Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-02-19 · Civilinė byla Nr. e2-1394-308/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-19
Bylos Nr.
e2-1394-308/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas
Atsakovas
V. P.
Civilinė byla Nr. e2-1394-308/2020Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01125-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.7.1; 3.2.6.6.3.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 19 d.Varėna

Alytaus apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, veikdamas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. L. ieškiniu prašė iš atsakovo V. P. priteisti 151,36 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame buvo nustatytas 15 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2019-12-18 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2020-01-02 (CPK 73-74 straipsniai). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui teismas civilinėje byloje Nr. e2-704-308/2020 2020-01-06 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

Šalies argumentai

Atsakovas V. P. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovas savo pareiškime nurodė, kad Atsakovui pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo su pridėtais procesiniais dokumentais buvo įteiktas 2019-12-18. Atsakovas suprasdamas, kad neturėdamas teisinių žinių ir nesugebės tinkamai paruošti atsiliepimo į pareikštą ieškinį nedelsdamas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių, kad jam būtų paskirtas advokatas. Tačiau advokatas jam buvo paskirtas tik 2020-01-09 (Nr.(8.2)TP-19-T-41-366), tai yra jau praėjus teismo nustatytam 15 dienų terminui pateikti atsiliepimui į pareikštą ieškinį.Todėl atsakovui nebuvo jokios galimybės nustatytu laiku pateikti atsiliepimą. Atsakovas susipažinęs su ieškiniu pareiškė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka, kadangi ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas. Pažymėjo, kad atsakovas niekada nepripažino, kad jo gyvūnai sugadino ieškovo tvorą. Aplamai byloje absoliučiai nėra jokių įrodymų, kad atsakovo gyvūnai būtų sugadinę atsakovo tvorą, išskyrus niekuo nepagrįstus ieškovo samprotavimus. Atsakovo nuomone ieškovas nori nepagrįstai pasipelnyti atsakovo sąskaita. Tai rodo jo 2018-04-20 pareikštas pareiškimas (duomenys neskelbtini)seniūnseniūnijai, kur jam atseit padarytą žalą įvertina 1000 eurų, kai pats ieškovas pripažįsta, kad už 200 metų tvoros tinklo sumokėjo 202,73 Eur. Vėlgi nurodydamas, kad gyvūnai sugadino 52 metrus ieškovo tvoros, tačiau kažkodėl reikalauja sumokėti už du ritinius tvoros, kai vieno ritinio tvoros ilgis yra 50 m. Atsakovas nesutikdamas su tokiais absurdiškais ieškovo reikalavimais kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

LR CPK 287 str. numatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Išnagrinėjęs pareiškimą teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Akivaizdu, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti, jis pastatė palaikę tvorą, kurią visiškai nesirūpino įtempti ją po pavasario polaidžio ir įtvirtinti stulpelius, nepateikė įrodymų kiek už ją mokėjo ir kas ją sugadino, nepateikė duomenų apie jos nusidėvėjimą jeigu buvo atsakovas kaltas dėl jos ištempimo ir netgi nepateikė pasiūlymo grąžinti susidėvėjusią tvorą atsakovui.

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrą faktinių aplinkybių buvimą konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teisme civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. (LR CPK 12 str.).

Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimu ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12, 178 str.). Nurodytos įrodinėjimo pareigos (lot. onus probandi) taisyklė remiasi formule: „įrodinėja tas, kas tvirtina“.

Prašydami atlyginti tam tikras sumas privalo įrodyti reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą, įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, galima pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ieškovas remiasi.

Kaip minėta, LR CPK aiškiai nurodytas įrodinėjimo paskirstymo principas, t. y. LR CPK 178 str. numato, kad „Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti“. Atitinkamai, pažymėtina, kad, remiantis šiuo metu esančiais dokumentais ir duomenimis, konstatuotina, jog Ieškovas neįrodė, kad atsakovas privalo atlyginti žalą.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutiko su atsakovo pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašo jį atmesti.

