Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalį veikdamas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 15 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2019-12-18 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2020-01-02 (CPK 73-74 straipsniai). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas tokiu atveju prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 285 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus.

Dėl žalos atlyginimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – ieškovo paaiškinimų, pateiktų fotonuotraukų, 2014-02-13 sąskaitos išankstiniam apmokėjimui, serija TF Nr. 0213, ieškovo rašytų pareiškimų Skirsnemunės seniūnijai, Jurbarko rajono savivaldybės administracijai ir šios atsakymą, matyti, kad ieškovas įsigijo 200 metrų tvoros tinklo ir su juo aptvėrė savo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovo tvora buvo įrengta kokybiškai ir estetiškai, t. y. tvora buvo tiesi ir įtempta. Atsakovas gretimame žemės sklype ganė savo naminius ūkinius gyvūnus (ožkas ir arklius), kurių dalį pririšo per arti ieškovo tvoros, o kitus laikė palaidus, todėl gyvūnai sulankstė (ištampė) ieškovo tvorą, dėl ko ši vietomis tapo itin nelygi, banguota ir atsipūtusi. Sutaisyti sulankstytos (ištampytos) tvoros galimybių nėra, nes pilnai ištiesinti tvoros neįmanoma. Atsakovo gyvūnai sugadino 52 metrus ieškovo tvoros.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą asmeniui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) neįvykdyta įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atlikti veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 str.).

Naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą (CK 6.267 str.). Šios atsakomybės ypatybė yra ta, kad už nurodytų gyvūnų padarytą žalą savininkas (valdytojas) atsako be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-706/2015).

Kasacinis teismas, plėtodamas ir tikslindamas teismų praktiką, išaiškino, kad CK 6.267 straipsnio 1 dalies nuostata dėl naminių gyvūnų savininkų atsakomybės be kaltės (t. y. griežtosios atsakomybės) yra specialioji norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012). CK 6.267 straipsnio 1 dalis taikytina nustatant visas CK 6.246-6.249 straipsniuose įtvirtintas būtinąsias civilinei atsakomybei kilti sąlygas.

Šiuo nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos atsakomybei kilti.

Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Atsakovas nevykdė Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 23-24 p. ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, nustatytų reikalavimų, kad laikytojai turi užtikrinti, jog jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.

Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Atsakovas, neįvykdydamas teisės aktuose nustatytų pareigų bei pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestinga, prisidėjo prie žalos atsiradimo tiek, kad būtų galima konstatuoti priežastinio ryšio buvimą.

Pagal CK 6.248 str. civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Šiuo atveju atsakovo civilinė atsakomybė kyla be kaltės.

Turtinė žala pagal CK 6.249 str. 1 d. yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama, laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

Atsakovo neprižiūrimi gyvūnai sugadino 52 metrus ieškovo tvoros. Ieškovas už 200 metrų tvoros tinklo sumokėjo 700 Lt (202,73 Eur). Ieškovo tvoros tinklas parduodamas ritiniais po 50 metrų, kurio vieno kaina buvo 175 Lt (50,68 Eur). Ieškovas sugadintą tvorą galės atstatyti įsigijęs du naujus ritinius tvoros. Darbą atstatant sugadintą tvorą ieškoves vertina 50 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovui padaryta turtinė žala yra 151,36 Eur ((50,68 Eur × 2) + 50 Eur).

Atlikus formalų ieškovo byloje pateiktų įrodymų tyrimą, ieškovo reikalavimai laikomi pagrįstais, todėl tenkinami ir ieškovui iš atsakovo priteisiama 151,36 Eur turtinės žalos atlyginimo.

CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina ir 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo ieškovui priteisiami 15,00 Eur žyminis mokestis ir 1,00 Eur už aptarnavimą, bei 150,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo J. L. naudai 151, 36 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį ir 1,00 Eur aptarnavimo mokestį bei 150,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių(atsakovas), turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatytus reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis(ieškovas) sprendimą už akių per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali apskųsti apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.