Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-10-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1440-524/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
2S-1440-524/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
V. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1440-524/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09077-2014-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.11.1.1;
3.3.2.4; 3.3.2.5(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Ž. bankroto administratoriaus N. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. Ž. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi iškėlė V. Ž. bankroto bylą.

2. Gautas bankroto administratoriaus prašymas baigti V. Ž. bankroto bylą. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog pagrindinis kreditorius nepagrįstai atsisako pasirašyti bankrutuojančio fizinio asmens V. Ž. plano įgyvendinimo aktą. Bankroto administratoriaus teigimu, bankrutuojantis asmuo įgyvendino mokumo atkūrimo planą; viso plano įgyvendinimo laikotarpiu jos vienintelės pajamos buvo netekto darbingumo pensija, kuri visa buvo skiriama būtiniems poreikiams tenkinti, o iš parduoto turto gautos lėšos buvo skirtos bankroto administravimo išlaidoms. Nurodo, jog pareiškėja turi sunkių sveikatos problemų, todėl tai apsunkino jos galimybę teikti informaciją bankroto administratoriui. Be to, nors pareiškėjos būtinųjų poreikių tenkinimui ir buvo patvirtinta 128,33 EUR suma, tačiau jos nepakanka – visa netekto darbingumo pensija, kuri taip pat siekė tik 238,45 EUR, buvo skirta būtiniesiems poreikiams tenkinti, todėl tenkinti kreditorių reikalavimus lėšų nepakako.

Atsiliepimas

3. Kreditorius AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos bankroto proceso pabaiga. Nurodė, jog per visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį kreditorių susirinkimai nebuvo šaukiami, neteikiamos ataskaitos, administratorius savo nuožiūra realizavo bankrutuojančiam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Viso bankroto proceso metu nebuvo tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, nors iš pateiktų dokumentų matyti, kad bankrutuojantis asmuo gavo daugiau pajamų nei patvirtinta suma būtiniesiems poreikiams tenkinti. Prašo bankroto bylą nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymo užbaigti pareiškėjos bankroto bylą netenkino, kreditoriaus AB SEB banko prašymo nutraukti fizinio asmens bankroto bylą netenkino.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas, kurio įgyvendinimo terminas 2,5 metų. Plane, be kita ko, numatytos 128,33 EUR dydžio lėšos, kurias pareiškėja gali panaudoti būtiniesiems poreikiams tenkinti bankroto proceso metu, įvertinus tuo metu jos gautas pajamas. Bankroto administratorius, prašydamas nutraukti bankroto procesą, prašymą motyvuoja tuo, kad suėjo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas, bankrutuojantis asmuo neturėjo lėšų kreditoriniams reikalavimams tenkinti. Su tokia pozicija ir FABĮ nuostatų aiškinimu sutikti nėra pagrindo. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad mokumo atkūrimo plane būtiniesiems poreikiams tenkinti numatyta 128,33 EUR suma. Vadinasi, visos pareiškėjos pajamos, viršijančios šią sumą, turėjo būti pervedamos į depozitinę sąskaitą ir bankroto proceso metu paskirstomos kreditoriams, administravimo išlaidoms arba sprendžiama dėl mokumo atkūrimo plano keitimo, jei, kaip teigia bankroto administratorius, būtinųjų poreikių tenkinimui skirtų lėšų bankrutuojančiam asmeniui nepakako. Sutiktina su kreditoriaus AB SEB banko pozicija, jog pagal pateiktus sąskaitos išrašus, kurie pateikti tik 2019 m. kovo mėn., bankrutuojančio asmens pajamos per laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. sudarė 9 784,91 EUR, t. y., vidutiniškai apie 212,72 EUR per mėnesį. Mokumo atkūrimo planas, atsižvelgiant į padidėjusias pajamas, per visą jo įgyvendinimo laikotarpį nebuvo tikslinamas. Kadangi mokumo planas negali būti tikslinamas retrospektyviai, todėl pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą kreditorių reikalavimų tenkinimui bei bankroto administravimo išmokų mokėjimui turėjo būti skirta apie 3 881,73 EUR, kurie taip ir liko nepaskirstyti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bankroto administratorius, nustatęs, kad sąskaitoje esančios lėšos viršija nustatytas panaudoti sumas, turėjo šaukti kreditorių susirinkimą dėl plano tikslinimo arba galėjo spręsti klausimą dėl lėšų paskirstymo kreditoriams FABĮ 29 straipsnyje nustatyta tvarka. Mokėjimų grafike paprastai numatoma planuojama minimali lėšų suma, išmokėtina kreditorių interesams patenkinti per visą plano įgyvendinimo laikotarpį, tačiau visais atvejais, esant finansinės padėties pasikeitimams, numatyta suma gali kisti ir tokiu atveju privalo būti peržiūrėta. Bankroto administratorius teikė duomenis, kad bankrutuojanti V. Ž. serga, jai buvo atlikta operacija, todėl neturi galimybių mokėti kreditoriams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir nedarbingumo laikotarpiu kreditorių interesai gali būti tenkinami iš visų rūšių pajamų. Be to, pasikeitus pajamoms ir padidėjus poreikiams, bankrutuojantis asmuo turėjo tikslinti mokumo atkūrimo planą ir siūlyti kitokį būtinųjų poreikių bei kreditorių reikalavimų tenkinimo variantą, tačiau to nedarė. Kadangi bankroto proceso metu gautos didesnės pajamos nebuvo paskirstytos Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka, todėl prašymas dėl bankroto proceso pabaigos atmestinas. Kreditorius AB SEB bankas prašo nutraukti V. Ž. bankroto bylą. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Ž. turi sveikatos problemų, todėl tai galėjo sukliudyti laiku pateikti duomenis apie gaunamas pajamas. Be to, iš pateiktų duomenų matyti, kad jos gaunamos pajamos per visą laikotarpį buvo iš netekto darbingumo pensijos, gautų pajamų dydį galima apskaičiuoti, todėl teismo manymu, šioje stadijoje bankrutuojančio asmens veiksmus vertinti kaip nesąžiningus nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgdamas į fizinių asmenų bankroto įstatymo siekiamus tikslus, į tai, kad bankroto procesas trunką ilgą laiką, nustatęs mokumo plano įgyvendinimo trūkumus ir matydamas realią galimybę, paskirsčius kreditoriams per visą laikotarpį gautas pajamas, pasiekti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą, teismas daro išvadą, kad bankroto bylos nutraukimas šioje stadijoje neatitiks bankroto procesu siekiamų tikslų, neužtikrins teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimo. Be to, vienu iš bankroto bylos nutraukimo argumentų kreditorius nurodo, suinteresuoto asmens manymu, netinkamą bankroto proceso administravimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankroto administratoriaus veiksmai gali būti vertinami FABĮ 14 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagrindais, bet ne nutraukiant bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskirajame skunde pareiškėjos atstovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl bankroto bylos užbaigimo, prašymą išnagrinėti iš esmės ir užbaigti pareiškėjos fizinio asmens bankroto bylą, nurašyti likusią nepadengtą kreditorių reikalavimų dalį iš viso 23 273,94 EUR sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad mokumo atkūrimo planas nėra įgyvendintas, kadangi buvo atlikti visi plane numatyti veiksmai – žemės sklypas parduotas, bankroto proceso metu gautos lėšos paskirstyto FABĮ nustatyta tvarka.