Nurodė, kad ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo. Teismas ieškinį priėmė ir išsiuntė atsakovui, kad pastarasis pateiktų atsiliepimą. Teismas buvo nustatęs atsakovui 15 dienų terminą pateikti atsiliepimą nuo pranešimo įteikimo dienos. Pranešimas su ieškovo ieškiniu atsakovui buvo įteiktas 2019-12-18. Atsakovas, žinodamas apie vykstantį teisminį procesą, be pateisinamų priežasčių procese elgėsi pasyviai. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų ir neinformavo teismo apie sutikimą ar nesutikimą su ieškiniu. Teismo nustatytas 15 dienų terminas baigėsi 2019-01-02. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai 2020-01-06 priėmė sprendimą už akių, nes ieškovas prašymą priimti sprendimą už akių buvo pareiškęs ieškinyje.

Atsakovas klaidina teismą pareiškime nurodydamas, kad gavęs teismo dokumentus nedelsdamas kreipėsi dėl teisinės pagalbos, o advokatas jam buvo paskirtas tik 2019-01-09, t. y. praėjus teismo nustatytam 15 dienų terminui pateikti atsiliepimą ir teismui priėmus sprendimą už akių. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui prašymą suteikti teisinę pagalbą pateikė tik 2020-01-03, t. y. praėjus teismo nustatytam 15 dienų terminui pateikti atsiliepimą (atsakovo pateikto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo 1 puslapio 1 pastraipa).

Tai, kad atsakovas kreipėsi dėl teisinės pagalbos tik po 15 dienų nuo dokumentų iš teismo gavimo, t. y. aiškiai žinodamas, kad praleido teismo nustatytą terminą, kai šio termino praleidimo pasekmės jam buvo išaiškintos teismo pranešime, rodo atsakovo nerūpestingumą ir aplaidumą. Atsakovas net ir neturėdamas teisinių žinių galėjo laisvos formos dokumentu (raštu) išreikšti savo nuomonę dėl jo atžvilgio pareikšto ieškinio ir informuoti, kad ketina kreiptis dėl teisinės pagalbos, tačiau to nepadarė, todėl privalo priimti dėl to kilusius teisinius padarinius.

Atsakovas nenurodo jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido teismo nustatytą terminą atsiliepimui pateikti, todėl neatmestina galimybė, kad atsakovas tokiais savo veiksmais (neveikimu) sąmoningai siekė nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimas

Atsakovas, siekdamas, jog sprendimas už akių būtų panaikintas, privalo nurodyti argumentus ar pateikti įrodymus, kurie įtakotų priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą. Susipažinus su pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turiniu, matyti, kad atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos šio sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas (CPK 178 str.).

Atsakovo pareiškime išdėstyti teiginiai, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurie patvirtintų, jog ieškovo tvorą sugadino atsakovo gyvūnai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovo teisinė argumentacija atitinkanti ne pareiškimo už akių peržiūrėjimo, o atsiliepimo į ieškinį turinį , yra nepakankama sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui atnaujinti.

Atsakovas nurodo, kad ieškovas pastatė tvorą, kuria visiškai nesirūpino, neįtempė po pavasario polaidžio ir neįtvirtino tvoros stulpelių, nepateikė duomenų apie jos nusidėvėjimą ir nepateikė pasiūlymo grąžinti nusidėvėjusią tvorą atsakovui. Ieškovas su šiais atsakovo deklaratyviais ir nepagrįstais teiginiais nesutinka, visų pirma dėl to, kad atsakovas nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas nesirūpino savo tvora. Pažymėtina, kad į bylą pateiktos ieškovo tvoros nuotraukos patvirtina visiškai priešingą situaciją. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad ieškovo tvora tvarkinga, jos stulpeliai tiesūs ir neišsiklaipę, tačiau tvoros tinklas akivaizdžiai ištampytas ir išlankstytas. Tai, kad tvoros tinklas visur įlinkęs nuo atsakovo žemės sklypo pusės į ieškovo žemės sklypo pusę, patvirtina, kad tvora buvo išlankstyta ir ištampyta būtent atsakovo gyvūnų. Antra, klausimus dėl tvoros nusidėvėjimo ir senos tvoros grąžinimo atsakovui, atsakovas privalėjo kelti atsiliepime į ieškinį. Pažymėtina, kad įstatyme ir teismų praktikoje nėra įtvirtinta pareiga ieškovui reiškiančiam ieškinį dėl žalos už sugadintą turtą atlyginimo visais atvejais įvertinti ir išskaičiuoti sugadinto turto nusidėvėjimą bei sugadintą turtą perleisti už žalą atsakingam asmeniui, todėl minėti atsakovo teiginiai nepagrįsti ir nepakankami tam, kad sprendimas už akių būtų panaikintas, o civilinės bylos nagrinėjimas būtų atnaujintas.

