ją išprievartavo sesers sugyventinis, prašė, kad padėtų. Tuojau po to parašė žinutę D. A. I., parašydama to paties. Po apytiksliai 15 min. pas ją atvažiavo D. A. I. su R. K.. Jie atvažiavo su R. K. mašina prie (duomenys neskelbtini) kaimo autobusų stotelės. Iš ten jai paskambino R. K. ir pasakė, kad jie jau atvažiavo, ir pakvietė ją ateiti į stotelę. Buvo apytiksliai 6:30 val. E. J. (buv. K.) pas juos nuėjo, atsisėdo į R. K. mašiną ant galinės sėdynės prie D. A. I., už vairo buvo R. K., prie jo sėdėjo kažkoks E. J. (buv. K.) nepažįstamas vyras, kaip suprato, jų draugas. R. K. paprašė papasakoti, kas atsitiko. E. J. (buv. K.) pasakė, kad ją išprievartavo sesers sugyventinis A. B., su kuriuo jo sesuo išsiskyrė ir iš jo namų išsikraustė, ir kad ji žino, kur A. B. gyvena. R. K. pasakė, kad viskas aišku ir jie atvažiuos kitą dieną, gal pirmadienį. E. J. (buv. K.) išlipo iš mašinos ir sugrįžo atgal pas seserį A. A., o jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pusę. Kai E. J. (buv. K.) grįžo namo, pas ją atvažiavo jos draugas D. J. su savo patėviu, vardu D.. E. J. (buv. K.) susikrovė savo daiktus, nes jie žadėjo ją parvežti į Pakruojį. E. J. (buv. K.) įlipus į mašiną, jie paklausė, kur gyvena A. B., ir jie trise nuvažiavo pas jį į kiemą, bet jo namuose nerado. E. J. (buv. K.) pasakė, kad A. B. gali būti pas savo pažįstamą G., pas kurią jis dažnai geria, ir nuvažiavo pas ją. G. durų neatidarė ir paklausus, ar pas ją nėra A. B., atsakė, kad nėra. E. J. (buv. K.), D. J. ir jo patėvis grįžo į Pakruojį pas D. J., pas kurį E. J. (buv. K.) pabuvo apie tris valandas, po to jis parlydėjo ją į (duomenys neskelbtini) globos namus. A. R. Ž. pastebėjo, kad E. J. (buv. K.) kažkas yra, bet ji jai nieko nesakė ir paprašė, kad išleistų ją pas D. J.. Auklėtoja išleido, ir E. J. (buv. K.) su D. J. išėjo pas jį. Kitą rytą E. J. (buv. K.) grįžo į (duomenys neskelbtini) globos namus, pavalgė pusryčius ir išėjo į mokyklą. Jai grįžus iš mokyklos, pas ją atėjo D. J. ir ji su juo buvo globos namuose. Po to E. J. (buv. K.u) pradėjo siuntinėti žinutes D. A. I., kad jie atvažiuos ir visi važiuos pas A. B.. Apie 17 val. E. J. (buv. K.) gavo žinutę iš D. A. I., kad jie jau atvažiavo, E. J. (buv. K.) išėjo į kiemą, prie gatvės jos laukė T. K. su mašina „Audi“. E. K. paklausė, kur D. A. I.. T. K. atsakė, kad laukia degalinėje (duomenys neskelbtini) Pakruojo mieste. Kai nuvažiavo į degalinę, ten stovėjo V. B. su sugyventine D. ir vaiku prie R. K. mašinos. R. K. liepė E. J. (buv. K.) sėsti į jo mašiną ant priekinės sėdynės, mašinoje ant galinės sėdynės miegojo D. A. I.. V. B. su sugyventine ir vaiku susėdo į T. K. mašiną ir visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas A. B.. Nuvažiavo pas A. B. į