6.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog didėjant pareiškėjos pajamoms, piniginės lėšos viršijančios būtiniems poreikiams patenkinti nustatytą sumą, turėjo būti pervedamos į depozitinę sąskaitą ir paskirstomos kreditoriams, administravimo išlaidoms arba svarstomas klausimas dėl mokumo atkūrimo plano keitimo. Mokumo atkūrimo plane buvo numatyta pareiškėjos gaunamą nedarbingumo pensiją skirti būtiniesiems poreikiams tenkinti. Tuo metu, kai buvo tvirtinamas planas, pareiškėjos, nedarbingumo pensija buvo 128,33 EUR, tačiau nedarbingumo pensijos bazinis dydis yra kasmet indeksuojamas. Taigi, nuo plano patvirtinimo iki šios dienos pareiškėja ir toliau gauna tik nedarbingumo pensiją.

6.3. Per visą mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpį pareiškėjos sveikatos būklė nepagerėjo, priešingai, bankrutuojantis asmuo yra dar labiau nusilpęs, papildomų pajamų, apart nedarbingumo pensijos, negauna. Taigi, šiuo atveju pareiškėjos bankroto proceso tęsimas yra visiškai netikslingas, ypač įvertinus tai, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas jau baigėsi.

7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas užbaigti pareiškėjos fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai bankroto bylą. Klaipėdos apylinkės teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos mokumo atkūrimo planą. Pareiškėjos bankroto administratorius pateikė teismui prašymą baigti pareiškėjos bankroto bylą.

11. Skundžiama nutartimi netenkintas prašymas užbaigti fizinio asmens bankroto bylą bei netenkintas kreditoriaus AB SEB banko prašymas nutraukti pareiškėjos fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas pateiktas tik dėl nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas užbaigti fizinio asmens bankroto bylą.