Nelogiškas ir nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovas siekia nepagrįstai pasipelnyti iš atsakovo, nes ieškovas pirminį žalos dydį (1000 Eur), nurodytą (duomenys neskelbtini) seniūnijai, pateikdamas ieškinį sumažino iki 151,36 Eur. Pažymėtina, kad toks ieškovo elgesys, kai jis tiksliai apskaičiavo žalos dydį ir jį pagrindė rašytiniais įrodymais, rodo jo sąžiningumą, o ne siekį nepagrįstai pasipelnyti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovo teiginys, kad nesuprantamas ieškovo reikalavimas sumokėti už du ritinius tvoros tinklo, t. y. už 100 metrų tvoros tinko, kai sugadinta tik 52 metrai tvoros tinklo, taip pat nepagrįstas. Šią aplinkybę ieškovas aiškiai nurodė ir paaiškino ieškinyje. Ieškovo tvoros tinklas parduodamas tik ritiniais po 50 metrų, todėl sugadintus 52 metrus tvoros tinklo ieškovas galės atstatyti tik įsigijęs du naujus ritinius tvoros. Ši aplinkybė (tvoros tinklo parduodami kiekiai) nepriklauso nuo ieškovo, todėl kylančius finansinius ir kitokius nepatogumus privalo atlyginti už padarytą turtinę žalą atsakingas asmuo, t. y. atsakovas.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismas, įvertinęs aplinkybes dėl būtinųjų prielaidų ir sąlygų sprendimui už akių priimti egzistavimo, turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių, nes atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, ieškovas išreiškė prašymą priimti sprendimą už akių ir atsakovas neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį. O atsakovo išdėstyti argumentai pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

Sprendimo už akių priėmimas - tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 str. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).

CPK 288 str. 4 d. įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017).

Teismas, išanalizavęs pareiškimo turinį bei pateiktą medžiagą, atsakovo argumentus dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, juos laiko nepagrįstais.

Atsakovas praleistą terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti motyvavo tuo, kad gavęs teismo dokumentus jis nedelsdamas kreipėsi dėl teisinės pagalbos, tačiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos T. K. skyrius advokatą jam paskyrė tik 2020-01-09, kai jau buvo pasibaigęs terminas atsiliepimui pateikti ir teismui priėmus sprendimą už akių.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame buvo nustatytas 15 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2019-12-18. Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2020-01-02.

Iš atsakovo pateikto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo 1 puslapio 1 pastraipos matyti, kad atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui prašymą suteikti teisinę pagalbą pateikė tik 2020-01-03, t. y. praėjus teismo nustatytam 15 dienų terminui pateikti atsiliepimą.

Tai, kad atsakovas kreipėsi dėl teisinės pagalbos tik praėjus teismo nustatytam 15 dienų terminui atsiliepimui pateikti, t. y. žinodamas, kad praleido teismo nustatytą terminą, ir tai, kad šio termino praleidimo pasekmės jam buvo išaiškintos teismo pranešime, rodo atsakovo nerūpestingumą ir aplaidumą, todėl terminas atsiliepimui pareikšti buvo praleistas be svarbių priežasčių dėl jo paties pasyvumo.