kiemą. V. B. nuėjo pažiūrėti prie durų ir pasakė, kad A. B. nėra. Tada V. B. su sugyventine ir vaiku T. K. mašina išvažiavo į T. pas A. B. brolį G. B., R. K., E. J. (buv. K.) ir D. A. I. liepęs palaukti. T. K., V. B. su sugyventine ir vaiku iš G. B. sugrįžo A. B. neradę, liepė R. K., E. J. (buv. K.) ir D. A. I. dar palaukti ir nuvažiavo ieškoti A. B. pas G.. Ten jį surado ir jis pats parėjo į namus, o T. K. kartu su V. B., jo sugyventine ir vaiku parvažiavo mašina. A. B. atrakino duris, visi išlipo iš abiejų mašinų ir suėjo pas A. B. į namo vidų, į virtuvę. Suėjus visiems į vidų, A. B. iš karto pradėjo atsiprašinėti E. J. (buv. K.), sakė, kad gali kaip nors gražiai susitarti. Tada R. K. pradėjo sakyti, kad E. J. (buv. K.) išsiėmė apdukciją, išsitraukė iš kišenės lapus ir pradėjo rodyti A. B., sakydamas, kad jis daug metų dirba policijoje ar prokuroru ir liepė A. B. atsilyginti pinigais, kad nieko jam nebūtų. Tuos lapus paėmė V. B. ir pradėjo iš jų skaityti straipsnius ir bausmes, sakydamas, kad jeigu A. B. surinks pinigus ir atsiskaitys su E. J. (buv. K.), tai galės tuos lapus paimti, sudeginti ir tada jam nieko nebus. R. K. pasakė A. B., kad reikia 20 000 Lt, nes tai yra mažiausia suma E. J. (buv. K.) ir, žiūrėdamas į ją, paklausė, ar taip. E. J. (buv. K.) atsakė, kad taip. V. B. E. J. (buv. K.) paklausė, o gal mažiau, gal ne 20 000 Lt, tačiau D. A. I. rodė E. J. (buv. K.), kad prašytų tiek, ir ji atsakė, kad 20 000 Lt. A. B. pradėjo sakyti, kad tokių pinigų greitai nesurinks, galės nebent dalimis mokėti. R. K. tada pradėjo sakyti A. B., kad parduotų kiaules, mašiną, kad užstatytų namą, paimtų paskolą ir kuo greičiau atsiskaitytų. A. B. sutiko pinigus surinkti. R. K. tada A. B. pasakė, kad kuo greičiau ieškotų pinigų, nes jie atvažiuos po kelių dienų ir kad mažiausiai 10 000 Lt jis jau turėtų. Po pokalbio R. K., V. B. su sugyventine ir vaiku, D. A. I., T. K. ir E. J. (buv. K.) išvažiavo. R. K., D. A. I. ir V. B. tarėsi, kad kai gaus visus pinigus, tai jie kartu su E. K. juos pasidalins. 2007-11-07 apie 19 val. E. J. (buv. K.) paskambino V. B., pasakė, kad pas ją atvažiuos D. A. I. ir reikės važiuoti pas A. B.. Netrukus paskambino D. A. I. ir pasakė, kad jis jau atvažiavo. D. A. I. atvažiavo su R. K. R. K. mašina „Volvo“ prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. E. J. (buv. K.) atėjo pas juos ir visi trys išvažiavo pas A. B.. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie autobusų stotelės, kur susitiko su V. B., kuris buvo su mašina ir su sugyventine D.. V. B. įlipo į mašiną, ir jie trys – V. B., R. K. ir D. A. I. pradėjo mokyti E. J. (buv. K.), kad ji nenusileistų A. B., prašytų pinigų, kad ir ką jis bekalbėtų. Tada V. B. sėdo į savo mašiną ir visi nuvažiavo pas A. B.. E. J. (buv. K.), V. B., R. K. ir D. A. I. suėjo pas A. B. į virtuvę. Virtuvėje R. K. pradėjo A. B. klausti, ar jis surinko pinigus. A. B. pasakė, kad taip greit nesurinko, tik pardavė mašiną ir turi 200 Lt. Tada R. K. parodė galva į E. J. (buv. K.), ir ji pradėjo A. B. sakyti, kaip R. K., V. B. ir D. A. I. ją mokė, kad jeigu A. B. nesurinks pinigų, ji tuos popierius, kuriuos turi, nuneš, ir jį suims ir išveš. A. B. pradėjo sakyti, kad E. J. (buv. K.) imtų 200 Lt, kuriuos jis turi. R. K. galvos linktelėjimu parodė E. J. (buv. K.), kad ji imtų pinigus, ir ji sutiko. Tada A. B. atnešė iš kito kambario 200 Lt ir padavė juos E. J. (buv. K.). Tada R. K. pradėjo rėkti ant A. B., kodėl jis nesurinko daugiau pinigų, kad jis už daugiau pinigų kuro pravažinėjo. Tada A. B. pažadėjo važiuoti į Pakruojį pasiimti paskolą. R. K. A. B. pagrasino, kad šis nemaltų šūdo, nesicirkintų, greičiau rinktų pinigus, nes jį išveš į kalėjimą ir ten su juo blogiau elgsis. Po to R. K.,V. B., D. A. I. ir E. J. (buv. K.) išėjo. Sustojo prie autobusų stotelės, ir R. K. su D. A. I. liepė E. J. (buv. K.) atiduoti 200 Lt V. B.. D. A. I. paėmė iš E. J. (buv. K.) 200 Lt ir per mašinos langą padavė V. B.. Kai parvežė E. J. (buv. K.) į Pakruojį, R. K. su D. A. I. jai pasakė, kad kai sužinos, jog A. B. turi surinkęs pinigus, jis jai praneš ir visi nuvažiuos pinigų pasiimit.
Liudytoja R. R., apklausiama teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2007 m. rudenį jai pasisakė A. B., kad pas jį važinėja E. J. (buv. K.) su vyrukais ir prašo pinigų, reketuoja už neva E. J. (buv. K.) išprievartavimą. Ji jam patarė važiuoti į Pakruojo VTAS, nes žinojo, kad E. J. (buv. K.) dar nepilnametė, ir paklausti, kodėl ji važinėja naktimis 23-24 val. Ten A. B. liepė eiti į policiją ir rašyti pareiškimą, bet tą dieną jis nerašė, nes nutarė pasikalbėti su E. J. (buv. K.) seserim A. A., tačiau jos nerado. A. B. bijojo būti savo namuose vienas, todėl ji liepė jam būti pas ją, nes ji gyvena su jo broliu G. B..
Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad 2007-11-18 E. J. (buv. K.) paskambino vyriškis (E. J.) ir paklausė, ar jie reketavo. E. J. (buv. K.) atsakė, kad „panašiai taip išėjo“, kad „R. K. pradėjo sakyti, kad užmokėtų už išprievartavimą, kad buvo apžiūrai ir išdavė protokolą“. Vyriškiui paklausus E. J. (buv. K.) apie pinigus ir ar ji juos gavo, E. J. (buv. K.) atsakė, kad ne, kad jos gautus 200 Lt paėmė V. B. (t. 1, l. 16-17).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, nukentėjusysis A. B. ir liudytoja R. R. atpažino D. A. I., kaip asmenį, kartu su E. J. (buv. K.) ir kitais buvusį pas A. B., jo ieškojusį ir reikalavusį sumokėti 20 000 Lt už E. J. (buv. K.) išprievartavimą (t. 1, l. 30-31, 37-38, 41-42).
Įvertinus išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. K., V. B., D. A. I. ir E. J. (buv. K.) kaltė dėl kito asmens vertimo perduoti jų naudai turtą, intensyviai, panaudojant nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu psichinę prievartą, yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo A. B., išteisintosios E. J. (buv. K.) parodymais, kitais ištirtais aukščiau nurodytais įrodymais. A. B. ir E. J. (buv. K.) parodymais nustatyta, kad E. J. (buv. K.) pasakius D. A. I. apie tariamą jos išžaginimą, nepranešus teisėsaugos institucijai, D. A. I. pasitelkus nuteistuosius R. K. ir V. B., tris kartus atvykę pas nukentėjusįjį A. B. į namus, V. B. pristačius R. K. kriminalistu, panaudodami psichinę prievartą, pasireiškusią grasinimais, kad jei A. B. nesumokės pinigų, E. J. (buv. K.) parašys pareiškimą, R. K. grasinant, kad A. B. teks sėsti į kalėjimą, D. A. I. grasinant panaudoti fizinį smurtą – „perlaužti per pusę“, savo naudai reikalavo nukentėjusiojo perduoti 20 000 Lt už tai, kad nepraneštų apie jo neva padarytą nusikaltimą, versdami parduoti turtą, skolintis pinigų ir taip atsiskaityti. Psichinė prievarta nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu pasireiškė intensyviais R. K., D. A. I., V. B. ir E. J. (buv. K.) veiksmais – atvažiavimu tris kartus pas nukentėjusįjį į namus, raginant gauti pinigų, skambinant jam į mobilųjį telefoną ir darant psichologinį spaudimą. Taigi, turto prievartavimas iš nukentėjusiojo A. B. nagrinėjamos bylos atveju pasireiškė R. K., E. J. (buv. K.), D. A. I. ir V. B. reikalavimu perduoti turtą, grasinant panaudoti fizinį smurtą (D. A. I. grasino perlaužti per pusę), nurodant reikalavimo priežastį (grasinimas parašyti policijai pareiškimą dėl E. J. (buv. K.) išžaginimo) bei panaudojant psichinę prievartą – grasinant parašyti pareiškimą apie neva padarytą nusikaltimą, kas ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. numatytos nusikalstasmo veikos – turto prievartavimo – dispociziją.
Kad nuteistųjų R. K., V. B., D. A. I. ir E. J. (buv. K.) veiksmus nukentėjusysis A. B. suprato kaip turto prievartavimą, naudojant psichinę prievartą, įrodo paties nukentėjusiojo A. B. ir liudytojos R. R. parodymai. Nukentėjusiojo A. B. ir liudytojos R. R. parodymais nustatyta, kad 20 000 Lt reikalavimą nukentėjusysis A. B. suprato, kaip turto prievartavimą, jo žodžiais tariant „reketavimą". Apie tai jis pasakė liudytojai R. R., su kuria važiavo į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, o kitą dieną parašė pareiškimą policijai apie iš jo prievartaujamą turtą. Pirmosios instancijos teismo aiškinimas, jog nukentėjusysis A. B. priėmė ir derėjosi su E. J. (buv. K.), R. K., V. B. ir D. A. I., taigi tokiu būdu jis pripažino E. J. (buv. K.) teisę į žalos atlyginimą, nepagrįstas. Kaip matyti iš Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros 2008-01-31 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, E. J. (buv. K.) papildomos apklausos metu parodė, jog, jeigu ji būtų norėjusi, būtų galėjusi pasipriešinti A. B., tačiau ji pati to kažkiek norėjo, todėl nesipriešino, po to išsigando ir pasakė apie išžaginimą. Be to, kaip matyti iš paties nukentėjusiojo A. B. parodymų ir kaip nustatyta Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą A. B. atžvilgiu, jis su išteisintąja E. K. – J. lytiškai santykiavo, bet ne prieš jos valią, o abipusiu sutikimu, tačiau bijojo dėl galimos baudžiamosios atsakomybės, kadangi E. J. (buv. K.)lytinio santykiavimo metu buvo nepilnametė, todėl, R. K., D. A. I., V. B. ir E. J. (buv. K.) naudojant jo atžvilgiu psichinę prievartą ir grasinant pranešti policijai apie E. J. (buv. K.) išprievartavimą, nukentėjusysis ir buvo priverstas derėtis, kadangi buvo išsigandęs grasinimų, spaudžiamas psichologiškai, ką nuosprendyje pripažino ir pats apylinkės teismas.
Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų R. K., D. A. I., V. B. ir išteisintosios E. J. (buv. K.) veiką kvalifikavo kaip savavaldžiavimą (Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d.), motyvuodamas tuo, kad jie reikalavo nukentėjusiojo perduoti jiems turtą, t.y. sumokėti 20 0000 Lt, ne išgalvotais motyvais, o jų manymu, turėdami pagrindą, nes jų žiniomis nukentėjusysis A. B. išžagino E. J. (buv. K.). Įvertinus bylos aplinkybių visumą, daroma išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai nagrinėjamos bylos atveju eliminavo vieną iš Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. (turto prievartavimas) numatytų nusikaltimo sudėties elementų – „neturint teisinio pagrindo“. Kaip matyti iš E. J. (buv. K.) parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, jai pranešus D. A. I. apie tai, kad A. B. ją neva išžagino, D. A. I. pasikvietė draugus R. K. ir V. B., kurie ir pasiūlė važiuoti pas A. B. prašyti E. J. (buv. K.) žalos atlyginimo. Be to, kaip matyti iš išteisintosios E. J. (buv. K.) parodymų, duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir teisiamajame posėdyje, R. K., V. B. ir D. A. I. tarpusavyje tarėsi, kad iš A. B. gautus pinigus tarpusavyje visi pasidalins, o A. B. E. K. duotus 200 Lt vėliau D. A. I. iš jos atėmė ir padavė V. B.. Šią aplinkybę patvirtina ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas, iš kurio matyti, kad E. J. (buv. K.) 2007-11-18 jai paskambinusiam vyriškiui (E. J.) paklausus, ar ji gavo pinigus, atsakė, kad jos gautus 200 Lt paėmė V. B.. Tokie nuteistųjų veiksmai rodo, kad jie ne siekė padėti E. J. (buv. K.) įgyvendinti jos neva tariamą teisę, o siekė turtinės naudos kiekvienas sau, prievartaudami turtą iš nukentėjusiojo A. B., pastarajam grasindami ir panaudodami jo atžvilgiu psichinę prievartą. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad R. K., V. B., D. A. I. ir E. J. (buv. K.) reikalavo nukentėjusiojo A. B. turtą perduoti ne išgalvotais motyvais, o, jų manymu, turėdami pagrindą, ir konsekvencionaliai nepagrįstai jų veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog R. K., V. B., D. A. I. ir E. J. (buv. K.) reikalavo nukentėjusiojo turto, neturėdami tam teisėto pagrindo, kas atitinka Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. numatyto turto prievartavimo dispociziciją.
Remiantis nurodytais motyvais, R. K., V. B., D. A. I. ir E. J. (buv. K.) veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas).
E. J. (buv. K.), gim. (duomenys neskelbtini), nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. į 181 str. 1 d., jai kyla baudžiamoji atsakomybė, kadangi nusikaltimo padarymo metu 2007 m. lapkričio 4-6 d. jai jau buvo suėjęs amžius (14 metų), nuo kurio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 13 str. 2 d., asmuo atsako už turto prievartavimą (Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d.).
Teismas, skirdamas bausmes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – R. K., V. B., D. A. I. ir E. J. (buv. K.) padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, pačių teisiamųjų asmenybių charakteristikas – R. K. teistas 7 kartus (t. 1, l. 186-189), nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, nedirba, V. B. teistas 7 kartus, nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, per lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, laiką, nedirba, D. A. I. neteistas, 2008-01-16 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro 9 klasės mokinys, nedirba. R. K., V. B., D. A. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.), todėl jiems skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, D. A. I. bausmės vykdymą atidedant.
Apeliacinės instancijos teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad D. A. I., vykdamas tęstinę nusikalstamą veiką, 2007 m. lapkričio 4 d. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi ši aplinkybė be nukentėjusiojo A. B. parodymų nepatvirtinta jokiais faktiniais bylos duomenimis.
E. J. (buv. K.) nusikalstamą veiką padarė, būdama nepilnametė, labai jauno amžiaus, neteista, nesimoko, nedirba, (duomenys neskelbtini) bendrijos charakterizuojama kaip nedrausminga, pažeidinėjanti vaikų globos namų taisykles, jos elgesys buvo svarstytas (duomenys neskelbtini) valdybos posėdyje, nuo 2007-10-10 ji įrašyta į Pakruojo rajono PK dominančių vaikų sąrašą, jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, todėl jai skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-02-06 nuosprendį pakeisti:
R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 3 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007-01-09 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
D. A. I. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
E. J. (buv. K.) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., ir skirti jai laisvės atėmimo bausmę 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1, 2 d., bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant jai elgesio apribojimą 6 mėnesiams, per šį laiką uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.