12. Prašymas užbaigti fizinio asmens bankroto bylą netenkintas, motyvuojant tuo, jog pareiškėja netinkamai vykdė mokumo atkūrimo planą, tai yra, padidėjus jos gaunamoms pajamoms, mokumo atkūrimo planas nebuvo tikslinamas ir pajamos, viršijančios, nustatytą sumą būtiniesiems poreikiams patenkinti, nebuvo paskirstytos kreditorių reikalavimų tenkinimui bei administravimo išlaidų apmokėjimui.

13. Kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu (FABĮ 30 straipsnio 1 dalis). Teismas, gavęs FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, teigia, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad mokumo atkūrimo planas nėra įgyvendintas, kadangi buvo atlikti visi plane numatyti veiksmai – žemės sklypas parduotas, bankroto proceso metu gautos lėšos paskirstyto FABĮ nustatyta tvarka. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.

15. Pagal FABĮ 8 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui mokumo atkūrimo plano projektą. Mokumo atkūrimo plano turinys reglamentuojamas FABĮ 7 straipsnyje, kurio 5 dalyje nustatyta, kad plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Teismo patvirtintas mokumo atkūrimo plano projektas tampa mokumo atkūrimo planu ir taip užbaigiama ši proceso stadija. Tolesnė stadija yra mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas, jai pasibaigus yra pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas.

16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos mokumo atkūrimo planą. Plano trukmė nustatyta - 2,5 metai. Mokumo atkūrimo plane numatyta 128,33 EUR lėšų suma, skirta pareiškėjos būtiniems poreikiams patenkinti; persikvalifikavimo, įsidarbinimo ir kitų priemonių mokumui atkurti nenumatyta, kadangi pareiškėja yra iš dalies darbinga, jos pajamas plano tvirtinimo metu sudarė 128,33 EUR netekto darbingumo pensija; numatyta parduoti pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini); mokumo atkūrimo plane nenustatyta jokių mokėjimų kreditoriams, išskyrus lėšas, kurios bus gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, atskaičius bankroto administravimo išlaidų sumą.

17. Vertinant, ar mokumo atkūrimo planas buvo vykdomas tinkamai, reikšmingas terminas per kurį mokumo atkūrimo planas, turėjo būti vykdomas, nes kai teismas patvirtina mokumo atkūrimo planą, kuriame nėra numatyta jokių įmokų kreditoriams, bankroto byla užbaigiama ne nuo paskutinio pagal planą atlikto mokėjimo, nes tokie nėra atliekami, o nuo termino įgyvendinti mokumo planą pabaigos.

18. Kadangi Klaipėdos apylinkės teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos mokumo atkūrimo planą, nutartis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 30 d., taigi, mokumo atkūrimo plano vykdymo termino pabaiga turėjo būti 2017 m. lapkričio 30 d.. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo gautas tik 2019 m. gegužės 23 d. Todėl vertinant, ar pareiškėja tinkamai vykdė mokumo atkūrimo planą, reikšmingas terminas iki 2017 m. lapkričio 30 d.

19. Iš byloje esančio mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto matyti, kad mokumo atkūrimo plane, persikvalifikavimo, įsidarbinimo ir kitų priemonių mokumui atkurti nenumatyta, tokie veiksmai nebuvo atlikti plano vykdymo laikotarpiu. Kaip ir buvo numatyta mokumo atkūrimo plane, plano vykdymo laikotarpiu parduotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Turtas parduotas už 430 EUR, kurie panaudoti bankroto administravimo išlaidoms padengti. Pareiškėja kitokių pajamų nei netekto darbingumo pensija negavo. Kreditorių reikalavimų tenkinimui nebuvo numatyta skirti įmokų, nes pareiškėjos pajamas sudarė tik 128,33 EUR netekto darbingumo pensija. Mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu neatsirado papildomų lėšų kreditorių reikalavimų patenkinimui.

20. Taigi, matyti, jog iš esmės pareiškėjos mokumo atkūrimo planas vykdytas tinkamai, atlikti visi jame numatyti veiksmai.

21. Atskirajame skunde teigiama, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog didėjant pareiškėjos pajamoms, piniginės lėšos viršijančios būtiniems poreikiams patenkinti nustatytą sumą, turėjo būti pervedamos į depozitinę sąskaitą ir paskirstomos kreditoriams, administravimo išlaidoms arba svarstomas klausimas dėl mokumo atkūrimo plano keitimo. Mokumo atkūrimo plane buvo numatyta pareiškėjos gaunamą nedarbingumo pensiją skirti būtiniesiems poreikiams tenkinti. Tuo metu, kai buvo tvirtinamas planas, pareiškėjos, nedarbingumo pensija buvo 128,33 EUR, tačiau nedarbingumo pensijos bazinis dydis yra kasmet indeksuojamas. Taigi, nuo plano patvirtinimo iki šios dienos pareiškėja ir toliau gauna tik nedarbingumo pensiją. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.