Teismas sutinka su ieškovo nurodytais argumentais, kad atsakovas, žinodamas apie vyksiantį teisminį procesą, be pateisinamų priežasčių elgėsi pasyviai, kad atsakovas net ir neturėdamas teisinių žinių galėjo laisvos formos dokumentu (raštu, pranešimu) išreikšti savo nuomonę dėl jo atžvilgio pareikšto ieškinio nurodydamas nesutikimą su ieškiniu, nenurodant detalių motyvų, ir informuoti, kad ketina kreiptis dėl teisinės pagalbos. Be to, atsakovas turėjo teisę prašyti teismo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti ilgesniam terminui(CPK 142 str.1d.), tačiau to nepadarė.

Konstatavus, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė be pateisinamos priežasties, ir esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, byloje buvo priimtas teismo sprendimas už akių. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad teismo sprendimas už akių buvo priimtas nepažeidžiant CPK 142 str. 4 d. nuostatų.

Pagal CPK 287 str. 2 d. 4 p. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla.

Pagal CPK 288 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad šie šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Tačiau atsakovas, apart vienintelio motyvo, kad jis niekada nepripažino, jog jo gyvūnai sugadino ieškovo tvorą ir dėl to ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, teismui nenurodė nė vienos faktinės aplinkybės ir nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsakovas teigia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimu ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12, 178 str.), tačiau ieškovas neįvykdė įrodinėjimo pareigos, todėl jo nurodomos aplinkybės pripažintina neįrodytomis.

Pažymėtina, kad ieškovas pateikė byloje įrodymus ir teismas, priimdamas sprendimą už akių vadovaudamasis CPK 285 str. 2 d. ir 286 str. 1d. atliko formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad, skirtingai nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, kurio sąvoka pateikiama CPK 285 straipsnio 2 dalyje. Pagal ją formaliai vertindamas įrodymus teismas įsitikina, kad šiems pasitvirtinus būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas iš esmės netiria įrodymų turinio, bet išsiaiškina, ar būtų pakankamas pagrindas patenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu byloje esantys įrodymai pasitvirtintų. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. patikrina ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini. Teismas turi įsitikinti, kad, priešingai šaliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas priimti tokį pat sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2006). Tokiu būdu priimdamas sprendimą už akių, teismas paprastai sprendžia tik dėl teisinio pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo, vertindamas teisinį byloje esančių įrodymų pagrįstumą ir netirdamas detaliau įrodymų, t. y. netirdamas faktinio įrodymų pagrįstumo. Taigi, formalus įrodymų vertinimas reiškia, kad teismui nereikia detaliai tirti įrodymų, nustatinėti konkrečių faktinių bylos aplinkybių, ir teismas pagal byloje esančius įrodymus tik sprendžia, būtų pagrindas tenkinti ieškinį ar jį atmesti, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (LAT Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006) Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas nepažeidė formalaus įrodymų vertinimo principų.

Tuo tarpu atsakovas, pareikšdamas pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, pats nevykdė įrodinėjimo pareigos, t. y. nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kaip to reikalauja ne tik CPK 178 str., bet ir CPK 287 str. 2 d. 4 p. Faktiškai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas išdėstė savo nuomonę dėl bylos baigties, pateikė savo bylos aplinkybių vertinimą, tačiau vadovaujantis byloje esančiais įrodymais teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad teismo sprendimas už akių buvo nepagrįstas ar neteisėtas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra CPK 288 str. 4 d. numatyto teisinio pagrindo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tuo pagrindu iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 150 Eur išlaidų advokato paslaugai apmokėti už atsiliepimo į atsakovo pareiškimą surašymą(CPK 88 st., 93 str. 1 d.),kurios patvirtinamos 2020-02-04 advokato kvitu Nr.1058335.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

atsakovo V. P. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-704-308/2020 netenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. P., gim. (duomenys neskelbtini)sen ieškovo J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 150 Eur išlaidų advokato paslaugai apmokėti.

Nutartis per 7 dienas gali būti atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas