- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-12
- Bylos Nr.
- 2YT-24382-1134/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13919-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė
- Pareiškėjas
- J. Z., A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. Z. ir A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
1. pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M. Z. priėmė sutuoktinio J. Z. palikimą, faktiškai jį valdydama bei naudodama, tuo išreikšdama valią įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
2. Nurodė, kad pareiškėjų tėvai G. M. Z. ir J. Z. gyvendami santuokoje įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše minėto buto savininke nurodyta G. M. Z. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas J. Z., dėl jo palikimo priėmimo į notarą nebuvo kreiptasi. Po sutuoktinio mirties G. M. Z. liko gyventi bute, naudojosi minėtu turtu, mokėjo mokesčius. G. M. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai kreipėsi į notarą dėl motinos palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad palikėja po savo mirties paliko tik ½ buto, dėl kitos buto dalies būtina kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
3. Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Papildomai nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. Z. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. Z. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad G. M. Z. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
4. Teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. birželio 12 d. 13:30 val.; šalims pasiūlyta iki 2025 m. birželio 5 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šio sprendimo priėmimo jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog J. Z. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su G. M. Z.; turėjo du vaikus – pareiškėjus J. Z. ir A. M.. Gyvendami santuokoje (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)), G. M. Z. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (nuosavybės įregistravimo pagrindas 1992 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 26-1337). Pastarasis nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, jis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kuris po ½ dalį priklausė kiekvienam iš sutuoktinių.
6. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas dėl fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į nekilnojamąjį turtą, šiuo atveju į G. M. Z. po sutuoktinio mirties priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo aktyviai naudojosi pareiškėjų motina. Anot pareiškėjų, po sutuoktinio mirties G. M. Z. liko gyventi šiame bute, toliau naudojosi visu turtu.
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
8. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 587 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį teismo gali būti prailgintas (atnaujintas), jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.
9. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
10. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
11. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
12. Pareiškėjų bei suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. M. Z. po sutuoktinio J. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą – ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti, kadangi tiek prieš J. Z. mirtį, tiek po to G. M. Z. aktyviai naudojosi minėtu turtu, rūpinosi, tokiu būdu išreikšdama valią jį priimti.
13. Remiantis bylos duomenimis, po J. Z. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notaro biurą dėl minėto turto nebuvo kreiptasi. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po J. Z. mirties palikimą – ½ dalį buto, būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į minėtą turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad G. M. Z. po J. Z. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą pradėjo valdyti paveldimą turtą – J. Z. priklausančią dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), todėl ji laikoma priėmusi minėtą palikimą (CK 5.51 straipsnis).
14. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. Z. mirties mirusio asmens palikimą priėmė valdyti G. M. Z. faktiškai pradedama turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
15. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuotų paveldėjimo teises (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)) po sutuoktinio J. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą – ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)).
Juridinis faktas pareiškėjams nustatomas tikslu įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teises.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.