22. Per mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpį pareiškėja iš viso turėjo 5 224,98 EUR pajamų (netekto darbingumo pensija), tai sudaro 174,17 EUR per mėnesį. Pareiškėjos mokumo atkūrimo plane numatyta suma būtiniesiems poreikiams patenkinti sudaro 128,33 EUR, taigi, matyti, kad atmetus nustatytą sumą būtiniems poreikiams patenkinti, turėjo likti apie 1 375,08 EUR papildomų lėšų.

23. Kaip jau minėta, pareiškėjos vieninteles pajamas sudarė tik netekto darbingumo pensija. Papildomai pažymėtina, jog patvirtintame mokumo atkūrimo plane būtiniems poreikiams patenkinti skirtų išlaidų sumos dydis buvo siejamas tiesiogiai su pareiškėjos gaunama netekto darbingumo pensija. Netekto darbingumo pensija skiriama ir paskaičiuojama Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo pagrindu. Netekto darbingumo pensijos dydis priklauso nuo darbingumo lygio, įgyto stažo, apskaitos vienetų skaičiaus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo Tarybos patvirtintų apskaitos vieneto vertės ir bazinės pensijos dydžių. Bazinis pensijos dydis ir apskaitos vieneto (taško) vertė kasmet indeksuojami. Ideksacija yra periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas, todėl indeksacijos pagrindu padidėjusio pareiškėjos netekto darbingumo pensijos dydžio negalima prilyginti papildomoms pajamoms.

24. Esant nurodytų aplinkybių visumai, sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir tuo pagrindu nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjos nedarbingumo pensijai padidėjus, bankroto administratorius turėjo šaukti kreditorių susirinkimą ir pasiūlyti svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

25. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėja tinkamai vykdė mokumo atkūrimo planą, atliko visus mokumo atkūrimo plane numatytus veiksmus. Bankroto administratorius pateikė parengtą plano įgyvendinimo aktą, kuris yra pasirašytas pareiškėjos bei bankroto administratoriaus. Plano įgyvendinimo aktas nepasirašytas kreditorių susirinkimo pirmininko AB SEB banko. AB SEB banko atsisakyme pasirašyti plano įgyvendinimo aktą nurodyti argumentai dėl pareiškėjos gautos didesnės netekto darbingumo pensijos bei dėl bankroto administratoriaus netinkamai atliktų funkcijų. Kadangi apie pareiškėjos gautą netekto darbingumo pensijos dydį jau pasisakyta anksčiau šioje nutartyje, laikytina jog kreditorius AB SEB bankas nepagrįstai nepasirašė plano įgyvendinimo akto. Dėl kreditoriaus argumentų dėl bankroto administratoriaus veiksmų netinkamumo (ataskaitų neteikimo, kreditorių susirinkimo nešaukimo ir pan.), pasisakytina, tai, kad viso fizinio asmens bankroto proceso metu kreditorius AB SEB bankas turėjo teisę reikalauti, kad bankroto administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo (FABĮ 26 straipsnio 3, 7 punktai). Kreditorius pasyvumas viso bankroto proceso metu, negali būti priežastimi, trukdančia priimti sprendimą dėl pareiškėjos bankroto bylos užbaigimo.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjos bankroto administratoriaus prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo, vadovaudamasis FABĮ 30 straipsniu turėjo priimti nutartį arba fizinio asmens bankroto bylą užbaigti arba fizinio asmens bankroto bylą nutraukti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netenkino nei prašymo nutraukti, nei prašymo užbaigti fizinio asmens bankroto bylą.

28. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė FABĮ nuostatas dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos bankroto administratoriaus prašymas užbaigti pareiškėjos fizinio asmens bankroto bylą tenkintinas, nurašoma nepadengta kreditorių reikalavimų suma – 23 273,94 EUR sumai (AB SEB bankas 23 073,94 EUR, UAB „Versed“ – 200 EUR) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos V. Ž. bankroto administratoriaus N. Č. prašymas užbaigti pareiškėjos V. Ž. fizinio asmens bankroto bylą ir klausimą išspręsti iš esmės:

Patenkinti pareiškėjos V. Ž. bankroto administratoriaus N. Č. prašymą.

Užbaigti pareiškėjos V. Ž. fizinio asmens bankroto bylą.

Nurašyti nepadengtus kreditorių finansinius reikalavimus – 23 273,94 EUR sumai (AB SEB bankas 23 073,94 EUR, UAB „Versed“ – 200 EUR).

Įpareigoti bankroto administratorių apie teismo sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pranešti kreditoriams ir FABĮ 13 straipsnio 9 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Kita nutarties dalis paliktina nepakeista.

Teisėja Erika Misiūnienė